- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-07-08
- Bylos Nr.
- eI3-7230-816/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00275-2024-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jovita Einikienė
- Pareiškėjas
- viešosios įstaigos „Zgo“
- Atsakovas
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos viešosios įstaigos „Zgo“ skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo – Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, dėl sprendimų panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja viešoji įstaiga „Zgo“ (toliau – pareiškėja arba Įstaiga) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė panaikinti: 1) Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir MGK) 2024 m. vasario 5 d. sprendimą Nr. S-2024/18; 2) Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2023 m. lapkričio 15 d. sprendimą Nr. 69-87; 3) Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Panevėžio AVMI) 2023 m. rugpjūčio 25 d. sprendimą Nr. (42.59Mr) FR0682-208 dėl patikrinimo akto tvirtinimo.
Skunde nurodo, kad vietinis mokesčių administracinis net du kartus atliko pareiškėjos operatyvinį patikrinimą, t. y. Utenos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija operatyvinį pareiškėjos patikrinimą atliko 2016 metais, o Panevėžio AVMI – 2022 metais. Pareiškėja nesutiko nei su vieno operatyvaus patikrinimo rezultatais. Antrojo operatyvaus patikrinimo metu buvo nustatyta, kad iš daugybės prekių rūšių pasirinktinai atlikus prekybos vietoje laikomų motociklininkų šalmų, akumuliatorių ir kamuolių inventorizaciją, nerasta 214 vnt. pasirinktų prekių. Pareiškėjai buvo pasiūlyta patikrinimo metu nustatytą motociklininkų šalmų, akumuliatorių ir kamuolių trūkumą apskaityti finansinėje apskaitoje kaip pardavimus kitam asmeniui, apskaičiuoti ir pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) deklaracijoje papildomai deklaruoti PVM apmokestinamus sandorius ir pardavimo PVM. Įvertinti visų prekių faktinius likučius. Nustačius neatitikimus su parduodamų prekių apskaitos registre užpajamuotomis prekėmis, trūkumus finansinėje apskaitoje apskaityti kaip pardavimus kitam asmeniui. Tą mokestinį laikotarpį, kurį paaiškėjo minėtos aplinkybės, apskaičiuoti ir papildomai deklaruoti PVM deklaracijoje PVM apmokestinamus sandorius ir pardavimo PVM, pelno mokesčio (toliau – PM) deklaracijoje – apmokestinamąsias pajamas.
Pažymi, kad pareiškėja su pateiktais pasiūlymais tiek po pirmojo, tiek po antrojo operatyvaus patikrinimo kategoriškai nesutiko, nes tiek pirmojo, tiek antrojo operatyvaus patikrinimo metu, VMI specialistai nekvalifikuotai atliko atrankos inventorizacijas. Jei antrojo operatyvaus patikrinimo metu buvo surašyti ir prie operatyvaus patikrinimo medžiagos kaip priedai pateikti inventorizacijos apyrašai, tai atliekant pirmąjį operatyvų patikrinimą, nors ir buvo surašytas prekių likučių patikrinimo aktas ir nustatyti tam tikri faktiniai likučiai, jie nebuvo palyginti su apskaitos sandėlio likučiais. Antrojo operatyvaus patikrinimo metu šią klaidą, nors ir buvo bandoma ištaisyti ir atitinkamuose inventorizacijos aprašuose buvo įvesta skiltis – „Likutis pirkimo kaina Eur be PVM“, tačiau kartu nenurodoma, kokios dienos apskaitos likutį teritorinis mokesčių administratorius taiko palyginimui su faktiniu likučiu 2022 m. lapkričio 23 d. Pareiškėjai atlikus likučio analizę buvo nustatyta, kad palyginimui buvo paimtas sandėlio likutis 2022 m. rugsėjo 30 d., t. y. vietinis mokesčių administratorius lygino nepalyginamus duomenis – faktinį likutį 2022 m. lapkričio 23 d. su sandėlio apskaitos likučiu, apskaičiuotu 2022 m. rugsėjo 30 d., nenurodant ir lyginamojo likučio faktinės buvimo vietos. Pareiškėjos duomenimis buvo vertinamas likutis, esantis tik parduotuvėje (duomenys neskelbtini), neįvertinant sandėlyje (duomenys neskelbtini), esančio likučio. Dėl to pareiškėjos vertinimu, palyginimas buvo atliktas nekvalifikuotai, dėl ko operatyvaus patikrinimo rekomendacijomis pareiškėja nesivadovavo. Priešingai, pareiškėja operatyviai reagavo į vietos mokesčių administratoriaus ydingus duomenų lyginimus, pateikdama Panevėžio AVMI paaiškinimus, kad nustatyti prekių trūkumai yra ne trūkumai, nes tam tikros prekės buvo parduotos 2022 m. spalio, lapkričio mėnesiais, tačiau nei Panevėžio AVMI, nei VMI, nei MGK į šiuos itin reikšmingus paaiškinimus taip ir neatsižvelgė ir toliau laikė, kad taip vadinamos inventorizacijos metu nustatyti realūs prekių trūkumai. Be to, nustatyti prekių likučiai turi būti perskaičiuoti dėl laiko atotrūkio tarp faktinio prekių pardavimo ir jo nurašymo apskaitoje. Prekių apskaitos likučiai ankstesnei nei inventorizacijos data turi būti koreguojami dėl vėlesnio pardavimo ir laiko atotrūkio tarp prekės pardavimo (nurašymo) ir faktinio patikrinimo momento. Teigia, kad MGK ginčijamame sprendime nepateikė vertinimo, kokiai datai buvo atliekamas prekių likučių tikrinimas, kiek ir kokių prekių likučių nustatyta, kokiai datai, koks prekių likutis ir kokiai datai paimtas iš apskaitos duomenų ir kokie gauti palyginimo rezultatai. MGK sprendime pasisakoma apie prekių trūkumą, nenurodant konkrečių prekių, kiekių, kainų, ar jos buvo ieškomos visose faktinėse prekių buvimo vietose ir pan., t. y. tiek MGK, tiek VMI ginčijamuose sprendimuose apsiribojo deklaratyviais, niekuo nepagrįstais teiginiais.
Pažymi, kad sprendimuose pateikti teiginiai dėl prekių antkainio yra atsieti nuo sprendimų esmės. Nutylimas faktas, kad dalis prekių yra pasenusios, parduodamos be antkainio, ar net žemiau savikainos. Pažymi, kad Tyrimo objektus sudaro sportiniai batai, kepurės, kojinės, pirštinės ir t. t., kurie yra veikiami mados tendencijų, dėl ko ankstesnių metų neišparduoti likučiai gali būti sandėliuojami penkis ir daugiau metų, kol atitinkamos mados tendencijos, o kartu ir prekių paklausa sugrįš. Antkainį įtakoja ir prekių paklausa – didesnės paklausos (naujos kolekcijos) prekių antkainis bus maksimalus, o mažesnės paklausos – antkainis mažesnis arba jis apskritai netaikomas. Tai, kad maksimalus antkainis nenustatytai prekei sudaro 581 proc., o vidurkis 23 proc., aplinkybių dėl faktinių pardavimų neregistravimo apskaitoje nepatvirtina.
Nurodo, kad pareiškėja 2023 m. rugsėjo 6 d. sudarė sutartį su audito įmone uždarąja akcine bendrove (toliau – UAB) „Verus auditus“ dėl specialisto išvados parengimo Nr. 23/09/06. UAB „Verus auditus“ 2023 m. rugsėjo 11 d. parengė specialisto išvadą Nr. 09/11 (toliau – specialisto išvada), kuri buvo pateikta VMI. Tačiau nei VMI, nei MGK dėl specialisto išvadų argumentų nepateikė.
Pareiškėjos vertinimu, priešingai nei sprendžia MGK, VMI, Panevėžio AVMI neturėjo teisės taikyti Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 70 straipsnio 1 dalies, nes nėra būtinųjų sąlygų šios teisės normos taikymui. Pareiškėjos vertinimu, VMI tariamus pareiškėjos mokestinius pažeidimus prekių likučio apskaitoje nepagrįstai sutapatina su negalimumu apskaičiuoti mokesčių įprastine mokesčio įstatymo nustatyta tvarka. Nekvalifikuotas operatyvaus patikrinimo atlikimas sutapatinamas su teisine situacija, kai mokestinės prievolės dydžio neva negalima nustatyti įprastine tvarka. Pažymi, kad nei vienam operatyviam patikrinime nenustatytas nei vienas faktas, kad pareiškėja nepateikė privalomų, o ne menamų buhalterinės apskaitos dokumentų ar registrų. Be to, nei Panevėžio AVMI, nei VMI, MGK sprendimuose nenurodoma, kokių konkrečiai pajamų pareiškėja neapskaitė ir kokių nedeklaravo, nedetalizuojama į kokias konkrečiai mokesčių deklaracijas įrašyti neteisingi duomenys ir kokie duomenys. Nenurodytas nei vienas atvejis, kai pareiškėjos apskaitos dokumentai neatspindėjo tikrojo ūkinių operacijų turinio.
Teigia, kad prekių atsargų likučio bei paskolinių lėšų didėjimas pats savaime negali būti vertinamas kaip pajamų neapskaitymas ir nedeklaravimas, tuo labiau – buhalterinės apskaitos iškraipymo dalykas. Būtent tokios mažos pareiškėjos veiklos strategija atitinka faktinę situaciją dėl prekių likučio ir suteiktų paskolų sistemingo didėjimo. Pareiškėjai užtektų paskelbti lokalinį ar globalinį prekių išpardavimą, dėl kurio situacija iš esmės pasikeistų – ženkliai sumažėtų prekių likučiai. Tačiau VMI specialistams nėra suteikta teisė įsikišti į įmonės veiklą, nustatyti veiklos vykdymo kryptį, strategiją. Dėl fizinių asmenų suteiktų paskolų pareiškėjai vertinimo kaip pardavimo deklaravimo nepatikimumo. Pažymi, kad pareiškėjos savininkas tikslingai investuoja savo lėšas, siekdamas palaikyti įmonės konkurencinį lygį rinkoje. Įstaigos pardavimai nuolat didėjo, ji nebankrutavo Covid-19 pandemijos laikotarpiu, kai veikla ilgą laiką buvo apskritai sustabdyta. Pardavimų apyvarta per 13 veiklos metų išaugo beveik 10 kartų. Savininko bei kitų su juo susijusių asmenų investicijos yra pilnai apdraustos prekių likučiu, kadangi paskolų likutis visais, išskyrus 2014 metais, buvo žemesnis už prekių likutį, t. y. paskolos turi pilną materialinį padengimą. Visgi Panevėžio AVMI Patikrinimo akte tvirtina, kad būtent dėl fizinių asmenų suteiktų paskolų buhalterinės apskaitos dokumentai neatspindi tikrojo įvykdytų ūkinių operacijų turinio, tačiau šio argumento nepagrindžia jokiais objektyviais įrodymais, net neįvardijama nei viena konkreti ūkinė operacija, kurios turinys neatitiktų tikrovės.
Pažymi, kad pareiškėjai nėra aišku, kaip Panevėžio AVMI nustatė, kad prekės buvo įsigytos 2009–2018 m., nors teigiama, jog iš pareiškėjos apskaitos negalima nustatyti, kada prekės buvo įsigytos. Teigia, kad pareiškėjos dokumentai yra saugomi tinkamai bei atsakingai, laikantis norminių teisės aktų reikalavimų.
Nesutinka su VMI išvada, kad pareiškėja turi nelogiškai aukštą prekių likučio bei pajamų santykį, o būtent 2020 m. – 175 proc. 2021 m. – 155 proc. Deklaratyviai tvirtinama, kad kai kuriose panašią ūkinę komercinę veiklą vykdančiose įmonėse, panašioje geografinėje padėtyje, šis procentas yra mažesnis, ir tuo pagrindu vadovaudamasi MAĮ 67 straipsnio 1 dalimi perskaičiavo prekių pardavimą už 2021 metus. Pareiškėjos vertinimu, atrinktos įmonės lyginamajai analizei atlikti nevykdė analogiškos veiklos kaip pareiškėja (pardavinėjo kitokio pobūdžio prekes nei pareiškėja; pvz., medžioklės reikmenis). Be to, visos palyginimui parinktos įmonės buvo uždarosios akcinės bendrovės, o pareiškėja yra viešoji įstaiga. Tikslu perskaičiuoti prekių likutį 2021 m. gruodžio 31 d., Panevėžio AVMI taikė keturių įmonių, kurios nėra analogiškos pareiškėjos vykdomai veiklai, analogą, kuriame pardavimų apimtys svyravo nuo 77,2 tūkst. Eur iki 439,1 tūkst. Eur, prekių likučio ir pajamų santykis svyruoja nuo 7 iki net 89,29 proc. Vien toks ryškus ir didelis svyravimas taip pat patvirtina, kad tai negali būti analogija įstaigai, o tik subjektyviai, be jokio pagrindimo parinktos įmonės.
Teigia, kad MGK sprendime nepagrįstai teigia, kad pareiškėja prekių inventorizavimo aktų mokestinio patikrinimo metu už 2020 m. sausio 1 d. – 2022 m. gruodžio 31 d. tikrinamąjį laikotarpį nepateikė. Pažymi, kad pareiškėja Panevėžio AVMI teikė visus prašomus dokumentus, tame tarpe ir inventorizacijos aktus, inventorizacijos aktai 2020 m. lapkričio 30 d., 2021 m. gruodžio 31 d., 2023 m. kovo 31 d. buvo teikti ir su rašytinėmis pastabomis dėl patikrinimo akto tvirtinimo. VMI nepagrįstai sumažino prekių likutį vietoje faktinio 312 345 Eur iki 84 766 Eur, t. y. beveik 4 kartus, dirbtinai sumažinus Įstaigos atsargų likutį, taikant analogijos metodą. Pagal inventorizacijos duomenis prekių likutis 2023 m. spalio 31 d. yra 356 985,06 Eur, t. y. net 4,21 karto didesnis nei dirbtinai nustatė VMI.
Atsiliepimas
Atsakovė VMI atsiliepimu į pareiškėjos skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad pareiškėjos veiklos pobūdis nuo pareiškėjos įsteigimo iš esmės nepasikeitė: vykdė mažmeninę ir didmeninę prekybą ir tikrinamuoju laikotarpiu nevykdė veiklos, tenkinančios viešąjį interesą. Pareiškėja 2009–2014 m. dirbo nuostolingai ir per visą veiklos laikotarpį į biudžetą sumokėjo santykinai nedidelį 1 858 Eur PM. Pareiškėjos veikla nuolat buvo finansuojama iš fizinių asmenų paskolų, negrąžintų paskolų likutis 2022 m. gruodžio 31 d. – 244 310 Eur; pagrindiniai skolintojai: įstaigos dalininkas ir vadovas E. Z. ir jo šeimos nariai. Santykinai nedidelė 2020–2022 m. pridėtinė vertė rodo, kad pardavimo pajamų neužteko vykdyti pirkimams ir sumokėti privalomus mokesčius. 2015 m. mokesčių inspekcijos pokalbio „Įspėjau – pasirink“ su įstaigos vadovu metu užfiksuota, kad Įstaigos veiklos rodikliai neatitinka ekonominės logikos ir jai pasiūlyta susitvarkyti buhalterinę apskaitą. 2016 m. operatyvaus patikrinimo metu užfiksuota, kad neišduotas kasos aparato kvitas ir neapskaityti pinigai kasos aparate. 2016 ir 2023 m. atliktų operatyvių patikrinimų metu užfiksuoti prekių trūkumai. Apskaityti dideli prekių likučiai, kuriems patvirtinti pareiškėja neatliko nei vienos inventorizacijos. Iš mokestinės bylos dokumentų nėra galimybės nustatyti, ar pareiškėjos buhalterinėje apskaitoje užregistruotas prekių likutis yra realus. Tai, kad pareiškėjos 2022 m. gruodžio 31 d. apskaitoje užregistruoto prekių likučio apie 50 proc. sudaro prekės iš ankstesnių 2009–2018 m. laikotarpių, kurių didžiąją dalį sudaro rūbai ir batai, ir tai, kad pareiškėja keletą metų iš eilės perka prekes iš pagrindinių tiekėjų, nors turi didelį kiekį neparduotų prekių likučių, rodo, kad pareiškėjos apskaitoje užregistruoti prekių likučiai neatitinka ekonominės logikos ir yra nerealūs. Dėl to VMI vertinimu, pareiškėjos apskaitomas prekių likutis nerealus ir pareiškėja tokio likučio neturi, įsigyjamos prekės ne sandėliuojamos, o parduotos, tačiau pajamos neapskaitytos ir nedeklaruotas pardavimo PVM ir PM. 2021 metų pardavimo pajamų įprastine tvarka nustatyti negalima, nes iš buhalterinės apskaitos dokumentų negalima nustatyti, kiek faktiškai parduota prekių ir koks yra prekių likutis.
Šalies argumentai
Pareiškėjos skundo teiginiai dėl nepagrįsto MAĮ 70 straipsnio taikymo yra deklaratyvios frazės, nepagrįstos jokiais įrodymais. Mokestinės prievolės dydžio negalima nustatyti įprastine tvarka, tai yra atitinkamo mokesčio (šiuo atveju PVM ir PM) įstatyme nustatyta tvarka (tiesiogiai), nes pareiškėja netinkamai vykdė savo pareigą tvarkyti apskaitą, todėl turėjo pagrindą mokesčių mokėtojui priklausančią mokėti mokesčio sumą apskaičiuoti pagal jo atliktą įvertinimą. PVM ir PM apskaičiuoti buvo pasirinkti analogijos ir ekonominių modelių vertinimo metodai. Palyginimui buvo pasirinktos keturios panašią ūkinę-komercinę mažmeninę veiklą vykdančios įmonės ir uždirbančios panašaus dydžio pajamas. Tai, kad palyginamųjų įmonių pardavimų apimtys svyravo nuo 77,2 tūkst. iki 439,1 tūkst. Eur (Įstaigos 179 tūkst. – 201 tūkst.), o prekių likučio ir pajamų santykis svyravo nuo 7 iki 89,29 proc. esminės reikšmės neturi, nes mokesčių administratoriui MAĮ 70 straipsnio 1 dalyje nėra nustatyta pareiga apskaičiuoti tikslų mokestinės prievolės dydį. Nors pareiškėjos teisinė forma yra viešoji įstaiga, tačiau mokesčių administratorius nustatė, kad nuo pareiškėjos įsteigimo ji iš esmės vykdė / vykdo mažmeninę ir didmeninę prekybą įvairiomis sporto ir laisvalaikio prekėmis, priemonėmis bei rūbais, batais, papildais ir tikrinamuoju laikotarpiu nevykdė veiklos, tenkinančios viešąjį interesą. Dėl to palyginamieji duomenys apie įmonių A, B, C ir D, vykdančių tokio paties pobūdžio veiklą, prekių likučius ir jų santykį su pardavimo pajamomis, laikytini tinkamais, vertinant, ar Įstaigos buhalterinėje apskaitoje apskaitytų atsargų informacija atitinka tikrovę. Pažymi, kad prekių likučio ir pajamų santykio vidutiniam procentui apskaičiuoti buvo paimti ne tik 2021 m., bet ir 2020 m. tam, kad būtų daugiau rodiklių ir palyginamumas būtų kuo objektyvesnis, be to, atsižvelgta dar į tai, kad tiek 2020 m., tiek 2021 m. Lietuvos Respublikoje buvo paskelbtas covid-19 karantinas, kuris įtakojo prekybinių įmonių veiklą.
Nurodo, kad perskaičiuotas 2021 m. gruodžio 31 d. prekių likutis, o ne 2020 m. gruodžio 31 d. ir ne 2022 m. gruodžio 31 d., nes PM tikrintas tik už 2021 m. (nebuvo suėjęs 2022 m. PM deklaracijos pateikimo terminas), nebuvo galimybės nustatyti, kurį mokestinį laikotarpį pareiškėja gavo patikrinimo metu papildomai nustatytas pajamas, Įstaiga nepateikė 2022 m. gruodžio 31 d. inventorizacijos akto, be to, apmokestinimo momentas yra palankesnis mokesčių mokėtojui (mažesni delspinigiai ir pan.).
Įstaigos nurodyta aplinkybė, kad mokesčių administratorius nenustatė nei vieno pardavimo neapskaitymo elektroniniu kasos aparatu, yra neteisinga, nes 2016-08-10 operatyvaus patikrinimo metu surašytas Kasos operacijų atlikimo vietoje rastų grynųjų pinigų skaičiavimo aktas Nr. FR1049-934, pagal kurį kasos operacijų atlikimo vietoje užfiksuotas 11,23 Eur perteklius, t. y. neapskaitytų pajamų suma.
Nurodo, kad nėra teisinio pagrindo vadovautis pareiškėjos pateikta specialisto išvada, kurioje teigiama, kad pareiškėjos prekių apskaitos sistema atitinka Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo reikalavimus, o Panevėžio AVMI sprendime dėl patikrinimo akto tvirtinimo nurodomos pretenzijos dėl pareiškėjos prekių apskaitos sistemos yra ekonomiškai nepagrįstos, nes prekės neužpajamuotos (neaišku, kada ir kokia kaina įsigytos), nors ir užfiksuotos pardavimo sumos su prekės kodais, bet iš apskaitos neaišku, kada parduotos prekės buvo įsigytos, kokia jų pirkimo kaina, antkainis.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Panevėžio AVMI atsiliepimo į pareiškėjos skundą nepateikė.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjos atstovė palaikė skundo argumentus ir prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje atsakovo atstovas prašė skundą atmesti iš esmės atsiliepime išdėstytų argumentų pagrindu.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens atstovės prašė skundą atmesti. Papildomai nurodė, kad pareiškėjos kasos aparate prekės yra neidentifikuotos. Pareiškėja nepateikė inventorizacijos akto. Pareiškėjos veikla yra nuostolinga, finansuojama iš savininkų.
Teismo posėdyje liudytojas Č. M. parodė, kad pareiškėjos buhalterinė apskaita buvo tvarkoma pagal teisės aktų reikalavimus. Pabrėžė, kad 2022-11-23 inventorizacijos akte pareiškėjos vadovas pažymėjo prekes, kurios parduotos akto surašymo dienai. Mano, jog mokesčių administratoriaus atlikta inventorizacija laikytina nekvalifikuota.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl MGK, VMI ir Panevėžio AVMI sprendimų, kuriais pareiškėjai nurodyta į valstybės biudžetą sumokėti 59 261 Eur PVM, 2 730 Eur PM, 8 916,35 Eur PVM delspinigius, 302,66 Eur PM delspinigius, 23 704 Eur PVM baudą ir 1 092 Eur PM baudą, teisėtumo ir pagrįstumo.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio AVMI 2023 m. atliko pareiškėjos mokestinį patikrinimą dėl pelno mokesčio (toliau – PM) už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. ir pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. apskaičiavimo teisingumo. Panevėžio AVMI 2023 m. birželio 21 d. parengė patikrinimo aktą Nr. (42.59Mr) FR0680-201, kuriame, taikant MAĮ 70 straipsnį, pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą Panevėžio AVMI pareiškėjai papildomai apskaičiavo 59 261 Eur PVM už 2021 m. gruodžio mėn. ir 2 730 Eur PM už 2021 m.
Panevėžio AVMI patikrinimo akte nurodė, kad vykdydami 2022 m. lapkričio 7 d. operatyvaus patikrinimo pavedimą Nr. (42.49 Mr) 1FR1043-4020, atliko pareiškėjos operatyvų patikrinimą (2023 m. sausio 4 d. operatyvaus patikrinimo pažyma Nr.(42.59) FR1042-25). Patikrinimas atliktas Įstaigos parduotuvėje adresu (duomenys neskelbtini), 2022 m. lapkričio 22 d., dalyvaujant Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pareigūnams, ir pakartotinai 2022 m. lapkričio 23 d., 2022 m. gruodžio 6 d., atlikti vizitavimai. Pirmo (2022 m. lapkričio 22 d.) vizitavimo metu, atlikus grynųjų pinigų inventorizaciją EKA kasos stalčiuje ir kasos operacijų atlikimo vietoje, pertekliaus ar trūkumo nenustatyta. Parduotuvėje 2022 m. lapkričio 23 d. ir 2022 m. gruodžio 6 d. vizitavimo metu iš daugybės prekių rūšių pasirinktinai atlikta prekybos vietoje laikomų motociklininkų šalmų, akumuliatorių ir kamuolių inventorizacija, nerasta 214 vnt. pasirinktų prekių. Panevėžio AVMI patikrinimo metu nustatė, kad: 1) pareiškėja mokestinio patikrinimo metu PVM ir PM apskaičiavimo ir deklaravimo teisingumui patikrinti pateikė Įstaigos pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus – pirkimo–pardavimo PVM sąskaitas faktūras; apskaitos registrus – apyvartos žiniaraščius (didžiąją knygą); gautų ir išrašytų PVM sąskaitų faktūrų registrus; kasos; banko; ilgalaikio turto; atskaitingų asmenų apskaitos dokumentus; EKA kontrolinių juostų duomenis; informaciją iš EKA žurnalų; prekių tiekimo PVM 0 proc. pagrįstumo dokumentus; 2) Įstaiga tikrinamuoju laikotarpiu vykdė mažmeninę ir didmeninę prekybą ir tikrinamuoju laikotarpiu nevykdė veiklos, tenkinančios viešąjį interesą; 3) 2016 ir 2023 m. atliktų operatyvių patikrinimų metu užfiksuoti prekių trūkumai; 4) buhalterinėje apskaitoje apskaityti dideli prekių likučiai. Iš pareiškėjos pateikto 2022 m. gruodžio 31 d. prekių likučių (xlsx formate) duomenų nustatyta, kad prekių likutis, susidaręs nuo 2009 m. iki 2022 m. pabaigos, pirkimo kainomis be PVM yra 326 797 Eur, prekių kiekis 33 203 vnt. Pareiškėjos 2022 m. finansinėse ataskaitose atsargų, t. y. prekių, skirtų perparduoti vertė, yra 326 797 Eur. Pareiškėjos pateiktuose prekių likučių duomenyse yra tik prekių likučiai, nėra duomenų apie konkrečių prekių užpajamavimą ir nurašymą; siekiant nustatyti, koks prekių likučio kiekis yra iš ankstesnių laikotarpių, susidaręs nuo 2009 m. iki 2022 m. pabaigos, patikrinimo metu atlikta pareiškėjos pateiktų prekių likučio duomenų analizė pagal prekių pirkimo metus ir prekių asortimentą. Nustatyta, kad prekių likutyje nėra užregistruota keturračių, motociklų, motorolerių. Prekių likutyje užregistruotos prekės yra plataus asortimento rūbai, batai, auto-moto, dviračių atsarginės dalys, padangos, dviračiai, akumuliatoriai, slidės, lazdos, apkaustai ir kt. Iš pareiškėjos buhalterinėje apskaitoje užregistruoto 2022 m. gruodžio 31 d. bendros prekių likučio 326 797 Eur vertės apie 50 proc. (daugiau kaip 154 000 Eur vertės) sudaro prekės, likusios iš 2009–2018 m. laikotarpio įsigijimo (didžiąją dalį šio laikotarpio prekių likučio – apie 70 proc. sudaro rūbai, batai, kepurės, pirštinės, kojinės), virš 50 proc. (172 612 Eur) yra prekių likutis susidaręs iš 2019–2022 m. laikotarpio įsigijimų. Panevėžio AVMI nustatė minėtų laikotarpių pareiškėjos prekių tiekėjus. Nustatytam prekių likučiui patvirtinti Įstaiga neatliko nei vienos prekių inventorizacijos; 5) iš mokestiniam patikrinimui pateiktų dokumentų, registrų, EKA duomenų, prekių likučių apskaitos duomenų ir nesant prekių inventorizacijos duomenų, nėra galimybės nustatyti, ar Įstaigos buhalterinėje apskaitoje užregistruotas prekių likutis yra realus; 6) 2019–2022 m. laikotarpiu deklaravo iš viso tik 1 858 Eur; 7) pirkimai viršija pardavimus, 2020–2022 m. PVM deklaracijose deklaruotas nedidelis 1 538 Eur mokėtinas PVM. Mokestinio patikrinimo metu padaryta išvada, kad Įstaigos apskaitomas prekių likutis nerealus ir kad Įstaiga tokio likučio neturi, kad įsigyjamos prekės ne sandėliuojamos, o parduotos, tačiau pajamos neapskaitytos ir nedeklaruotas pardavimo PVM ir PM. 2021 metų pardavimo pajamų įprastine tvarka nustatyti negalima, nes iš buhalterinės apskaitos dokumentų negalima nustatyti, kiek faktiškai parduota prekių ir koks yra prekių likutis. Panevėžio AVMI nusprendė, kad mokestinės prievolės dydžio negalima nustatyti įprastine tvarka, tai yra atitinkamo mokesčio (šiuo atveju PVM ir PM) įstatyme nustatyta tvarka (tiesiogiai), nes Įstaiga netinkamai vykdė savo pareigą tvarkyti apskaitą, todėl Įstaigai priklausančią mokėti mokesčio sumą apskaičiavo pagal jo atliktą įvertinimą. Patikrinimo akte nurodyta, kad taikant netiesioginį analogijos mokesčių bazės metodą, pasirinktos realiai egzistuojančios, analogišką veiklą panašioje geografinėje padėtyje (Zarasų, Rokiškio, Utenos ir Panevėžio r. sav.) vykdančios įmonės. Buvo pasirinktos keturios panašią ūkinę-komercinę mažmeninę veiklą vykdančios įmonės ir uždirbančios panašaus dydžio pajamas.
Panevėžio AVMI, išnagrinėjusi pareiškėjos rašytines pastabas, 2023 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu Nr. (42.59Mr) FR0682-208 patvirtino patikrinimo aktu papildomai apskaičiuotą 59 261 Eur PVM ir 2 730 Eur PM apskaičiavo 8 916,35 Eur PVM ir 302,66 Eur PM delspinigių ir paskyrė 23 704 Eur PVM ir 1 092 Eur PM. Panevėžio AVMI nurodė, kad, nors pareiškėja pastabose teigė, kad inventorizacija atlikta netiksliai, vietos mokesčių administratoriui nenurodė tikslaus prekių likučio ir nepateikė įrodymų apie prekių pardavimą. Panevėžio AVMI specialistai kvalifikuotai atliko atrankos inventorizacijas, sulygino faktinius prekių likučius su apskaitoje registruotais sandėlio likučiais ir padarė tinkamas ir pagrįstas išvadas.
Pareiškėja, nesutikdama su skundžiamais sprendimais, nurodo, kad ji tinkamai tvarkė buhalterinę apskaitą, todėl mokesčių administratoriaus išvados dėl dalies prekių pardavimo neapskaitymo yra nepagrįstos. Mokesčių administratorius palyginimui pasirinko ne analogišką veiklą ir teisinę formą turinčias įmones. Dėl to mano, kad jos mokestinė bazė buvo nustatyta netinkamai.
Taigi, mokesčių administratorius pareiškėjui mokėtinus mokesčius apskaičiavo, taikydamas analogijos ir ekonominių modelių metodus, įtvirtintus Taisyklių 6.3.2 ir 6.3.6 papunkčiuose. Šių metodų pagalba ir buvo nustatyta pareiškėjos galima ūkinės veiklos apimtis, iš jos gautos pajamos, bei jų dalis, nuo kurios nebuvo sumokėti mokesčiai.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Įstaiga iš esmės prekiavo dviračiais, motoroleriais, motociklais, keturračiais, paspirtukais, atsarginėmis dalimis bei padangomis dviračiams, motociklams ir automobiliams, akumuliatoriais, motociklininkų batais, šalmais, apsaugomis, rūbais, batais, slidėmis, maisto papildais ir kitomis sporto prekėmis. Patalpas parduotuvei pareiškėja neatlygintinai nuomojasi iš Įstaigos vadovo. Pareiškėja prekių sandėliavimui naudoja patalpas adresu: (duomenys neskelbtini). Pareiškėja turėjo savo internetinį puslapį, kuriame tikrinamuoju laikotarpiu buvo paskelbtas 2400 pareiškėjos prekių asortimentas, kainos. Mokesčių administratorius, atlikęs 2020–2022 m. pareiškėjos veiklos patikrinimą, konstatavo netinkamą prievolių vykdymą pagal įstatymą. Pareiškėja teigia, kad ji tikrinamuoju laikotarpiu tinkamai vedė buhalterinę apskaitą, šiuos argumentus grindžia UAB „Verus auditus“ 2023 m. rugsėjo 11 d. specialisto išvada Nr. 09/11, tačiau iš bylos medžiagos negalima sutikti su šiais pareiškėjos argumentais. Specialisto išvadoje nurodoma, kad iš pareiškėjos buhalterinės apskaitos galima nustatyti pareiškėjos prekių įsigijimus ir pardavimus, tačiau ši išvada nepaaiškina Panevėžio AVMI nustatytų neatitikimų pareiškėjos buhalterinėje apskaitoje. Pažymėtina, kad pareiškėjos pateiktos specialisto išvados (ir liudytojo parodymų posėdžio metu) matyti, kad specialisto ir mokesčių administratoriaus tyrimo objektai skiriasi. Mokesčių administratorius atlikimo mokestinį patikrinimą dėl pelno mokesčio ir pridėtinės vertės mokesčio apskaičiavimo teisingumo, o specialistas vertino pareiškėjo buhalterinės apskaitos atitiktį teisės aktų reikalavimams. Dėl to kiekvieno tyrimo išvados vienas kitos negali paneigti.
Nagrinėjamoje byloje mokesčių administratorius pagrįstai sprendė, kad mokestinės prievolės dydžio negalima nustatyti įprastine tvarka, tai yra atitinkamo mokesčio (šiuo atveju PM, PVM) įstatyme nustatyta tvarka (tiesiogiai), todėl turėjo pagrindą mokesčių mokėtojui priklausančią mokėti mokesčio sumą apskaičiuoti pagal jo atliktą įvertinimą. Sąlyga dėl negalimumo mokestinės prievolės dydžio nustatyti įprastine tvarka konstatuota atsižvelgiant į tai, kad: 1) pareiškėja 2019–2022 m. laikotarpiu deklaravo nedideles PM sumas, iš viso 1 858 Eur; 2) 2010–2022 m. pareiškėjos prekių įsigijimai viršijo pardavimus. 2020–2022 m. PVM deklaracijose deklaravo santykinai nedidelį, t. y. iš viso 1 538 Eur, mokėtiną PVM; 3) nuo 2015 iki 2022 m. pareiškėja kasmet gavo paskolas iš fizinių asmenų (didžiąją dalį paskolų suteikė vadovas ir jo sutuoktinė, taip pat paskolas teikė jo šeimos nariai) ir gautų bei negrąžintų paskolų iš fizinių asmenų suma sudarė: 2015 m. gruodžio 31 d. – 168 680 Eur, 2022 m. gruodžio 31 d. – 244 310 Eur; 4) parduotuvėje 2022 m. lapkričio 23 d. ir 2022 m. lapkričio 6 d. vizitavimo metu nustatyti skirtumai tarp pasirinktų prekių kiekių likučio finansinėje apskaitoje ir faktiškai rasto prekių kiekio, nerasta 214 vnt. prekių; 5) iš pareiškėjos pateiktų 2020–2021 m. mėnesinių buhalterinių pažymų „parduotų prekių nurašymo aktas (parduotų prekių savikaina)“ nėra įmanoma nustatyti kokios konkrečios prekės, nurodant jų pavadinimą, suteiktą prekės kodą, įsigijimo kainą, pardavimo kainą, buvo nurašytos į sąnaudas. Pareiškėja pajamoms registruoti naudojo EKA. Iš EKA kontrolinių juostų duomenų nustatyta, kad EKA kvituose nėra informacijos apie parduotų prekių pavadinimą, kiekį, kodą. EKA kvituose yra parduotų prekių vertinė išraiška. Pareiškėja už 2020 m. ir už 2021 m. kovo–gruodžio mėn. pateikė atspausdintus sąrašus, kuriuose yra pateikta informacija apie per EKA parduotas konkrečias prekes: prekės kodas, pavadinimas, kiekis, suma. Tačiau iš pareiškėjos pateiktų apskaitos registrų nėra galimybės patikrinti, kada minėtuose sąrašuose nurodytos konkrečios prekės buvo įsigytos, kokia prekės pirkimo kaina ir antkainis, mokesčių administratoriaus nustatytus faktus, aplinkybes bei kitą turimą informaciją, t. y. jų pagrindu; mokesčių administratorius tinkamai įvykdė savo pareigą pagrįsti būtinybę mokestinės prievolės dydį apskaičiuoti pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą. Tai, kad pareiškėjo kasos aparatas atitinka šiuo metu galiojančius teisės aktų reikalavimus, neatleidžia mokesčių mokėtojo nuo pareigos pagrįsti mokesčių apskaičiavimo ir sumokėjimo teisingumą bei buhalterinių duomenų, naudojamų mokesčių apskaičiavimo tikslais, atsekamumą.
Pareiškėja nesutikimą su MAĮ 70 straipsnio taikymu iš esmės grindžia 2023 m. gruodžio 15 d. inventorizacijos aktu ir UAB „Verus auditus“ specialisto išvada. Pareiškėjos teiginiai, kad tai Panevėžio AVMI iškraipė pareiškėjos buhalterinės apskaitos duomenis dėl prekių likučio ir pajamų santykio (t. y., pasak pareiškėjos, mokesčių administratorius nepagrįstai ženkliai sumažino prekių likučio ir pajamų santykį), ir, kad VMI turėjo vadovautis pareiškėjos parengtu 2023 m. gruodžio 15 d. inventorizacijos aktu, yra grindžiami deklaratyviais teiginiais. Ginčijamuose sprendimuose konstatuota, kad pareiškėjos tikrinamuoju laikotarpiu buhalterinėje apskaitoje apskaitytas prekių likutis nerealus (neatitinka jos veiklos specifikos) ir kad pareiškėja tokio likučio neturi. Pareiškėjos pajamų dydis buvo nustatytas atlikus pareiškėjos veiklos palyginimą su atriktų įmonių veikla. Šių mokesčių administratoriaus ir MGK išvadų pareiškėja skundo teiginiais nepaneigė. Nors pareiškėja skunde teigia, kad Panevėžio AVMI faktinį prekių patikrinimą atliko tik parduotuvėje, tačiau neatliko pareiškėjos sandėlyje, tačiau byloje nėra pateikta jokių duomenų, kad faktiškai nerastos prekės parduotuvėje buvo sandėlyje. Panevėžio AVMI patikrinimo akte pažymėjo, kad pareiškėjos vadovas E. Z. informavo Panevėžio AVMI (šie duomenys užfiksuoti 2023 m. sausio 26 d. operatyvaus patikrinimo ataskaitoje), kad sandėlyje nėra motociklininkų šalmų, akumuliatorių ir kamuolių. Be to, pareiškėja patikslintame skunde pripažįsta, kad tam tikros parduotuvėje nerastos prekės buvo parduotos 2022 m. spalio, lapkričio mėnesiais. Tačiau byloje nėra pateikta įrodymų (sąskaitų faktūrų, pajamų čekių ir kt. objektyvių rašytinių įrodymų), pagrindžiančių apie pareiškėjos dalies (konkrečių prekių), nerastų prekių parduotuvėje, pardavimą ir jų pardavimo apskaitymą buhalterinėje apskaitoje, taip pat pareiškėja nepateikė duomenų, kad pajamos gautos už parduotas prekes buvo deklaruotos. Pažymėtina, kad pareiškėjos vadovo ranka darytos pastabos inventorizacijos akte nelaikytinos tinkamais įrodymais aptartus faktus (prekių pardavimas, įsigijimas) patvirtinti ar paneigti. Tas pats pasakytina ir apie suvestinių apskaitos ar inventorizacijos registrų (aktų) pateikimą. Įrodinėjimo pareiga reikalauja, kad šalis, teigianti esant tam tikrus faktus, juos ir pagrįstų leistinais įrodymais. Esant nustatytiems ir mokesčių administratoriaus identifikuojamiems neatitikimams, būtinas aktyvesnis bendradarbiavimas ir, esant poreikiui, pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų teikimas.
Pareiškėja vykdė PVM apmokestinamus prekių tiekimus, kaip tai yra suprantama pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, tačiau nevykdė tinkamai savo pareigų deklaruoti šiuos tiekimus ir mokėti PVM bei PM. Todėl mokesčių administratorius pagrįstai skaičiavo mokestį pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą, kaip nustatyta MAĮ 70 straipsnyje, skaičiuodamas mokestį taikė Taisyklėse nustatytus mokesčių administratoriaus įvertinimo metodus.
Panevėžio AVMI patikrinimo akto 8 lentelėje (p. 12) duomenų nustatė, kad pareiškėjos prekių atsargų likutis bei suteiktų paskolų sumos per visą pareiškėjos veiklos laikotarpį sistemingai didėjo. Todėl patikrinimo metu padaryta išvada, kad pareiškėja neapskaitė ir nedeklaravo dalies pajamų, į mokesčio deklaracijas įrašė neteisingus duomenis apie gautas pajamas ir jos buhalterinės apskaitos dokumentai neatspindi tikrojo įvykdytų ūkinių operacijų turinio (Taisyklių 4.1 punktas). Ginčijamame sprendime nurodyta, kad atsižvelgiant į visas įvertinimui reikšmingas aplinkybes bei turimą informaciją, PVM ir PM apskaičiavimui pasirinkti Taisyklių 6.3.2. ir 6.3.6. punktuose nurodyti vertinimo metodai – analogijos ir ekonominių modelių. Taip pat Panevėžio AVMI pažymėjo, kad taikant netiesioginį analogijos mokesčių bazės metodą, pasirinktos realiai egzistuojančios, analogišką veiklą panašioje geografinėje padėtyje (Zarasų, Rokiškio, Utenos ir Panevėžio r. sav.) vykdančios įmonės. Buvo panaudota informacija iš viešai internete paskelbtos informacijos adresu: https://rekvizitai.vz.lt/ ir VĮ Registrų centrui įmonių pateiktų finansinių ataskaitų bei informacijos šių įmonių internetiniuose puslapiuose. Buvo pasirinktos keturios panašią ūkinę–komercinę mažmeninę veiklą vykdančios įmonės ir uždirbančios panašaus dydžio pajamas.
Išanalizavus pareiškėjos mokestiniu laikotarpiu gautas pajamas ir mokestinio laikotarpio pabaigoje apskaitytų prekių likučius, nustatyta, kad prekių likutis neproporcingai didelis palyginus su gautomis pajamomis, t. y. 2020 metais – 175 proc. (314 980 / 179 714*100), 2021 metais – 155 proc. (312 345 / 201 875*100). Panevėžio AVMI nurodė, kad atlikta keturių analogišką veiklą vykdančių Zarasų, Rokiškio, Utenos ir Panevėžio r. sav. įmonių prekių likučio ir pajamų santykio analizė (Panevėžio AVMI sprendimo p. 14, 1 lentelė „Analogišką veiklą vykdančių įmonių duomenys“), iš kurios matyti, kad nurodytų įmonių vidutinis prekių likučio ir pajamų santykis 2020–2021 m. buvo 42 proc., t. y. šis santykis (42 proc.) yra žymiai mažesnis, nei buvo nustatytas pas pareiškėją 2021 m. (155 proc.). Panevėžio AVMI pažymėjo, kad prekių likučio ir pajamų santykio vidutiniam procentui apskaičiuoti buvo paimti ne tik 2021 m., bet ir 2020 m., tam, kad būtų daugiau rodiklių ir palyginamumas būtų kuo objektyvesnis, be to, atsižvelgta į tai, kad tiek 2020 m., tiek 2021 m. Lietuvoje buvo paskelbtas covid-19 karantinas, kuris turėjo įtakos prekybinių įmonių veiklai.
Dėl skaičiavime taikyto 24 proc. antkainio Panevėžio AVMI nurodė, kad pasirinktas pačios pareiškėjos 2021 m. taikytas antkainis. Panevėžio AVMI taip pat atkreipė dėmesį, kad perskaičiuotas 2021 m. gruodžio 31 d. prekių likutis, o ne 2020 m. gruodžio 31 d. ir ne 2022 m. gruodžio 31 d., nes PM tikrintas tik už 2021 m. (nebuvo suėjęs 2022 m. PM deklaracijos pateikimo terminas), nebuvo galimybės nustatyti, kurį mokestinį laikotarpį pareiškėja gavo patikrinimo metu papildomai nustatytas pajamas, pareiškėja nepateikė 2022 m. gruodžio 31 d. inventorizacijos akto, be to, apmokestinimo momentas yra palankesnis pareiškėjai (mažesni delspinigiai ir pan.).
Taikant analogijos ir ekonominių modelių metodus nustatytas vidutinis prekių likučio ir pajamų santykis – 42 proc. Pagal įvertinimą perskaičiuotas pareiškėjos prekių likutis 2021 m. pabaigai, taikant vidutinio prekių likučio ir pajamų santykį 42 proc. ir nustatytas 102 567 Eur su PVM ((201 824 Eur (2021 m. pajamos)*42 proc.)+21 proc.) prekių likutis. Panevėžio AVMI nurodė, kad naudojant pareiškėjos mokestinio laikotarpio pelno–nuostolio ataskaitos, didžiosios knygos duomenis, apskaičiuota, kad pareiškėja 2021 metais parduotoms prekėms taikė 24 proc. antkainį (201 824 Eur (pajamos be PVM) / 162 666 Eur (savikaina be PVM) *100 – 100). VMI sprendime nurodyta, kad apskaičiuotos gautos pareiškėjos neapskaitytos pajamos, t. y. papildoma PVM ir PM bazė – 341 458 Eur ((Pareiškėjos 2021 m. apskaitoje apskaitytas atsargų likutis su PVM (312 345*121 proc.)) – 102 567 Eur (patikrinimo metu nustatytas pareiškėjos atsargų likutis už 2021 m. su PVM)+24 proc. (Pareiškėjos antkainis, proc.)). Kadangi nebuvo galimybės nustatyti, kurį mokestinį laikotarpį pareiškėja gavo patikrinimo metu papildomai nustatytas pajamas, pardavimo PVM apskaičiuotas už 2021 m. gruodžio mėnesį, PM apskaičiuotas už 2021 m. Atitinkamai vėlesnio laikotarpio duomenys ir juos galintys patvirtinti ar paneigti įrodymai nepatenka į mokestinio patikrinimo apimtį.
Pažymėtina, kad MGK išsamiai atsakė į visus pareiškėjos skunde keliamus klausimus susijusius su mokesčio bazės apskaičiavimu (dėl Panevėžio AVMI atlikto PM perskaičiavimo 2021 m. gruodžio 31 d.; dėl atrinktų įmonių, jų pardavimų apimčių svyravimų, dėl 24 proc. antkainio taikymo), pareiškėja teismui pateiktame skunde kartoja tuos pačius argumentus, visiškai nepagrįstai teigdama, kad jos teiginiai ikiteismine tvarka nebuvo įvertinti. Teismas iš esmės pritaria MGK išvadoms, kad byloje nenustatyti duomenys, kad mokesčių administratorius, apskaičiuodamas pareiškėjai mokesčius pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą, būtų neatsižvelgęs į visas mokėtino mokesčio dydžio nustatymui reikšmingas aplinkybes, turimą informaciją ar, parinkdamas įvertinimo metodus, būtų pažeidęs Taisyklių reikalavimus.
Teismo vertinimu, byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad Panevėžio AVMI palyginimui atrinktas įmones ir pareiškėją siejo bent keturi kriterijai: 1) vykdė tokią pačią veiklą kaip pareiškėja (VšĮ „ZGO“ – prekyba keturračiais (CF moto atstovas), motociklais, dviračiais ir jų dalimis, motoroleriais ir jų atsarginėmis dalimis, slidinėjimo inventoriumi, rūbais, baitais ir kt.; UAB „(duomenys neskelbtini)“ – prekyba keturračiais, tepalais, aksesuarais (CF moto atstovas); UAB „(duomenys neskelbtini)“ – prekyba motociklais, apranga, aksesuarais, padangomis, detalėmis; UAB „(duomenys neskelbtini)“ – prekyba dviračiais ir jų dalimis, motoroleriais ir jų atsarginėmis dalimis, kalnų slidinėjimo inventoriumi; UAB „(duomenys neskelbtini)“ – prekyba sporto ir turizmo, medžioklės reikmenimis). Tai, kad pareiškėja yra viešoji įstaiga nagrinėjamu atveju neturėjo reikšmės palyginimui, nes pareiškėja tikrinamuoju laikotarpiu vykdė mažmeninę prekybą. Taip pat nėra pagrindo sutikti su pareiškėja, kad parinktos įmonės nevykdė analogiškos veiklos, nes jos yra pelno siekiančios, o pareiškėja yra ne pelno siekianti įstaiga. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pareiškėjos įsigytos prekės buvo skirtos perparduoti ir nebuvo skirtos viešojo intereso tenkinimui, todėl pareiškėjos teiginiai, kad ji tikrinamuoju laikotarpiu turėjo tikslą tenkinti viešą interesą, o ne siekti pelno neatitinka mokestinio patikrinimo metu nustatytų aplinkybių; 2) veiklą vykdė panašioje teritorijoje (Zarasai, Rokiškis, Panevėžys, Utenos r.); 3) palyginimui atrinktos įmonės uždirbo panašaus dydžio pajamas; 4) pareiškėja 2020–2022 m. laikotarpio PVM deklaravo iš viso tik 1 538 Eur mokėtiną į biudžetą PVM, o 2019–2022 m. laikotarpiu deklaravo tik 1 858 Eur PM. Nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad Panevėžio AVMI pagrindė, kad palyginimui buvo parinktos bei įvertintos pakankamo palyginamumo įmonės. Tai, kad, pareiškėjos vertinimu, ji negalėjo būti lyginama, nes atrinktos įmonės yra uždarosios akcinės bendrovės, ar, kad atrinktos įmonės yra pelno siekiančios, taip pat pardavimų apimčių svyravimai tarp įmonių, nesudaro pagrindo pripažinti, kad palyginimui buvo atrinktos netinkamos įmonės. Pažymėtina, kad LVAT pasisakydamas dėl analogijos metodo, kuris iš esmės tinka nagrinėjamam klausimui, yra pažymėjęs, kad analogijos metodui taikyti nėra reikšminga tai, jog nežymiai skyrėsi tirtų įmonių ir mokesčių mokėtojo verslo apimtis, darbuotojų skaičius, nes sunku surasti identiškas įmones. Svarbu – analogiška veikla, tame pačiame rajone (LVAT 2017 m. kovo 20 d. nutartis adm. byloje Nr. eA-80-602/2017). Teismų praktikoje, taip pat nėra reikalaujama identiškų veiklos sąlygų, o tai reiškia, jog yra priimtini nesutapymai dėl darbuotojų skaičiaus, apyvartos ir kitų rodiklių. Esminis momentas yra veiklos panašumas analogiškomis sąlygomis be kita ko, apskaičiuojant mokesčius, pasitelkiant į pagalbą ir kitas reikšmingas aplinkybes (LVAT 2011 m. gegužės 16 d. nutartis adm. byloje Nr. A-556-966/2011). Be to, vėlgi pareiškėja, teigdama, jog lyginimui paimtos netinkamos įmonės, taip ir nenurodė savo artimiausių konkurentų, kurie būtų ar galėjo būti tinkamesni palyginimui.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad mokesčių administratorius mokestinio patikrinimo metu surinko pakankamai duomenų, įrodančių, kad pareiškėja tikrinamuoju laikotarpiu pardavė dalį savo prekių, tačiau jų pardavimo neapskaitė ir mokesčių į biudžetą nuo jų pardavimo nesumokėjo, todėl pagrįstai padarė išvadą, kad pareiškėja, buhalterinėje apskaitoje apskaitytas prekių likutis neatitinka pareiškėjos vykdytos mažmeninės veiklos, ji netinkamai vykdė savo pareigas apskaičiuoti mokesčius. Nesant galimybės nustatyti pareiškėjos PVM ir PM mokestinės prievolės dydžio įprastine, tai yra atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta, tvarka, mokesčių administratorius pagrįstai taikė MAĮ 70 straipsnio 1 dalies nuostatas, papildomai mokėtiną mokestį pareiškėjai apskaičiuodamas pagal savo įvertinimą.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad ginčijami Panevėžio AVMI, VMI ir MGK sprendimai priimti šių institucijų kompetencijos ribose, neprieštarauja jų tikslams bei uždaviniams, atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnyje nurodytus teisėtumo ir pagrįstumo kriterijus, pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, taip pat nėra Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatytų pagrindų, dėl kurių jie turėtų būti panaikinti pareiškėjos skunde nurodytais argumentais, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Atmesti pareiškėjos VšĮ „Zgo“ skundą kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Regionų administracinį teismą.