Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

E. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis 8 klasių išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, nesimokantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2013-12-30 Alytaus rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. 45 parų arešto bausmę, vadovaujantis BK 64¹ str., bausmė sumažinta vienu trečdaliu;

2) 2014-04-10 Alytaus rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (3 veikos), taikant Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., 64¹ str., nuostatas, laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams; vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 92 str., paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams; 2014-10-27 Alytaus rajono apylinkės teismo nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas, bausmės neatlikęs, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., 178 str. 2 d.

D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis 8 klasių išsilavinimą, nevedęs, (duomenys neskelbtini) moksleivis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., 178 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kad kaltinamieji E. U. ir D. S. 2014 m. balandžio 14 d. apie 23 val. Alytuje, šalia įėjimo į Lauko g. 7 namo šeštąją laiptinę ir laiptinės pirmojo aukšto aikštelėje, bendrais veiksmais, viešoje vietoje, įžūliais veiksmais, pasireiškusiais fizinio smurto panaudojimu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai, tyčia prikibo prie nukentėjusiojo E. A., E. U. be jokios priežasties sudavė E. A. keturis smūgius ranka į galvą, po to D. S. koja du kartus spyrė E. A. į nugarą, E. U. spyrė E. A. į kojas, nuo spyrių E. A. nukritus ant laiptų aikštelės, D. S. gulinčiam E. A. spyrė du smūgius koja į galvą, ir rankos alkūne sudavė į nugarą, taip bendrais veiksmais nukentėjusiajam E. A. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą dėl kraujosruvų odoje ir poodyje kaktos kairėje pusėje, kairėje smilkininėje srityje ir kairiajame skruoste, ir sukėlė fizinį skausmą stuburo krūtininėje apatinėje dalyje ir juosmeninėje dalyje.

Be to, kaltinamasis E. U. 2014 m. balandžio 14 d. apie 23 val. viešoje vietoje, Alytuje, šalia įėjimo į Lauko g. 7 namo šeštąją laiptinę ir laiptinės pirmojo aukšto aikštelėje, E. A. nukritus laiptinės aikštelėje, iš jo džemperio priekinės kišenės atvirai pagrobė 50 Lt, tuo padarydamas nukentėjusiajam E. A. turtinę 50 Lt žalą.

Be to, kaltinamasis D. S. 2014 m. balandžio 14 d. apie 23 val. Alytuje, šalia įėjimo į Lauko g. 7 namo šeštąją laiptinę ir laiptinės pirmojo aukšto aikštelėje, užpuolimo metu E. A. telefonui „Samsung Galaxy S duos“ iškritus laiptinės aikštelėje, slapta pagrobė svetimą turtą – nukentėjusiajam E. A. priklausantį mobilaus ryšio telefoną „Samsung Galaxy S duos“, kurio vertė 600 Lt, su „Micro SD“ atminties kortele, kurios vertė 25 Lt, tuo padarydamas nukentėjusiajam E. A. 625 Lt turtinę žalą.

Kaltinamasis D. S. kaltę dėl padarytų nusikaltimų pripažino visiškai. Parodė, kad įvykio dieną jis su U. ir G. susitiko prie parko. Vėliau visi nuėjo prie laiptinės, esančios Lauko g. 7, kur gyvena E. A.. Tada susitiko I.. Jie turėjo paduoti pinigus E. A.. Vienas iš I. padavė pinigus A., tačiau jis nežinojo, kokia tai buvo pinigų suma, tik vėliau girdėjo, kad tai buvo 50 litų. I. padavė pinigus A. ir išėjo. Liko jis, U., G. ir A.. Vyko pokalbis apie tai, kad A. šneka, ko nereikia. Jis ir U. priekaištavo A., kad jis juos šmeižia. Tuo metu jam paskambino telefonu ir jis užsisuko. Tada prasidėjo muštynės tarp U. ir A.. U. sudavė A., po to A. ranka sudavė U.i. Tada jis įsikišo į muštynes ir sudavė kumščiu A. į veido sritį tris kartus ir koja spyrė į veidą, į krūtinę. A. nukrito ant žemės po jo suduotų smūgių. Vieną smūgį koja dar sudavė nukritusiam ant žemės. Jis paėmė telefoną iš A., kurį kitą dieną jam grąžino. Muštynių metu telefonas iškrito A. iš kišenės ir išsibarstė dalimis. Tai buvo Samsung Galaxy telefonas. Ryte jis paskambino A. ir pasiūlė susitikti, pasakė, kad atiduos telefoną. Susitiko prie Maximos parduotuvės ir jis atidavė telefoną. Sim kortelę padavė K. T., kad perduotų A., bet ji sakė, kad pamiršo atiduoti. Suprato, kad ima svetimą daiktą. Tuo momentu taip atrodė, kad reikia paimti, suprato, kad paimant svetimą daiktą yra vagystė. Matė, kaip U. sudavė A. smūgius, tačiau nematė, kad U. imtų iš A. kišenės pinigus.

Kaltinamasis D. S. ikiteisminio tyrimo metu, kurio parodymai teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 4 d. nustatyta tvarka, parodė, kad E. U. pasiūlius ėjo pas vaikiną, pravarde “.Š”. Beeidami sutiko K. G.. K. pasitraukė toliau kalbėti telefonu, o E. su E. kažką aiškinosi. Pakalbėjus normaliai, E. pradėjo vadinti E. “duchu”, “durnium”, “gaidžiu”. E. jam kažką atsakinėjo, irgi panašiais žodžiais. E. trenkė E.i kumščiu į šoną, jie susimušė. E. sudavė E.i bent du smūgius ranka į galvą, dar porą smūgių ranka į pilvą. Tada E. sudavė E. smūgį ranka į žandikaulį. Pamatė kad po šio smūgio E. jau nepuolė, E. turi persvarą, todėl pribėgo prie E. iš užpakalio, pačiupo jo rankas ties alkūnėmis, ir atitraukęs sudavė smūgį ranka į nugaros juosmeninę dalį ir atsitraukė. Tada E. puolė E., sudavė vieną ar kelis smūgius. Atsisukęs pamatė, kad E. sėdi kampe ties durimis, o E. apčiupinėjo rankomis jo kišenes, buvo įkišęs ranką į džemperio kišenę, kuri yra ties pilvu. Ar ką paėmė, nematė. Jis paėmė ties durimis iškritusį E. telefoną, pasakė kad rytoj atiduos. Telefone atminties kortelės nebuvo. Telefono nevogė. Grąžino kitą dieną apie pietus. Tuomet kai E. U. susimušė su E., jis pribėgo prie jų, čiupo E.i už rankų, kad jis nemuštų E., dar sudavė E.i smūgį į nugarą, daugiau jo nemušė. E. sudavė E.i keletą smūgių į galvą, E. apsvaigo, iš pradžių rankomis atsirėmė į sieną, paskui susmuko ant žemės ir sėdėjo kampe. Jiems besimušant iškrito E. telefonas, jis jį paėmė ir pasakė, kad rytoj grąžins. Telefone buvo dvi sim kortelės. Jas buvo išėmęs, buvo įdėjęs savo kortelę. Kitą dieną telefoną grąžino. Pasisavinti telefoną tikslo neturėjo (T. 1, b. l. 113-114, 119-120).

Kaltinamasis E. U. kaltę dėl viešosios tvarkos pažeidimo pripažino iš dalies. Parodė, kad tarp jo ir nukentėjusiojo kilo muštynės, tačiau jis pirmas smūgių nesudavė, o tik gynėsi. Kaltės dėl vagystės nepripažino. Parodė, kad sužinojo, kad A. jį ir D. S. šmeižia, todėl nuėjo su juo pakalbėti. Jie pradėjo ginčytis ir nuketėjusysis pirmas jam sudavė smūgį į veido sritį. Jis atsitraukė, todėl nukentėjusysis jį lietė tik pirštų galais. Paskui jis nubėgo į laiptinę ir atsisukęs pamatė, kad nuketėjusysis bėga jam iš paskos. Jis atsisukęs nuketėjusiajam sudavė tris smūgius, po kurių nuketėjusysis nukrito. Nukritusiam sudavė dar du smūgius. Viso buvo suduoti trys smūgiai rankomis ir dar koja. D. jį atitraukė. A. nukrito kampe ir sėdėjo kampe be sąmonės. Jie paėmė telefoną ir išėjo. Parodė, kad susitikime dalyvavo G. ir broliai I.. Suprato, kad jie pirko ar mainė telefonus. Pinigų iš A. neėmė. Nukentėjusysis E. A. parodė, kad įvykio dieną A. I. atidavė jam 50 litų už telefoną. Šalia buvo U., S. ir G., visi matė, kai jam buvo paduoti 50 litų. I. išėjus, tarp jo ir U. įvyko konfliktas dėl šmeižimo. U. jam sudavė vieną smūgį į šoną, po to jis atstūmė U. ir bėgo į laiptinę. Pusiaukelėje į laiptinę, U. jį sugriebė už džemperio, po to su juo susistumdė, krito ant laiptų ir tada iškrito jo telefonas. Jis atsistojo ir užbėgo į pirmo aukšto laiptinės aikštelę. Laiptinėje jis stovėjo kampe, prie kaimyno durų. U. pasakė, „Nori, aš paimsiu tuos 50 litų“, ir įkišo ranką į jo kišenę. Visi smūgiai jam buvo suduoti laiptinėje, į veidą, į šoną ir nugarą. Daugiausiai smūgių sudavė U., po to įsikišo D.. Po suduotų smūgių prarado sąmonę. Vėliau atsikėlęs nerado nei telefono, nei pinigų. D. jam parašė, kad turi jo telefoną, pasiūlė susitikti ir žadėjo jį atiduoti. Susitiko prie Maximos ir D. grąžino telefoną. Sim kortelės nebuvo, vėliau sužinojo, kad ji yra pas K.. D. grąžindamas telefoną sakė, kad kortelių neturi. E. U. sudavė smūgius į galvos ir nugaros sritis. Smūgiai buvo stiprūs, iki šiol skauda nugarą.

Parodymų patikrinimo vietoje metu nukentėjusysis E. A. parodė su nusikalstama veika jo atžvilgiu susijusias aplinkybes (T. 1, b. l. 18-26). Liudytoja K. T. parodė, kad pas ją buvo E. A. sim kortelė. Parke D. jai padavė sim kortelę ir prašė paduoti ją E. A.. Ji kortelę įsidėjo į kuprinę. Vėliau, susitikusi E., jam sakė, kad turi sim kortelę. Sim kortelę iš jos paėmė D.. Pas ją kortelė buvo apie savaitę laiko. D. nieko neaiškino, kodėl pas jį buvo E. kortelė.

Liudytojas K. G. parodė, kad su E. U., D. S., A. I. ėjo pas E.. A. E. padavė pinigus, o E. padavė A. telefono dokumentus. A. sumokėjo E.i 50 litų. E. U. taip pat matė, kaip A. padavė pinigus nukentėjusiajam. I. išėjo į Profesinio rengimo centrą. Jis, E., D. ir E. liko kalbėtis. U. su A. dėl kažko susiginčijo. Iš pradžių jie ginčijosi lauke, tai buvo žodinis ginčas, vėliau laiptinėje susimušė. Vienas kitam sudavė smūgius. Neprisimena, kuris pradėjo sudavinėti smūgius, turbūt pirmas E. sudavė smūgius nukentėjusiajam į kūno sritį. Pirmi smūgiai buvo ne į veidą. Buvo apie 5 smūgiai suduoti nukentėjusiajam. Kai baigė muštis, E. A. susvyravo nuo U. smūgių. Nuo S. suduotų smūgių krito be sąmonės. S. prisijungė tuo metu, kai U. su A. stumdėsi, ir kai A. buvo nukritęs, jam S. koja ar ranka trenkė į galvą. Kai sudavė šiuos smūgius, A. jau sėdėjo. Po S. smūgių, A. beveik prarado sąmonę, jis tada nukrito. S. pasiėmė A. telefoną, kuris buvo iškritęs ant laiptų, o E. iš nukentėjusiojo kišenės paėmė 50 litų kupiūrą ir visi išsiskirstė į namus. Jiems nuėjus, jis apžiūrėjo A.ą, jis kvėpavo. Kitą dieną jam skambino A., klausė, kur jo telefonas. Jis pasakė, kad telefoną paėmė S.. Jis paskambino S. klausė, kur A. telefonas. Iš pradžių S. sakė, kad neturi telefono. Kai pasakė, kad A. rašys policijai pareiškimą, tuomet S. telefoną grąžino A.. Iš pradžių telefoną norėjo grąžinti per jį, bet vėliau perdavė pats.

Liudytojas A. I. parodė, kad jis buvo skolingas A. už telefoną, kurį pirko iš A. ir nešė jam pinigus. Eidamas link jo, sutiko U. ir G.. Jie paklausė, kur einu, pasakė, kad eina „Š.“ atiduoti skolą. Pasisiūlė eiti kartu. Nuėjęs, E.i padavė 50 litų, vienoje kupiūroje, ir su broliu išėjo. Kitą dieną išgirdo, kad nukentėjusysis buvo sumuštas ir apiplėštas. A. padavė pinigus iš karto, kai pasisveikino. Kai pinigus padavė, matė jo brolis, U. ir G.. Nukentėjusysis padavė telefono dokumentus. „Š.“ vadina nukentėjusįjį E. A..

Liudytojas A. I. parodė, kad tą vakarą nuėjo paduoti pinigų, nes jo brolis pirko telefoną iš nukentėjusiojo. Kartu ėjo U., „K.“ , t. y. K. G., „M.“, t.y. D. S.. Brolis E.i padavė 50 litų. Visi matė, kai brolis E.i padavė pinigus. E. atnešė telefono dokumentus ir jis su broliu išėjo. Nukentėjusysis kitą dieną parašė, kad jį apiplėšė, iš jo pavogė 50 litų.

Iš protokolo-pareiškimo ir pranešimo matyti, kad nukentėjusysis 2014-04-15 kreipėsi į policijos komisariatą nurodydamas, kad jis 2014 m. balandžio 14 d. apie 23 val. Alytuje, Lauko g. 7 laiptinėje, buvo sumuštas iš matymo pažįstamų vaikinų, muštynių metu pasigedo mobilaus ryšio telefono, padaryta 600 Lt žala (T. 1, b. l. 1, 2).

Iš apžiūros protokolo matyti, kad nusikaltimai padaryti viešoje vietoje - Alytaus mieste, Lauko g. 7 namo laiptinėje, protokole detaliai apžiūrėta ir aprašyta įvykio vieta (T. 1, b. l. 3-4, 5-6). Iš reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo ir apžiūros protokolų matyti, kad kaip daiktinis įrodymas buvo apžiūrėtas E. A. priklausantis mobiliojo ryšio telefonas „Samsug Galaxy S duos“, kuris pakvitavimu grąžintas E. A. (T. 1, b. l. 53-56, 57, 58-62, 64, 65). Iš reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo ir apžiūros protokolų matyti, kad iš D. S. buvo paimta „Tele2 PILDYK“ SIM kortelė, kuri apžiūrėta kaip daiktinis įrodymas ir pakvitavimu grąžinta E. A. (T. 1, b. l. 66, 67-68, 69).

Specialisto išvada Nr. G 351/14(06) patvirtina, kad E. A. padaryta kraujosruvos odoje ir poodyje kaktos kairėje pusėje, kairėje smilkininėje srityje ir kairiame skruoste. Sužalojimai padaryti mažiausia trijų trauminių poveikių pasėkoje, jie tiek visumoje, tiek atskirai kvalifikuotini kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Tiriamojoje dalyje nurodyta, kad tiriamasis nurodo skausmingą čiuopiant stuburo krūtininę apatinę dalį ir juosmeninę dalį (T. 1, b. l. 71-72).

Iš akistatos tarp nukentėjusiojo E. A. ir E. U. protokolo matyti, kad E. U. parodė, kad smūgius E. A. sudavė gindamasis ir pinigų iš E. A. nepaėmė. Nukentėjusysis E. A. parodė, kad kalbantis su E. D. ir K., E. pradėjo kabinėtis žodžiais, sudavė jam smūgius, taip pat smūgius sudavė ir D.. Po to pasigedo 50 litų, buvusių džemperio kišenėje (T. 1, b. l. 27-29).

Iš akistatos tarp nukentėjusiojo E. A. ir D. S. protokolo matyti, kad nukentėjusysis E. A. parodė, kad tada, kai jis norėjo nuo E. pasitraukti, E. ir D. jį laikė. Jis bėgo į laiptinę, tada laiptinėje E. sudavė smūgius į galvą. Po to pradėjo mušti ir D.. Jis spyrė du kartus į nugarą, du kartus į galvą, alkūne į nugarą. Kaltinamasis D. S. parodė, kad jis gynė E. U. nuo E. A. (T. 1, b. l. 30-31).

Iš akistatos tarp E. U. ir liudytojo K. G. protokolo matyti, kad liudytojas K. G. patvirtino, kad matė, kaip D. ir E. prikibo prie E. A.. Matė, kad E.i einant į laiptinę, jį nusivijo E. ir D.. Pradžios muštynių nematė, tik vėliau įėjęs į laiptinę matė, kaip E. sudavė E.i smūgius į galvą, E. gynėsi, tada ir D. sudavė smūgius E.i, po to E. spyrė E.i į galvą ir E. nukrito į kampą. Akistatos metu liudytojas K. G. nepatvirtino apklausos metu nurodytos aplinkybės, kad mušdamas E. A., E. U. liepė duoti 50 litų, parodė, kad to tiksliai neprisimena (T. 1, b. l. 32-33).

Motyvuojamoji dalis

Veikų kvalifikavimas

Kaltinamasis E. U. neneigė, kad viešoje vietoje konfliktavo su nukentėjusiuoju E. A., tačiau parodė, kad nuketėjusysis pirmas jam sudavė smūgius. Teismas ištyręs bylos įrodymų visumą, daro išvadą, kad kaltinamojo E. U. nurodytos aplinkybės prieštarauja byloje nustatytų faktinių duomenų visumai ir vertinama kaip kaltinamojo gynybinė pozicija. Kaltinamasis D. S. ir liudytojas K. G. parodė, kad įvykus konfliktui tarp E. U. ir E. A., pirmasis smūgius sudavė būtent kaltinamasis E. U.. Siekiant išvengti konflikto, nukentėjusysis bandė atsitraukti, tačiau pasipylė smūgių lavina, kadangi į konfliktą įsijungė ir kaltinimasis D. S.. Taigi aptartų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamieji E. U. ir D. S. viešoje vietoje, pašalinių žmonių akivaizdoje, tyčia prikibo prie nukentėjusiojo E. A., E. U. ir D. S. be jokios priežasties sudavė E. A. smūgius, dėl ko bendrais veiksmais nukentėjusiajam E. A. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą dėl kraujosruvų odoje ir poodyje kaktos kairėje pusėje, kairėje smilkininėje srityje ir kairiajame skruoste, ir sukėlė fizinį skausmą stuburo krūtininėje apatinėje dalyje ir juosmeninėje dalyje. Kaltinamieji tokiu savo įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei duoda pagrindą išvadai, kad kaltinamieji E. U. ir D. S. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.

Kaltinamasis E. U. kaltės dėl pinigų vagystės nepripažino, tačiau nukentėjusysis E. A. parodė, kad pinigus, kuriuos padavė jam I. įsidėjo į džemperio kišenę, o po konflikto, jis šių pinigų nerado. Aplinkybę, kad nukentėjusysis turėjo pinigus, patvirtino ir liudytojai A. ir A. I., paaiškindami, kad jie E. A. atnešė 50 litų skolą už telefoną. Liudytojas K. G. patvirtino, kad kaltinamasis E. U. po smurto pavartojimo iš nukentėjusiojo kišenės paėmė pinigus. Aukščiau aptarti įrodymai pakankami padaryti neginčijamą išvadą, kad kaltinamasis E. U. tyčia atvirai iš nukentėjusiojo E. A. džemperio kišenės pagrobė svetimą turtą - nukentėjusiajam priklausančius pinigus, tuo padarydamas nukentėjusiajam 50 Lt turtinę žalą. Kaltinamasis suvokė, kad paima svetimą, jam nepriklausantį turtą, numatė, kad gali tai pasisavinti ir to norėjo, todėl laikytina, kad vagystė padaryta tiesiogine tyčia. BK 178 straips­nio 2 da­ly­je nu­ma­ty­ti va­gys­tę kva­li­fi­kuo­jan­tys po­žy­miai da­ro vei­ką pavojingesnę, to­dėl, esant bent vie­nam iš jų, net ir pa­gro­bus ma­žes­nės nei 1 MGL ver­tės tur­tą, vei­ka kva­li­fi­kuo­ja­ma pa­gal BK 178 straips­nio 2 da­lį. Kaltinamojo E. U. veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. sudėtį.

Kaltinamasis D. S. tyčia neteisėtai ir neatlygintinai užvaldė nukentėjusiajam priklausančius daiktus – nuketėjusiajam E. A. priklausantį telefoną „Samsung Galaxy S duos“ su „Micro SD“ atminties kortele. Kaltinamasis D. S. svetimą daiktą paėmė po smurto prieš nukentėjusįjį panaudojimo. Iš telefono išėmė SIM kortelę ir įdėjo savo. Telefoną nukentėjusiajam grąžino, tik paragintas liudytojo K. G.. Todėl įvertinus visas faktines nusikaltimo padarymo aplinkybes, teismas mano, kad kaltinamasis suvokė, kad paima svetimą, jam nepriklausantį turtą, suprato, kad nukentėjusysis jo neteks, o jis šį daiktą naudos kaip nuosavą, ir to norėjo. Laikytina, kad vagystė padaryta tiesiogine tyčia. Kaltinamojo D. S. veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d.

Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, teismas daro išvadą, kad kaltinamieji fizinį smurtą vartojo, neturėdamas tikslo pagrobti svetimą turtą. Sumanymas pagrobti svetimą turtą kilo, panaudojus smurtą. Todėl kaltinamųjų veiksmai kvalifikuojami kaip dvi savarankiškos veikos – E. U. pagal BK 284 str. 1 d. ir 178 str. 2 d., D. S. pagal BK 284 str. 1 d. ir 178 str. 1 d., ir bausmės bendrintinos taikant dalinį bausmių sudėjimo principą.

Kadangi daiktiniai įrodymai grąžinti nukentėjusiajam E. A., todėl jų klausimas šiuo nuosprendžiu nespręstinas.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 str., taip pat į atsižvelgdamas į BK 91 str. numatytas aplinkybes.

Kaltinamojo E. U. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo D. S. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažįstama tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, taip pat, kad savo noru pašalino padarytą žalą.

Kaltinamųjų E. U. ir D. S. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama, kad kaltinamieji viešosios tvarkos pažeidimą padarė bendrininkų grupėje.

Kaltinamieji nusikalto būdami nepilnamečiai.

Kaltinamasis E. U. padarė dvi nusikalstamas veikas, iš kurių viena priskirtina prie nesunkių tyčinių nusikaltimų, kita – prie apysunkių. E. U. teistas du kartus, šias nusikalstamas veikas padarė neišnykusio teistumo metu, ir tai laikytina nusikaltimų recidyvu. Baustas administracinėmis nuobaudomis (T. 1, b. l. 124), į psichiatrinio ir priklausomybės ligų kabinetų įskaitą neįrašytas (T. 1, b. l. 123), darbo biržoje registruotas (T. 1, b. l. 125). E. U. charakterizuojamas neigiamai – išbrauktas iš Alytaus profesinio rengimo centro mokinių sąrašo dėl nepažangumo ir mokyklos nelankymo (T. 1, b. l. 147). Iš Vaiko teisių apsaugos skyriaus pažymos matyti, kad motinos D. D. šeimoje nepilnamečiui E. U. sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos (T. 1, b. l. 148-149). Alytaus rajono apylinkės teisme yra nagrinėjamos kitos baudžiamosios bylos dėl tyčinių nusikalstamų veikų padarymo. Kaltinamasis šiuo metu yra suimtas kitame ikiteisminiame tyrime. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, E. U., kaip recidyvistui, skirtina reali laisvės atėmimo bausmė (BK 56 str. 1 d., 27 str. 1 d.). E. U. šias nusikalstamas veikas padarė dar neįsiteisėjus 2014-04-10 Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiui, todėl bausmės pagal nuosprendžius bendrintinos taikant BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. nuostatas.

Kaltinamasis D. S. teisiamas pirmą kartą, padarė du tyčinius nesunkius nusikaltimus, administracine tvarka baustas (T. 1, b. l. 76-79), į psichiatrinio ir priklausomybės ligų kabinetų įskaitą neįrašytas (T. 1, b. l. 76), mokosi, šiuo metu jam suteiktos akademinės atostogos Alytaus profesinio rengimo centre (T. 1, b. l. 86). Iš Vaiko teisių apsaugos skyriaus pažymos matyti, kad tėvų R. S. ir A. S. šeimoje sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos (T. 1, b. l. 84-85). Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad kaltinamojo atžvilgiu Alytaus rajono apylinkės teisme yra nagrinėjama kita baudžiamoji byla dėl svetimo turto įsibraunant į automobilį pagrobimo. Kaltinamojo D. S. gynėjas advokatas per baigiamąsias kalbas prašo kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės BK 93 str. pagrindu. Pagal BK 93 straipsnį teismas gali atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės esant trims būtinoms sąlygoms ir bent vienai alternatyviai sąlygai. Būtinos sąlygos yra šios: pirma, toks asmuo turi būti padaręs nusikalstamą veiką dar nesulaukęs aštuoniolikos metų amžiaus; antra, jis turi būti padaręs baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą; trečia, jis turi būti padaręs nusikalstamą veiką pirmą kartą. Be to, teismas gali atleisti nepilnametį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 93 straipsnį tik nustatęs bent vieną alternatyvią sąlygą, kad jis: 1) nukentėjusio asmens atsiprašė ir visiškai ar iš dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą arba 2) pripažintas ribotai pakaltinamu arba 3) pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Šiuo nagrinėjamu atveju nėra pagrindo kaltinamojo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, nes nėra vienos iš būtinosios sąlygos, kad nusikalstama veika būtų padaryta pirmą kartą. Plenarinė sesija, įgyvendindama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kompetenciją formuojant vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką, taip pat atsižvelgdama į kasacines nutartis Nr. 2K-395/2005, 2K-543/2006, kuriose išreikšta pozicija nagrinėjamu klausimu, yra išaiškinusi, kad pagal BK 93 straipsnį asmuo laikomas pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką, jeigu pripažįstama, kad jis, nebūdamas anksčiau nusikaltęs, yra padaręs tik vieną nusikalstamą veiką arba kelias nusikalstamas veikas, kurios viena kitos atžvilgiu nėra pakartotinės ir sudaro idealiąją sutaptį (LAT 2008-05-20 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-85/2008). Kaltinamasis D. S. yra teisiamas už dvi nusikalstamas veikas, kurios viena kitos atžvilgiu yra pakartotinės ir sudaro realiąją nusikalstamų veikų sutaptį. Dėl šių priežasčių negalima daryti išvados, kad kaltinamasis D. S. nusikalto pirmą kartą, todėl jis negali būti atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 93 str. pagrindu. Vadovaujantis BK 55 straipsnio nuostatomis, kaltinamajam D. S., kaip pirmą kartą teisiamam, parenkama nusikaltimų sankcijose numatyta laisvės apribojimo bausmės rūšis, kuri atsižvelgiant į visas aplinkybes yra tinkamiausia bausmė kaltinamajam. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamajam D. S. nustatytos dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, todėl bausmės dydis parenkamas artimas minimaliam.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

- pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir skirti jam bausmę – terminuotą laisvės atėmimą 6 mėnesiams;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. ir skirti jam bausmę – terminuotą laisvės atėmimą 5 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., bausmes subendrinti, jas iš dalies sudedant, ir skirti E. U. subendrintą bausmę – terminuotą laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., bausmes subendrinti, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos subendrintos bausmės iš dalies pridėti 2014-04-10 Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį ir E. U. paskirti galutinę subendrintą bausmę – terminuotą laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams. Į bausmės laiką įskaityti bausmės laiką, iš dalies atliktą pagal 2014-04-10 Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendį.

Bausmę paskirti atlikti nepilnamečių pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Iki įsiteisės nuosprendis E. U. skirti kardomąją priemonę – suėmimą.

- pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir skirti jam bausmę – laisvės apribojimą 5 mėnesiams;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. ir skirti jam bausmę – laisvės apribojimą 4 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant, ir skirti D. S. galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 7 mėnesiams.

- nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose;

- per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 30 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar kitose nevalstybinėse organizacijose, kuriose rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Iki įsiteisės nuosprendis, kardomosios priemonės D. S. neskirti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam E. U., nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.