Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas, I1-3583-554/2021

Teismas: Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2021-04-27
Bylos Nr.: I1-3583-554/2021
Teisminio proceso Nr.: 3-62-3-00081-2021-8
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Skundas (prašymas) atmestas

Teisėjas: Algis Markevičius (pirm.)
Pareiškėjas: T. M.
Atsakovas: Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, Lietuvos valstybė

Kategorijos

Administracinė byla Nr. I1-3583-554/2021Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00081-2021-8Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2; 20.2.3; 20.2.3.2; 20.5.1; 37.3; 37.6; 55.1.1 (S)

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. balandžio 27 d.Kaunas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjas Algis Markevičius,sekretoriaujant Neringai Musinienei,dalyvaujant pareiškėjui T. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas 2021 m. sausio 13 d. skundu kreipėsi į apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 4 640 Eur neturtinės žalos atlyginimui dėl prieštaraujančių teisės aktams įkalinimo sąlygų sudarymo laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 3 d. iki 2019 m. gruodžio 3 d.

Atsiliepimas

Pareiškėjas skunde, atsikirtime į atsakovo atsiliepimą (b. l. 1–3, 41–42) nurodė, taip pat paaiškino teismo posėdžio metu, kad nuo 2019 m. rugsėjo 3 d. iki 2019 m. gruodžio 3 d. buvo laikomas Alytaus pataisos namų (toliau – Alytaus PN) 4 lokaliniame sektoriuje, 201 brigadoje 6 miegamajame orumą žeminančiomis sąlygomis. Jam nebuvo užtikrintas minimalus 3,6 kv. m gyvenamasis plotas, dalį ploto užėmė sanitarinis mazgas, lovos, spintelės ir stalas. 6 miegamajame buvo kalinami 8 asmenys. 4 lokalinis sektorius yra įrengtas pusrūsyje, langai nuo žemės pakelti tik 70 cm, todėl drėgnuoju metų laiku jautėsi didelė drėgmė. Gyvenamoje patalpoje nebuvo įrengtos ventiliacijos, ventiliacija įrengta tik sanitariniame mazge. Gyvenamas patalpas turėjo vėdinti atidarę langus, bet kadangi 6 miegamajame ant langu yra įrengtos vidinės grotos, langai neatsidaro pilnai, o atsiveria tik 11 cm. Dėl to langus reikia laikyti daug ilgiau atidarytus. Be to, miegamajame buvo tarakonų, neatitiko apšvietimas, sanitariniame mazge ant lubų kaupėsi pelėsis, vienas lango stiklas buvo įskilęs, oro temperatūra ne visada atitiko reikalavimus. Ir nors ne kartą dėl visų šių pažeidimų buvo kreiptasi į būrio viršininką, jokių priemonių nebuvo imtasi.

Nurodė, kad 2019 m. spalio 1 d. kreipėsi į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą. Tik po to buvo pradėta šalinti pažeidimus. Apšvietimas buvo sutvarkytas tik 2019 m. spalio 15 d., o patikrinimą Nacionalinio visuomenės sveikatos centro darbuotojai atvyko daryti tik 2019 m. spalio 16 d., tačiau patikrinimas truko tik 10 minučių. Žiemos metu miegamasis vėdinamas tik per langus, tuo metu į patalpas eina šaltis. Tarakonus atvyko naikinti tik 2019 m. spalio 25 d. Netinkamos gyvenimo sąlygos sukėlė pareiškėjui didelius dvasinius skausmus, depresiją.

Atsakovo atstovas - Alytaus PN prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą (b. l. 7–11) nurodė, jog nuo 2019 m. rugsėjo 3 d. iki 2019 m. lapkričio 7 d. pareiškėjas buvo paskirtas ir gyveno 20 būryje (4 lokalinis sektorius) 6 gyvenamojoje patalpoje, kuri yra 30,31 kv. m ploto, joje įrengtos 8 miegamosios vietos. Esant užimtoms visoms miegamosioms vietoms, vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 3,78 kv. m. Nuo 2019 m. lapkričio 7 d. iki 2019 m. gruodžio 3 d. pareiškėjas buvo paskirtas ir gyveno 20 būryje (4 lokalinis sektorius) 1 gyvenamojoje patalpoje, kuri yra 29,53 kv. m ploto, joje įrengtos 8 miegamosios vietos. Esant užimtoms visoms vietoms, vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 3,69 kv. m. Sanitarinių mazgų plotas sudarė apie 2 kv. m. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo priskirtas drausmės grupei. Pareiškėjas, būdamas 4 lokaliniame sektoriuje, buvo laikomas užrakintas vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 70 straipsnio 7 dalimi ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73¹ punkto nuostatomis. Visuose sanitariniuose mazguose yra įrengta mechaninė ištraukiamoji ventiliacija. Visi sanitarinio mazgo įrenginiai yra nuolat prižiūrimi ir esant reikalui skubiai remontuojami.

Nurodė, jog teisės aktai nenumato, kad kameroje įrengto sanitarinio mazgo plotas ir baldų užimamas plotas nėra įskaičiuojami į bendrą kameros plotą, nuo kurio skaičiuojamas vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, atlikęs patikrinimus, ypatingų pažeidimų nenustatė. Alytaus PN užtikrina tinkamą patalpų temperatūrą, oro drėgmę, oro judėjimo greitį, dirbtinę apšvietą. Alytaus PN esantis kompiuterizuotas šilumos punktas nepertraukiamai visą parą palaiko nustatytą temperatūrą, atitinkančią higienos normas. Bendrabučio tipo miegamieji ir uždarosios zonos kameros ventiliuojami atidarius langus. Langai, sienos ir lovos tvarkingi, kadangi pareigūnai prižiūrėdavo tvarką ir švarą gyvenamosiose patalpose bei sanitariniuose mazguose, esant poreikiui patalpos buvo kuo skubiau remontuojamos. Visose nuteistųjų gyvenamosiose patalpose iš lauko ir vidinės pusės ant langų įrengtos grotos, tačiau tai netrukdo atidaryti langų 15 cm į vidinę grotų pusę. Alytaus PN yra sudarę sutartį su UAB „Alytaus profilaktine dezinfekcijos stotimi“, įstaigoje pagal poreikį atliekančia dezinfekcijos, dezinsekcijos bei deratizacijos darbus. Šios įmonės paslaugomis Alytaus PN naudojasi pastoviai pagal poreikį, todėl pareiškėjo teiginys apie buitinius parazitus gyvenamosiose patalpose nepagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas dalyje paliekamas nenagrinėtu, o likusioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas iš atsakovo reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Alytaus PN 4 lokalinio sektoriaus laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 3 d. iki 2019 m. gruodžio 3 d.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 105 straipsnio 4 punkte įtvirtinta, kad teismas skundą (prašymą, pareiškimą) palieka nenagrinėtą, jeigu teisme nagrinėjamas administracinis ginčas tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmuose išnagrinėta administracinė byla Nr. I1-8415-342/2020 pagal pareiškėjo T. M. skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus PN dėl neturtinės žalos, patirtos laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio 3 d. iki 2020 m. balandžio 12 d., atlyginimo priteisimo. 2020 m. gruodžio 23 d. sprendimu priimtu administracinėje byloje Nr. I1-8415-342/2020 teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. 2020 m. gruodžio 23 d. teismo sprendimas nėra įsiteisėjęs, pareiškėjas minėtą sprendimą apskundė apeliaciniu skundu, kuris 2021 m. sausio 22 d. nutartimi buvo priimtas.

Administracinėje byloje Nr. I1-8415-342/2020 ginčo laikotarpis iš dalies sutampa su nagrinėjamu atveju pareiškėjo nurodomu ginčo laikotarpiu, už kurį yra prašoma priteisti neturtinę žalą dėl tų pačių aplinkybių kaip ir šioje administracinėje byloje (minimalaus gyvenamojo ploto neužtikrinimo, patalpų neatitikimo higienos normų reikalavimams), todėl nagrinėjamu atveju yra pagrindas konstatuoti ginčo dalyko ir pagrindo tapatumą. Atsižvelgiant į tai, kad teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. I1-8415-342/2020 nėra įsiteisėjęs ir byla bus nagrinėjama apeliacine tvarka, pareiškėjo skundas dalyje dėl reikalavimo atlyginti neturtinę žalą, patirtą 2019 m. gruodžio 3 d., paliekamas nenagrinėtas (ABTĮ 105 str. 4 p.). Atsižvelgus į tai šioje byloje bus vertinamas laikotarpis nuo 2019 m. rugsėjo 3 d. iki 2019 m. gruodžio 2 d.

Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Kadangi neturtinė žala kildinama iš netinkamų pareiškėjo laikymo Alytaus PN sąlygų, nagrinėjamoje byloje aktualus Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau - Konvencija) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad pagal jo praktiką tik pasiekęs minimalų žiaurumo laipsnį netinkamas elgesys patenka į Konvencijos 3 straipsnio veikimo sferą. Šio minimalaus žiaurumo laipsnio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, pvz., elgesio trukmės, jo pasekmių fizinei bei dvasinei būklei ir – tam tikrais atvejais – nuo nukentėjusiojo lyties, amžiaus bei sveikatos būklės. Be to, vertindamas, ar elgesys yra „žeminantis orumą“ 3 straipsnio prasme, Europos Žmogaus Teisių Teismas atsižvelgia į tai, ar juo siekiama pažeminti ir sumenkinti tam tikrą asmenį ir ar pasekmių prasme jis nepalankiai paveikė jo ar jos asmenybę su 3 straipsniu nesuderinamu būdu (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2001 m. balandžio 21 d. sprendimas P. prieš Graikiją pareiškimo Nr. 28524/95).

Pareiškėjas skunde nurodė, kad gyvenamosiose patalpose nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) (neteko galios 2020 m. sausio 22 d.) 11¹.1. punktas nustatė, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti nemažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui, 11¹.2. punktas – kamerų tipo patalpose 3,6 kv. m vienam žmogui. Teisinis reglamentavimas nenumato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant gyvenamųjų patalpų plotą, todėl darytina išvada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį plotą, visas gyvenamosios patalpos plotas dalijamas iš joje laikomų asmenų skaičiaus. Kadangi objektyvių duomenų apie gyvenamosiose patalpose buvusį nuteistųjų skaičių į bylą nėra pateikta, todėl vienam asmeniui tenkantis plotas skaičiuotinas konkrečios patalpos, kurioje gyveno pareiškėjas, gyvenamąjį plotą padalinant iš miegamųjų vietų skaičiaus.

Byloje pateikti įrodymai (b. l. 7–8, 12, 13) patvirtina, kad nuo 2019 m. rugsėjo 3 d. iki 2019 m. lapkričio 7 d. pareiškėjas buvo paskirtas į 20 būrio 6 gyvenamąją patalpą, kurios plotas 30,31 kv. m, joje įrengtos 8 miegamosios vietos, todėl pareiškėjui teko 3,78 kv. m gyvenamojo ploto, nuo 2019 m. lapkričio 7 d. iki2019 m. gruodžio 2 d. pareiškėjas buvo paskirtas į 20 būrio 1 gyvenamąją patalpą, kuri yra 29,53 kv. m ploto, joje įrengtos 8 miegamosios vietos, todėl pareiškėjui teko 3,69 kv. m gyvenamojo ploto.

Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo atstovo į bylą pateiktais duomenimis, pareiškėjas gavęs atsiliepimą į skundą jų neginčijo, pats pareiškėjas nurodo, kad gyvenamojoje patalpoje buvo kalinami 8 asmenys, todėl teismas šiais duomenimis vadovaujasi spręsdamas dėl pareiškėjo reikalavimų pagrįstumo. Atsižvelgdamas į tai kas išdėstyta, teismas konstatuoja, jog pareiškėjui visą vertinamąjį laikotarpį buvo užtikrinta minimali teisės aktais nustatyta gyvenamojo ploto norma. Taigi, nėra pagrindo valstybės deliktinės atsakomybės taikymo požiūriu šioje byloje konstatuoti atsakovo pareiškėjo atžvilgiu padarytų veiksmų neteisėtumo (ABTĮ 56 str.).

Pareiškėjas neturtinę žalą sieja su aplinkybe, kad didelę gyvenamųjų patalpų dalį užėmė baldai ir sanitariniai mazgai.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog, vadovaujantis naujausia Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau - EŽTT) praktika (žr. 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje M. prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)), sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, tačiau plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (žr. 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017, 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017). Tuo tarpu nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kameros ploto norma – 3,6 kv. m. – atsižvelgti į kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamą plotą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgtina į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams, tačiau tai savaime nesuponuoja, kad, nesant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimo, iš kameros ploto turėtų būti atimtas kameros įrenginių užimamas plotas (žr. EŽTT 2009 m. liepos 30 d. sprendimą byloje P. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 34393/03); 2010 m. balandžio 8 d. sprendimą byloje L. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 12008/03); 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą byloje G. prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 18364/06), LVAT 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016, 2017 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-477-662/2017). Vadinasi, baldų ir kitų įrenginių užimamas kameros plotas yra reikšmingas vertinant pareiškėjo patirtos neturtinės žalos dydį, bet ne konstatuojant atsakovo padarytus teisės pažeidimus. Atsižvelgiant į tai, jog šioje byloje minimalaus ploto normos pažeidimas nenustatytas, teismas nevertina pareiškėjo argumentų dėl baldų ir sanitarinio mazgo užimamo ploto gyvenamojoje patalpoje.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad gyvenamosiose patalpose buvo drėgna, nebuvo ventiliacijos, langai pilnai neatsidarė, buvo netinkamas apšvietimas, netinkama temperatūra, sanitariniame mazge buvo pelėsis, veisėsi tarakonai, lango stiklas buvo įskilęs.

Reikalavimus pataisos namų gyvenamųjų patalpų temperatūrai, drėgmei, apšvietimui reglamentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015). Pagal Higienos normos HN 134:2015 17 punktą, laisvės atėmimo vietų gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s; prausyklose, dušuose, persirengimo kambariuose naudojimosi šiomis patalpomis dieną oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 20 °C (Higienos normos HN 134:2015 16 punktas). Gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx (Higienos normos HN 134:2015 14 punktas). Ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių (Higienos normos HN 134:2015 39 punktas). Higienos norma HN 134:2015 12 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų.

Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad Alytaus PN esantis kompiuterizuotas šilumos mazgas nepertraukiamai palaiko nustatytą temperatūrą, atitinkančią Higienos normą HN 134:2015, visuose pataisos namuose; gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus. Į bylą yra pateiktos fotonuotraukos (b. l. 35), kurios taip pat patvirtina aplinkybę, kad langus yra įmanoma atverti vėdinimui. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2019 m. spalio 31 d. Patikrinimo akte Nr. (1-12 4.80) PA-9194 (toliau – ir Patikrinimo aktas), kuris buvo surašytas atlikus 20 būrio 6 gyvenamosios patalpos patikrinimą, nustatyta, kad patalpa vėdinama per langus, patikrinimo metu langai atsidarė ir užsidarė, tualeto patalpoje veikia mechaninė vėdinimo sistema, ant sienų bei lubų vizualiai matomų pelėsių požymių nenustatyta. Patikrinimo akte taip pat konstatuota, kad privalomam profilaktiniam aplinkos kenksmingumui pašalinti Alytaus PN yra sudarę sutartį su įmone, turinčia teisę atlikti dezinfekcijos, dezinsekcijos bei deratizacijos darbus, patalpų dezinfekcija, dezinsekcija, deratizacija atliekama pagal poreikį, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus jie naikinami teisės akto nustatyta tvarka, gyvenamosios patalpos ventiliuojamos per langus, mechaninė ventiliacija įrengta tualeto, dušo patalpose, ant sienų ir lubų vizualiai matomų pelėsių nepastebėta, patalpoms, kurias valo patys nuteistieji, skiriamos valymo priemonės (b. l. 16–18). Aplinkybę, jog Alytaus PN yra vykdomi buitinių parazitų naikinimo darbai taip pat patvirtina į bylą pateikta 2018 m. gruodžio 28 d. sutartis su UAB „Alytaus profilaktinė dezinfekcijos stotis“ (b. l. 26–29), taip pat duomenys apie paslaugų atlikimą pagal minėtą sutartį (b. l. 30 – 33). Patikrinimo aktu gyvenamųjų patalpų temperatūros, santykinės oro drėgmės, apšvietos neatitikimo Higienos normos HN 134:2015 reikalavimams nenustatyta. Todėl pareiškėjo argumentai dėl drėgmės gyvenamosiose patalpose, netinkamos ventiliacijos, netinkamos temperatūros, netinkamo apšvietimo, pelėsio, buitinių parazitų veisimosi atmestini kaip nepagrįsti.

Patikrinimo akte taip pat konstatuota, kad vienas lango stiklas įskilęs, tai neatitiko Higienos normos HN 134:2015 12 punkto reikalavimų, jog laisvės atėmimo vietos patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi (b. l. 18). Taigi, nagrinėjamu atveju yra pagrindas konstatuoti atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus – Higienos normos HN 134:2015 12 punkto pažeidimą. Tačiau teismas pabrėžia, kad, reiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo, nepakanka deklaratyviai išvardyti galimai neteisėtas veikas. Pareiškėjas skunde nurodo, jog vienas lango stiklas įskilęs, tačiau nenurodo visiškai jokių aplinkybių, kuo pasireiškė dėl lango įskilimo jam kiluti žala, kokios neigiamos pasekmės jam dėl to atsirado, neišskiria priežastinio ryšio tarp įskilusio stiklo ir kilusios žalos, todėl teismas neturi pagrindo konstatuoti žalos buvimo fakto.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje pareiškėjas nurodė naujas (skunde nenurodytas) aplinkybes, jog tualete buvo neuždengtas vamzdis, be to, 8 žmonės per 1 valandą nespėdavo pasinaudoti tualetu.

ABTĮ 50 straipsnio 3 dalis suteikia teisę pareiškėjui tikslinti ar pakeisti skundo pagrindą per keturiolika kalendorinių dienų nuo proceso šalių atsiliepimų gavimo dienos. Tokiu atveju teismui yra pateikiamas patikslintas skundas (prašymas, pareiškimas), kuris turi atitikti ABTĮ 9 straipsnio 2 dalyje ir 24 ir 25 straipsniuose nustatytus reikalavimus. Šiuo atveju pareiškėjas atsiliepimą į skundą, kartu su teismo šaukimu, gavo 2021 m. vasario 19 d. (b. l. 40), todėl skundo pagrindo tikslinimas 2021 m. kovo 29 d. teismo posėdyje yra pateiktas praleidus ABTĮ 50 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą, Be to, pateiktas netinkama forma (nepateiktas raštu), todėl negali būti priimtas nagrinėjimui. Teismo posėdyje pareiškėjo nurodytos aplinkybės nepatenka į nagrinėjamo ginčo ribas, kurios apibrėžtos pareiškėjo pateiktu ir teismo priimtu skundu, todėl teismas šių aplinkybių nevertina ir dėl jų nepasisako.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pažymėtina, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kitus kriterijus.

Nors pareiškėjas skunde nurodė, kad dėl netinkamų bausmės atlikimo sąlygų jis patyrė didelius dvasinius skausmus, depresiją, tačiau nepateikia jokių įrodymų šiems savo teiginiams pagrįsti. Jokių duomenų apie pareiškėjo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, pareiškėjas nepateikė. Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

Įvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė visų būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų (neteisėtų veiksmų ir jam kilusios žalos), todėl valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Atsižvelgiant į tai, nėra teisinio pagrindo pareiškėjui priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN, todėl pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 15 str. 1 d., 21 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 200 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 105 straipsnio 4 punktu teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo T. M. skundo dalį dėl netinkamų kalinimo sąlygų 2019 m. gruodžio 3 d. palikti nenagrinėtą.

Likusioje dalyje pareiškėjo T. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjas Algis Markevičius