- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-12-23
- Bylos Nr.
- I1-8415-342/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02285-2020-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Aušrelė Mažrimienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- T.M.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, Lietuvos valstybė
- Kategorijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T.M. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas T. M. (toliau – ir pareiškėjas) prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, (toliau – ir atsakovė) 9 240 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Pareiškėjas nurodo, jog Alytaus pataisos namuose (toliau – ir Pataisos namai) nuo 2019-12-03 iki 2020-04-12 (toliau – ir ginčo laikotarpis) buvo perkeltas ir kalinamas 4 lokalinio sektoriaus 1 – me miegamajame kartu su kitais nuteistaisiais. Atkreipia dėmesį, jog 4-tas lokalinis sektorius yra priskirtas drausmės grupei, čia nuteistieji yra laikomi ne bendrabučio tipo sąlygomis, o kamerų tipo sąlygomis, t. y., kameroje nuteistieji laikomi užrakinti 22 val. per parą; kameroje įrengtas tualetas, stovi 4 dviejų aukštų lovos, 8 spintelės asmeniniams daiktams ir stalas. Argumentuoja, kad buvo laikomas kamerų tipo patalpose (toliau – ir KTP), todėl pagal teisės aktus priklausė 3,6 kv. m laisvo gyvenamo ploto. Paaiškina, kad 4 lokalinio sektoriaus 1 miegamasis yra 29,53 kv. m bendro ploto, iš bendro ploto atėmus tualeto užimamą plotą (1,78 kv. m), teigia, kad iš bendro ploto atėmus sanitarinio mazgo plotą, laisvo ploto lieka 27,75 kv. m, o 8 vietų kameroje vienam asmeniui tenka 3,47 kv. m kameros ploto. Akcentuoja ir tai, kad kameros plotą užima baldai, kurie mažina gyvenamąjį plotą. Nurodo baldų užimamą plotą ir daro išvadą, jog vienam asmeniui lieka 2,37 kv. m ploto. Nurodo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2015-12-01 nutartį administracinėje byloje Nr. A-2446-624/2015. Atkreipia dėmesį, kad 4 lokalinio sektoriaus 201 būrys įrengtas pusrūsyje, langai nuo žemės yra 70 cm aukštyje (iš lauko pusės), todėl drėgnuoju metų laiku jausdavosi drėgmė. Tvirtina, jog gyvenamojoje patalpoje nėra ventiliacijos, ji įrengta tik tualete, todėl patalpas teko vėdinti per langus, kurie dėl grotų neatsiveria pilnai. Pažymi, kad buvo kreiptasi į Pataisos namų direktorių, kad grotos būtų nuimtos, bet tai padaryta nebuvo. Nurodo, kad 1- mas miegamasis buvo labai blogos būklės, langai suskilę, tualete drėgnos lubos, lupasi dažai, matosi pelėsis, klozetas suskilęs, blogas dirbtinės dienos apšvietimas, miegamojo sienos purvinos, nevalytos, aptrupėjusios, oro temperatūra ne visada buvo tokia, kokia turi būti, priešgaisrinės saugos detektorius sugadintas (neveikia). Pažymi, kad dėl nurodytų pažeidimų buvo parašęs ne vieną prašymą Pataisos namų direktoriui, kreipėsi į Visuomenės sveikatos centrą, kad būtų atliktas patikrinimas 1 –mame miegamajame. Pažymi, kad Visuomenės sveikatos centras atvyko patikrinimą daryti 2020-01-08, tačiau jį atliko neobjektyviai, nes ne visi parodyti pažeidimai buvo užfiksuoti ir nurodyta juos pašalinti. Nurodo patikrinimo aplinkybes ir mano, kad jis buvo atliktas neobjektyviai, pažeidimai pašalinti ne visi ir ne pilnai, o Pataisos namai pažeidimus fotografuoti atsisako vengdama atsakomybės. Dėl remonto darbų ir neveikiančio priešgaisrinės saugos detektoriaus, pažymi, jog Kalėjimų departamentas buvo įpareigojęs Pataisos namus atsakyti pareiškėjui dėl nurodytų pažeidimų, bet joks atsakymas nebuvo gautas, nebuvo imtasi priemonių pažeidimams pašalinti.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas atsiliepimu su skundu nesutinka ir prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovės atstovas pažymi, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu priskirtas drausmės grupei. Nurodo, kad kompiuterinės programos Įskaita duomenimis pareiškėjas nuo 2019-11-07 iki 2019-12-03, po to nuo 2012-12-12 iki 2020-04-10 paskirtas ir gyveno į 20 būryje (4 lokalinis sektorius). Teigia, kad 1 gyvenamojoje patalpoje yra 29,53 kv. m ploto, jame įrengta 8 miegamųjų vietų, esant užimtoms visoms vietoms vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 3,69 kv.m; sanitarinio mazgo, esančio patalpoje plotas 2,85 kv. m.
Pažymi, kad pareiškėjo gyvenamosios patalpos būtent 20 būrio 1 miegamasis nėra kamerų tipo patalpa, o bendrabučio lipo patalpa įrengtos pagal kamerų įrengimo reikalavimus būtent vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos ministerijos 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.5 p. nustatytais kamerų įrengimo reikalavimais. Atkreipia dėmesį, kad kiekvieno nuteistojo pageidavimu bausmės atlikimo metu jis gali būti įtrauktas į įvairias pataisos programas, pozityvaus užimtumo priemonių vykdymą, psichologinės terapijos ir socialinės reabilitacijos programas, kurios vykdomos dienotvarkėse numatytu laiku, ir nuleistieji yra išleidžiami iš miegamųjų patalpų. Teigia, kad turimais duomenimis pareiškėjas nebuvo išreiškęs noro dalyvauti kurioje nors pataisos namuose vykdomoje programoje. Nurodo baldus ir kitą inventorių gyvenamose patalpose. Pažymi, jog 2018-12-21 Alytaus visuomenės sveikatos centras pateikė tikrinimo aktą. kuris apėmė visas Alytaus patais namų patalpas, akto Nr. PA -9545 išvadoje visuomenės sveikatos centras pažeidimų kamerų tipo patalpose nenustatė; 2020-01-20 Nacionalinio visuomenės sveikatos centro patikrinimo akte užfiksuoti 4 lokalinio sektoriaus 1 miegamojo atlikto patikrinimo rezultatai. Paaiškina, kad patikrinimas buvo atliktas 2020-01-08, kuomet pareiškėjas buvo kalinamas šioje patalpoje. Patikrinimo metu pareiškėjo gyvenamojoje patalpoje vizualiai matomų pelėsių nerasta, tualeto įranga techniškai tvarkinga, vandens bakelis nesuskilęs, langai pritaikyti vėdinimui. Sutinka, jog šiame akte konstatuotas vienas pažeidimas - pareiškėjo gyvenamojoje patalpoje vieno lango stiklas buvo įskilęs, tačiau šis trūkumas buvo operatyviai pašalintas.
Nurodo, kad pataisos namuose esantis kompiuterizuotas šilumos punktas nepertraukiamai visą parą palaiko nustatytą temperatūrą atitinkančią higienos normas, todėl pareiškėjo teigimas, kad gyvenamosios patalpos nėra tinkamai šildomos yra atmestinas. Teigia, kad bendrabučio tipo miegamieji ir uždarosios zonos kameros ventiliuojami atidarius langus kaip tą numato Lietuvos higienos norma HN 134:2015 17 p. Tvirtina, kad pagal laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės vidaus tvarkos taisykles, valo patys jose laikomi asmenys, todėl pareiškėjo argumentai dėl pelėsių gyvenamose patalpose yra atmestini. Langai, sienos, lovos ir durys tvarkingi, kadangi pareigūnai atsakingi už 20 būrį (4 lokalinį sektorių) nuolatos prižiūrėdavo tvarką ir švarą gyvenamose patalpose bei sanitariniuose mazguose, todėl esant poreikiui šios patalpos buvo kuo skubiau remontuojamos. Paaiškina, kad visų nuteistųjų gyvenamųjų patalpų iš lauko ir vidinės pusės ant langų įrengtos apsauginės grotos, tačiau tai netrukdo atidaryti langų 15 cm į vidinę grotų pusę ir taip išvėdinti gyvenamąją patalpą.
Nurodo, kad 20 būrio, tuo pačiu 4 lokalinio sektoriaus patalpos įrengtos bendrabučio Nr. 1 pastato pusrūsyje; Nekilnojamojo turto objekto kadastro duomenų byloje yra įtvirtintas šių patalpų teisėtumas. Atkreipia dėmesį, kad jeigu pareiškėjo netenkino gyvenimo sąlygos paskirtame 20 būryje (4 lokaliniame sektoriuje), jis turėjo teisę kreiptis į Nuteistųjų skirstymo komisijos sprendimą perkelti jį į kitą būrį, kur taip pat yra įrengtos patalpos skirtos drausmės grupei priskirtiems nuleistiesiems, tačiau šia teisia nei karto nepasinaudojo. Dėl pareiškėjo skundų pažymi, jog neturi duomenų apie tai, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas kreipiasi į Pataisos namus dėl skunde nurodytų tam aplinkybių susijusių su kalinimo sąlygomis 4 lokaliniame sektoriuje. Pažymi, kad pareiškėjas laisvės atėmimo bausmės metu yra baustas už narkotikų vartojimą, todėl pareiškėjo argumentai dėl sveikatos sutrikimų dėl netinkamų laikymo sąlygų yra atmestini.
Pareiškėjas, atsakovės atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie bylos nagrinėjimo vietą, laiką, būdą pranešta tinkamai. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 77 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilęs dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui, kurią jis galimai patyrė Alytaus pataisos namuose.
Dėl viešosios atsakomybės sąlygų
Žala, kilusi dėl netinkamų kalinimo sąlygų ar neteisėtai taikomų suvaržymų, atlyginama vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatomis. Pagal CK 6.271 straipsnį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.
CK 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija” reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą, taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas” reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis).
CK 6.271 straipsnyje numatyta, kad viešoji atsakomybė atsiranda, esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą anksčiau minėtų viešosios atsakomybės sąlygų. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.
Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatas, laisvės atėmimo įstaigų administracijos kaltės nebuvimas nešalina valstybės atsakomybės ir neatleidžia nuo pareigos atlyginti neturtinę žalą (žr., pvz., LVAT 2013-11-18 sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013). Suimtiesiems ar nuteistiems asmenims garantuojamų teisių užtikrinimas įkalinimo įstaigose yra pozityvi valstybės pareiga (žr., pvz., LVAT 2013-04-08 nutartį administracinėje byloje Nr. A492-558/2013, 2013-12-16 nutartį administracinėje byloje A662-2009/2013; 2013-11-07 nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1500/2013 ir kt.).
Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (žr., pvz., LVAT 2007-03-02 nutartį administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011-03-31 nutartį administracinėje byloje Nr. A575-662/11 ir kt.). Taigi pareiškėjas, paduodamas skundą teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundą, turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus (ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 7 punktas, 25 straipsnis, 56 straipsnio 4 dalis, 67 straipsnis, 71 straipsnis).
Sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, svarbu įvertinti ir nustatyti, ar atsakovės atstovo (pareigūnų) veiksmuose (neveikime) yra deliktinės atsakomybės pažymių, taip pat tai, ar šie veiksmai (neveikimas) tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą.
Dėl minimalaus kamerų ploto
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas savo teisių pažeidimą kildina iš netinkamų jo laikymo Pataisos namuose sąlygų, kai gyvenamosiose patalpose vienam asmeniui tenkantis plotas neatitiko teisės aktų reikalavimų. Pareiškėjas argumentuoja, kad buvo laikomas kamerų tipo patalpose. Paaiškina, kad 4 lokalinio sektoriaus 1 miegamasis yra 29,53 kv. m bendro ploto, iš bendro ploto atėmus tualeto užimamą plotą (1,78 kv. m), teigia, kad iš bendro ploto atėmus sanitarinio mazgo plotą, laisvo ploto lieka 27,75 kv. m, o 8 vietų kameroje vienam asmeniui tenka 3,47 kv. m kameros ploto. Akcentuoja ir tai, kad kameros plotą užima baldai, kurie mažina gyvenamąjį plotą, todėl vienam asmeniui lieka 2,37 kv. m KTP ploto.
EŽTT praktikoje taip pat yra ne kartą nurodęs, jog kameros erdvės trūkumas yra labai reikšmingas faktorius sprendžiant, ar taikomos sulaikymo sąlygos buvo „žeminančios” Konvencijos 3 straipsnio požiūriu, o ypač mažas kalinimo metu asmeniui tenkantis plotas ir gana ilgas kalinimo laikas gali būti savaime pakankamas pagrindas pripažinti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą (žr., pvz., EŽTT 2005-04-07 sprendimą byloje K. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53254/99; 2008-02-14 sprendimą byloje D. prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 66802/01; 2012-01-10 sprendimą byloje A. ir kiti prieš Rusiją ir kt.).
EŽTT naujausioje praktikoje (žr., 2016-10-20 sprendimą byloje M. prieš Kroatiją, pareiškimo Nr. 7334/13) paaiškino ir apibendrino pagrindinius principus dėl kalinimo įstaigų perpildymo, t. y. kad pagal Konvencijos 3 straipsnį nėra įmanoma nustatyti galutinai ir visiems laikams konkretų kvadratinių metrų skaičių, kuris turėtų būti skiriamas kalinamam asmeniui tam, kad būtų laikomasi Konvencijos, tačiau nėra jokių pagrindų nesilaikyti svarbiausiose bylose suformuoto aiškinimo, jog 3 kv. m. daugiavietėse kamerose yra minimalus standartas, taikomas vertinant Konvencijos 3 straipsnio galimą pažeidimą. EŽTT pažymėjo, kad kiti standartai, formuojami tokių tarptautinių institucijų, kaip Europos komitetas prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą (CPT), arba nacionalinėje teisėje nustatyti standartai nėra lemiamas argumentas, vertinant pažeidimą Konvencijos 3 straipsnio prasme, kadangi būtina atsižvelgti į visas kiekvienos bylos aplinkybes, o tokios tarptautinės institucijos, kaip CPT, nagrinėjamoje srityje formuoja bendrus standartus, siekdamos pažeidimų prevencijos, be to, ir nacionaliniai standartai labai skiriasi ir yra skirti nustatyti tinkamo apgyvendinimo bendruosius reikalavimus toje konkrečioje penitenciarinių įstaigų sistemoje.
Atsižvelgęs į teismų praktiką ir ploto kriterijaus reikšmę vertinant visas kalinimo sąlygas, EŽTT minėtoje M. byloje nusprendė, kad kai kalinamam asmeniui tenka mažiau nei 3 kv. m. daugiavietėje kameroje, asmeninės erdvės trūkumas yra vertinamas kaip toks rimtas, jog kyla stipri Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija. Tačiau tam tikrais atvejais kalinimo sąlygų kumuliatyvus poveikis gali tokią prezumpciją paneigti. Tuomet įrodinėjimo našta tenka atsakovui, kuris gali paneigti šią prezumpciją, pagrįsdamas, kad buvo veiksnių, galėjusių adekvačiai kompensuoti ribotą asmeninės erdvės skyrimą. Stipri Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija paprastai gali būti paneigiama, jeigu nustatoma, kad kumuliatyviai egzistavo šie veiksniai: a) reikalaujamos minimalios asmeninės 3 kv. m. erdvės trūkumo epizodai buvo trumpi, atsitiktiniai ir nereikšmingi; b) toks asmeninės erdvės trūkumas buvo lydimas pakankamos judėjimo laisvės už kameros ribų ir tinkamo užimtumo ne kameros patalpose; c) pareiškėjas yra kalinamas bendrąja prasme tinkamoje kalinimo įstaigoje ir nėra jokių kitų šio asmens kalinimą sunkinančių aplinkybių. Kai vertinamas kalinimas kalėjimo kameroje, kurioje kiekvienam kalinamam asmeniui tenka nuo 3 iki 4 kv. m., Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas bus konstatuotas, jeigu ploto veiksnys nustatomas kartu su kitomis netinkamo kalinimo sąlygomis, susijusiomis su galimybe mankštintis lauke, natūralia šviesa ir šviežiu oru, ventiliacija, šildymo adekvatumu, galimybe privačiai pasinaudoti tualetu ir pagrindiniais sanitariniais bei higienos reikalavimais. Teismas taip pat pabrėžė, kad atvejais, kai kalinamam asmeniui suteikiama daugiau nei 4 kv. m. ploto daugiavietėje kameroje ir dėl to nekyla asmeninės erdvės stokos klausimas, vertinant pareiškėjo kalinimo sąlygų adekvatumą Konvencijos 3 straipsnio prasme išlieka aktualūs kiti kalinimo sąlygų aspektai.
Žemesnės instancijos teismas
Atlikus pareiškėjui tekusio ploto normos vertinimą pagal Konvencijos nuostatas ir jas aiškinančią EŽTT praktiką, sprendžiant šio pobūdžio bylas, svarbu nustatyti, ar buvo laikytasi nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų, nustatančių ploto normas.
Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Taisyklės) 11¹.1. punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti nemažesnis kaip 3,1 kv. m. vienam žmogui, 11¹.2. punktas – kamerų tipo patalpose 3,6 kv. m. vienam žmogui.
Iš pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių nustatyta, kad pareiškėjas skundžiasi dėl netinkamų laikymo sąlygų kamerų tipo patalpose, kurios plotas 29,53 kv. m, taigi vadovaujantis Taisyklių 11¹.2. punktu patalpų plotas ginčo laikotarpiu turėjo būti nemažesnis kaip 3,6 kv. m. Atsakovės atstovas iš esmės neteikia duomenų apie konkrečiu pareiškėjo buvimo tam nurodytoje patalpoje metu buvusį nuteistųjų skaičių, tačiau teikia duomenis, kiek daugiausia asmenų ginčo laikotarpiu galėjo būti laikoma.
Pareiškėjo ir atsakovės atstovo pateikti duomenys apie KTP, kurioje ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, sutampa – KTP plotas – 29,53 kv. m, joje įrengtos 8 miegamosios vietos. Atlikus aritmetinius paskaičiavimus (plotą padalinus iš miegamų vietų skaičiaus), darytina išvada, jog pareiškėjui ginčo laikotarpiu teko 3,69 kv. m KTP ploto.
Dėl pareiškėjo argumentų, kad iš KTP ploto turi būti išskaičiuojamas sanitarinio mazgo užimamas, baldų, inventoriaus plotas, pažymėtina, jog naujausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., LVAT 2018-06-27 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1393-552/2018), vadovaujantis EŽTT 2016-10-20 sprendimu byloje M. prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13), pripažįstama, kad, kitaip, nei vertinant kalinimo sąlygas Konvencijos prasme, nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimali ploto norma– 3,6 kv. m – neįskaičiuoti kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamo ploto, tačiau, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tekusį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgiama į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams (žr., pvz., EŽTT 2012-05-31 sprendimą byloje G. prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 18364/06); LVAT 2016-06-29 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016). Taigi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, spręsdamas dėl vienam asmeniui tekusio kameros ploto, vadovaudamasis minėtu EŽTT sprendimu byloje M. prieš Kroatiją, atsižvelgia į plotą, skirtą sanitariniam įrenginiui kameroje, nustatydamas, ar minimalus kameros plotas, tekęs vienam asmeniui, tokiu būdu nebuvo mažesnis nei 3 kv. m ir nebuvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis, tačiau nacionalinės teisės prasme toks vertinimas neatliekamas (žr., pvz., LVAT 2018-07-17 nutartį administracinėje byloje Nr. A-4428-756/2018, 2018-05-09 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1730-858/2018, 2018-03-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A-321-822/2018, 2018-01-05 nutartį administracinėje byloje Nr. A-3564-261/2017 ir kt.). LVAT savo praktikoje yra pažymėjęs, kad, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgtina į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams, tačiau tai savaime nesuponuoja, kad, nesant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimo, iš kameros ploto turėtų būti atimtas kameros įrenginių užimamas plotas (žr., pvz., LVAT 2016-06-29 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016, 2017-03-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A-477-662/2017).
Teismas konstatuoja, kad atsižvelgiant į pareiškėjui tekusį plotą išskaičiavus sanitarinio mazgo plotą, minimalus 3 kv. m standartas būtų išlaikytas ir nebūtų galima konstatuoti, kad sanitarinio mazgo užimamas plotas (pareiškėjui tenkanti sanitarinio mazgo ploto dalis atsižvelgiant į kameroje buvusių asmenų skaičių) taip pat kamerose esantys baldai, akivaizdžiai ribotų galimybę normaliai judėti kameroje.
Dėl higienos normų pažeidimų
Pareiškėjas nurodo, jog 4 lokalinio sektoriaus 201 būrys įrengtas pusrūsyje, langai nuo žemės yra 70 cm aukštyje (iš lauko pusės), todėl drėgnuoju metų laiku jausdavosi drėgmė. Tvirtina, jog gyvenamojoje patalpoje nėra ventiliacijos, ji įrengta tik tualete, todėl patalpas teko vėdinti per langus, kurie dėl grotų neatsiveria pilnai.
Nuo 2015-11-01 įsigaliojusios Higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai” (toliau - HN 134:2015) 17 punktas numato, kad turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (HN 134:2015 16, 17, 39 punktai).
Teismas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas skunde pats nurodo, jog patalpos vėdinamos per langus. Atsakovės atstovas paaiškino, kad gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus; ant langų įrengtos apsauginės grotos, tačiau tai netrukdo atidaryti langų 15 cm į vidinę grotų pusę. Į bylą yra pateiktos fotonuotraukos taip pat patvirtinančios aplinkybę, kad langus yra įmanoma atverti vėdinimui. Toks patalpų vėdinimas atitinka anksčiau nurodytų HN 134:2015 reikalavimus, todėl atstovės atstovo neteisėti veiksmai nekonstatuotini.
Pareiškėjas nurodo, kad 1- mas miegamasis buvo labai blogos būklės, langai suskilę, tualete drėgnos lubos, lupasi dažai, matosi pelėsis, klozetas suskilęs, blogas dirbtinės dienos apšvietimas, miegamojo sienos purvinos, nevalytos, aptrupėjusios, oro temperatūra ne visada buvo tokia, kokia turi būti, priešgaisrinės saugos detektorius sugadintas (neveikia). Pažymi, kad dėl nurodytų pažeidimų buvo parašęs ne vieną prašymą Pataisos namų direktoriui, kreipėsi į Visuomenės sveikatos centrą, kad būtų atliktas patikrinimas 1 –mame miegamajame.
Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.9 punkte nurodyta, kamerose turi būti stiklo langai, ne mažesni kaip 80 x 80 cm, užtikrinantys natūralaus gyvenamųjų patalpų apšvietimo normą. Jei nėra galimybės įrengti langų sienose, denginyje įrengiami šviesos langai. Aptariamų Higienos normų 14 punktas nustato, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s; prausyklose, dušuose, persirengimo kambariuose prausimosi ir/ar persirengimo metu oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 20 °C. Higienos normos HN 134:2015 12 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietos patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų, o 13 punkte – kad asmenys turi būti apgyvendinti tik gyvenamosiose patalpose.
Sprendžiant dėl pareiškėjo argumentų apie nešvarias patalpas - miegamojo sienos purvinos, nevalytos, ir jose besiveisiantį pelėsį, grybelį, drėgmę teismas vadovaujasi HN 134:2015 37 punktu, kuris nurodo, jog laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo asmeniškai nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu patalpose. Švarios ir tvarkingos aplinkos palaikymas priklauso nuo nuteistųjų, įskaitant ir patį pareiškėją, valingos veiklos. Teismas sprendžia, kad pareiškėjas nepateikė objektyvių duomenų, galinčių neabejotinai patvirtinti, jog jis negalėjo išvėdinti gyvenamosios patalpos per atveriamus langus ir taip pašalinti drėgmės perteklių patalpose, bei susitvarkyti savo gyvenamąsias patalpas. Patalpose, kurias reguliariai vėdina, tinkamai prižiūri ir tvarko jose gyvenantys asmenys, nebūtų sąlygų perteklinei drėgmei kauptis ir pelėsiui veistis.
Pareiškėjo argumentus, kad KTP oro temperatūra ne visada buvo tokia, kokia turėjo būti, iš esmės paneigia atsakovės atstovo nurodytos aplinkybės, kad šilumos punktas yra kompiuterizuotas ir nepertraukiamai visą parą palaiko temperatūrą. Be kita ko, šie pareiškėjo argumentai yra deklaratyvūs, kadangi skunde nėra detalizuojami kokiu konkrečiu metu temperatūra nebuvo tokia, kokia turėjo būti, kokia temperatūra buvo (pvz., per aukšta ar per žema), kaip šios aplinkybės pareiškėjo buvo nustatytos ir kt.
Dėl kitų pareiškėjo nurodytų aplinkybių, pažymėtina, jog į bylą yra pateiktas Nacionalinės visuomenės sveikatos centro 2020-01-20 patikrinimo aktas, iš kurio matyti, jog atlikus operatyviąją valstybinės visuomenės sveikatos saugos kontrolę 4 – to lokalinio sektoriaus 1 – me miegamajame buvo nustatytas tik vienas pažeidimas – įskilęs lango stiklas. Nacionalinės visuomenės sveikatos centro 2020-02-12 patikrinimo aktas patvirtina, kad minėtas pažeidimas buvo pašalintas, o pareiškėjas neteikia argumentų kokiu būdu šis vienas pažeidimas padarė jam žalą, kokia ta žala buvo ir pan. Šie patikrinimo aktai paneigia pareiškėjo nurodytas aplinkybes apie 4 – to lokalinio sektoriaus 1 – me miegamajame buvusius pažeidimus. Nors pareiškėjas nurodo, jog Nacionalinio visuomenės sveikatos centro atlikti patikrinimai buvo neobjektyvūs, nes ne visi parodyti pažeidimai buvo užfiksuoti ir nurodyta juos pašalinti, tačiau teismas sprendžia, kad šie argumentai yra tik pareiškėjo pozicija, kuri nėra pagrįsta kitais įrodymais. Pareiškėjas neteikia kitų įrodymų, kurie patvirtintų, kad patikrinimo aktuose nustatytos aplinkybės neatitinka tikrovės, neteikia argumentų, kad įstatymų nustatyta tvarka ginčijo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro veiksmus ir pan. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo argumentai dėl netinkamų higienos sąlygų4 – to lokalinio sektoriaus 1 – me miegamajame atmetami kaip nepagrįsti.
Pareiškėjo argumentus, kad nebuvo atsakyta į jo skundus paneigia Pataisos namų Nuteistųjų prašymų ir skundų registras, iš kurio matyti, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu į administraciją dėl šiame skunde nurodytų aplinkybių nesikreipė, o 2019-12-16 skundas Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui išnagrinėtas.
Dėl neveikiančio priešgaisrinės saugos detektoriaus, pažymėtina, kad vien tai, jog nebuvo įrengtas priešgaisrinės saugos detektoriaus, nereiškia, jog tai yra pažeidimas ir pareiškėjui dėl to kilo neturtinė žala - pareiškėjas turi pakankamai argumentuoti, kad dėl tokio trūkumo jam buvo kilę problemų, kad jis dėl to patyrė kokią nors žalą. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjui buvo kilę tam tikrų problemų dėl priešgaisrinės saugos detektoriaus, t. y., kad buvo būtinybė juo naudotis, tačiau jo nebuvo ar jie veikė netinkamai. Dėl nurodytų priežasčių, pareiškėjos argumentai apie žalą, atsiradusią dėl galimo priešgaisrinės saugos detektoriaus nebuvimo, atmetami kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas taip pat atkreipia dėmesį, jog 4-tas lokalinis sektorius yra priskirtas drausmės grupei, čia nuteistieji yra laikomi ne bendrabučio tipo sąlygomis, o kamerų tipo sąlygomis, t. y., kameroje nuteistieji laikomi užrakinti 22 val. per parą. Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, jog pataisos namuose laikomi nuteistieji gyvenamosiose patalpose Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nustatyta tvarka užrakinami. Teismas sprendžia, kad nurodytuose atsakovės veiksmuose nėra neteisėtumo.
Pažymėtina, jog pareiškėjas taip pat nenurodo jokių bylos faktais ir teisės aktais pagrįstų argumentų, kuriais remiantis turėtų būti nustatyta, jog atsakovės atstovas atliko neteisėtus veiksmus (neveikimas), dėl kurių pareiškėjas nukentėjo bei patyrė turtinę (neturtinę) žalą. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, Lietuvos valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę bei neturtinę žalą. Vadovaujantis ABTĮ 88 straipsnio 1 punktu pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 – 88 straipsniais, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo T.M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.