- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-09-13
- Bylos Nr.
- 1-68-522/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-26160-2017-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Irina Serafin
- Kaltinamasis
- J. P.
dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Septintojo skyriaus prokurorui Dainiui Dambrauskui,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
J. P., gimęs (duomenys neskelbtini), kurio asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, nusikaltimo padarymo metu dirbo UAB (duomenys neskelbtini), dabar vykdo individualią veiklą, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 7 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. P. vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, o būtent:
J. P. 2017 m. gegužės 28 d. 12 val. 20 min. Širvintų r., Musninkų mstl., Čiobiškio g., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, taip pat asmenims neturintiems teisės vairuoti, vairavo V. P. priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo 2,82 promilės etilo alkoholio.
Kaltinamasis J. P. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2017 m. gegužės 28 d. jis, motinai V. P. nežinant, pasiėmė motinai priklausantį automobilį ir su juo nuvažiavo pas draugą į Lapelių k., Širvintų r., kur vartojo alkoholinius gėrimus. Tą pačią dieną apie 12 val. jis iš Lapelių k., Širvintų r., išvažiavo atgal į Musninkus. Prieš Musninkus jį sustabdė policijos pareigūnai. Jis neturi teisės vairuoti transporto priemonių. Automobilis priklauso jo motinai, tačiau ji teisės vairuoti transporto priemones neturi, o automobiliu naudojasi tik jis.
Byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas.
Širvintų rajono policijos komisariato vyriausiojo patrulio A. A. 2017 m. gegužės 28 d. tarnybiniame pranešime dėl neblaivaus vairuotojo nurodyta, kad 2017 m. gegužės 28 d. apie 12 val. 20 min. iš Vilniaus aps. VPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, kad Širvintų r. Lapelių k. po kaimą važinėja(duomenys neskelbtini)Nr.(duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas galimai neblaivus. Važiuojant nuo Lapelių k. link Musninkų mstl., jis minėtą automobilį pastebėjo ir sustabdė Musninkų mstl., Čiobiškio g. Priėjus prie vairuotojo ir su juo bendraujant, iš automobilio salono ir vairuotojo burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, vairuotojo kalba buvo nerišli. Automobilio salone mėtėsi tuščia tara nuo alkoholinių gėrimų. Vairuotojas J. P., (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), prisipažino, kad teisė vairuoti iš jo yra atimta bei kad yra vartojęs alkoholinių gėrimų, t. y. degtinės. Alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810“, Nr. ARFM-0445, J. P. nustatytas sunkus (2,96 promilių) girtumo laipsnis. J. P. buvo pristatytas į Širvintų ligoninės priėmimo skyrių kraujo mėginiui paimti. J. P. paaiškino, kad automobilis priklauso jo mamai V. P., tačiau ji nežinojo, kad jis savavališkai paims automobilį ir jį vairuos (b.l. 3).
L. V. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji yra J. P. motina, gyvena (duomenys neskelbtini). Jai priklauso automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį laiko savo namų kieme. 2017 m. gegužės 28 d. sekmadienį pas ją namuose buvo sūnus J. P.. Apie 10 val. ji pamatė, kad J. P. jos automobiliu išvažiuoja iš kiemo. Tuo metu sūnus buvo blaivus. Ji leidimo J. P. vairuoti jai priklausantį automobilį nedavė, jį pasiėmė be jos žinios. Apie 12 val. 20 min. į jos namų kiemą įvažiavo J. P., o iš paskos - su įjungta garsine ir šviesos signalizacija - policijos pareigūnų ekipažas. Policijos pareigūnai J. P. nustatė 2,96 promilių girtumą. Jai priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pristatė į Širvintų r. policijos komisariato teritoriją. Dėl to, kad J. P. paėmė jos automobilį neklausęs, ji pretenzijų neturi, tik labai pergyvena, kad jis vairavo būdamas neblaivus (b.l. 22).
Alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810“ Nr. ARFM-0445 2017 m. gegužės 28 d. 13:09 val. J. P. nustatytas 2,96 promilių girtumas (b.l. 4).
2017 m. gegužės 29 d. specialisto išvadoje Nr. T-A 5240/2017(01) nustatyta, kad J. P. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,82 promilės etilo alkoholio (b.l. 20).
Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte pateikta išvada, kad J. P. yra neblaivus ir negali vairuoti (b.l. 16).
BK 281 straipsnio 7 dalyje, įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.
J. P. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, nes jis vairavo kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Kaltinamojo nusikalstama veika pagal BK 281 straipsnio 7 dalį įrodyta kaltinamojo prisipažinimu ikiteisminio tyrimo metu ir parodymais teisiamajame posėdyje, policijos pareigūno A. A. tarnybiniu pranešimu (b. l. 3), sprendimu nušalinti nuo transporto priemonių vairavimo (b. l. 5), priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktu (b. l. 6), transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolu su fotolentelėmis (b. l. 43-49), alkoholio matuoklio duomenimis (b. l. 4), Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad J. P. kraujyje nustatyta 2,82 promilių etilo alkoholio (b. l. 20).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo J. P. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą - padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, bei į kaltinamojo J. P. asmenybę, kuris yra baustas administracine tvarka pagal ATPK 126 straipsnio 4 d. (b. l. 32), gydytas (duomenys neskelbtini) (b.l. 31), dirbantis pagal individualią veiklą.
BK 281 straipsnio 7 dalies sankcija numato baudą, areštą arba laisvės atėmimą iki vienerių metų. BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Iš į bylą pateiktos medžiagos bei teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančių duomenų nustatyta, kad J. P. Širvintų rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 6 d. nutarimu buvo nubaustas pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį už tai, kad du kartus vairavo transporto priemonę neblaivus, kai 2016 m. gruodžio 14 d. jam buvo nustatytas sunkus (nuo 2,51 promilės ir daugiau) neblaivumo laipsnis, o 2016 m. gruodžio 15 d. - vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) neblaivumo laipsnis. Iš Širvintų rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 13 d. baudžiamojo įsakymo matyti, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką būdamas neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis (1,99 promilių) girtumas. Šioje byloje kaltinamasis taip pat traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už vairavimą jam esant neblaiviam ir neturint teisės vairuoti transporto priemonių. Tai rodo, kad kaltinamasis tinkamų išvadų apie savo elgesį nepadarė ir toliau laužo visuomenėje priimtas elgesio taisykles. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad kaltinamajam paskyrus baudą ar areštą, šios bausmės rūšys nebus efektyvios ir nepaveiks J. P. taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, konstatuotina, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus laisvės atėmimą 6 mėnesiams.
Remiantis BK 64¹ straipsniu, byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą ir kaltinamajam pripažinus kaltę visiškai, bausmė J. P. sumažinama vienu trečdaliu ir skiriama galutinė bausmė laisvės atėmimas 4 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis ir 65 straipsniu ši bausmė subendrinama su Širvintų rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 13 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta laisvės apribojimo bausme 8 mėnesiams, bausmes iš dalies sudedant ir galutinę subendrintą bausmę J. P. paskiriant laisvės atėmimą 6 mėnesiams.
BK 75 straipsnis numato bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas ir pagrindus. Pagal šio straipsnio 1 dalį, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų, jeigu yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl, net ir esant formaliems pagrindams pagal nusikalstamos veikos kategoriją, esminė taikymo sąlyga yra teismo išvada, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (kasacinė byla Nr. 2K-404/2007).
Priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
Nagrinėjamu atveju, spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, teismas įvertino visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padarytomis nusikalstamomis veikomis, tiek su nuteistojo asmenybe. Padarytas vienas tyčinis nusikaltimas. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailėjosi. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad J. P. dirba bei pradėjo gydytis nuo priklausomybės alkoholiui. Visi šie ir kiti bylos duomenys sudaro prielaidas išvadai, kad J. P. bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidedamas dvejiems metams, įpareigojant nuteistąjį per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį pradėti dirbti arba tęsti darbą, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, neatlygintinai išdirbti 50 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Pagal BK 68 straipsnio nuostatas teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką; teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, ir kt.). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis J. P. neblaivus vairavo transporto priemonę, kai jam nustatytas net 2,82 prom. girtumo laipsnis. Taigi, kaltinamasis padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, t. y. neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis, nei 1,5 prom. girtumas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kaltinamajam kartu su bausme būtina skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams. Nors teisė vairuoti transporto priemones kaltinamajam šiuo metu yra atimta dvejiems metams už administracinius teisės pažeidimus, tačiau paskyrus kaltinamajam šią baudžiamojo poveikio priemonę užtikrinama, kad ši teisė kaltinamajam neatsiras ilgesnį laikotarpį ir paveiks kaltinamąjį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.
Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnis). Kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti, bei kitais BK 72 straipsnio 4 dalyje, numatytais pagrindais.
Teismo posėdyje prokuroras nurodė, kad transporto priemonė, kurią vairavo kaltinamasis neturėtų būti konfiskuota, kadangi transporto priemonė buvo paimta be transporto priemonės savininkės žinios.
Pagal BK 72 straipsnį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.
Turto konfiskavimas yra turtinės bei prevencinės paskirties baudžiamojo poveikio priemonė, įgyvendinanti idėją, kad svarbu ne tik nubausti kaltininką paskyrus jam bausmę, bet ir padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamoms veikoms daryti. BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytomis nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone gali būti pripažįstamas tik toks turtas, kurį kaltininkas sąmoningai naudoja nusikalstamai veikai daryti. Dėl to nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone paprastai pripažįstamas darant tyčines nusikalstamas veikas panaudotas turtas. Nors teismų praktikoje ir buvo laikomasi nuostatos, kad padarius BK 281 straipsnyje numatytus neatsargius nusikaltimus transporto priemonė nelaikoma nusikaltimo padarymo priemone, tačiau, šiuo atveju pažymėtina, kad BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyta nusikalstama veika, skirtingai nei šio straipsnio 1-6 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, yra priskiriama būtent prie tyčinių nusikalstamų veikų.
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad J. P. vairavo automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neblaivus. Kaip jau buvo minėta, kaltinamajam nustatytas 2,82 promilių girtumo laipsnis. Taigi jis tikrai suprato, jog yra neblaivus ir sąmoningai sėdo už vairo. Tokiais savo veiksmais kaltinamasis padarė vieną šiurkščiausių ir grubiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimą, savo veiksmais sukeldamas pavojų ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, pavojų visam eismo saugumui. Nagrinėjamu atveju, kuomet kaltinamasis vairavo automobilį būdamas girtas, tik palankiai susiklosčiusių aplinkybių dėka buvo išvengta itin skaudžių ir neatitaisomų pasekmių. Spręsdamas šioje byloje automobilio konfiskavimo klausimą, teismas atsižvelgia į tai, kad nors automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotas kaltinamojo J. P. motinos V. P. vardu, tačiau juo iš esmės, kol turėjo teisę vairuoti transporto priemones, naudojosi pats kaltinamasis. Automobilio savininkė teisės vairuoti transporto priemones neturi. Kiti asmenys šiuo automobiliu nuolatos nesinaudoja. Kaltinamojo motina V. P., nors ir nurodė, kad automobilį J. P. paėmė be jos žinios, tačiau, teismo vertinimu, žinodama, kad sūnus piktnaudžiauja alkoholiu, bei žinodama, kad jis neturi teisės vairuoti transporto priemones, turėjo būti ypač atidi, atsakinga ir užtikrinti, kad automobiliu nesinaudotų teisės vairuoti transporto priemones neturintys asmenys. Kaltinamojo motina V. P. matė, kad sūnus, nors ir būdamas blaivus, tačiau neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, išvažiavo jai priklausančiu automobiliu, todėl turėjo imtis priemonių užkirsti kelią pažeidimo darymui, tačiau jokių panašių veiksmų neatliko, automobilio neieškojo, apie jo dingimą policijai nepranešė. Įvertinus šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad kaltinamojo J. P. motinai V. P. priklausantis automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) šioje byloje privalo būti konfiskuotas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis išdėstytu bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302, 304 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 308, 313 straipsniais,
nusprendžia:
J. P. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį ir skirti jam laisvės atėmimą 6 mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę J. P. – laisvės atėmimą 4 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsniu, šią bausmę subendrinti su Širvintų rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 13 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta laisvės apribojimo bausme 8 mėnesiams, bausmes iš dalies sudedant ir galutinę subendrintą bausmę J. P. paskirti laisvės atėmimą 6 mėnesiams.
Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnį ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą J. P. atidėti 2 (dvejiems) metams.
- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
- uždrausti jam naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 2 metams ir
- per bausmės atidėjimo laiką neatlygintinai išdirbti 50 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio reikalavimais, konfiskuoti V. P. priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini)
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Širvintų rajono apylinkės teismą.