Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), nevedęs, įgijęs vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, ankščiau teistas 22 kartus, paskutiniai 5 teistumai:

- 2022 m. liepos 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, 60 parų arešto bausme;

- 2022 m. rugsėjo 9 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (4 nusikalstamos veikos), subendrinus galutine 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 26 d. nuosprendžiu ir paskirta galutinė 1 metų 2 mėnesių ir 10 dienų laisvės atėmimo bausmė;

- 2022 m. spalio 31 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, galutine subendrinta 30 parų arešto bausme;

- 2023 m. rugpjūčio 9 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį, galutine 30 parų arešto bausme;

- 2023 m. lapkričio 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 5 dalį, galutine 30 parų arešto bausme, bausmė atlikta,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, nustatytas BK 178 straipsnio 5 dalyje (tris nusikalstamos veikos).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

Šiais savo veiksmais A. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

2024-01-02 kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad apžiūrėti UAB "(duomenys neskelbtini)" pateikti vaizdo įrašai.

4) Vaizdo įraše pavadinimu "2023-12-23 14-56-42 T707 (duomenys neskelbtini) 3-Sale-Valdoma3 KasosSaldainiai" fiksuojama parduotuvės prekybos salė, vaizdo įrašo kairėje matomos savitarnos kasos. Matomas vyras, su rudos spalvos batais, mėlynos spalvos kelnėmis, tamsios spalvos striuke, pilka kepure, ant dešinio peties užsidėjęs nešasi pilkos spalvos maišelį, kairėje rankoje laiko pirkiniams skirtą krepšelį. Po ko pasišalina iš stebėjimo kameros matomumo ribų.

5) Vaizdo įraše pavadinimu "2023-12-23 14-59-43 T707 (duomenys neskelbtini) 3-Kasos-POS01-Info" užfiksuota parduotuvės mokėjimo kasa, prie pardavėjos stovi vyras, su rudos spalvos batais mėlynos spalvos kelnėmis, tamsios spalvos striuke, pilka kepure, ant dešinio peties užsidėjęs nešasi pilkos spalvos maišelį. Parduotuvės darbuotoja nuskenuoja prekę, už kurią vyras atsiskaito grynais pinigais. Po ko vyras paima nusipirktą prekę ir grąžą, bei pasišalina iš stebėjimo kameros matomumo ribų už prekes, esančias pilkame maišelyje, nesumokėjęs, (tomas 1, b. l. 116-122).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimo motyvai

Teismų praktikoje turto pagrobimas suprantamas kaip tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas fizinis svetimo turto užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti, taip padarant nukentėjusiajam turtinę žalą. Vagystės dalykas yra svetimas turtas, t. y. tokie daiktai, kurie grobimo momentu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-244-303/2018). Vagystės sudėties subjektyvusis požymis – kaltė – pasireiškia tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad paima svetimą daiktą, numato, kad nukentėjusysis jo neteks, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to nori. Be to, pagal teismų praktiką vagystės atveju kaltininkas turi būti įsitikinęs, kad grobia kito asmens turtą, nes neturi turto savininko sutikimo užvaldyti jo turtą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-183-511/2019).

BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas pažymi, kad vienas iš įrodymų vertinimo aspektų yra tas, kad byloje vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Nė vienam iš byloje surinktų įrodymų nesuteikiamas išskirtinis prioritetas. Be to, vien proceso dalyvių nesutikimas su byloje surinktų įrodymų vertinimu savaime nepatvirtina, kad teismo ištirtų įrodymų vertinimo atlikimas ir jais bylai reikšmingų aplinkybių nustatymas yra padarytas pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymą.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog A. J. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas.

Dėl BK 178 straipsnio 5 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymo (dėl 2023 m. spalio 28 d. vagystės iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“)

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog A. J. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje.

Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu prisipažino padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką, t. y. bylai reikšmingu laiku, turėdamas išankstinį tikslą pagrobti svetimą turtą, jis buvo užėjęs į parduotuvė „(duomenys neskelbtini)“, esančia prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, kur paėmęs nuo lentynos alkoholinį gėrimą – „Hennessy X.O.“ 0,7 l talpos, 220 eurų vertės, bei nuo butelio nuėmęs apsauginį žymeklį, minėtą alkoholinį gėrimą įdėjęs į su savimi turėtą maišelį su viduje įdėtą folija, su šia preke pasišalino iš parduotuvės pro parduotuvės įėjimą už šią prekę nesumokėjęs. Tokius kaltinamojo veiksmus patvirtina liudytojos D. M. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, ir jos pareiškimas. Teismas nenustatė priežasčių netikėti liudytojos parodymais bei abejoti jos objektyvumu. Nurodytas aplinkybes įrodo ir objektyvūs byloje esantys įrodymai: 2023 m. lapkričio 8 d. įvykio vietos apžiūros protokolas, vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota vagystė.

Remiantis byloje surinktais įrodymais, nustatyta, kad A. J., 2023 m. spalio 28 d. apie 20.40 val. parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)", esančioje prekybos centre „(duomenys neskelbtini)" (duomenys neskelbtini), nuo parduotuvės stelažo paėmė 1 butelį alkoholinio gėrimo "Hennessy X.O." 0,7 l talpos, 220 eurų vertės, ir įsidėjo į pirkiniams skirtą parduotuvės krepšelį, po ko minimą butelį įsidėjo į su savimi atsineštą pilkos spalvos maišą ir su šia preke pasišalino iš parduotuvės pro parduotuvės įėjimą už šią prekę nesumokėjęs, taip padarydamas UAB "(duomenys neskelbtini) Lietuva" 220 eurų turtinę žalą.

Šiuo atveju nėra abejonių, kad A. J. veikė tiesiogine tyčia.

Pagrobto turto vertė viršija 3 MGL (150 Eur), tačiau neviršija 10 MGL (500 Eur) dydžio, todėl kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 178 straipsnio 5 dalį.

Dėl BK 178 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymo (dėl 2023 m. gruodžio 20 d. vagystės iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“)

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog A. J. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje.

Kaltinamasis A. J. teisiamojo posėdžio metu pripažino padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką, t. y. bylai reikšmingu laiku prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, esančia adresu (duomenys neskelbtini), pagrobę svetimą turtą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – 1 butelį konjako "Hennessy XO" 0,7 l talpos, 220 eurų vertės. Tokius kaltinamojo veiksmus patvirtina liudytojų D. M. ir A. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimas. Teismas nenustatė priežasčių netikėti minėtų liudytojų parodymais bei abejoti jų objektyvumu. Nurodytas aplinkybes įrodo ir objektyvūs byloje esantys įrodymai: 2023 m. gruodžio 24 d. įvykio vietos apžiūros protokolas ir vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuota vagystė. Vaizdo įrašų apžiūra užfiksuota 2024 m. sausio 2 d. kitų objektų apžiūros protokole.

Remiantis byloje surinktais įrodymais, nustatyta, kad A. J., 2023 m. gruodžio 20 d. apie 09.23 val. parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)", esančioje prekybos centre "(duomenys neskelbtini)" (duomenys neskelbtini), nuo parduotuvės stelažo paėmė 1 butelį konjako "Hennessy XO" 0,7 l talpos, 220 eurų vertės, ir įsidėjo į pirkiniams skirtą parduotuvės krepšelį, po ko minimą butelį įsidėjo į su savimi atsineštą pilkos spalvos maišą ir su šia preke pasišalino iš parduotuvės pro parduotuvės įėjimą už šią prekę nesumokėjęs, taip padarydamas UAB "(duomenys neskelbtini)" 220 eurų turtinę žalą. Teismas neturi pagrindo abejoti pagrobto turto – alkoholinio gėrimo konjako "Hennessy XO" 0,7 l talpos, verte.

Šiuo atveju nėra abejonių, kad A. J. veikė tiesiogine tyčia.

Pagrobto turto vertė viršija 3 MGL (150 Eur), tačiau neviršija 10 MGL (500 Eur) dydžio, todėl kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 178 straipsnio 5 dalį.

Dėl BK 178 straipsnio 5 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymo (dėl 2023 m. gruodžio 23 d. vagystės iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“)

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog A. J. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje.

Kaltinamasis A. J. teisiamojo posėdžio metu pripažino padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką, t. y. bylai reikšmingu laiku (duomenys neskelbtini), prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ pagrobę svetimą turtą – 1 butelį konjako "Hennessy XO" 0,7 l talpos, 220 eurų vertės. Tokius kaltinamojo veiksmus patvirtina liudytojo A. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimas. Teismas nenustatė priežasčių minėto liudytojo parodymais bei abejoti jų objektyvumu. Nurodytas aplinkybes įrodo ir objektyvūs byloje esantys įrodymai: 2023 m. gruodžio 24 d. proceso veiksmų atlikimo protokolas, kuriuo apžiūrėta įvykio vieta, ir vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuota vagystė. Vaizdo įrašų apžiūra užfiksuota 2024 m. sausio 2 d. kitų objektų apžiūros protokole.

Remiantis byloje surinktais įrodymais, nustatyta, kad A. J., 2023 m. gruodžio 23 d. apie 14.51 val. parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)", esančioje prekybos centre "(duomenys neskelbtini)" (duomenys neskelbtini), nuo parduotuvės stelažo paėmė 1 butelį konjako "Hennessy XO" 0,7 l talpos, 220 eurų vertės, ir įsidėjo į pirkiniams skirtą parduotuvės krepšelį, po ko minimą butelį įsidėjo į su savimi atsineštą pilkos spalvos maišą ir su šia preke pasišalino iš parduotuvės pro parduotuvės įėjimą už šią prekę nesumokėjęs, taip padarydamas UAB "(duomenys neskelbtini) Lietuva" 220 eurų turtinę žalą. Teismas neturi pagrindo abejoti pagrobto turto konjako "Hennessy XO" 0,7 l talpos, verte.

Šiuo atveju nėra abejonių, kad A. J. veikė tiesiogine tyčia.

Pagrobto turto vertė viršija 3 MGL (150 Eur), tačiau neviršija 10 MGL (500 Eur) dydžio, todėl kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 178 straipsnio 5 dalį.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

BK 178 straipsnio 5 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas.

BK 49 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad už nusikaltimą nustatoma nuo penkiolikos iki devyniasdešimties parų arešto, už baudžiamąjį nusižengimą – nuo dešimties iki keturiasdešimt penkių parų arešto.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas skirdamas A. J. bausmes, atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą ir jų baigtumą, kaltininko kaltės formą – A. J. tiesiogine tyčia padarė tris baigtas nusikalstamas veikas nuosavybei, kurie priskiriami baudžiamiesiems nusižengimams (BK 178 straipsnio 5 dalis, 12 straipsnis). Teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo pagrobto svetimo turto vertes.

A. J. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

A. J. atsakomybę sunkina tai, kad jis padarė šiuos nusikaltimus būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Iš bylos medžiagos matyti, kad A. J. anksčiau teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn) itin daug kartų, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka (2 tomas, b. l. 32-48). Ankstesni A. J. teistumai daugeliu atvejų taip pat buvo susiję su nusikalstamų veikų nuosavybei padarymu. Jis nusikalto šioje byloje padarydamas nusikalstamas veikas praėjus ne itin ilgam laikui po arešto bausmės atlikimo pagal paskutinį nuosprendį (2023 m. rugpjūčio 9 d.). Atlikęs arešto bausmę jau tris kartus baustas administracine tvarka už smulkias vagystes, turi galiojančių administracinių nuobaudų, paskirtos baudos nesumokėtos (2 tomas, b. l. 24-29). A. J. „Sodros“ duomenimis nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas. Taigi jis nusikalstamų veikų padarymo metu neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio. Be to, pats kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu pripažino, kad jis darė nusikalstamas veikas, nes neturėjo pinigų pragyvenimui, už parduotą alkoholį jis pirko narkotinės medžiagas. Visos anksčiau aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad A. J. nusikalto ne atsitiktinai, jo nusikalstamos veikos buvo tik nuoseklus tokio gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys. Visa tai rodo, kad A. J. nedaro išvadų dėl savo netinkamo elgesio, ankstesnės bausmės, jam teigiamos įtakos nepadarė. Užuot bandęs gyventi pagal visuomenėje nustatytas taisykles, jis pasirinko priešingą elgesio variantą.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti A. J. už padarytus baudžiamuosius nusižengimus, nustatytus BK 178 straipsnio 5 dalyje, paskyrus – arešto bausmes. Anksčiau aptartos bausmės skyrimui reikšmingos aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti A. J. skiriant švelnesnes bausmes.

Už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje (2023 m. spalio 28 d. vagystė iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“), A. J. skiriama 25 parų arešto bausmė.

Už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje (2023 m. gruodžio 20 d. vagystė iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“), A. J. skiriama 20 parų arešto bausmė.

Už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje (2023 m. gruodžio 23 d. vagystė iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“), A. J. skiriama 20 parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir A. J. paskirti subendrintą bausmę – 45 parų arešto bausmę. Švelnesnių bausmių dalys pridedamos atsižvelgiant į visas anksčiau aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. J. paskirti subendrintą bausmę – 30 parų arešto bausmę.

BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. BK 75 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

Teismas nemano, kad nagrinėjamu atveju A. J. yra teisinis pagrindas atidėti bausmės vykdymą. Kaltinamasis šioje byloje padarė tris nusikalstamas veikas. Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad jis padarė nusikalstamas veikas neatsitiktinai. A. J., darydamas nusikalstamas veikas, turėjo neišnykusį ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, anksčiau daug kartų teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn). Jis taip pat baustas administracine tvarka. A. J., būdamas laisvėje, neturėjo realaus pastovaus legalaus pragyvenimo šaltinio, neturi nuolatinės gyvenamosios vietos. Visos anksčiau aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad A. J. ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio taisykles, jis yra pavojingas visuomenės narys, todėl nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai kaltinamajam bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

V. Civiliniai ieškiniai

1) UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2023-11-20 pareiškė civilinį ieškinį dėl 220,89 Eur turtinės žalos atlyginimo (tomas 1, b. l. 29).

2) UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2024-01-05 pareiškė civilinį ieškinį dėl 221,71 Eur turtinės žalos atlyginimo (tomas 1, b. l. 69).

3) UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2024-01-03 pareiškė civilinį ieškinį dėl 221,71 Eur turtinės žalos atlyginimo (tomas 1, b. l. 134).

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas.

Civilinių ieškinių dydis atitinka A. J. pagrobtų prekių vertę. Teismas konstatuoja, kad civiliniai ieškiniai yra pagrįsti, įrodyti byloje esančiais įrodymais, jų neginčijo kaltinamasis, tarp jo veiksmų ir civilinei ieškovei patirtos turtinės žalos yra priežastinis ryšys, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ civiliniai ieškiniai tenkinami ir priteisiami iš kaltinamojo A. J..

VI. Kiti klausimai

A. J. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (tomas 2, b. l. 15-16), palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmę vykdyti, panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską CD laikmenoje su vaizdo įrašais, esantį voke prie bylos galinio viršelio vidinės pusės - nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamų veikų tyrimo medžiagą.

Byloje laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, priteistinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304–305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

padarius baudžiamąjį nusižengimą, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalyje (dėl 2023 m. spalio 28 d. vagystės iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“) ir paskirti jam 25 parų arešto bausmė bausmę;

padarius baudžiamąjį nusižengimą, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalyje (dėl 2023 m. gruodžio 20 d. vagystės iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“) ir paskirti jam 20 parų arešto bausmė bausmę;

padarius baudžiamąjį nusižengimą, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalyje (dėl 2023 m. gruodžio 23 d. vagystės iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“) ir paskirti jam 20 parų arešto bausmė bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir A. J. paskirti subendrintą 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. J. paskirti galutinę 30 (trisdešimt) parų arešto bausmę.

Paskirtos arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio nuteistojo atvykimo ar pristatymo į kalėjimą arešto bausmės atlikimui, vykdant šį įsiteisėjusį nuosprendį, dienos.

A. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmę vykdyti, panaikinti.

Priteisti iš A. J. uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“: 220,89 Eur (du šimtus dvidešimt Eur ir 89 ct) turtinei žalai atlyginti; 221,71 Eur (du šimtus dvidešimt vieną Eur ir 71 ct) turtinei žalai atlyginti; 221,71 Eur (du šimtus dvidešimt vieną Eur ir 71 ct) turtinei žalai atlyginti.

A. J. taikomą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo dienos, o pradėjus vykdyti – panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus, prie bylos viršelio prisegtą CD laikmeną palikti saugoti byloje kaip nusikalstamų veikų tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.