Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys – skolininkė Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ „Turto bankas“, antstolis D. K., Luminor Bank AB, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Skundu pareiškėja prašė panaikinti antstolio 2017-08-30 patvarkymą Nr. S-17-174-8048. Nurodė, jog valstybė paveldėjo butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kuris buvo įkeistas Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas), ir kurį antstolis pardavė iš varžytynių už 30 175,00 Eur. Antstolis patvarkymu pirmiausia padengė vykdymo išlaidas (239,98 Eur), papildomas vykdymo išlaidas (95,37 Eur), antstolio atlygį (1 689,04 Eur), išieškojo 28 150,61 Eur, o skola kreditoriui yra 28 764,21 Eur, todėl skirtumą (650,41 Eur) bei neišieškotas vykdymo išlaidas (36,81 Eur) reikalauja sumokėti pareiškėją iš jos paveldėtų lėšų (3 579,68 Eur). Pareiškėja atsisakė padengti likusią skolos sumą ir nurodė, jog skundžiamas patvarkymas yra neteisėtas, kadangi antstolis nepagrįstai susiklosčiusiai situacijai taiko CK 4.193 straipsnio 1 dalį, nes valstybė pagal CK 4.193 straipsnio 8 dalį, taip pat 5.62 straipsnio 3 dalį, atsako neviršydama jai perėjusio turto tikrosios vertės. Kadangi valstybės paveldėtos lėšos nebuvo įkeistos prievolei užtikrinti, antstolis neturi teisės reikalauti iš pareiškėjo likusių neišieškotų lėšų, nes su Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas) antstolis turi teisę atsiskaityti tik hipoteka įkeisto turto vertės ribose.Antstolis D. K. 2017-11-09 patvarkymu netenkino pareiškėjos skundo. Nurodė, kad vykdo išieškojimą pagal 2017-03-20 Vilniaus miesto 14-ojo notarų biuro vykdomąjį įrašą Nr. 14-1190 dėl skolos išieškojimo iš skolininko Lietuvos Respublikos išieškotojo Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas) naudai, kurio pagrindu buvo pradėta vykdomoji byla Nr. 0174/17/01041. Antstolio teigimu, pareiškėja realiai skundžia antstolio 2017-08-30 patvarkymą Nr. S-17-174-8049, kuriuo pareiškėja informuota apie vykdymo procese realizavus hipoteka įkeistą turtą neišieškotą sumą, o dėl 2017-08-30 patvarkymo Nr. S-17-174-8048 teismas jau pasisakė civilinėje byloje Nr. 2YT-42196-1012/2017, kurioje suinteresuotu asmeniu dalyvavo ir pareiškėja, todėl naujas skundas dėl to paties patvarkymo negali būti teikiamas. Pažymėjo, jog įvertinus tai, kad valstybė paveldėjo ir pinigines lėšas, ji pagal CK 5.62 straipsnio 3 dalį atsako už palikėjo skolas viso paveldėto turto verte, taigi, vadovaujantis CK 4.193 straipsnio 1 dalimi, taip pat kasacinio teismo 2015-07-03 nutartimi Nr. 3K-3-428-695/2015, antstolio 2017-08-30 priimtas patvarkymas Nr. S-17-174-8049 yra teisėtas ir antstolis turi teisę tęsti likusios sumos išieškojimą iš kito valstybės paveldėjo palikėjos turto.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-12-05 nutartimi pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundą atmetė.Teismas nurodė, kad pagal CK 5.62 straipsnio 3 dalį valstybė atsako už palikėjo skolas neviršydama viso turto, o ne atskiros jo dalies, tikrosios vertės. Teismas nustatė, jog valstybė nagrinėjamu atveju taip pat yra paveldėjusi mirusiosios J. N. 3 579,68 Eur dydžio pinigines lėšas, kurios įeina į bendrą valstybei perėjusio paveldėto turto vertę. Teismas sprendė, jog likusią 650,41 Eur skolos sumą hipotekos kreditorius Luminor Bank AB turi teisę, nepakakus įkeisto turto jo reikalavimo patenkinimui, išieškoti iš kito skolininko turto nepaisant to, ar jis buvo įkeistas (CK 4.193 straipsnio 1 dalis, CK 5.62 straipsnio 3 dalis). Teismas, įvertinęs tai, jog kitą skolininko paveldėtą turtą sudaro ir piniginės lėšos, sprendė, kad į jas gali būti nukreipiamas išieškojimas tęsiant vykdymo veiksmus. Teismas konstatavo, jog tokiu būdu nebus pažeista CK 4.193 straipsnio 8 dalies nuostata, nes šiuo atveju valstybė paveldėjo ne tik įkeistą daiktą (butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini)), bet ir pinigines lėšas, kuriomis gali atsakyti pagal hipotekos kreditoriaus likusį reikalavimą.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-12-05 nutartį ir priimti naują nutartį – pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų tenkinti ir panaikinti antstolio Donato kisieliaus 2017-08-30 patvarkymą Nr. S-17-174-8048. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Kadangi valstybės paveldėtos lėšos nebuvo įkeistos prievolei užtikrinti, antstolis neturi teisės reikalauti likusios neišieškotos skolos sumos atsiskaitymui su išieškotoju Luminor Bank AB. CK 4.193 straipsnyje reglamentuota hipotekos kreditoriaus teisė patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto turto. Jeigu realizavus įkeistą daiktą gaunama mažesnė suma, negu priklauso hipotekos kreditoriui, jis turi teisę reikalauti išieškoti iš kito skolininko turto bendra įstatymų nustatyta tvarka. CK 4.193 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, kad jeigu įkeistas daiktas pereina valstybės ar savivaldybės nuosavybėn paveldėjimo teise arba įkeistas bešeimininkis daiktas perduodamas teismo sprendimu valstybės ar savivaldybės nuosavybėn, hipotekos kreditoriaus reikalavimą tenkina valstybė ar savivaldybė, bet ne daugiau, negu yra įkeisto daikto vertė.Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad antstolis, vykdydamas išieškojimą bendra įstatymų nustatyta tvarka, turėjo laikytis įstatyme įtvirtintų kreditorių reikalavimų pareiškimo terminų (CK 5.63 straipsnis). Realizavus įkeistą daiktą ir nepatenkinus kreditoriaus reikalavimo, kuris buvo užtikrintas hipoteka pilnai, kreditorius turi teisę reikalauti išieškoti iš kito skolininko turto bendra įstatymų nustatyta tvarka (CK 4.193 straipsnio 1 dalis), kas reiškia, kad likęs nepatenkintas reikalavimas iš kito skolininko turto tenkinamas atsižvelgiant ir į kitų išieškotojų interesus, todėl banko nepatenkinto reikalavimo dalis nėra pagrįsta hipoteka.Suinteresuotas asmuo Luminor Bank AB atsiliepimu prašo pareiškėjos atskirąjį skundą atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos atsikirtimus:Pareiškėja atskirajame skunde pažymi, jog realizavus įkeistą daiktą ir nepatenkinus kreditoriaus reikalavimo, kuris buvo užtikrintas hipoteka pilnai, kreditorius turi teisę reikalauti išieškoti iš kito skolininko turto bendra įstatymų nustatyta tvarka, t. y. pati pareiškėja pripažįsta, kad nepatenkinus banko reikalavimo iš įkeisto turto, bankas turi teisę reikalauti išieškoti skolą iš kito neįkeisto turto.Pardavus įkeistą turtą (butas realizuotas už 30 175 Eur) nebuvo padengta visa skola bankui – liko neišieškota 650,41 Eur suma. Todėl atsižvelgiant į valstybės paveldėto turto vertę (30 175 Eur + 3 579,68 Eur), VĮ Turto bankas patirtas nekilnojamojo turto išlaikymo išlaidas (53,73 Eur), likusią neišieškotą sumą 650,41 Eur, akivaizdu, kad, padengus likusią skolą bankui, nebus viršyta valstybei perėjusio paveldėto turto tikroji vertė.Pareiškėja neteisingai aiškina CK 4.193 straipsnio 8 dalies nuostatą, t. y. kad hipotekos kreditorius gali išieškoti tik iš paveldėto įkeisto turto, o iš likusios paveldėto turto vertės nebegali. CK 4.193 straipsnio 8 dalies nuostata reiškia, kad valstybei paveldėjus tik įkeistą turtą ir jį realizavus, papildomai hipotekos kreditorius neturi teisės išieškoti iš valstybės nepaveldėto turto, t. y. šia nuostata siekiama, kad valstybės įsipareigojimai nebūtų didesni nei paveldėto turto vertė. Tačiau ši nuostata nepanaikina hipotekos kreditoriui 4.193 straipsnio 1 dalies suteiktos teisės išsiieškoti po įkeisto turto pardavimo likusią skolos sumą iš kito paveldėto neįkeisto turto. Hipotekos kreditorius, turi teisę patenkinti reikalavimą skolininkui mirus, net jei įkeisto turto tam ir nepakanka. Hipoteka yra papildoma hipotekos kreditoriaus teisė ir būtų neteisingas CK 4.193 straipsnio 8 dalies aiškinimas, pagal kurį ne hipotekos kreditoriai turėtų teisę patenkinti savo reikalavimą iš viso turto, o hipotekos kreditoriai tik iš įkeisto.Pareiškėja taip pat atskirajame skunde dėsto argumentus, kurie nebuvo nurodyti skunde ir dėl kurių pirmosios instancijos teismas negalėjo pasisakyti, t. y. ne tik dėl CK 4.193 straipsnio nuostatų, bet ir dėl CK 5.63 straipsnio nuostatų taikymo. CPK 306 straipsnio 2 dalis draudžia grįsti apeliacinį skundą aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Pareiškėjos pateikiami argumentai dėl CK 5.63 str. taikymo yra už apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos bei atskirojo skundo ribų, nes apeliacinis procesas yra pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės forma, skirta patikrinti neįsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, o ne dar kartą išnagrinėti visą bylą iš naujo.Banko reikalavimo patenkinimui nėra taikomas CK 5.63 str. 1 d. nustatytas terminas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmetamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis D. K. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0174/17/01041, pradėtą pagal 2017-03-20 Vilniaus miesto 14-ojo notarų biuro vykdomąjį įrašą Nr. 14-1190 dėl skolos ir palūkanų išieškojimo iš skolininko Lietuvos Respublikos išieškotojo Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas) naudai. 2017-08-04 įvyko pirmosios varžytynės Nr. 140840, kuriose už 30 175,00 Eur buvo parduotas valstybės paveldėtas palikėjai J. N. priklausęs butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Remiantis Klaipėdos m. 1-ojo notarų biuro notarės A. K. 2016-01-18 išduotu palikimo perėjimo valstybei liudijimo Nr. K1AK-291 pagrindu valstybė, be kito turto, paveldėjo ir palikėjos J. N. lėšas bei sukauptą pensijos sumą, esančias „Swedbank“, AB, kurios sudaro 3 579,68 Eur sumą. 2017-08-30 patvarkymu Nr. S-17-174-8048 atlikus išieškotų lėšų paskirstymą nustatyta, kad išieškotų lėšų nepakako visai išieškotinai sumai hipotekos kreditoriaus naudai ir vykdymo išlaidoms padengti, todėl išieškotos lėšos paskirstytos ir išmokėtos CPK 753 ir 754 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Taip pat 2017-08-30 patvarkymu Nr. S-17-174-8049 antstolis informavo pareiškėją, kad vykdant vykdomąjį dokumentą likusi neišieškota suma 2017-08-28 sudaro 650,41 Eur, nurodė per 20 darbo dienų nuo šio patvarkymo gavimo dienos pervesti šią sumą į antstolio depozitinę sąskaitą. Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) pareikalavus, antstolis 2017-09-21 elektroniniu paštu pateikė papildomus dokumentus, tačiau VMI prie FM atsisakė padengti likusią antstolio nurodytą skolos sumą. 2017-11-02 gautas pareiškėjos VMI prie FM skundas dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašoma panaikinti antstolio 2017-08-30 patvarkymą Nr. S-17-174-8048. Antstolis D. K. pareiškėjos skundo netenkino ir CPK 510 str. nustatyta tvarka persiuntė skundą teismui. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-12-05 nutartimi pareiškėjos VMI prie FM skundą atmetė. Pareiškėja, nesutikdama su teismo 2017-12-05 nutartimi, pateikė atskirąjį skundą.Atskirajame skunde pareiškėja nurodo, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas hipotekos kreditoriaus teisę patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto turto taisykles, išskyrė situaciją, kai hipoteka įkeistą daiktą paveldi valstybė. CK aiškiai nurodyta, kokios sąlygos taikomos jeigu įkeistas daiktas pereina valstybės ar savivaldybės nuosavybėn paveldėjimo teise – hipotekos kreditoriaus reikalavimą tenkina valstybė ar savivaldybė, bet ne daugiau, negu yra įkeisto daikto vertė. Apeliantės nuomone, kadangi valstybės paveldėtos lėšos nebuvo įkeistos prievolei užtikrinti, vadovaujantis CK 4.193 straipsnio 8 dalimi, antstolis neturi teisės reikalauti likusios neišieškotos skolos sumos atsiskaitymui su išieškotoju Luminor Bank AB. Apeliacinės instancijos teismas šiuos atskirojo skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.CK 5.62 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog valstybė atsako už palikėjo skolas neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės. CK 4.193 straipsnyje įtvirtinta hipotekos kreditoriaus teisė patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto turto bei nustatytos šios teisės realizavimo taisyklės. CK 4.193 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu realizavus įkeistą daiktą gaunama mažesnė suma, negu priklauso hipotekos kreditoriui, jis turi teisę reikalauti išieškoti iš kito skolininko turto bendra įstatymų nustatyta tvarka. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog CK 5.62 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas bendras principas, jog valstybė už palikėjo skolas atsako tik paveldėto turto ribose, taikomas ir tuomet, kai paveldimas hipoteka įkeistas turtas, todėl minėtas principas yra numatytas ir CK 4.193 straipsnio, reglamentuojančio hipotekos kreditoriaus teisę patenkinti savo reikalavimus iš įkeisto turto, 8 dalyje, kurioje nustatyta, kad jeigu įkeistas daiktas pereina valstybės ar savivaldybės nuosavybėn paveldėjimo teise arba įkeistas bešeimininkis daiktas perduodamas teismo sprendimu valstybės ar savivaldybės nuosavybėn, hipotekos kreditoriaus reikalavimą tenkina valstybė ar savivaldybė, bet ne daugiau, negu yra įkeisto daikto vertė. Atkreiptinas dėmesys, jog tokiu būdu tik užtikrinama, kad valstybės įsipareigojimai nebūtų didesni nei paveldėto turto vertė, tačiau jokiu būdu nepaneigiama hipotekos kreditoriaus teisė, numatyta CK 4.193 straipsnio 1 dalyje, t. y. teisė, tais atvejais, kai įkeisto turto hipotekos kreditoriaus reikalavimui patenkinti nepakanka, reikalauti išieškoti iš kito skolininko turto. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog likusią skolos dalį – 650,41 Eur, hipotekos kreditorius turi teisę, nepakakus įkeisto turto jo reikalavimo patenkinimui, išieškoti iš kito skolininko turto nepaisant to, ar jis buvo įkeistas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog šiuo atveju į valstybės paveldėtas pinigines lėšas – 3 579,68 Eur, gali būti nukreipiamas išieškojimas tęsiant vykdymo veiksmus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog aplinkybių dėl CK 5.63 straipsnio nuostatų taikymo pareiškėja nebuvo nurodžiusi skunde dėl antstolio veiksmų, dėl jų nepasisakė nei antstolis, nei pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, todėl, vadovaudamasis CPK 306 straipsnio 2 dalimi, numatančia draudimą apeliacinį (atskirąjį) skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 338 straipsnis), apeliacinės instancijos teismas jų nenagrinėja.Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro, todėl pareiškėjos atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-12-05 nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p., CPK 338 str.). Atmetus atskirąjį skundą, iš pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos suinteresuotam asmeniui Luminor Bank AB priteistinos 332,75 Eur išlaidos už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 str., 338 str.).

Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) suinteresuotam asmeniui Luminor Bank AB (j. a. k. 112029270) 332,75 Eur išlaidų apeliacinės instancijos teisme.