Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.1.8.1.1; 1.2.14.9.3; 2.3.4.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2.

2026 m. balandžio 8 d.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

G. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), išsituokęs, dirbantis pagal individualią veiklą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas 5 kartus, paskutinį kartą: 2025 m. lapkričio 14 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalį (9 veikos), 289 straipsnį (5 veikos) – paskirta galutinė 4 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, nuosprendis neįsiteisėjęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir BK) 187 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Kaltinamasis G. N. 2025 m. lapkričio 14 d. apie 14:27 val. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje tyčia sugadino UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ priklausantį nešiojamąjį GSM/GPS įrenginį, apykoję (imtuvą/siųstuvą) bei apykojės dirželį, kuriuos išmetė į atliekų surinkimo konteinerį, adresu (duomenys neskelbtini), taip tyčia sugadino UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą ir padarė 252 eurų turtinę žalą.

2. Kaltinamasis G. N. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir nurodė, kad viskas yra surašyta. Jis užėjo į kiemą, pradėjo stipriai pypsėti apykojė. Ji buvo kelis kartus remontuota ir kur užeidavo vis pypsėdavo, apykoję nusiėmė iš nervų ir išmetė. Ją nešiojo daug mėnesių, neturėjo nuobaudų. Pradėjo pypsėti, nervai neišlaikė ir nusitraukė. Turėjo kišeninį peiliuką, pabandė, gražiai nusipjovė ir išmetė ją į konteinerį. Mano, kad stipriai suklydo. Taip nebedarytų, eitų vėl į policiją tvarkyti. Du kartus buvo sugedusi, trečią kartą nebegalėjo ir nusiėmė. Pripažįsta savo veiksmais padarytą žalą. Jis ją nusiėmė, žala yra padaryta, labai gailisi. Ieškinio sumą pripažįsta. Dabar atlieka bausmę, pradėjęs dirbti žalą atlygintų. Įkalinimo vietoje nedirba. 2025 m. lapkričio 14 d. nuosprendis yra apskųstas, gali būti byla iš naujo nagrinėjama.

3. Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, jo gynėja ir prokuroras.

4. Kaltinamojo D. K. kaltė įrodyta ne tik jo prisipažinimu, bet ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais rašytiniais įrodymais:

4.1. 2025 m. lapkričio 21 d. UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ pareiškimu, kuriame užfiksuota, kad 2025 m. lapkričio 14 d. G. N., kuriam paskirta kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra, sugadino UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, priklausantį nešiojamąjį GSM/GPS įrenginį, apykoję (imtuvą/siųstuvą), apykojės dirželį (1 vnt.), kuriuos išmetė į atliekų surinkimo konteinerį, adresu: (duomenys neskelbtini). Padaryta turtinė žala – 252 eurų (1 t., b. l. 5-7);

4.2. 2025 m. lapkričio 23 d. įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota apžiūrėta įvykio vieta, esanti adresu (duomenys neskelbtini) (į šiukšlių konteinerį išmesta apykojė) (1 t., b. l. 12-18);

4.3. 2025 m. gruodžio 4 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad adresu (duomenys neskelbtini), apžiūros metu paimta intensyvios priežiūros įrenginio stotelė (1 t., b. l. 29-31);??

4.4. 2025 m. lapkričio 22 d. pranešimu apie pradėtą ikiteisminį tyrimą (1 t., b. l. 21);

4.5. UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ pateiktu civiliniu ieškiniu, kuriame nurodyta sugadinto turto vertė ir padaryta žala (1 t., b. l. 35-49).

Dėl įrodymų vertinimo ir nusikalstamos veikos teisinės kvalifikacijos

5. Pagal BK 187 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas sunaikino ar sugadino nedidelės vertės svetimą turtą, padarė baudžiamąjį nusižengimą.

6. Teismas, įvertinęs anksčiau išdėstytų įrodymų visumą, sprendžia, jog byloje ištirti įrodymai objektyvūs, išsamūs, nuoseklūs bei patikimi ir teismas jais remiasi darydamas išvadą. Įrodymai dera tarpusavyje, vieni kitiems neprieštarauja, jų visuma pakankama kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos faktinėms aplinkybėms atskleisti, veikos požymiams įrodyti ir jo kaltei pagrįsti. Šių įrodymų visuma: kaltinamojo G. N. parodymai duoti teisme ir ikiteisminio tyrimo metu, pareiškime, apie padarytą nusikalstamą veiką, nurodyti duomenys, įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokoluose užfiksuoti duomenys, kiti byloje esantys rašytiniai duomenys, neginčijamai patvirtina, jog kaltinamasis G. N. kaltinime nurodytoje vietoje ir laiku, tyčia sugadino UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ priklausantį nešiojamąjį GSM/GPS įrenginį, apykoję (imtuvą/siųstuvą) bei apykojės dirželį, kuriuos išmetė į atliekų surinkimo konteinerį, taip tyčia sugadino UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą ir padarė 252 eurų turtinę žalą. Esant šioms aplinkybėms kaltinamojo G. N. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 187 straipsnio 3 dalį.

7. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, į kaltės formą bei rūšį, į padarytos nusikalstamos veikos motyvus bei tikslus, į nusikalstamos veikos stadiją, į kaltinamojo asmenybę, nusikalstama veika padarytą žalą.

8. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2010, 2K-118/2011, 2K-148/2014, 2K-492/2014 ir kt.). Taigi baudžiamosios atsakomybės individualizavimo nuostata reiškia, kad taikant baudžiamosios teisės prievartos priemones (bausmes, baudžiamojo ir auklėjamojo poveikio priemones, priverčiamąsias medicinos priemones) būtina siekti teisingumo ir atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jos resocializacijos poreikius. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę arba kitą baudžiamosios teisės poveikio priemonę.

9. Vadovaudamasis BK 61 straipsnio 1 dalimi, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį. Be to, spręsdamas skirtinos bausmės klausimą teismas siekia įgyvendinti bausmės paskirtį, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-57-648/2021). Pažymėtina ir tai, kad konkrečią bausmę teismas skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis).

10. Bausmės paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad šis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. BK 187 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos kelios bausmių rūšys. Prokuroras siūlo kaltinamajam G. N. skirti arešto bausmę. Kaltinamasis G. N. ir jo gynėja advokatė prašo skirti kuo švelnesnę bausmę.

11. Kaltinamojo G. N. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

12. Prokuroras prašė kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinti tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas, tačiau teismas nepripažįsta kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe to, kad veiką jis padarė būdamas recidyvistu, nes nagrinėjamu atveju kaltinamajam inkriminuota veika kvalifikuojama kaip baudžiamasis nusižengimas. Pagal baudžiamąjį įstatymą recidyvas siejamas su pakartotiniu nusikaltimų darymu ir nėra taikomas baudžiamųjų nusižengimų atveju. Todėl ši aplinkybė negali būti vertinama kaip sunkinanti kaltinamojo atsakomybę.

13. Kaltinamasis G. N. padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri įstatymų leidėjo priskiriama baudžiamiesiems nusižengimams, nusikalstama veika baigta, padaryta veikiant tiesiogine tyčia. Nusikalstama veika padaryta turtinė žala, kuri nėra atlyginta. Kaltinamasis yra teistas 5 kartus, įskaitant ir dėl nusikalstamų veikų nuosavybei, nuosprendžio paskelbimo dienai bausmę, skirtą ankstesniu nuosprendžiu, yra atlikęs, teistumas neišnykęs (1 t. b. l. 129-146), administracine tvarka nebaustas (1 t. b. l. 179-180), šiuo metu nedirbantis.

14. Atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą, į nustatytas kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad kaltinamasis nors ir gailėjosi dėl savo padarytos nusikalstamos veikos, žalos neatlygino, kaltinamasis G. N. teisiamas 6 kartą, naują nusikalstamą veiką įvykdė neišnykus teistumui. Teismas mano, kad šiuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti G. N. skiriant straipsnio sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – areštą, nustatant prokuroro siūlomą bausmės trukmę. Kaltinamajam kaltę pripažinus visiškai ir bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

15. Kaltinamasis G. N. 2025 m. lapkričio 14 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalį (9 veikos), 289 straipsnį (5 veikos) – paskirta galutinė 4 (ketverių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, tačiau nuosprendis neįsiteisėjęs, todėl šiuo nuosprendžiu skirtos bausmės nebendrintinos.

16. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta, kad asmeniui padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo aktuose (pvz., 2006 m. rugpjūčio 19 d., 2010 m. vasario 3 d., 2015 m. balandžio 16 d. nutarimai) yra suformavęs plačią oficialiąją konstitucinę žalos atlyginimo doktriną, grindžiamą esmine nuostata, jog būtinumas atlyginti asmeniui padarytą materialinę ir moralinę žalą yra konstitucinis principas, kurį įtvirtinant siekiama užtikrinti, kad asmenims, patyrusiems materialinę ar moralinę žalą, ji bus atlyginta. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 6.263 straipsnį, asmeniui, dėl kurio veiksmų ar neveikimo atsirado žala, kyla pareiga ją atlyginti. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir BPK) 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje išsprendžiamas laikantis pirmiausia BPK nuostatų (BPK 113 straipsnio 1 dalis). Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos (BPK 113 straipsnio 2 dalis).

17. Civilinis ieškovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 252 Eur turtinės žalos priteisimo iš kaltinamojo G. N.. Civiliniame ieškinyje nurodė, kad dėl UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ priklausančios stebėjimo įrangos sugadinimo padaryta žala nėra atlyginta, nurodyta sugadinto įrenginio vertė.

18. Kaltinamasis G. N. civilinį ieškinį pripažino visiškai. Byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis būtų bent kiek civiliniam ieškovui atlyginęs turtinę žalą, todėl civilinis ieškinys dėl 252 Eur turtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai ir 252 Eur turtinė žala priteistina iš kaltinamojo G. N. civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai.

19. 2026 m. kovo 24 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išteklių administravimo skyrius pateikė prašymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo teikiant antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam G. N. pirmosios instancijos teisme. Prašyme nurodyta, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu kaltinamojo G. N. interesus atstovauti buvo paskirta advokatė Naina Lanzbergienė. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos G. N. sudaro 145,83 Eur.

20. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir BPK) 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

21. Vertinant šių nuostatų taikymo galimybes, atkreiptinas dėmesys į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnį, kurio 3 dalies c punkte nurodyta, kad kiekvienas asmuo, kaltinamas nusikaltimo padarymu, turi teisę gintis pats arba per savo paties pasirinktą gynėją arba, jei jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. Tokios konvencijos nuostatos tiesiogiai įtvirtintos ir BPK 44 straipsnio 8 dalyje, numatančioje įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo teisę į nemokamą teisinę pagalbą. Sistemiškai vertinant baudžiamojo proceso nuostatas, darytina išvada, kad teisingumo interesai reikalauja būtiną gynėjo dalyvavimą tais atvejais, kurie yra išvardinti BPK 51 straipsnio 1 dalyje. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatuota, kad asmens teisė į gynybą, taip pat teisė turėti advokatą yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis. Iš konstitucinės teisės į gynybą, taip pat ir teisės turėti advokatą, kyla valstybės pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali. Siekiant šios konstitucinės teisės užtikrinimo, baudžiamojo proceso įstatyme numatyta teisė įtariamiesiems, kaltinamiesiems ir nuteistiesiems, neturintiems pakankamai lėšų pasikviesti savo norimą gynėją, prašyti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio advokato dalyvavimo užtikrinimo.

22. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatorius, remiantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktu, G. N. parinko gynėją advokatę Nainą Lanzbergienę. Tokios aplinkybės rodo, kad šioje byloje, siekiant įgyvendinti kaltinamojo teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios (LAT 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–322/2014). Esant šioms aplinkybėms, o taip pat teismui neturint duomenų apie kaltinamojo gaunamas pajamas, turimą turtą, išlaidos už antrinės teisinės pagalbos teikimą šioje byloje iš G. N. nepriteistinos.

23. Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus – naikintina.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

G. N. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalyje ir jam paskirti 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir G. N. skirti sumažintą – 20 (dvidešimties) parų arešto bausmę.

Arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo G. N. atvykimo į arešto bausmės atlikimo vietą arba jo faktinio sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį dienos.

G. N. išaiškinti, kad jis ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo privalo atvykti į Šiaulių kalėjimą (Trakų g. 10, Šiauliai) atlikti arešto bausmės. Jei jis dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negali nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo apie tai raštu ar elektroniniu paštu (administracija@siauliuti.lt) pranešti Šiaulių kalėjimo administracijai ir susiderinti su atvykimo atlikti bausmės datą. Jei nuteistasis neatvyks atlikti arešto bausmės ir nepraneš Šiaulių kalėjimo administracijai apie neatvykimo priežastis, jo paiešką atliks policija.

Civilinį ieškinį tenkinti visiškai, priteisti civiliniam ieškovui UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), 252 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimt dviejų) turtinę žalą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš G. N. nepriteisti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos, o atliekančio laisvės atėmimo bausmę nuteistajam per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismą.