Telšių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.6.3; 1.1.8.6.14; 1.1.8.7.9; 1.2.14.1.3; 2.1.2.1; 2.1.10.1; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2; 2.4.1.2; 2.4.1.3

2026 m. kovo 9 d.

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorėms Deimantei Grigei, Rimai Butienei, Živilei Kazlauskienei,

dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros (Mažeikiai) prokurorei Aidai Pogojienei, kaltinamajam V. K.,

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), turintis spec. vidurinį išsilavinimą, išsituokęs, pensininkas, baustas administracine tvarka, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 5 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K. pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent: 2025 m. liepos 28 d. apie 13.00 val., iš G. Ž. priklausančio sodo namelio, esančio adresu (duomenys neskelbtini), svetainės kambario pagrobė 350 eurų vertės elektrinį paspirtuką su jo pakrovėju.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. K. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad tą dieną buvo išgėręs, girtumas turėjo įtakos jo veiksmams. Pasiėmė iš nukentėjusiajai priklausančio sodo namelio, kuriame kelias dienas buvo apsistojęs, paspirtuką, kurį prie parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini) pardavė nepažystama asmeniui už butelį. Paspirtuką pagrobė, nes nebeturėjo pinigų išgerti. Dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiosios, visiškai atlygino nukentėjusiajai padarytą žalą.

Byla išnagrinėta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio tvarka, kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis ir prokurorė. Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, todėl, vadovaujantis BPK 291 straipsniu, teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.

Be kaltinamojo V. K. prisipažinimo, jo kaltė yra įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais, o būtent:

- 2025 m. rugsėjo 1 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, kuriame nurodyta, kad 2025 m. liepos 28 d. apie 13.00 val., iš jai priklausančio sodo namelio, esančio adresu (duomenys neskelbtini), svetainės kambario buvo pavogtas el. paspirtukas „Ninebot“ su pakrovėju, kurio vertė su nusidėvėjimu yra 350 eurų. Įtaria, kad paspirtuką pavogė tuo metu sodo namelyje buvęs V. K., kuriam leido vieną dieną išmiegoti jai priklausančiame namelyje. 2025 m. rugpjūčio 10 d. jai paskambino kaimynas, kuris pasakė, kad į namelį įsibrovė V. K., kuris išdaužė namelio langą ir sugadino viduje buvusią sofą su krauju. Dėl turto sugadinimo jai padaryta 126 eurų žala dėl plastikinio lango ir 500 eurų dėl sugadintos sofos. Prašo nustatyti asmenį, sugadinusį jai priklausantį turtą ir pavogusį paspirtuką, bei nubausti įstatymo nustatyta tvarka (t. 1, b. l. 11-15);

- 2025 m. rugsėjo 1 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini). Atvykus matosi kieme stovintis automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), toliau matosi sodo sklypas su sodo nameliu vieno aukšto. Iš priekio matosi palipimas prie namelio įėjimo durų. Šalia matosi pastogė, kurioje matosi sudėti lauko baldai. Sienoje matosi langas su dvigubu stiklo paketu, išmatavimas 0,40x1,06 m, kuris yra išdaužtas. Apžiūrint stiklo paketą, ant lange paliktų sudužusių stiklo šukių aptikti galimi biologiniai pėdsakai (oda, plaukai), kurie išimti ir supakuoti į popierinį voką, užantspauduotas Nr. T01571. Priėjus prie namo įėjimo durų patenkama į namo svetainės kambarį, kuriame po dešine puse matosi spinta, šalia jos - laiptai, vedantys į namo antro aukšto patalpą. Toliau apžiūrint matosi palei langą židinys, po kaire puse matosi prie sienos ištiesta dvigulė sofa-lova, ant kurios matosi rusvos spalvos dėmė. Toliau apžiūrint matosi virtuvės patalpa, palei dešinę sieną matosi šaldytuvas, ant kurio viršutinių durelių išorinėje pusėje aptiktos rausvos spalvos dėmės, galimai kraujo, nuo kurių paimtas tepinėlis su biologiniais, galimai kraujo, pėdsakais, supakuotas į popierinį voką, užantspauduotas Nr. T01570. Toliau apžiūrint patalpą matosi virtuvinis komplektas, ant kurio matosi pintas krepšelis, kurio viduje matosi maišelyje dantų protezas, 5 vnt. automobilio užvedimo spynelės raktelių su (duomenys neskelbtini) užrašais bei du spynos raktai, peilis su dėklu „BUCK“, šviesiai rudos spalvos piniginė, kurios viduje yra vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas V. K., gim. (duomenys neskelbtini), Sodros pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas V. K., gim. (duomenys neskelbtini), nukentėjusio asmens pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas V. K., gim. (duomenys neskelbtini). Minėti daiktai paimti ir supakuoti į paketą Nr. 559876. Toliau apžiūrint patalpas, einant koridoriumi po dešine puse matosi vonios kambarys, toliau - pirties patalpa. Apžiūrėjus pirmo aukšto patalpas lipama laiptais į antro aukšto patalpas, kuriose matosi po dešine puse palei sieną viengulė lova su čiužiniu, ant kurio matosi rausvos spalvos dėmės su galimais kraujo pėdsakais, nuo kurio paimtas tepinėlis su biologiniais, galimai kraujo, pėdsakais ir supakuota į popierinį voką, užantspauduotas Nr. T01569. Palei sekančią sieną matosi kita viengulė lova. Pridėtos foto lentelės (t. 1, b. l. 31-33, 35-53);

- 2025 m. rugsėjo 9 d. daiktų apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad apžiūrėti iš įvykio vietos paimti daiktai: juodos spalvos peilis, įdėtas į dėklą, ant kurio užrašas „BUCK“, baltos spalvos plastikinis maišelis, kurio viduje dantų protezai, viso 5 vnt. automobilio užvedimo raktelių: vienas automobilio užvedimo raktelis su užrašu (duomenys neskelbtini), antras – be pavadinimo, su medžiaginiu pakabučiu, ant kurio užrašas „bibop“, trys vienetai automobilio užvedimo raktelių sukabinti išvien, prie kurių prikabinti du vnt. durų spynos raktų, rudos spalvos odinė piniginė, kurios viduje V. K., gim. (duomenys neskelbtini), išduoti dokumentai: vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pensijos gavėjo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), nukentėjusio asmens pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini). Pridėtos foto lentelės (t. 1, b. l. 89-90, 92-94);

- ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. rugsėjo 1 d. duotais nukentėjusiosios G. Ž. parodymais, kur ji apklausta liudytoja parodė, kad 2025 metais birželio mėnesio pradžioje susipažino su V. K., gim. (duomenys neskelbtini), su kurio pradėjo bendrauti. Iš pradžių atrodė normalus vyras, turėjo darbą, negėrė alkoholinių gėrimų. 2025 m. liepos mėnesį, tikslios dienos nepamena, V. K. atvyko į jos sodo namelį, esantį adresu (duomenys neskelbtini), ten vartojo alkoholinius gėrimus ir vėliau savaitei dingo, paliko savo automobilį (duomenys neskelbtini), kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jos sodo namelio kieme. Po to, kai dingo, į telefono skambučius neatsakė, nebendravo. 2025 m. liepos 27 d. ji buvo savo sodo namelyje su svečiais ir apie 24 val. nakties į namelį atvyko V. K., kuriam leido išmiegoti namelyje. 2025 m. liepos 28 d. iš ryto išvyko jos svečiai ir ji turėjo vykti į darbą, todėl V. K. pasakė, kad vakare grįš, ir kad jis išblaivėtų ir išvyktų iki to laiko iš jos namelio. Jai grįžus, vakare vėl pamatė girtą V. K.namelyje, o pati išvyko į savo butą. 2025 m. rugpjūčio 3 d. ji atvykusi į sodą kalbėjosi su kaimynu A. G., kuris jos paklausė, ar turi savo paspirtuką. Ji nuėjo į savo namelį ir pamatė, kad nėra jos paspirtuko. Tada kaimynas pasakė, kad matė, kaip su paspirtuku išvažiavo iš namelio V. K., kuris stovėjo prie kaimelyje esančios parduotuvės. Tada ji suprato, kad 2025 m. liepos 28 d. apie 13.00 val., iš jai priklausančio sodo namelio, esančio adresu (duomenys neskelbtini), svetainės kambario buvo pavogtas el. paspirtukas „Ninebot“ su jo pakrovėju. Paspirtuko vertė su nusidėvėjimu yra 350 eurų. Už naują paspirtuką buvo mokėjusi apie 400 eurų, tačiau jis buvo labai mažai naudotas. Įtaria, kad paspirtuką pavogė tuo metu sodo namelyje buvęs V. K., kuriam leido vieną dieną išmiegoti jai priklausančiame namelyje. 2025 m. rugpjūčio 3 d. ji buvo atvykusi į savo sodo namelį, viskas buvo tvarkoje, užrakino sodo namelio duris, tačiau tada paspirtuko jau nebuvo. Tada ji nesikreipė į policiją, kadangi turėjo išvykti į Angliją ir išvyko 2025 m. rugpjūčio 5 d. 2025 m. rugpjūčio 9 d. ji sulaukė skambučio iš kaimyno, kuris pasakė, kad prie jos sodo namelio vaikšto neblaivus V. K., tada buvo iškviesta policija, tačiau V. K. ten ir paliko, nes jos nebuvo vietoje. 2025 m. rugpjūčio 10 d. paskambino kaimynas A. G., kuris pasakė, kad į namelį įsibrovė V. K., kuris išdaužė namelio langą ir sugadino viduje buvusią sofą su krauju. Prašo nustatyti asmenį, sugadinusį jai priklausantį turtą ir pavogusį paspirtuką, ir jį nubausti įstatymo nustatyta tvarka (t. 1, b. l. 11-15). Papildomai nukentėjusioji G. Ž. parodė, kad su V. K. susipažino šių metų birželio mėnesio pradžioje. Ji pati gyvena bute, adresu (duomenys neskelbtini), bet turi ir sodą adresu (duomenys neskelbtini), kuris įrengtas visiškai, galima gyventi. Tačiau ji į sodą atvažiuoja vasarai pasibūti, išmiega ir grįžta atgal į savo butą. Su V. kartu negyveno, nebuvo sugyventiniai, tik pažįstami, jis atvažiuodavo į sodą tada, kai ji ten būdavo, jis sodo namelio raktų neturėjo. Jų bendravimo pradžioje viskas buvo gerai, jis ir darbą turėjo, alkoholio nevartodavo daug, buvo gero charakterio. Šių metų liepos mėnesį, dienos tiksliai nepamena, ji buvo sode, kai pas ją atvažiavo V.. Jis atvyko savo automobiliu (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Sode buvo pirtį pasikūrusi, tai pasibuvo ir jis nuėjo į antrą aukštą miegoti. Kitą dieną V. iš jos išvyko taksi automobiliu, nes, kaip sakė, jo automobilio akumuliatorius išsikrovė. Tai po šio karto kokią savaitę jis nesirodė, į telefono skambučius, kiek jam skambino, neatsiliepė. Dingo palikęs savo automobilį jos sode. V. automobilio rakteliai buvo palikti pas ją sodo namelyje. 2025 m. liepos 27 d. ji buvo savo sode, buvo atvykę svečių, šventė. Svečiai pas ją sode pasiliko permiegoti. Kažkur apie 24.00 val. nakties į sodą atvyko neblaivus V. Prašėsi, kad leistų jam išmiegoti ir jam leido. Kitą dieną, 2025 m. liepos 28 d., ryte, pasilikę svečiai išvyko, o jai reikėjo eiti į darbą (darbas prasideda nuo 7 ryto). V. taip pat atsikėlė ir paprašė, kad dar jis galėtų pamiegoti, nes, kaip pats sakė, dar negali vairuoti, truputį pamiegos ir išvažiuos. Ji jam leido dar truputį pabūti ir pasakė, kai ji grįš iš darbo (jai darbas baigiasi 20 val.), kad jo sodo namelyje nebebūtų. Taip ir sutarė su V. Sodo namelio raktų nepaliko, nes galvojo, jis išvyks, duris uždarys, o ji po darbo atvažiuos ir užsirakins duris. Baigusi darbą nuvyko į savo sodą, kur namelio viduje buvo neblaivus V., kuriam pasakė, kad eitų lauk, nes kitaip iškvies policiją. Jis gailiai jos pradėjo prašyti, kad nekviestų policijos, kad jis išsiblaivys ir išeis. Ji pastebėjo ant stalo stovinčius tris tuščius butelius degtinės, dar klausė, iš kur jis pinigų gavo, nes žinojo, kad jis su savimi pinigų neturėjo, o V. K. jai pasakė, kad tai ne jos reikalas. Jai sukilo pyktis, be to, jis žinojo, kad ji išvyksta į Angliją, nes pažadėjo ją į oro uostą nuvežti, tai dar leido jam pasilikti, kad išmiegotų ir išsiblaivytų. Pati išvyko į butą. Ji su V. buvo pažįstami apie kokias 3 savaites laiko, pastebėjo, kad jis kad ir girtas, bet neagresyvus. Kitą dieną atvyko į savo sodą, V. sodo namelyje buvo vėl girtas, tai jau supyko, paprašė jo, kad apsirengtų ir jį parsivežė į Mažeikius pas save į butą. Sodo namelį paliko tvarkingą, užrakino duris. V. parsivežė pas save į butą vien dėl to, kad galvojo, kad žmogus užgėrė kelias dienas, bet išsiblaivys, ją nuveš į oro uostą, gal viskas toliau bus gerai. Jai grįžus iš darbo jis vėl buvo girtas, tada jau jį išvarė iš savo buto. Dar kitą dieną, pagal ją, tai buvo 2025 m. rugpjūčio 3 d., atvažiavo į savo sodą, galvojo susitvarkyti namelio viduje po V. gėrimų. Susitvarkė ir nuėjo pas šalia gyvenančius kaimynus A. ir A. G. Su jais bendraujant jie paklausė, ar tebeturi savo elektrinį paspirtuką. Tada ji greitai parėjo į sodo namelį, nes kažkaip iš pradžių neatkreipė dėmesio, ir pamatė, kad jo nebėra. Elektrinis paspirtukas visada stovėdavo svetainės kambaryje ir šalia lentynėlėje buvo padėtas jo pakrovėjas. Tada jau įsitikino, kad nebėra jos elektrinio paspirtuko ir grįžo atgal pas kaimynus. A. pradėjo pasakoti, kad jis kažkur apie pietus, gal apie kokią 13 val. (tai buvo 2025 m. liepos 28 d.), bet laikas gali būti ir netikslus, matė, kaip V. iš jos sodo namelio išvyko jos elektriniu paspirtuku, kartu turėjo ir jo pakrovėją, ir nuvažiavo link parduotuvės ((duomenys neskelbtini) yra tik viena pagrindinė maisto prekių parduotuvė). Tada ji suprato, iš kur namelyje, kai atvyko po darbo, buvo tušti degtinės buteliai - pardavė jos paspirtuką ir nusipirko degtinės. Į policiją neskambino vien dėl to, kad ji turėjo išvykti į Angliją. Elektrinį paspirtuką „Ninebot“ su jo pakrovėju (pakrovėjas visada būdavo šalia paspirtuko, o tą kartą buvo ant šalia stovėjusios lentynėlės) vertina 350 Eur, čia jau su nusidėvėjimu, nes juo jau važinėjosi. Elektrinio paspirtuko dokumentų neturi, nėra jų pasilikusi, jį pirko kažkur prieš 5 metus laiko. Jai būnant Anglijoje, tai buvo 2025 m. rugpjūčio 9 d., sulaukė skambučio iš kaimynės A. G., kuri pasakė, kad prie jos sodo namelio vaikšto neblaivus ir plikas V. K., dar jos klausė, gal jam leido būti jos sode. Ji atsakė, kad nieko neleido, tegul varo iš jos kiemo lauk, ir kad kviestų policiją. Dar kitą dieną – 2025 m. rugpjūčio 10 d. jai vėl paskambino kaimynas A. G., kuris pasakė, kad į namelį įsibrovė V. K., kuris išdaužė namelio langą ir per jį įlindo į namelio vidų. Sakė, kad jie kvietė policiją bei medikus, nes V. rado gulintį lovoje kraujo klane, buvo susižalojęs. Grįžo iš Anglijos, atvyko į savo sodą ir išsigando, kiek kraujo namo viduje. Tada jau ir pranešė policijai dėl šių įvykių bei perdavė pareigūnams V. paliktus daiktus jos sodo namelio viduje. V. ją apvogė, pavogė elektrinį paspirtuką. V. jai paskambino, jos atsiprašė, kad taip negražiai pasielgė, pripažino, kad jos elektrinį paspirtuką pardavė, gailėjosi, pažadėjo, kad jai padarytą žalą atlygins. Civilinio ieškinio pareiškimo tvarka jai išaiškinta, civilinio ieškinio nereiškia, prašo, kad tik atlygintų padarytą žalą ir iš jo daugiau nieko nenori, tegul jis sau ramiai gyvena (t. 1, b. l. 57-60, 62-64);

- ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. rugsėjo 3 d. duotais liudytojos N. K. parodymais, kur ji parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) maisto prekių parduotuvėje, adresu (duomenys neskelbtini), pardavėja. 2025 metų liepos mėnesį, dienos tiksliai neprisimena, tai buvo mėnesio galas, į parduotuvę nuo ryto pusės atėjo jai nepažįstamas vyriškis, amžius apie 50 metų, neaukšto ūgio, žilstelėjusių plaukų, jį iš foto nuotraukų galėtų atpažinti, kuris nusipirko degtinės butelį. Tą dieną po kiek laiko minėtas vyriškis buvo atėjęs dar kartą į parduotuvę ir norėjo pirkti degtinės, bet pasakė, kad nebeturi pinigų, ir jos prašė parduoti degtinės butelį ant skolos, tačiau ji nesutiko ir minėtas vyriškis išėjo iš parduotuvės. Tą pačią dieną, vakare, apie 17.30 val., matė, kaip minėtas vyriškis į parduotuvę atvažiavo su elektriniu paspirtuku. Pasiūlė jai pirkti paspirtuką už 40 eurų. Ji nesutiko, kadangi jis neturėjo paspirtuko įsigijimo dokumentų. Ji matė ir girdėjo, kad minėtas vyriškis parduotuvės klientams toliau siūlė pirkti savo paspirtuką. Po kiek laiko į parduotuvės vidų atėjo minėtas vyriškis ir pasakė, kad pardavė paspirtuką už 25 eurus, tačiau kam pardavė, jai nesakė. Už minėtus pinigus vyriškis parduotuvėje nusipirko degtinės butelį ir išėjo. Kam pardavė vyriškis paspirtuką, ji nematė, kadangi buvo savaitgalis ir didelis žmonių srautas. Parduotuvėje yra įrengtos vaizdo stebėjimo kameros, tačiau jos dėl ilgo laiko tarpo vaizdo įrašų neišsaugojo (t. 1, b. l. 74-76);

- ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. rugsėjo 10 d. duotais liudytojos A. G. parodymais, kur ji parodė, kad šalia jos namo turi sodo namelį kaimynė G. Ž. (ją visi vadina G.), kuri pastoviai čia negyvena, tik atvažiuoja. Žinojo, kad ji yra susipažinsi su vyriškiu vardu V., tačiau ji su juo nebendrauja, jo nepažįsta, tik kelis kartus matė, kai ateidavo su savo vyru pas G. į pirtį, nes ten ir jis būdavo. Su G. sutaria gerai, tai vis pastebi jos sodą, nes per jos namo langą matosi jos sodas, turi jos sodo namelio raktus, maža kas gali atsitikti. Ši pagrinde tik savaitgaliais atvažiuoja į savo sodą. 2025 m. rugpjūčio 9 d. ji pastebėjo, kad G. sode vaikšto V., kuris yra neblaivus ir prie mašinos svaidėsi buteliai. Tada ji parašė žinutę G. ir pranešė apie tai paklausdama, ar ši jam leido būti jos sode. G. atsakė, kad ji neleido ir jei kas, kad kviestų policiją. Tada ji nuėjo iki V. ir jam pasakė, kad jis eitų lauk, nes jis yra čia nepageidaujamas. Jis atsakė, kad gerai. Kitos dienos vakare ji grįžo namo ir pamatė, kad G. sode plikas vaikšto V. Tada jau paskambino sodo pirmininkei A. S. ir apie tai pranešė, ką tokiu atveju daryti. Tada apie tai į pagalbos centrą pranešė sodo pirmininkė. Atvyko policijos pareigūnai, su juo pabendravo, paprašė, kad jis apsirengtų, ir pareigūnai išvyko. Kitą dieną, t. y. 2025 m. rugpjūčio 12 d. apie kokią 9 val., su vyru A. nuėjo prie G. sodo, apėjo V. automobilį (kad ten jo automobilis, žinojo iš ankščiau), tačiau jo viduje nebuvo, ir pastebėjo sodo namelio langą išmuštą. Tada ji vėl apie tai pranešė sodo pirmininkei A., kuri atvyko prie G. sodo namelio. Ir sodo pirmininkė vėl pranešė pagalbos centrui 112. Netrukus atvyko policijos pareigūnai, kuriems atrakino namelio duris, nes, kaip ir minėjo, sodo namelio raktus turėjo. Ji į namelio vidų nėjo, stovėjo lauke. Pareigūnai iškvietė medikus, kuriems atvykus iš namo vidaus išnešė V. O apie G. elektrinį paspirtuką, kad jį pavogė V., ji šito nematė, bet jai sakė jos vyras, kuris, grįždamas link namų pagrindiniu keliu, prie (duomenys neskelbtini) parduotuvės matė, kaip V. su elektriniu paspirtuku stovi. Kad su elektriniu paspirtuku V. matė jos vyras, tai jį matė ankščiau, nei buvo išmuštas sodo namelio langas. Jos vyras pats šiai dienai nei datų, nei laiko nepamena, kada jis tiksliai jį matė su tuo paspirtuku, nes yra ligotas, geria stiprius vaistus ir daugiau kažkokios tikslios informacijos negali suteikti. Kažkokią dieną pas juos atėjo G., su ja pradėjo bendrauti ir jos paklausė apie paspirtuką, ar pas ją namuose jis tebėra. Kad ji turi elektrinį paspirtuką, žinojo jau seniai. Tada G. parėjo į savo namus ir netrukus vėl atėjo pas juos, pasakė, kad tikrai nebėra jos elektrinio paspirtuko su pakrovėju (t. 1, b. l. 80-82);

- 2026 m. vasario 25 d. G. Ž. patvirtinimu, jog V. K. visą skolą atidavė (t. 2, b. l. 49).

Dėl veikos kvalifikavimo

BK 178 straipsnio 5 dalis numato atsakomybę už nedidelės vertės svetimo turto pagrobimą. Tai yra neteisėtas ir neatlygintinas kaltininkui nepriklausančio turto užvaldymas (pasisavinimas), atimantis iš jo savininko galimybę valdyti, naudotis, kitaip disponuoti jam priklausančiu turtu, tuo tarpu kaltininkas turi realią galimybę (atsiradusią jo veiksmų rezultate) tuo turtu disponuoti pagal savo nuožiūrą. Vadovaujantis BK 190 straipsnio 1 dalimi nedidelės vertės turtas – kai vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 10 MGL.

Paties kaltinamojo parodymais bei kaltės pripažinimu, pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu bei nukentėjusiosios G. Ž. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu, ir foto lentelėmis, daiktų apžiūros protokolu ir foto lentelėmis, ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojų N. K. ir A. G. parodymais, susitaikymo protokolu byloje neginčijamai nustatyta, jog kaltinamasis, iš G. Ž. priklausančio sodo namelio, esančio adresu (duomenys neskelbtini), svetainės kambario pagrobė 350 eurų vertės elektrinį paspirtuką su jo pakrovėju, t. y. pagrobė nedidelės, t. y. 350 eurų (7 MGL), vertės turtą bei padarė nukentėjusiajai 350 Eur turtinę žalą.

Visapusiškai išanalizavus bei įvertinus anksčiau paminėtus byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, teismui nekyla jokių abejonių dėl V. K. kaltės padarius BK 178 straipsnio 5 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Dėl bausmės skyrimo

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Pagal bendrą taisyklę teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytais pagrindais: pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, veikos motyvus ir tikslus, stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį (BK 61 straipsnio 2 dalis).

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Taigi teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-632/2007, 2K-428/2009, 2K-28/2012, 2K-316/2014, 2K-7-2-699/2016, 2K-55-699/2017).

V. K. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažįstama tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, savo noru atlygino padarytą žalą, atsiprašė nukentėjusiosios bei su ja susitaikė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai, 2 dalis). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

V. K. padaryta veika yra baudžiamasis nusižengimas (BK 12 straipsnis) ir jis atitinka BK 38 straipsnyje atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės numatytas sąlygas: jo padaryta veika priskiriama baudžiamųjų nusižengimų kategorijai, jis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, savo noru atlygino padarytą žalą (t. 2, b. l. 49). Kaltinamasis V. K. anksčiau baustas administracine tvarka (t. 1, b. l. 125-138), neteistas, anksčiau nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu (t. 1, b. l. 140-142), turintis pastovią gyvenamąją vietą, išsituokęs (t. 1, b. l. 118-120), pensininkas bei vykdantis individualią veiklą (t. 1, b. l. 122-123), UAB Mažeikių psichinės sveikatos centre nesilanko ir nesigydo (t. 1, b. l. 146).

Teismas atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta bei vadovaudamasis teisingumo bei protingumo principais, atsižvelgdamas į tai, jog kaltinamasis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailėjosi, atlygino nukentėjusiajai padarytą žalą, jo padaryta veika laikytina atsitiktine, spontaniška, neįvertinus gręsiančių pasekmių ir siekiant turėti piniginių lėšų, todėl teismas turi pagrindo manyti, kad V. K. bausmės tikslai bus pasiekti už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje, paskiriant švelniausią straipsnio sankcijoje numatytą bausmę nesusijusią su laisvės atėmimu, t. y. viešuosius darbus, jos dydį nustatant artimą minimumui, įpareigojant neatlygintai išdirbti po 15 valandų per mėnesį visuomenės labui (BK 46 straipsnio 2 dalis).

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu baudžiamąją bylą išnagrinėjus atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Ši nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Kadangi kaltinamasis V. K. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo, šią bausmę vykdančioje institucijoje, dienos.

Kaltinamajam V. K. ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. rugsėjo 10 d. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 165-167), kuri paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Išaiškintina kaltinamajam viešųjų darbų bausmės bei baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka ir sąlygos.

Dėl kitų klausimų

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: stiklo šukė su biologiniais pėdsakais, tepinėlis su biologiniais, galimai kraujo, pėdsakais nuo šaldytuvo durų, tepinėlis su biologiniais, galimai kraujo, pėdsakais nuo lovos čiužinio, kurie 2025 m. rugsėjo 30 d. nutarimu perduoti saugojimui Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui, daiktų saugojimo vieta – Telšių apskrities vyriausiajame policijos komisariate (PADIS kodai 00000400448 ir 00000400342 (t. 1, b. l. 110, 112), vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, sunaikintini; piniginė, kurios viduje V. K., gim. (duomenys neskelbtini) išduoti dokumentai: vairuotojo pažymėjimas, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pensijos gavėjo pažymėjimas, nukentėjusio asmens pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), 5 vnt. automobilio užvedimo raktų, 2 vnt. durų spynos raktų, žvejybinis peilis, dantų protezai, kurie 2025 m. rugsėjo 10 d. nutarimu grąžinti V. K. (t. 1, b. l. 96-97, 99), vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini grąžinti teisėtam savininkui.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 4 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4, 6 dalimis, 307 straipsnio 5, 6, 7 dalimis, 308 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalyje, ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai išdirbti po 15 (penkiolika) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. K. skirti sumažintą bausmę – 4 (keturis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai išdirbti po 15 (penkiolika) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Bausmės pradžią V. K. skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo probacijos tarnyboje dienos.

Išaiškinti V. K. kad darbą nuteistajam parenka bausmę vykdanti institucija kartu su savivaldybių vykdomosiomis institucijomis. Jeigu dėl objektyvių priežasčių asmuo negali atlikti jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas BK IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones.

Išaiškinti V. K., jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtas valandas.

Išaiškinti V. K., jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba laisvės apribojimu. Viešieji darbai keičiami bauda arba laisvės apribojimu pagal BK 47, 48 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti V. K. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- stiklo šukę su biologiniais pėdsakais, tepinėlį su biologiniais, galimai kraujo, pėdsakais nuo šaldytuvo durų, tepinėlį su biologiniais, galimai kraujo, pėdsakais nuo lovos čiužinio, kurie saugomi Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui, daiktų saugojimo vieta – Telšių apskrities vyriausiajame policijos komisariate (PADIS kodai 00000400448 ir 00000400342), sunaikinti;

- piniginę, kurios viduje V. K., gim. (duomenys neskelbtini) išduoti dokumentai: vairuotojo pažymėjimas, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pensijos gavėjo pažymėjimas, nukentėjusio asmens pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), 5 (penki) vienetus automobilio užvedimo raktų, 2 (du) vienetus durų spynos raktų, žvejybinį peilį, dantų protezus, kurie ikiteisminio tyrimo metu grąžinti V. K., palikti grąžintus teisėtam savininkui V. K.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus BPK 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.