Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Laima Ribokaitė, sekretoriaujant Rasai Kvartūnaitei, dalyvaujant ieškovei R. A., jos atstovei advokato padėjėjai Karolinai Čikinaitei, atsakovams E. M., D. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės R. A. ieškinį atsakovams E. M., D. M. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė 2016-02-03 kreipėsi su ieškiniu į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo 284,10 Eur turtinei žalai ir 500 Eur neturtinei žalai, patirtai dėl šuns užpuolimo, atlyginti.

Atsižvelgdama į tai, kad iš turimų dokumentų matyti, jog žalą padariusiu šunimi rūpinosi ir atsakovo sutuoktinė D. M., kuri taip pat yra šio šuns savininkė, ieškovė patikslino ieškinį, prašydama nurodytą žalą priteisti iš abiejų atsakovų solidariai.

Ieškovė nurodė, kad 2015-04-14 (duomenys neskelbtini) namų kieme ji, išnešusi šiukšles, buvo užpulta šuns, kurio savininkai yra atsakovai E. M. ir D. M.. Po įvykio atsakovas žadėjo gera valia atlyginti žalą, patirtą ieškovės dėl suplėšto puspalčio (kompensuoti naujo pūkinio puspalčio įsigijimo išlaidas), taip pat neturtinę žalą. 2015-04-19 ieškovė el. paštu nusiuntė atsakovui naujo puspalčio įsigijimą patvirtinantį kvitą ir sąskaitos, į kurią atsakovas įsipareigojo pervesti pinigus, rekvizitus. Atsakovas el. laišku patvirtino, kad gavo kasos čekį ir sąskaitos rekvizitus, pretenzijų nepateikė, žalos neatlygino. Ieškinyje pažymėta, kad, atsakovui geranoriškai neatlyginus nuostolių, ieškovė dėl įvykio 2015-04-30 kreipėsi į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmąjį policijos komisariatą. 2015-05-15 atsakovui surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl pažeidimo, numatyto ATPK 110 straipsnio „Gyvūnų įvežimo, įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo, vežimo, naudojimo, prekybos jais ar kitokio jų perdavimo reikalavimų bei atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo taisyklių pažeidimas“ 1 ir 10 dalyse, jam paskirta 144 Eur bauda. Šio protokolo atsakovas neskundė įstatymo nustatyta tvarka. Siekdama išspręsti ginčą taikiai, ieškovė 2015-06-17 išsiuntė atsakovui pretenziją dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, tačiau jis gera valia žalos neatlygino. CK 6.267 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad naminių gyvūnų padarytą žalą privalo atlyginti jų savininkas (valdytojas). Pagal Gyvūnų laikymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje taisyklių, patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2009-10-07 sprendimu Nr. 1-1251 (toliau – Taisyklės) 6 dalies 8 punktą gyvūnų savininkai, gyvūnus prižiūrintys asmenys privalo užtikrinti, jog gyvūnai nekeltų grėsmės, nedarytų žalos asmenų sveikatai, gyvybei, nuosavybei, aplinkai, nepažeistų kitų asmenų teisių ar teisėtų interesų, nesužeistų kitų gyvūnų. Pagal Taisyklių 6 dalies 11 punktą, įgyvendindami nuosavybės teisę į gyvūną, privalo laikytis gyvūnų apsaugą ir jų laikymą reglamentuojančių įstatymų, kitų teisės aktų reikalavimų, o Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka atlyginti gyvūnų padarytą žalą. Ieškovės teigimu, nagrinėjamu atveju yra visos būtinosios sąlygos taikyti atsakovams civilinę atsakomybę: atsakovai pažeidė pareigą užtikrinti, kad jiems nuosavybės teise priklausantis gyvūnas nepadarytų žalos aplinkiniams; 2015-04-14 atsakovas vedžiojo palaidą šunį; šuo įkando ieškovei į plaštaką, patirtas nesunkus sveikatos sutrikdymas, be to, suplėšė naują pūkinį puspaltį; atsakovo neteisėti veiksmai konstatuoti 2015-05-15 administracinio teisės pažeidimo protokolu. Dėl neteisėtų atsakovo veiksmų ieškovė patyrė turtinę žalą: buvo suplėšytas pūkinis puspaltis, kurį ieškovė buvo įsigijusi už 399,20 Eur ir kuris buvo labai mažai dėvėtas; ieškovei teko įsigyti naują puspaltį, kuris kainavo 284,10 Eur; šios žalos ieškovė nebūtų patyrusi, jeigu atsakovas būtų nepažeidęs pareigos tinkamai prižiūrėti savo šunį. Be to, po šuns užpuolimo ieškovė kreipėsi į šeimos gydytoją, kuri nusiuntė tirtis pas infektologą dėl pasiutligės; dėl šuns užpuolimo ieškovei atsirado vidinė įtampa, nemiga, apetito stoka, kurį laiką ji vartojo gydytojos paskirtus raminančiuosius vaistus. Ieškovės teigimu, dėl atsakovo iššaukiančio elgesio, šuns vedžiojimo be antsnukio, dėl įkandimo patirto fizinio skausmo, didžiulio išgąsčio ir dvasinio sukrėtimo patirtą neturtinę žalą ji vertina 500 Eur.

Atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, nes jis yra nepagrįstas, nesąžiningas, pateiktas turint akivaizdų tikslą neteisėtai praturtėti atsakovo sąskaita. Atsakovo teigimu, 2015-04-14 apie 23.00 -23.30 val. jis išvedė pasivaikščioti šunį, sąmoningai pasirinkęs vėlyvą metą, kai kiemuose nebūna žmonių, kuriems galėtų trukdyti vedžiojamas gyvūnas. Pasak atsakovo, jis buvo nuvedęs šunį pasivaikščioti į netoliese esantį miškelį, šuo buvo vedžiojamas su pavadėliu, tačiau šis miškelyje netikėtai nutrūko ir šuo pabėgo. Kadangi buvo vėlyvas metas, šuns atsakovas nusprendė palaukti prie savo namo ((duomenys neskelbtini)) laiptinės, nes tikėjosi, kad šuo palakstęs grįš prie namo. Netrukus šuo pasirodė ir kviečiamas ėjo link atsakovo. Tuo metu kaip tik ėjo ieškovė, nešdama šiukšles. Atsakovo teigimu, į tamsoje sparčiai judantį žmogų šuo sureagavo, ir nors šuo nėra agresyvus, tačiau atsakovas, siekdamas išvengti bet kokių incidentų, paprašė šiukšles nešančios moters sustoti, kol šuo prieis prie jo, tačiau ieškovė nepaklausė (ar neišgirdo) prašymo ir nesustojo. Išvydęs tamsoje judantį žmogų, šuo sulojo ir pribėgo prie jo; ar kando – atsakovas nematė, tačiau kai jis priėjo prie ieškovės ir prisegė nutrūkusį pavadėlį, ši pasakė, kad šuo pradrėskė pūkinės dygsniuotos siūlėmis striukės rankovę. Atsakovas, suprasdamas ir prisiimdamas atsakomybę už savo gyvūną, pasiūlė atsakovei už pradrėkstą striukę – 100 Eur. Pasak atsakovo, ši suma pagrįsta, nes striukė (paprasta mėlynos spalvos sintetinio audinio pašiltinta striukė), kuria ieškovė dėvėjo nešdama šiukšles, neatrodė stipriai sugadinta, matėsi tik nežymus įdrėskimas rankovėje. Ieškovė nesutiko su siūloma suma ir vėliau elektroniniu paštu atsiuntė savo pageidavimus, kur buvo nurodyta, kad striukės kaina – 300 Eur (reikšdama ieškinį, ieškovė nurodė, jog suplėšytas puspaltis kainavo 399 Eur), o dėl neva patirto įkandimo siūlė atsakovui pačiam įvertinti neturtinę žalą. Ieškovė teismui pateikė striukės įsigijimą patvirtinantį kasos čekį, tačiau, viešoje internetinėje erdvėje patikrinus pardavėjo duomenis matyti, kad čekis išduotas 2014-11-28 Vokietijoje veikiančios parduotuvės Volmar Parfumerie and Lingerie, ši parduotuvė prekiauja parfumerija ir moterišku apatiniu trikotažu, o ne viršutiniais drabužiais (https://www.facebook.com/vollmar.sternstrase64., http://www.vollmar-bonn.de/), todėl mažai tikėtina, jog ieškovė tikrai ten įsigijo už 399 Eur sumą striukę, kurią, jos teigimu, suplėšė atsakovo šuo. Atsakovo teigimu, taip pat nesąžiningas ir akivaizdžiai perteklinis yra reikalavimas atlyginti 284 Eur nuostolius dėl naujo puspalčio įsigijimo, nes striukė, kurią įdrėskė atsakovo šuo, buvo sugadinta visai nedaug ir susiuvus nebūtų matyti, juolab kad striukė buvo dygsniuota siūlėmis. Atsiliepime taip pat nurodyta, kad iš karto po incidento atsakovas nepastebėjo jokių matomų sužalojimų ant ieškovės rankų, jokio išgąsčio ar streso iš ieškovės elgsenos iš karto po įvykio taip pat nebuvo matyti – ji racionaliai, apgalvotai, ramiai kalbėdama bandė aptarti įdrėskimo striukėje galimybes. Iš pačios ieškovės teismui pateiktų duomenų matyti, kad nuo įkandimo atsirado mėlynė ant rankos („...ranka buvo kišenėje. Laimė, šuo jos neperkando, bet atsirado didelė mėlynė“, todėl, jeigu nebuvo atviros žaizdos, o tik mėlynė (kurios atsakovas iš karto po įvykio nematė), kam buvo reikalingi infektologiniai tyrimai ir kažkokių vaistų vartojimas, juolab kad šuns savininkas buvo pateikęs ieškovei šuns vakcinavimo pasą. Atsakovo teigimu, akivaizdu, kad, reikšdama perteklinius reikalavimus dėl esą patirtos turtinės žalos, ieškovė elgiasi nesąžiningai (CK 1.5 straipsnis). Atsiliepime taip pat pažymėta, kad ieškovės prašomos priteisti 500 Eur išlaidos už ieškinio parengimą yra nepagrįstai didelės, nes ieškinys trafaretinis, nesudėtingas.

Atsiliepime į ieškinį atsakovė D. M. nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Atsiliepime pažymėta, kad apie 2015-04-14 23.00 – 23.30 val. incidentą, nutikusį tarp atsakovės sutuoktinio vedžiojamo šuns ir kaimynystėje gyvenančios R. A., atsakovė sužinojo iš sutuoktinio tik kitos dienos rytą. Atsakovės teigimu, benamį šunelį priglaudė jos sutuoktinis, jis juo ir rūpinasi, atsakovė prižiūri gyvūną tik kai sutuoktinio nėra namuose. Per visą šuns laikymo laikotarpį ji nepastebėjo jokių šuns agresijos požymių, gyvūnas yra draugiškas, klusnus, meilus tiek šeimos nariams, tiek aplinkiniams; nepažįstamų žmonių bijo ir vengia kontakto su jais, draugiškas vaikams. Pasak atsakovės, jokių reikšmingų bylai ginčo įvykio aplinkybių ji nežino, palaiko sutuoktinio poziciją, išdėstytą atsiliepime, ir prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Kartu atsiliepime pažymėta, kad iš ieškovės pateikto medicininių dokumentų išrašo matyti, jog jokia medicininė diagnozė ieškovei nebuvo nustatyta. Ieškovės ligos istorijoje 2015-04-29 įrašyta, kad „2015-04-14 kaimyno šuo įkando į ranką. Rankoje buvo mėlynė. Šeimininkas pateikė skiepų pasą. Nemiega naktį, naktį rėkia“, tačiau gydytojo neakcentuota, kodėl pacientė nemiega, dėl ko rėkia. Atsakovės nuomone, ieškovė galbūt siekdama dramatizuoti ar sureikšminti situaciją, tikėdamasi didesnio atlygio už patirtą dvasinę traumą, nurodė gydytojui faktą, kurio realiai neįmanoma patikrinti, Be to, ieškovė į medikus kreipėsi tik 2015-04-29, t. y. praėjus dviem savaitėms po įvykio, tikėtina tik dėl to, kad nepavyko iš atsakovo gauti norimo žalos atlyginimo už esą patirtus sužalojimus ir moralinius išgyvenimus. Pasak atsakovės, kreipimasis į medikus praėjus dviem savaitėms po įvykio tik patvirtina manymą, kad joks sužalojimas ieškovei nebuvo padarytas, sveikatos kortelėje įrašas apie įkandimą grindžiamas tik pačios ieškovės teiginiais, jokios diagnozės, dėl kurios skirtas bromazepamas, nėra.

Teismo posėdyje ieškovė palaikė ieškinį, papildomai nurodė, kad atsakovo nepagarbus, įžeidžiantis elgesys po ginčo įvykio dar labiau sustiprino neigiamus išgyvenimus, patirtus dėl šuns užpuolimo.

Teismo posėdyje atsakovas nurodė, kad sutiktų ieškovei sumokėti 100 Eur kompensaciją už suplėšytą drabužį, ieškovės reikalaujamos naujo rūbo įsigijimo kainos nesutinka atlyginti, nes suplėšyta striukė buvo jau dėvėta pusę metų, be to, ieškovė įsigijo brangų naują drabužį. Atsakovo nuomone, suaugęs žmogus neturėtų taip sureikšminti šuns užpuolimo, be to, šuo ieškovei neįkando, tik letena ar dantimis užgavo ranką; jeigu būtų kandęs, ieškovė būtų riktelėjusi iš skausmo. Pasak atsakovo, ieškovė nepagrįstai reikalauja neturtinės žalos, jei iš tiesų būtų patyrusi stresą, būtų nedelsdama kreipusis į gydytoją; šiuo atveju tarp šuns įkandimo ir ieškovės kreipimosi į gydytoją priežastinis ryšys per tolimas; į gydytoją ieškovė kreipėsi tik po to, kai atsakovas nesutiko kompensuoti naujo drabužio įsigijimo išlaidų.

Teismo posėdyje atsakovė nurodė, kad ginčo įvykio ji nematė, šunį buvo išvedęs pasivaikščioti jos vyras. Pasak atsakovės, ji rūpinasi tik šuns sveikata ir higiena. Atsakovė paaiškino, kad, vedžiojant šunį, antsnukio niekada nedėdavo, tačiau vesdavo su pavadėliu, iš kurio kartais šuo išsinerdavo ir pabėgdavo. Atsakovės nuomone, ginčo atveju šuo ne kando, tik šoko ant ieškovės, ant rankos mėlynė buvo nuo smūgio. Atsakovės vertinimu, ieškovės patirta trauma – nedidelė, be to, ieškovei buvo paskirta per didelė dozė raminamųjų vaistų, jei, kaip teigia ieškovė, tokius vaistus ji vartojo pirmą kartą.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Šalių ginčas kilo dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ieškovei, kurią užpuolė atsakovų šuo.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2015-04-14 vėlų vakarą (duomenys neskelbtini) namų kieme ieškovę, išnešusią šiukšles, užpuolė šuo, kuris suplėšė pūkinę striukę, taip pat sužalojo kairę ranką, buvusią striukės kišenėje.

Bylos duomenimis, ieškovę užpuolusio šuns savininkai yra atsakovai E. M. ir D. M..

Byloje nustatyta, kad ginčo įvykio vakarą šunį pasivaikščioti buvo išvedęs atsakovas. Kai šuo puolė ieškovę, jis buvo be antsnukio ir pavadėlio.

Atsakovas, nuraminęs šunį, atsiprašė ieškovės, žadėjo kompensuoti nuostolius dėl suplėšyto drabužio.

2015-04-16 atsakovas persiuntė ieškovei šuns vakcinavimo pasą (T. 1, b. l. 11, 67).

Iš ginčo šalių el. susirašinėjimo matyti, kad 2015-04-21 ieškovė nusiuntė atsakovui naujo drabužio įsigijimo čekio kopiją, nurodė sąskaitą, į kurią pervesti pinigus. Laiške ieškovės taip pat pažymėta, kad mėlynę ir nubrozdinimus ant plaštakos, patirtą išgąstį ir stresą, laiko sąnaudas, ieškant kuo pakeisti sudraskytą puspaltį, įvertinti sudėtinga, todėl moralinės kompensacijos dalį ieškovė paliekanti spręsti pačiam ieškovui (T. 1, b. l. 10-11).

2015-04-29 ieškovė kreipėsi į šeimos gydytoją, skųsdamasi nemiga, atsiradusia dėl šuns užpuolimo patirto streso. Jai paskirta raminančiųjų vaistų (T. 1, b. l. 108).

2015-04-30 ieškovė konsultuota infektologo (T. 1, b. l. 109).

2015-04-30 ieškovė kreipėsi į Vilniaus miesto pirmąjį policijos komisariatą, prašydama pradėti tyrimą dėl šuns užpuolimo (T. 1, b. l. 53-54).

2015-05-15 Nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje atsakovui dėl pažeidimų, numatytų ATPK 110 straipsnio 1, 10 dalyse, paskirta 144 Eur bauda (T. 1, b. l. 70-71).

Ieškovė 2015-06-17 pateikė atsakovui pretenziją, prašydama atlyginti 300 Eur dydžio turtinę žalą dėl suplėšyto puspalčio ir įsigytų vaistų, 500 Eur dydžio neturtinę žalą, 121 Eur teisinės pagalbos išlaidų, iš viso – 921 Eur (T. 1, b. l. 13-14).

2016-02-02 ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovų, kaip ją užpuolusio šuns savininkų, 284,10 Eur turtinei ir 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Dėl atsakomybės už naminio gyvūno padarytą žalą

CK 6.267 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad naminių gyvūnų arba asmens žinioje esančių laukinių gyvūnų padarytą žalą privalo atlyginti jų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės. Ši teisės norma įtvirtina naminių gyvūnų savininkų (valdytojų) atsakomybę be kaltės, t. y. jie atsako visais atvejais, nepaisant kaltės, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo 2012-09-24 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2A-2451-392/2012).

Toks teisinis reglamentavimas suponuoja išvadą, kad naminių gyvūnų savininkai ir teisėti valdytojai turi prisiimti riziką bei atlyginti naminių gyvūnų padarytą žalą net ir tais atvejais, kai ėmėsi prieinamų priemonių, buvo rūpestingi ir atidūs, kad žalos neatsirastų, tačiau ji vis dėlto atsirado.

Pagal Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 2 straipsnio 8 punktą gyvūno laikytojas yra asmuo, kuris yra gyvūno savininkas arba jį laiko atlygintinai ar neatlygintinai. Pagal šio įstatymo 12 punktą gyvūno savininkas yra asmuo, kuriam nuosavybės teise priklauso gyvūnas (Įstatymo redakcija, galiojusi 2015-04-14 įvykio metu).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovę užpuolusį šunį augina, prižiūri ir juo rūpinasi atsakovai, taigi jie yra šio naminio gyvūno savininkai, atsakingi už jo padarytą žalą.

Kartu pažymėtina, kad, sprendžiant dėl atsakomybės už ieškovei atsakovų šuns padarytą žalą, šiuo atveju atsižvelgtina į tai, jog atsakovė nurodė, kad 2015-04-14 vakarą šunį pasivaikščioti vedė sutuoktinis, ji nebuvo kartu ir nėra susijusi su ginčo įvykiu; pasak atsakovės, ji rūpinasi šuns sveikata, vakcinavimu, tuo tarpu pasivaikščioti šunį paprastai veda sutuoktinis, ji tai daro, kai jo nėra.

Pagal CK 6.267 straipsnio 1 dalį naminio gyvūno padarytą žalą turi atlyginti savininkas arba valdytojas. Valdytojas yra asmuo, kurio žinioje tam tikru metu yra naminis gyvūnas ir kuris gali daryti valdomam gyvūnui realų poveikį. Nagrinėjamu atveju 2015-04-14 vėlų vakarą atsakovams nuosavybės teise priklausantį šunį vedžiojo būtent atsakovas, kuris turėjo realias galimybes vedžioti jį taip, kad šuo nekeltų grėsmės aplinkiniams, t. y. su pavadėliu, uždėjęs antsnukį. Taigi šiuo atveju žalos ieškovei atsiradimo metu atsakovų šuns valdytojas buvo atsakovas, kuriam tenka atsakomybė už šuns ieškovei padarytą žalą, nustačius visas būtinas civilinės atsakomybės sąlygas.

Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta, jog gyvūnų laikytojai privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui.

Pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-09-18 įsakymu Nr. 30-2001 patvirtintų Gyvūnų laikymo taisyklių Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje (Taisyklių redakcija, galiojusi 2015-04-14 įvykio metu) 5.4 punktą gyvūnų laikytojai privalo užtikrinti, kad gyvūnai nekeltų grėsmės, nedarytų žalos asmenų sveikatai, gyvybei, nuosavybei, aplinkai, nepažeistų kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų; įgyvendindami nuosavybės teisę į gyvūną, laikytis gyvūnų apsaugą ir jų laikymą nustatančių įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, o Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka atlyginti gyvūnų padarytą žalą.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013-05-02 įsakymu Nr. B1-336 patvirtinto Gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse aprašo 44 punkte nurodyta, kad šunis rekomenduojama vedžioti savivaldybės administracijos įrengtose gyvūnų vedžiojimo aikštelėse, jeigu jos yra, kitais atvejais – laukymėse, parkų pakraščiuose, kitose žmonių rečiau lankomose vietose; pavojingi ir koviniai šunys bei kovinių ir pavojingų šunų mišrūnai bendrojo naudojimo patalpose, viešose vietose vedžiojami (vedami) laikant už pavadėlio ir su antsnukiu; kiti šunys bendrojo naudojimo patalpose, viešose vietose vedžiojami (vedami) laikant už pavadėlio ir su antsnukiu ar be jo.

Nagrinėjamu atveju atsakovas, 2015-05-19 apklausiamas policijos pareigūnų dėl ginčo įvykio, nurodė, kad jo vedžiotas vilkšunis yra Kaukazo aviganio ir vokiečių aviganio mišrūnas (T. 1, b. l. 92).

Kaukazo aviganis yra pavojingų šunų veislė (Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013-01-09 įsakymu Nr. B1-5 patvirtintas Kovinių ir pavojingų šunų veislių sąrašas). Pagal Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013-04-15 įsakymu Nr. B1-290 patvirtinto Pavojingų šunų įvežimo, įsigijimo, veisimo, dresavimo, prekybos, laikymo ir kovinių šunų bei kovinių ir pavojingų šunų mišrūnų laikymo tvarkos aprašo 4 punktą pavojingų šunų mišrūnų laikytojai privalo užtikrinti, kad jiems priklausantys arba jų prižiūrimi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių sveikatai, nuosavybei ir ramybei; šio Aprašo 31 punkte įtvirtinta, kad viešose vietose ir bendrojo naudojimo patalpose pavojingi šunys vedžiojami (vedami) su antsnukiu ir laikant už pavadėlio; jeigu šalia yra žmonių ar gyvūnų, pavadėlis sutrumpinamas tiek, kad šuo nekeltų grėsmės žmonėms ir kitiems gyvūnams.

Byloje surinktų įrodymų analizė teikia pagrindą daryti neabejotiną išvadą, kad yra visos įstatymo reikalaujamos sąlygos taikyti atsakovui civilinę atsakomybę turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo forma: atsakovas, būdamas šuns, kuris, be kita ko, yra pavojingos šunų veislės mišrūnas, savininkas ir valdytojas, 2015-04-14 vakarą vedžiojo šunį be pavadėlio, neuždėjęs antsnukio; šuo užpuolė ieškovę, suplėšė jai striukę, sužalojo kairę ranką, sukėlė didelį išgąstį; tarp atsakovo neteisėtų veiksmų, neužtikrinant jo žinioje esančio naminio gyvūno tinkamo valdymo, ir ieškovės patirtos žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys; atsakovas nepateikė įrodymų, kad žala ieškovei atsirado dėl nenugalimos jėgos arba pačios ieškovės tyčios ar didelio neatsargumo (CK 6.267 straipsnio 1 dalis).

Dėl turtinės žalos atlyginimo

Turtine žala ieškovė laiko vietoje suplėšytos pūkinės striukės nusipirkto naujo analogiškos paskirties drabužio įsigijimo išlaidas, nes, pasak jos, suplėšyto rūbo ji negalėjo nešioti.

Atsakovas nesutinka su ieškovės prašomos priteisti turtinės žalos dydžiu, remdamasis tuo, kad suplėšytą striukę galima buvo sutaisyti, nes ji buvo įplėšta nedaug, be to, ieškovė įsigijo labai brangią naują striukę. Už šuns suplėšytą drabužį atsakovas sutinka kompensuoti ieškovei 100 Eur.

Faktą, kad atsakovo netinkamai prižiūrėtas šuo suplėšė ieškovės striukę, patvirtina tiek ieškovės, tiek ir atsakovo paaiškinimai teismo posėdyje, taip pat liudytojo A. A. parodymai, byloje esančių rašytinių įrodymų, kuriuose yra ieškovės, atsakovo paaiškinimai policijos pareigūnams, analizė (T. 1, b. l. 54-55, 58-59, 81-82). Suplėšyta striukė užfiksuota fotonuotraukose, kurios buvo pateiktos ieškovės pareiškimą tyrusiems policijos pareigūnams (T. 1, b. l. 61) (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

Nagrinėjamos bylos aspektu pažymėtina tai, kad ieškovė turi pagrindą turtinę žalą apskaičiuoti pagal vietoje šuns suplėšyto drabužio įsigyto naujo tos pačios paskirties drabužio kainą. Ieškovė pateikė tiek suplėšyto drabužio, tiek vietoje jo įsigyto naujo drabužio pirkimo čekius, kuriais abejoti ir nesiremti nenustatyta pagrindo. Drabužių skirtingas įvardijimas („puspaltis“, „pūkinis puspaltis“, „pūkinė striukė“, „paltas“) šiuo atveju neturi esminės reikšmės, sprendžiant dėl ieškovės reikalaujamos turtinės žalos atlyginimo, nes pripažintina, jog po ginčo įvykio ieškovė neturėjo galimybės įsigyti identišką suplėšytajam drabužį, kadangi tas, kurį suplėšė atsakovo šuo, buvo įsigytas užsienyje, be to, per laiką po jo įsigijimo dėl sezonų kaitos kito prekių asortimentas. Ieškovė 2015-04-19 el. laiške atsakovui nurodė, kad pūkinio puspalčio nusipirkti jai nepavyko, nes tokiais jau neprekiaujama; pirko tai, ką pavyko rasti tinkamo. Atsakovas prieštaravimų dėl ieškovės įsigyto rūbo pobūdžio nereiškė. Teismo proceso metu, nesutikdamas su reikalavimu atlyginti turtinę žalą, rėmėsi tuo, jog ieškovė naują drabužį įsigijo už pernelyg didelę kainą.

Dėl atsakovo argumentų, kad šuns suplėšytą striukę buvo galima susiūti ir nešioti, pažymėtina tai, jog iki šuns užpuolimo ieškovė dėvėjo pirmąjį sezoną nešiojamą pūkinę striukę (pūkinį puspaltį), įsigytą 2014-11-28 už 399,20 Eur Vokietijoje (T. 1, b. l. 18, 72). Viršutinis rūbas greitai nesusidėvi. Būtent dėl atsakovo neprižiūrėto šuns ieškovė neteko galimybės dėvėti iš esmės naują, nesuplėšytą viršutinį rūbą. Ieškovė nurodė, kad, šuniui perplėšus pūkinę striukę, iš jos pabiro pūkai, todėl drabužis, netekęs dalies pūkų, nebuvo tinkamas dėvėti. Tai, kad iš suplėšytos striukės biro pūkai, nurodė ir atsakovas, tiek duodamas paaiškinimus policijoje, tiek teismo posėdyje. Pažymėtina ir tai, kad ieškovė neprivalo dėvėti susiūto drabužio, ji turi teisę vilkėti tokį, kokį dėvėjo iki šuns užpuolimo. Įsigydama naują drabužį, ieškovė turėjo teisę pirkti jai tinkantį rūbą. Naują drabužį ji įsigijo už mažesnę, nei šuns suplėšytasis, kainą – 284,10 Eur (T. 1, b. l. 19).

Atsižvelgiant į tai, kad byloje nustatyta, jog dėl atsakovo neprižiūrėto šuns suplėšyto drabužio ieškovė turėjo įsigyti kitą panašios paskirties drabužį, kuris kainavo 284,10 Eur, iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 284,10 Eur turtinei žalai atlyginti (CK 6.267 straipsnio 1 dalis; CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Be turtinės žalos, ieškovė taip pat prašo priteisti jai 500 Eur neturtinei žalai, patirtai dėl šuns užpuolimo sutrikdytos sveikatos, atlyginti.

Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatas neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Nagrinėjamu atveju ieškovė turi įstatyminį pagrindą reikšti reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, nes šią žalą ji grindžia sveikatos sutrikimu, atsiradusiu dėl atsakovo neprižiūrėto šuns užpuolimo. Ieškovė remiasi tuo, kad ją užpuolęs šuo sužalojo kairę ranką, be to, dėl patirto didelio išgąsčio atsirado vidinė įtampa, nemiga, ieškovė tam tikrą laiką vartojo gydytojo paskirtus raminančius vaistus; šeimos gydytoja siuntė ieškovę pas infektologą tirtis dėl pasiutligės, ji jautė baimę susirgti stablige ar pasiutlige.

Ieškovė iš karto po ginčo įvykio nesikreipė į medikus. Ieškovės elgesį, nesikreipiant į medikus nedelsiant, šiuo atveju galima paaiškinti tuo, kad nebuvo atviros žaizdos, ypatingai didelio skausmo. Žmogiška, kad dėl šuns puolimo atsiradęs rankos audinių patinimas ir susiformavusi hematoma ieškovei nepasirodė pakankamas pagrindas skubėti pas gydytoją. Juolab kad atsakovas iš karto po ginčo įvykio atsiprašė, apgailestavo, buvo dėmesingas (2016-05-17 teismo posėdyje ieškovė nurodė, kad kitą dieną po įvykio atsakovas skambino jai ir teiravosi, kaip ji jaučiasi). Tačiau ieškovės nurodytas aplinkybes dėl sužalotos rankos patvirtina policijos pareigūnams pateiktos fotonuotraukos, kuriose užfiksuota ieškovės kairės rankos būklė (T. 1, b. l. 62), ieškovės atsakovui 2015-04-15 rašytas el. laiškas, kuriame nurodyta apie mėlynę ir nubrozdinimą ant plaštakos (T. 1, b. l. 10), 2015-04-30 skunde policijai išdėstytos aplinkybės, policijos vykdyto tyrimo metu pareigūnams duoti paaiškinimai (T. 1, b. l. 81, 85-86), nagrinėjant civilinę bylą teismo posėdyje pateikti paaiškinimai (CPK 185 straipsnis). Ieškovė nurodė, kad po ginčo įvykio naktį ji negalėjo miegoti ir dėl emocijų, ir dėl tinstančios rankos; rankoje mėlynė buvo apie porą savaičių; apklausiant ją policijoje dėl 2015-04-30 pateikto skundo, mėlynė dar buvo matoma (2016-05-17 teismo posėdžio garso įrašas 00:09:04-00:44:50). Be to, ir atsakovas, apklausiamas policijos pareigūnų, 2015-05-19 paaiškinime nurodė, kad šuo šoko ant kaimynės, nagais suplėšė striukę, galimai užkabindamas ranką (T. 1, b. l. 92-93).

Tiek iš ieškovės paaiškinimų, tiek byloje esančių medicininių dokumentų matyti, kad ieškovės sprendimą kreiptis į gydytoją lėmė nemiga, atsiradusi po šuns užpuolimo. Bylos duomenimis, į šeimos gydytoją ieškovė kreipėsi 2015-04-29, t. y. praėjus dviem savaitėms po šuns užpuolimo. Teismas neturi pagrindo abejoti aplinkybe, kad sprendimą kreiptis į gydytoją, praėjus tam tikram laikui po ginčo įvykio, lėmė ieškovės patiriama nemiga. Pažymėtina, kad nemiga ima varginti, kai tai trunka ilgesnį laiką. Dėl to ta aplinkybė, kad į gydytoją dėl sutrikusio miego ieškovė kreipėsi praėjus porai savaičių po ginčo įvykio, nepatvirtina atsakovo pozicijos, jog dėl šuns užpuolimo ieškovė nepatyrė didelio streso ir kad jos nurodoma nemiga priežastiniu ryšiu pernelyg nutolusi nuo ginčo įvykio. Pažymėtina ir tai, kad tam tikrus miego sutrikimus po išgyventų stresinių situacijų paprastai žmogus vertina kaip suprantamą streso pasekmę, tikisi, jog tai praeis, todėl neskuba kreiptis į gydytoją.

Vertinant dėl šuns užpuolimo ieškovės patirtą išgąstį, pažymėtina tai, kad atsakovo šuo užpuolė ieškovę vėlų vakarą, po 22.00 val., puolė netikėtai, išnirdamas iš už automobilių, stovėjusių kieme. Pabrėžtina tai, kad atsakovų šuo O. yra didelis, kaip nurodė atsakovas, Kaukazo aviganio ir vokiečių aviganio mišrūnas (T. 1, b. l. 92), teismo posėdyje atsakovai nurodė, jog šuo sveria apie 36 kg (2016-05-17 teismo posėdžio garso įrašas 00:44:50-01:17:13). Neabejotina, kad tokio dydžio gyvūnas, puolęs ieškovę netikėtai, sukėlė jai didelį išgąstį. Atsakovo nurodytas ramus ieškovės elgesys iš karto o įvykio savaime nepatvirtina atsakovo pozicijos, kad dėl šuns užpuolimo ieškovė nepatyrė didelio streso. Į netikėtą stresinę situaciją ieškovė sureagavo gana ramiai, tačiau patirto išgąsčio padariniai pasireiškė kitaip: naktį po įvykio ieškovė nurodė negalėjusi užmigti, dvi dienas nėjo į darbą, nes reikėjo laiko nurimti; po ginčo įvykio ėmė kankinti nemiga, dėl kurios teko kreiptis į gydytoją, apie du mėnesius gėrė paskirtus raminančius vaistus. Tokius ieškovės paaiškinimus patvirtina liudytojo A. A. parodymai (2016-06-02 teismo posėdžio garso įrašas 00:04:50-00:19:30).

Aptartų bylos duomenų analizė teikia pagrindą daryti išvadą, kad ieškovė įrodė neturtinės žalos, patirtos dėl atsakovo netinkamai prižiūrėto šuns užpuolimo ir to nežymiai sutrikdytos sveikatos, faktą (CPK 185 straipsnis).

Sprendžiant dėl ieškovei priteistinos neturtinės žalos piniginės kompensacijos dydžio, be bendrųjų CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų kriterijų, šiuo atveju atsižvelgtina į tai, kad iš karto po ginčo įvykio atsakovas atskubėjo prie ieškovės, nuramino šunį ir ieškovės atsiprašė, sutiko atlyginti dėl suplėšyto drabužio padarytą žalą. Toks atsakovo elgesys tam tikra dalimi sušvelnino neigiamus ieškovės išgyvenimus, patirtą išgąstį, baimę. Vertintina taip pat tai, kad nei duodama paaiškinimus policijos pareigūnams, nei nagrinėjant civilinę bylą, ieškovė nekalbėjo apie jaustą didelį rankos skausmą, suvaržytas galimybes naudotis užgauta ranka, tik pažymėjo, kad patyrė nepatogumų bendraudama su klientais, nes šie atkreipdavo dėmesį į sužalotą ranką, ji turėjo aiškinti, kas nutiko. Remiantis bylos duomenimis darytina išvada, kad ieškovės patirtas rankos sužalojimas buvo nežymus, nesukėlęs ieškovei didelio skausmo, nepalikęs neigiamų padarinių.

Dėl ieškovės nurodomo nerimo, kad ji gali susirgti pasiutlige ar stablige, pažymėtina tai, jog 2015-05-05 paaiškinime policijos pareigūnams ji nurodė, kad kaimynas atsiuntė jai „galimai jo šuns vakcinacijos paso vieno lapo kopiją“. Nors ieškovė teismo posėdyje pažymėjo, kad atsakovo atsiųsti nepilni duomenys jos nenuramino, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, jog, 2016-04-16 el. paštu gavusi iš atsakovo vakcinavimo pasą, manydama, kad atsiųsti duomenys nėra pakankami patikimi, nesikreipė į atsakovą dėl papildomų duomenų apie šuns sveikatą. Taip pat ieškovė nesikreipė į gydytoją, kad būtų imtasi prevencinių priemonių prieš pasiutligę, stabligę. Pas infektologą konsultuotis ieškovė buvo nusiųsta tik 2015-04-30 šeimos gydytojos, į kurią ji 2015-04-29 kreipėsi dėl patirto streso atsiradusios nemigos. Dėl to ieškovės nurodytos aplinkybės, kad ji išgyveno baimę dėl galimo susirgimo pasiutlige ar stablige, nevertintinos kaip turinčios reikšmės, sprendžiant dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžio.

Ieškovės nurodomas atsakovo elgesys, vengiant vykdyti ginčo įvykio dieną duotą pažadą atlyginti ieškovės patirtą žalą, nevertintinas kaip turintis svarbią reikšmę, sprendžiant dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio. Atlygintinos neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingesnis atsakovo elgesys iš karto po šuns užpuolimo, nes būtent tuo metu ieškovė patyrė šoką, išgąstį, kuriuos galėjo sustiprinti arba sušvelninti atitinkama atsakovo reakcija į ginčo įvykį. Minėta, kai ieškovę užpuolė šuo, atsakovas atskubėjo jo nuraminti, mandagiai ir atidžiai elgėsi su ieškove, geranoriškai sutiko atlyginti jos patirtą žalą.

Kita vertus nagrinėjamu atveju pabrėžtina, kad sprendžiama dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl vienos iš svarbiausių asmens neturtinių vertybių – sveikatos – pažeidimo. Jau pasisakyta, kad atsakovo neprižiūrėtas šuo užpuolė ieškovę vėlų vakarą, netikėtai išnirdamas iš už automobilių, stovėjusių kieme, be to, tai – didelis, apie 36 kg sveriantis Kaukazo aviganio ir vokiečių aviganio mišrūnas. Tokiomis aplinkybėmis ir tokio dydžio gyvūnas, puolęs ieškovę netikėtai, neabejotinai sukėlė jai didelį išgąstį dėl sveikatos ir pasekmių. Minėta, nėra pagrindo abejoti ieškovės pateiktais įrodymais, kad dėl patirto didelio streso jai atsirado nemiga, dėl kurios ji kreipėsi į gydytoją, gėrė išrašytus raminamuosius vaistus.

Teisingam neturtinės žalos kompensacijos dydžiui nustatyti būtina įvertinti jo nustatymo kriterijus tuo aspektu, koks yra kompensaciją didinančių ir mažinančių kriterijų santykis. Nagrinėjamoje byloje kaip didinantis neturtinės žalos atlyginimą kriterijus yra pažeistos vertybės pobūdis – sveikata, kaip mažinantys –nedidelis pakenkimo sveikatai laipsnis ir mastas, nepalikęs neigiamų liekamųjų padarinių, nelėmęs ilgalaikių neigiamų pokyčių ieškovės asmeniniame gyvenime, darbinėje veikloje.

Vienas iš neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų – teismų praktika analogiško pobūdžio bylose.

Įvertinus teismų praktiką analogiško pobūdžio bylose (dėl šuns užpuolimo patirtos neturtinės žalos atlyginimo), pažymėtina, kad ji yra įvairi, priteisiamos sumos nustatomos kiekvienu atveju vertinant konkrečios bylos aplinkybes. Dėl to neįmanoma nustatyti konkretaus orientacinio neturtinės žalos kompensacijos dydžio.

Pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo 2013-04-03 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-901-340/2013 ieškovui priteista 500 Lt (144,81 Eur) neturtinei žalai atlyginti. Pažymėtina, kad toje byloje nustatyta, kad šuo įkando ieškovui į blauzdą; iš karto po įkandimo jis į medikus nesikreipė; medicinos dokumentuose po 20 dienų buvo konstatuoti sužalojimo padariniai blauzdos srityje po šuns įkandimo. Kartu pažymėtina tai, kad nurodytoje byloje ieškovas nesirėmė kitokiais neigiamais padariniais. Nagrinėjamoje byloje ieškovė, be kairės rankos sužalojimų, remiasi dėl patirto didelio streso atsiradusia nemiga, kurią teko gydyti vaistais.

Dar vienoje taip pat Vilniaus apygardos teismo nagrinėtoje byloje iš dviejų atsakovų ieškovei priteista po 2000 Lt (po 579,24 Eur) neturtinei žalai atlyginti, atsižvelgus į tai, kad šuo ieškovei įkando ne vieną kartą (padarytos kairio dilbio kąstinės žaizdos, kairio juosmens ir krūtinės ląstos užpakalinės dalies žaizdos, dėl patirtų sužalojimų ieškovė buvo nedarbinga 39 dienas, patyrė didelius fizinius skausmus ilgą laiką, be to, dėl patirtų sužalojimų liko padarinių (Vilniaus apygardos teismo 2012-09-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2451-392/2012).

Nagrinėjamoje byloje, atsižvelgus į kompensacinę neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtį, išanalizavus byloje esančių duomenų visumą, įvertinus juos ieškovės sveikatos pažeidimo pobūdžio, pasekmių požiūriu, taip pat įvertinus pirmiau aptartų kompensaciją didinančių ir mažinančių kriterijų santykį šiuo konkrečiu atveju, darytina išvada, kad yra pagrindas priteisti ieškovei 150 Eur neturtinei žalai, patirtai dėl atsakovo neprižiūrėto šuns užpuolimo, atlyginti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Patenkinus dalį ieškinio, ieškovė turi teisę reikalauti iš atsakovo atitinkamos bylinėjimosi išlaidų dalies (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Ieškiniu prašyta priteisti iš viso 784,10 Eur turtinei ir neturtinei žalai atlyginti. Šiuo teismo sprendimu ieškovei priteista 434,10 Eur, t. y. patenkinta 55 proc. ieškinio reikalavimų. Dėl to ieškovė turi teisę į 55 proc. pagrįstomis pripažintų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Pateikdama ieškinį elektroninių ryšių priemonėmis, ieškovė sumokėjo 18 Eur žyminio mokesčio (T. 1, p. 7), taigi jai iš atsakovės priteistina 9,90 Eur žyminio mokesčio išlaidoms atlyginti.

Ieškovė pareiškė prašymą priteisti jos patirtas įrodymų rinkimo išlaidas. Kokios tai išlaidos, prašyme nekonkretizuota, tačiau yra pridėtas dokumentas, patvirtinantis, kad už medicininių dokumentų išrašų gavimą VšĮ Centro poliklinikai ieškovė pagal 2016-04-12 PVM sąskaitą-faktūrą sumokėjo 9,40 Eur (T. 1, b. l. 110, 146). Atsižvelgiant į patenkintą ieškinio dalį, ieškovei iš atsakovės priteistina 5,17 Eur nurodytoms išlaidoms atlyginti.

Prie prašymo pridėtas vienas lapas notaro patvirtintų liudytojų parodymų; šiame lape nurodytas notaro atlyginimas 28,96 Eur/1,16 Eur, kompensacijos už patikrą registruose dydis 0,84 Eur. Tačiau nepateikta dokumento, kuris patvirtintų atsiskaitymą su notaru, kiek konkrečiai sumokėta už notaro paslaugas. Nesant duomenų, kiek ieškovė turėjo išlaidų už notaro paslaugas, jų atlyginimo klausimas nespręstinas.

Ieškovė taip pat prašo priteisti 700 Eur teisinės pagalbos išlaidų (T. 1, b. l. 142-143).

Spręsdamas dėl ieškovei atlygintinų teisinės pagalbos išlaidų dydžio, teismas vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (nuo 2015-03-20 galiojanti Rekomendacijų redakcija) 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius, ieškovės atstovės galimas darbo ir laiko sąnaudas, parengtų procesinių dokumentų kiekį, pobūdį, turinį.

Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, pasisakant dėl teisės normų, reglamentuojančių išlaidų už advokato teisinę pagalbą atlyginimą, yra išaiškinta, jog ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-28 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2011-02-07 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2011).

Prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nurodyta, kad už ieškinio surašymą patirta 300 Eur, už prašymų teismui (2016-04-06, 2016-04-11, 2016-04-18, 2016-05-27) – 70 Eur, paklausimų (2016-03-18, 2016-05-25, 2016-04-08) surašymą – 40 Eur, pasirengimą teismo posėdžiams (2016-04-12, 2016-05-17, 2016-06-02) – 90 Eur, atstovavimą teismo posėdžiuose (2016-04-12, 2016-05-17, 2016-06-02) – 200 Eur (T. 1, b. l. 143).

Pagal Rekomendacijų 7, 8.2, 8.16, 8.17, 8.18, 8.19 punktų nuostatas maksimalus atlygis už ieškinio parengimą – 2,5, už kito dokumento, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, parengimą – 0,4, už kitų, nei nurodyta 8.16 punkte, dokumentų, susijusių su atstovavimu bylose, parengimą – 0,1, už kiekvieną paklausimą, renkant bylai reikalingus įrodymus, – 0,01, už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą – 0,1 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje.

Nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į tai, kad ieškovei teisines paslaugas teikė advokato padėjėja. Pagal Rekomendacijų 5 punktą už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 proc. šių Rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio.

Šioje byloje ieškovė atstovavimo išlaidas patyrė (atstovei sumokėjo) 2016-05-27 ir 2016-06-01, t. y. 2016 m. II ketvirtį. Užpraėjusio, t. y. 2015 m. IV ketvirčio, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje – 756,90 Eur.

Vadinasi, maksimalus atlygis už ieškinio parengimą būtų 1513,80 Eur, už kitų dokumentų, kuriuose pareikštas prašymas, – 242,21 Eur, už nenumatytų 8.16 punkte dokumentų, susijusių su atstovavimu bylose, parengimą – 60,55 Eur, už įrodymų rinkimą – 6,05 Eur, už vieną konsultacijų, pasirengimo teismo posėdžiui ar atstovavimo jame valandą – 60,55 Eur.

Teismas pažymi, kad nagrinėjama byla nėra sudėtinga, nekilo naujų teisės klausimų. Dėl to šiuo atveju nėra pagrindo orientuotis į maksimalius Rekomendacijose nurodytus atlygintinų atstovavimo išlaidų dydžius. Darytina išvada, kad pagrįsta ir protinga atlygintinų išlaidų suma nustatytina orientuojantis į pagal Rekomendacijas nustatytų maksimalių dydžių 1/2 dalį, be to, vertinant konkretaus procesinio dokumento turinį apimtį, ieškovės atstovės galimas darbo ir laiko sąnaudas jiems parengti.

Vertinant pagal pirmiau nurodytus kriterijus, ieškovės išlaidų už ieškinio parengimą suma – 300 Eur – pripažintina protingo dydžio, pagrįsta, todėl, atsižvelgiant į patenkintą ieškinio dalį, ieškovė turi teisę į 165 Eur šių išlaidų atlyginimą.

Už 2016-04-06 prašymą išduoti liudijimą apie teisę gauti įrodymus pagrįsta ir atlygintina išlaidų suma pripažintina 10 Eur, už 2016-04-11 prašymą pridėti prie bylos rašytinius įrodymus – 15 Eur, už 2016-04-18 prašymą dėl atsakovės įtraukimo į bylą ir papildomų įrodymų prijungimo – 10 Eur, už 2016-05-27 prašymą dėl papildomų įrodymų pridėjimo – 10 Eur. Apibendrinant, dėl prašymų parengimo pagrįsta pripažintina 45 Eur suma. Ieškovė turi teisę į 24,75 Eur dydžio nurodytų išlaidų atlyginimą.

Prašyme nurodytų 2016-03-18, 2016-04-08, 2016-05-25 paklausimų byloje nėra, todėl teismas negali įvertinti jiems parengti turėtų išlaidų pagrįstumo, taigi šių išlaidų atlyginimo klausimas nespręstinas.

Pasirengimo teismo posėdžiams 90 Eur išlaidų suma pripažintina pagrįsta, atsižvelgiant į tai, kad sutiktina, jog ieškovės atstovė turėjo pagrindą sugaišti rengiantis trims teismo posėdžiams po vieną valandą. Atsižvelgiant į patenkintą ieškinio dalį, ieškovei priteistina 49,50 Eur nurodytoms išlaidoms atlyginti.

Dėl atstovavimo teismo posėdžiuose išlaidų (200 Eur) pagrįstumo pažymėtina tai, kad 2016-04-12 parengiamasis posėdis truko mažiau nei 30 min., todėl atstovavimo jame laikas, vadovaujantis Rekomendacijų 9 punktu, neskaičiuotinas; 2016-05-17 teismo posėdis truko 1 val. 40 min., todėl atlygis skaičiuotinas kaip už 2 val. (Rekomendacijų 9 punktas); 2016-06-02 teismo posėdis truko 1 val. 10 min. todėl atlygis skaičiuotinas kaip už 1 val. (Rekomendacijų 9 punktas). Taigi ieškovė turi teisę į atlygį už tris atstovavimo jai teisme valandas. Minėta, pagal Rekomendacijas maksimalus atlygis už vieną advokato padėjėjo atstovavimo teisme valandą – 60,55 Eur. Nagrinėjamu atveju, įvertinus ieškovės atstovės sugaišto teismo posėdžiuose laiko trukmę, atsižvelgus į bylos pobūdį, pagrįsta ir atlygintina laikytina 180 Eur suma. Iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 99 Eur atstovės dalyvavimo teismo posėdžiuose išlaidoms atlyginti.

Apibendrinant išdėstytus argumentus, ieškovei iš atsakovo priteistina iš viso 353,32 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Nagrinėjant bylą patirta 3,32 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad iš kiekvienos iš ginčo šalių priteistina šių išlaidų suma neviršija 3 Eur, vadovaujantis CPK 92 straipsniu, 96 straipsnio 6 dalimi, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, šios išlaidos valstybei šiuo atveju nepriteisiamos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 98, 270, 301 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

patenkinti ieškinį iš dalies.

Priteisti ieškovei R. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo E. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) 284,10 Eur turtinei, 150 Eur neturtinei žalai atlyginti, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 434,10 Eur (keturių šimtų trisdešimt keturių eurų 10 ct) sumą nuo bylos iškėlimo 2016-02-08 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 353,32 Eur (tris šimtus penkiasdešimt tris eurus 32 ct) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.