Kauno apylinkės teismo sprendimas

nedalyvaujant suinteresuotų asmenų VĮ Turto banko ir Kėdainių rajono savivaldybės administracijos atstovams,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo G. J. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovas pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo palaikė pareiškime išdėstytais argumentais. Papildomai paaiškino, kad pareiškėjas minėtame bute gyvena nuo gimimo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo

Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad 1993 m. kovo mėn. 2 d. tarp Lietuvos žemdirbystės instituto eksperimentinio ūkio, atstovaujamo A. R. ir pareiškėjo G. J. buvo sudaryta buto, esančio Kėdainių r., (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartis, kuri nebuvo patvirtinta notaro ir nebuvo įregistruotos nuosavybės teisės į butą (b.l. 13). 1992 m. gegužės 20 d. sprendimu Nr. 487, vykdant Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą, buvo nutarta parduoti G. J. butą, esantį (duomenys neskelbtini), Kėdainių raj., kurio bendras plotas 37,15 kv.m. (b.l. 9), o iš Lietuvos žemdirbystės instituto eksperimentinio ūkio pažymos matyti, kad G. J. sumokėjo 150 rublių mokestį už buto pirkimo pardavimo dokumentų rengimą, bei įforminimą (b.l. 11). 1992 m. liepos mėn. 2 d. buvo sudarytas Gyvenamojo namo, namo dalies, buto įkainojimo aktas (b.l. 11), o 1992 m. liepos 7 d. buvo gautas mokėjimo pranešimas sumokėti už perkamą butą (b.l. 12). 2022 m. vasario mėn. buvo sudaryta buto, esančio Kėdainių r., (duomenys neskelbtini), Kadastrinių matavimų byla, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), butui suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 14-16). VĮ Registrų centras atsisakė įrašyti kadastrinius duomenis, nes nebuvo įregistruotos daiktinės teisės (b.l. 6).

Rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad butas priklauso pareiškėjui, nors nuosavybės teisės neįregistruotos. Kadastro duomenys ir daiktinės teisės į butą Nekilnojamojo turto registre neįregistruotos. Pareiškėjo užsakymu 2022 metais buvo atlikti kadastriniai matavimai. Pareiškėjas kreipėsi su prašymu dėl kadastrinių duomenų įregistravimo Nekilnojamojo turto registre, VĮ Registrų centras 2022 m. balandžio 7 d. priėmė sprendimą atsisakyti tenkinti prašymą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą. Įgyjamąja senatimi nuosavybėn gali būti įgyjami tik tie daiktai, kurie gali būti privačios nuosavybės teisės objektais (CK 4.69 straipsnio 1 dalis). Įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus bei į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus (CK 4.69 straipsnio 3 dalis). Asmuo, įgyjantis daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti ne tik sąžiningas to daikto įgijėjas, t. y. užvaldydamas daiktą turėjo būti pagrįstai įsitikinęs, kad niekas neturi daugiau už jį teisių į užvaldomą daiktą, bet taip pat jis privalo išlikti sąžiningas valdytojas visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi neturi žinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.70 straipsnio 1 dalis).

Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys); 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-219/2018, 21 punktas).

CK 4.71 straipsnyje nurodyta, jog daikto valdymas laikomas nepertraukiamu, kai asmuo daiktą nepertraukiamai valdė nuo valdymo teisės į daiktą įgijimo iki nuosavybės teisės į tą daiktą įgijimo įgyjamąja senatimi. Jeigu per įgyjamosios senaties laiką daikto valdymas vienam iš kito perėjo keliems asmenims ir kiekvieno iš jų valdymas atitiko šio kodekso 4.68 straipsnyje nustatytus reikalavimus, tai tų asmenų valdymo laikas skaičiuojamas kartu.

Atkreiptinas dėmesys, kad iš pareiškėjo pateiktų rašytinių įrodymų ir teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų matyti, jog minėtame bute pareiškėjas gyvena nuo gimimo, tvarko butą, moka mokesčius, sutartimi jį įgijo dar 1993 metais. Kiti asmenys ar institucijos pretenzijų dėl šio turto neturėjo. Visa informacija atitinka teiginius, jog pareiškėjas ilgą laiko tarpą (beveik trisdešimt metų) atvirai valdė ir prižiūrėjo turtą kaip savo, atliko dastrinius matavimus, siekė susitvarkyti nuosavybės teisę į minėtą turtą, tačiau nesėkmingai.

Taigi, pareiškėjas, naudodamasis įgyjamosios senaties institutu dėl nuosavybės teisinių santykių stabilizavimo, įrodė įgyjamosios senaties sąlygų visumą (nustatytos visos CK 4.68–4.71 straipsniuose nurodytos sąlygos). Dėl šios priežasties nustatytina, kad pareiškėjas įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Kėdainių r., (duomenys neskelbtini).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei nepriteistinos, kadangi jos neviršija minimalios 5,00 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos – dokumentai įteikti elektroninėmis ryšio priemonėmis (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, nuo 2020 m. sausio 23 d. įsigaliojusi 2020 m. sausio 13 d. įsakymo Nr. 1R-19/1K-2 redakcija).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 533 straipsnio 2 dalimi, 537 straipsniu,

nusprendžia:

patenkinti G. J. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.

Nustatyti faktą, kad G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamą turtą – butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Kėdainių r., (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.