Kauno apylinkės teismo sprendimas

sekretoriaujant Vaidai Margelevičienei, Danguolei Muravjovienei, Jurgitai Radauskaitei, daivai Jokubauskienei, Monikai Kavoliūnaitei, Karolinai Šuliokienei,

atsakovų D. O., S. R. J., J. B. ir trečiojo asmens R. O. atstovui advokato padėjėjui N. Ž.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. R. ieškinį atsakovams D. O., S. R. J., J. B. dėl skolos priteisimo ir pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovų pusėje R. O..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovės reikalavimai ir argumentai

II. Atsakovų ir trečiojo asmens atsiliepimai ir argumentai

III. Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 30 d. sprendimo esmė

IV. Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 3 d. nutarties esmė

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

V. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Šioje byloje sprendžiamas ginčas dėl ieškovės N. R. indėlio į D. O. ir S. R. J. turto, esančio (duomenys neskelbtini), pagerinimą.

9. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), iki 2016 m. gegužės 11 d. nuosavybės teise priklausė D. O.. Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausė D. O. ir S. R. J.. 2016 m. gegužės 11 d. pirkimo-pardavimo sutartimi atsakovai D. O. ir S. R. J. šiuos nekilnojamojo turto objektus buvo pardavė J. B. (D. O. dukrai) už bendrą 5000 Eur sumą (1 t., b. l. 6-15).

10. Žemės sklypą (duomenys neskelbtini), kuris buvo suformuotas nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimu 2013 m. gruodžio 10 d., nuosavybės teise atsakovai įsigijo 2015 m. birželio 30 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo- pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, 2016 m. gegužės 5 d. žemės sklypo vidutinė rinkos vertė 19200 Eur (1 t., b. l. 11)-12).

11. 2011 m. birželio 21 d. D. O. savo sūnui R. O. padovanojo butą, esantį (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 77).

12. Trečiasis asmuo R. O. ir ieškovė N. Č. (R.) susituokė 2012 m. liepos 20 d., (1 t., b. l. 25), o bendrą ūkį vedė nuo 2008 metų. Šis faktas nustatytas 2017-07-27 Kauno apylinkės teismo sprendimu ieškovės ir trečiojo asmens santuokos nutraukimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl ieškovės ir trečiojo asmens santuokos nutraukimo nustatyta, kad ieškovė ir trečiasis asmuo R. O. nuo 2008 metų vedė bendrą ūkį ir jų įgytas turtas pripažintinas bendrąja daline nuosavybe, šalių įgytas turtas dalijamas po ½ dalį, kadangi bylos nagrinėjimo metu nebuvo pateikti duomenys galintys teismui padėti nustatyti kiekvienos iš šalių indėlį įsigyjant turtą (3 t., b. l. 121-122). Atsižvelgiant į tai konstatuotina, jog neginčytinai teismo sprendimu yra nustatytas faktas, jog ieškovė ir trečiasis asmuo bendrą ūkį vedė nuo 2008 metų (CPK 279 str. 4 d.).

Dėl šalių galimybės vykdyti statybos darbus

Dėl ieškovės ir trečiojo asmens poreikiams pritaikyto namo projekto ir apmokėjimo už jį

22. Teismas sutinka su ieškove, kad suprojektuotas namas visiškai nepritaikytas pensinio amžiaus negalią turinčiam atsakovui, kadangi virtuvė ir gyvenamieji kambariai suprojektuoti antrame aukšte, į kurį reikia lipti laiptais, kas neatitinka D. O. poreikių dėl jo sveikatos būklės; numatytas garažas dviem automobiliams, atsakovas automobilio neturi, atsakovas visiškai nesidomėjo projektavimu, todėl neįtikinantys jo argumentai, kad namą projektavo sau, tačiau viskuo buvo pavedęs rūpintis sūnui ir pats apmokėjo išlaidas.

23. 2012-04-23 N. R. persiuntė elektroninį laišką, kuriame nurodo, kad „R. prašymu persiunčiu brėžinį, kur įsivaizduojame patikslintą dėžutės vietą“ (2 t., b. l. 42); 2012-05-15 elektroniniai laiškai ieškovės siųsti R. O., kuriuose pateikiama informacija apie statybines medžiagas (2 t., b. l. 43-44), 2012 metų susirašinėjimas (4 t., b. l. 152-153), 2013-02-11 šalys tarėsi dėl langų (4 t., b. l. 162) – šie laiškai patvirtina, kad R. O. ir N. R. dėl statybų įvairiais klausimais tarėsi, priėmė sprendimus; nurodomas aplinkybes patvirtina ir tarp R. O. bei N. R. rašytos trumposios žinutės (4 t., b. l. 144-154).

24. R. O. į N. Č. sąskaitą 2011 m. liepos 20 d., 2011 m. rugpjūčio 15 d., 2011 m. rugpjūčio 16 d. pervedė kaskart po 2000 Lt, nurodydamas :“Mokėjimui už namo projektą“ (1 t., b. l. 164). Iš elektroninio susirašinėjimo tarp ieškovės ir R. O. matyti, kad 2017 m. liepos 11 d., R. O. rašo: „parašyk savo banko sąskaitą, pervesiu biski pinigų už namo projektą“, 2011 liepos 23 d. rašo: „likusius pinigus už projektą atsiųsiu, kai uždirbsiu“ (2 t., b. l. 109-111). Šie įrodymai paneigia atsakovų argumentus, kad R. O. prieš išvykdamas į misiją (iki 2011-06-29) architektei sumokėjo dar 6.000 Lt/1.737,72 Eur, kuriuos trečiajam asmeniui perdavė atsakovas. Akivaizdu, kad ieškovei trečiasis asmuo 6 000 Lt pervedė būdamas misijoje iš savo uždirbtų lėšų bei nurodė, kad likusią sumą perves tada, kai užsidirbs. Tai leidžia daryti išvadą, kad atsakovai neįrodė, kad projektas buvo parengtas jų trečiajam asmeniui perduotomis lėšomis. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių ar kad 10 000 Lt už projekto parengimą atsakovai trečiajam asmeniui grąžino.

27. Byloje nustatyta, kad iki santuokos sudarymo buvo parengtas namo projektas (galutinai atsiskaityta ir perduotas užsakovams 2011 m. spalio 25 d.), 2012 m. pavasarį pradėti statybos darbai. Buvo sustiprinti seni pamatai, įrengti papildomi pamatai, betono mišinys įsigytas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, įsigyti sienų blokeliai, sumontuota pirmojo aukšto perdanga.

28. Projektavimo darbų kaina 2 896,20 Eur. Pagal teismo ekspertizės aktą su rašytiniais paaiškinimais pamatų stiprinimas 2406,88 Eur, naujų pamatų betonavimas 2702,45 Eur. Įrodymai apie darbininkų maitinimo išlaidas 23,17 Eur sumai nepateikti, todėl teismas neturi pagrindo šią sumą laikyti pagrįsta (CPK 185 str.). Iš viso iki santuokos sudarymo yra pagrįsta 8005,53 Eur (2 896,20+2406,88+2702,45) išlaidų. Šios sumos 39 procentai – 3122,16 Eur priskiriama ieškovės daliai.

32. Teismas atmeta ieškovės nurodomus 20,88 Eur už metalinės sijos montavimą II aukšte, kadangi kaip nurodo pati ieškovė, eksperto D. K. šios sąnaudos yra jau priskirtos prie stogo įrengimo darbų, todėl papildomai jų įtraukti į sąmatą nėra pagrindo.

33. Stogo dengimo medžiagos ir darbai pagal eksperto paskaičiavimus 3838,25 Eur, tačiau turi būti pridėta iš UAB „Gotinga“ įsigytos medžiagos, atmetus 202,32 Eur už „Tyvek“ plėvelę (4378,91-202,32) 4176,59 Eur (1 t., b. l. 26). Iš viso 8014,84 Eur (3838,25+4176,59). ); 2013-10-08 sutartį-užsakymą dėl statybinių medžiagų pirkimo su UAB „Gotinga“ sudarė R. O., sąskaitos apmokėjimui už medžiagas taip pat išrašytos R. O. (1 t., b. l. 26-32).

34. Privažiavimo prie namo ir sklypo formavimo medžiagos ir darbai pagal ekspertizės akto rašytinius paaiškinimus sudaro 2323,84 Eur, tačiau ieškovė nurodė, kad tik pusė šių darbų buvo atlikta jai gyvenant santuokoje su R. O., todėl turėtų būti skaičiuojama ½ dalis, t. y. 1161,92 Eur.

35. Tvoros tvėrimo medžiagos ir darbai pagal ekspertizės aktą 1953,31 Eur, tačiau pagal antstolės R. P. faktinių aplinkybių protokole užfiksuotą kuolelių skaičių (5 t., b. l. 117), ši suma patikslinama bei pridedama 728,70 Eur suma už žalios vielos tvoros segmentus pagal sąskaitą (3 t., b. l. 77), iš viso 2603,01 Eur (1953,31-521,4+442,4+728,70).

36. Garažo vartai ir jų montavimas pagal ekspertizės aktą 1021,71 Eur.

37. Iš viso po santuokos sudarymo bendrų sutuoktinių lėšų į namo rekonstrukciją įdėta 31050,40 Eur (8829,41+5523,07+3897,14+8014,84+1161,92+2603,01+1021,71), ieškovei tenkanti ½ dalis sudaro 15525,20 Eur

38. Iš viso ieškovei tenkanti investicijų į nekilnojamojo turto pagerinimą dalis sudaro 18647,36 Eur (15525,20+3122,16). Ši suma priteistina ieškovei iš atsakovo D. O., ieškovei įrodžius, kad turtas buvo pagerintas jos lėšomis (CPK 178 str.).

Dėl procesinių palūkanų.

39. Tenkintinas taip pat ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovų solidariai procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnis). Procesinės palūkanos atlieka kompensuojamąją funkciją, nes jos skirtos atlyginti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusius, kreditoriaus nuostolius, o pagrindas jas priteisti yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju ir dėl to jo kreditorius kreipėsi į teismą. Atsakovams praleidus terminą įvykdyti piniginę prievolę ir teismui priėmus dėl to teismo sprendimą, kyla piniginės prievolės neįvykdymo teisinės pasekmės – mokėti ieškovei įstatyme numatytas 5 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojant nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl iš atsakovų priteistina 5 procentų metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą – 18647,36 Eur, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme (2016-10-11) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str., 6.210 str. 1 d.).

Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu (Actio Pauliana)

40. Ieškovė, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas D. O. būdamas skolingas ieškovei į jo namo statybas investuotas lėšas, jam priklausantį turtą perleido atsakovei J. B., tuo pažeisdamas ieškovės, kaip kreditorės teises, prašo taikyti CK 6.66 str. įtvirtintą actio Pauliana institutą ir pripažinti negaliojančia tarp atsakovų D. O., S. R. J. ir J. B. 2016-05-11 sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį.

41. Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių šis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Actio Pauliana tikslas yra pripažinus skolininko sudarytą sandorį negaliojančiu taikyti restituciją, sugrąžinant skolininkui turtą, kurį jis nesąžiningai perleido tretiesiems asmenims, ir šio turto sąskaita patenkinti kreditoriaus reikalavimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2013, ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pabrėžiama, kad, taikydami šį institutą, kaip vieną išimtinių sandorių negaliojimo atvejų, teismai turi užtikrinti kreditoriaus, skolininko ir jo turtą įsigijusio trečiojo asmens interesų pusiausvyrą. Atsižvelgdamas į tai, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai plėtojamoje praktikoje yra išskyręs tokias būtinas actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Šiame nutarime taip pat akcentuota, kad sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sąlygų visetui, t. y. nenustačius bent vienos nurodytų sąlygų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pripažinti sandorį negaliojančiu.

42. Byloje nustatyta, kad ieškovė savo lėšomis pagerino atsakovų D. O. ir S. R. J. nekilnojamąjį turtą, todėl turi reikalavimo teisę į atsakovus. Dėl ginčijamo sandorio atsakovų turtas sumažėjo, atsakovai neturi pakankamai turto patenkinti ieškovės reikalavimą.

43. Aiškinant antrąją actio Pauliana taikymo sąlygą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad vienas iš atvejų, kai laikoma, kad kreditoriaus teisės yra pažeidžiamos, kaip apibrėžta CK 6.66 straipsnio 1 dalyje, yra tai, kada skolininkas jam priklausantį turtą parduoda už aiškiai mažesnę kainą, nei yra vertas, ir po tokio sandorio sudarymo kreditorius negali išsiieškoti skolos, nes skolininko gautos už parduotą turtą sumos ir likusio skolininko turto gali neužtekti skolai grąžinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-729/2013). Pareikštame ieškinyje ieškovė būtent ir įrodinėjo paminėtą materialųjį teisinį faktą, kad Turtą atsakovai perleido už aiškiai per mažą kainą- 5000 Eur, neatitinkančią ne tik rinkos, bet ir viešame registre nurodytos kainos, taip apribodami ieškovės teisę patenkinti savo reikalavimus iš parduoto atsakovų turto. Atsakovai nepateikė įrodymų apie savo turimas santaupas, kitą turimą turtą, iš kurio būtų galima išieškoti, o byloje esantys įrodymai apie kredito įstaigose turėtas lėšas tik patvirtina, kad atsakovai tokio dydžio, kuris reikalingas ieškinio sumai atlyginti, santaupų banko sąskaitose neturi, jų gaunamos lėšos yra išleidžiamos kasdieniniams poreikiams patenkinti.

44. Kasacinio teismo teisminėje praktikoje yra akcentuojama, kad vertinant trečiojo asmens nesąžiningumą, kuris, palyginti su skolininko nesąžiningumu, gali būti ne taip aiškiai išreikštas, nereikalaujama, kad jo žinojimas būtų nukreiptas į konkretų kreditorių, užtenka, kad trečiasis asmuo žinotų, jog toks sandoris sukels ar sustiprins skolininko nemokumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 20 d. nutartis, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2013; 2013 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-88/2013). Aplinkybė, ar atsakovė J. B. turėjo žinoti ir žinojo, kad ginčo sandoriai atsakovams D. O. ir S. R. J. yra aiškiai nenaudingi, gali būti nustatyta tik išsiaiškinus, kokia ginčo sandorių sudarymo metu buvo atsakovų turtinė padėtis ir ar turto pardavimo kaina nebuvo esmingai mažesnė už jo rinkos kainą. Atsakovė J. B. yra D. O. dukra, todėl aplinkybė, kad 2011 m. birželio 21 d. D. O. savo sūnui R. O. padovanojo butą, esantį (duomenys neskelbtini), buvo žinoma, šia aplinkybe ji rėmėsi ir šioje byloje, teigdama, kad tėvas taip paskirstė savo turtą- broliui padovanojęs butą, o jai pažadėjęs padovanoti namą. Taigi atsakovas D. O. ginčijamu sandoriu perleido paskutinį jo turėtą nekilnojamąjį turtą. Kaip jau minėta, D. O. ir jo sutuoktinės kasdienės pajamos pakankamos tik kasdieniams poreikiams patenkinti, todėl nekilnojamojo turto pardavimas už 5000 Eur, kai 2016-05-05 vidutinė turto rinkos vertė VĮ Registrų centras duomenimis buvo 31300 Eur, t.y. daugiau kaip šešis kartus didesnė už pardavimo kainą, neabejotinai pažeidžia kreditorių teises ir leidžia konstatuoti abiejų sandorio šalių nesąžiningumą.

45. Nustatyta, kad egzistuoja ir ketvirtoji actio Pauliana instituto taikymo sąlyga, nes, atsakovai D. O. ir S. R. J. neprivalėjo sudaryti sutarties. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad privalėjimas sudaryti sandorį yra viena iš imperatyviųjų nuostatų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnis). Pareigos sudaryti sandorį atsiradimo pagrindas gali būti įstatymas, teismo sprendimas, taip pat tam tikros aplinkybės. Taigi jeigu skolininkas privalėjo sudaryti ginčijamą sandorį, tai jo pripažinti negaliojančiu actio Pauliana ieškinio pagrindu negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011). Tam tikrais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti ir dėl susiklosčiusių faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas. Tokiomis pripažintinos aplinkybės, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartą tomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012). Šiuo atveju jokio įstatymo, įpareigojančio parduoti turtą teismo sprendimo, jokių kitų aplinkybių nenustatyta, todėl daroma išvada, kad atsakovai sandorio sudaryti neprivalėjo.

47. Actio Pauliana instituto paskirtis – kompensavimas: skolininko sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu nėra pagrindinis šio ieškinio tikslas, o tik priemonė atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistą jo mokumą ir sugrąžinti skolininką į ankstesnę turtinę padėtį, kad kreditorius (kreditoriai) galėtų patenkinti savo reikalavimą. Pagal CK 6.66 straipsnio 4 dalį pripažinus sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu, turtas, buvęs pripažinto negaliojančiu sandorio objektu, skiriamas kreditoriaus reikalavimui patenkinti, nukreipiant į jį išieškojimą. Pagal kasacinio teismo praktiką nenukreipus kreditoriaus reikalavimo į skolininko perleistą turtą, nebūtų atkurta padėtis, buvusi iki kreditoriaus teisių pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-584/2006; 2010 m. sausio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-99/2010; kt.). CK 6.145 straipsnio 1 dalyje taip pat numatyta, kad restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidą, arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtą, pripažintas negaliojančiu ab initio arba dėl to, kad prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos.

48. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, spręstina, kad egzistuoja visos actio Pauliana ieškinio tenkinimui būtinos sąlygos, ir yra pagrindas 2016-05-11 tarp atsakovų D. O., S. R. J. ir J. B. sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį dėl gyvenamojo namo su žemės sklypu, esančių (duomenys neskelbtini) pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento actio Pauliana pagrindu (CK 6.66 straipsnio 1 dalis). Pripažinus sandorį negaliojančiu, bei atsakovams nepateikus įrodymų, kad 5000 Eur suma jiems buvo perduota, taikoma vienašalė restitucija ir ginčo turtas grąžinamas atsakovams D. O. ir S. R. J..

Dėl tariamo sandorio (CK 1.86 str. )

49. CK 1.86 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių padarinių) sudarytas sandoris negalioja. Tariamas sandoris yra niekinis ir sukelia teisines pasekmes, nurodytas CK 1.80 straipsnio 2 dalyje, t. y. restituciją.

50. Atsakovo D. O. teigimu, kaip atsakovės J. B. ir R. O. tėvas būdamas gyvas paskirstė savo turtą vaikams, taip išvengdamas paveldėjimo – sūnui paskyrė butą, o dukrai namą su žemės sklypu. Tokie atsakovo paaiškinimai neatitinka jo veiksmų, nes ginčo nekilnojamas turtas perleistas artimai giminaitei, už mažą kainą, vykstant ieškovės ir trečiojo asmens skyrybų procesui, praėjus tik dviem dienoms, kai ieškovė teismui pateikė priešieškinį. J. B. jau turi gyvenamąjį namą su žemės sklypu, o ginčo gyvenamasis namas buvo rekonstruojamas pagal projektą, kurį architektė parengė vadovaudamasi ieškovės ir R. O. pageidavimais jų lėšomis. Tikroji ginčo sutarties šalių valia buvo nukreipta į tai, kad formaliai perregistravus butą atsakovės J. B. vardu būtų išvengta ieškovės gyvenimo su trečiuoju asmeniu laikotarpiu investuotų lėšų į turto pagerinimą išieškojimo. Įvertinus nurodytas aplinkybes konstatuotina, jog sudarydamos ginčo sandorį šalys siekė sukurti tik išorinį tam tikrų teisinių santykių atsiradimo, pasikeitimo ar pabaigos vaizdą, nesiekė sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas, kad sandoris realiai nebuvo vykdomas, todėl 2016-05-11 nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis pripažintina negaliojančia (CPK 178 str., 185 str., CK 1.86 str.).

51. Kiti šalių argumentai neturi esminės reikšmės teisingam ginčo išnagrinėjimui, todėl teismas dėl jų atskirai nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

52. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, atlygintinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 str.). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.).

53. Ieškovė teisme pareiškė 2 savarankiškus reikalavimus, reikalavimas priteisti skolą patenkintas iš dalies – 95 proc., reikalavimas pripažinti negaliojančia 2016-05-11 sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį patenkintas pilnai – 100 proc. Taigi, patenkintų ieškovės reikalavimų dalis sudaro 93 proc. (100+95=195:200=0,98x100 proc.=98 proc.), o atmestų – 2 proc..

54. Ieškovė pateikė teismui įrodymus dėl 8020,15 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, 500 Eur už byloje atliktą teismo ekspertizę, 397,47 Eur (320,47 Eur už ieškinį + 77 Eur už apeliacinį skundą) sumokėto žyminio mokesčio, viso ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos sudaro 8917,62 Eur. Ieškinį tenkinus iš dalies, ieškovei patenkintų reikalavimų daliai iš atsakovų lygiomis dalimis priteistina po 2913,09 Eur bylinėjimosi išlaidos (8917,62 Eur x 98 proc. = 8739,27 Eur /3 = 2913,09 Eur) (CPK 88 str., 93 str. 1 d., CK 6.6 str.).

Atsakovė J. B. teismui pateikė rašytinius įrodymus dėl patirtų 700 Eur bylinėjimosi išlaidų advokatės N. G. teisinei pagalbai apmokėti nagrinėjant bylą pirmą kartą, 1500 Eur už advokatės D. Ž. teisinę pagalbą rengiant apeliacinį skundą, 1860 Eur už advokato padėjėjo N. Ž. teisinę pagalbą bei 438 Eur už apeliacinį skundą sumokėtą žyminį mokestį. (2 t., b. l. 125-127). Iš ieškovės atsakovei J. B. priteistinos bylinėjimosi išlaidos atmestų ieškinio reikalavimų daliai 89,96 Eur (4498 Eur x 2 proc. = 89,96 Eur).

Valstybė patyrė 25,16 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu nagrinėjant bylą pirmą kartą bei papildomai 17,34 Eur nagrinėjant iš naujo, iš viso 42,50 Eur.. Ieškovės reikalavimus patenkinus 98 proc. iš atsakovų lygiomis dalimis patenkintų reikalavimų daliai valstybei priteistina po 13,88 Eur bylinėjimosi išlaidų susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.

Iš ieškovės bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu atmestų reikalavimų daliai, neviršija nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl bylinėjimosi išlaidos iš ieškovės valstybei nepriteistinos (CPK 79 str., 80 str. 1 d. 1 p., 7 d., 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 93 str., 96 str., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355; b. l. 2).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš D. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) N. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 18647,36 Eur (aštuonioika tūkstančių šešis šimtus keturiasdešimt septynis eurus 36 ct) skolos, 5 procentus procesinių palūkanų nuo priteistos sumos (18647,36 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2016-10-11) iki teismo sprendimo įvykdymo.

. Pripažinti negaliojančia 2016-05-11 nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo - pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. 2-2755), taikyti restituciją ir grąžinti šį turtą D. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) S. R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš D. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) S. R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis po 2913,09 Eur (du tūkstančius devynis šimtus trylika eurų 9 ct) bylinėjimosi išlaidų N. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš ieškovės N. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 89,96 Eur (aštuoniasdešimt devynis eurus 96 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš D. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) S. R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis valstybei po 13,88 Eur (trylika eurų 88 ct) bylinėjimosi išlaidų susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

2016-10-11 Kauno apylinkės teismo nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės (turto arešto akto identifikavimo kodas 2016046681) paliekamos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.