- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-06-16
- Bylos Nr.
- 1-1077-1017/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-40143-2016-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Giedrė Norvilienė
- Kaltinamasis
- D. Č.
- Nukentėjusysis
- R. Ž.
- Civilinis atsakovas
- „Lietuvos draudimas“
- Advokatai
- Edvardas Steckis
viešame teisiamajame posėdyje, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje D. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, studijuojantis (duomenys neskelbtini) 2-e kurse, nevedęs, administracine tvarka baustas, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –BK) 281 straipsnio 1 dalyje, padarymu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. Č., vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisyklių 155 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 1086 redakcija) punkto reikalavimus, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent: jis 2016 m. rugpjūčio 24 d., apie 8.11 val., Vilniuje, vairuodamas G. Č. priklausantį automobilį Audi 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo Kęsgailių gatve nuo Šaulio gatvės pusės link Riaubonių gatvės ir, įvažiavęs į Kęsgailių bei Riaubonių gatvių lygiareikšmių kelių sankryžą, nedavė kelio iš dešinės artėjančiam automobiliui VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamam M. L., bei su juo susidūrė. Po to automobilis Audi 100, tęsdamas judėjimą į priekį ir sukdamasis pagal laikrodžio rodyklę, partrenkė ir sužalojo kairiuoju Kęsgailių gatvės kelkraščiu ėjusį pėsčiąjį R. Ž., kuriam dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Be visiško kaltinamojo prisipažinimo, jo padarytą nusikalstamą veiką įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie pripažintini įrodymais.
Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis D. Č. kaltu prisipažino visiškai, gailėjosi. Nurodė, kad buvo neatsargus ir dėl įvykio atsiprašė nukentėjusiojo. Paaiškino, jog įvykio dieną važiavo su tėčiu, vairavo jo automobilį Audi 100. Privažiavęs Riaubonių – Kęsgailių gatvių sankryžą manė, kad jo kelias yra pagrindinis, nors sankryža buvo lygiareikšmė, ir nepastebėjo iš dešinės pusės atvažiuojančio automobilio VW Golf. Jį pamatęs bandė stabdyti, tačiau eismo įvykis įvyko vis tiek. Po smūgio jo automobilis sukosi pagal laikrodžio rodyklę ir kairės pusės galine dalimi kliudė pėsčiąjį – tai matė pats. Iš karto po įvykio jis pats buvo šoke, todėl kartu buvęs jo tėtis iškvietė greitąją medicininę pagalbą bei policiją. Po įvykio ryšius su nukentėjusiuoju palaiko jo tėtis, jis vežė nukentėjusįjį į reabilitacijas. Tėčio bendrauti su nukentėjusiuoju prašė jis pats. Pažymėjo, kad susitaikyti su nukentėjusiuoju buvo bandoma, jie jo to prašė, tačiau kai bandė susitaikyti, apie žalos sumą kalbėta nebuvo. Tiesiog tėtis, nepaisant to, kad draudimo kompanija nukentėjusiajam jau buvo išmokėjusi 3 000 Eur, siūlė sumokėti dar 1 500 Eur, tačiau nukentėjusysis norėjo dar 3 000 Eur, o jie tokių pinigų neturi. Mano, jog civilinis ieškinys yra nepagrįstas, nes draudimo kompanija nukentėjusiajam sumokėjo pakankamai, o jie tikrai neturi tiek pinigų, kiek nukentėjusysis prašo.
Dėl civilinio ieškinio apklaustas teisiamajame posėdyje nukentėjusysis R. Ž. nurodė, kad jo galutinis reikalavimas yra atlyginti papildomai 2 000 Eur neturtinės žalos, taip pat advokato išlaidas, kurios sudaro 200 Eur. Paaiškino, kad iki šio įvykio neturėjo jokių sveikatos sutrikimų, tik anksčiau, žaisdamas futbolą, buvo susižeidęs dešinės kojos kelį. Nurodė, kad jį reikėjo vežti invalido vežimėliu, ir už jo naudojimą sąskaita nebuvo išrašyta. Kaltinamasis jam tai kompensavo, perduodamas 200 Eur tuo metu, kai vežė jį į sanatoriją. Šią pinigų sumą vėliau jis sumokėjo gydytojams.
Teisiamojo posėdžio metu civilinio atsakovo „Lietuvos draudimas“ atstovė I. K. dėl civilinio ieškinio nurodė, kad neturtinė žala nukentėjusiajam atlyginta pilnai. Išmokėdami pinigų sumą jie rėmėsi medicininiais dokumentais ir gydytojas – ekspertas priėmė tokį sprendimą. Vėliau, gavę papildomus dokumentus, juos įvertino, ir papildomai kompensavo nukentėjusiajam dar 1 000 Eur. Pažymėjo, kad, esant nesunkiam sveikatos sutrikdymui, 4 000 Eur neturtinės žalos suma yra tikrai pakankama.
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis R. Ž. nurodė, kad 2016 m. rugpjūčio 24 d., apie 8.00 val., ėjo Kęsgalių gatvės dešiniuoju kelkraščiu link Riaubonių gatvės. Artėdamas prie sankryžos su Riaubonių gatve pamatė Kęsgalių gatve priešpriešiais atvažiuojantį Audi markės automobilį. Kai buvo maždaug 15 m atstumu iki minėtos sankryžos, Audi automobilis įvažiavo į minėtą sankryžą. Tuo metu pastebėjo, kaip Riaubonių gatve iš kairės pusės į sankryžą įvažiavo VW Golf markės automobilis, ir automobiliai susidūrė. VW Golf automobilis priekine dalimi atsitrenkė į Audi automobilio dešinės pusės galinę dalį. Nuo smūgio į galinę dalį automobilis Audi, judėdamas į priekį, pradėjo suktis pagal laikrodžio rodyklę. Besisukdamas Audi automobilis galiniu kairiuoju kampu kliudė jį. Nuo smūgio jis pakilo į orą ir nukrito į kelio dešinėje pusėje, žiūrint jo judėjimo kryptimi, esantį griovį. Nukritęs apčiupinėjo savo kairę koją ir suprato, kad koja buvo sužalota. Prie jo pribėgo kažkokia moteris, po to priėjo kažkoks vyras, kuris iškvietė policiją ir GMP. Vėliau sužinojo, kad tai buvo Audi automobilio vairuotojo tėvas, kuris taip pat važiavo Audi automobilyje. Į įvykio vietą atvykę GMP medikai jį apžiūrėjo ir išvežė į ligoninę (b. l. 41-42).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas G. Č. nurodė, kad 2016 m. rugpjūčio 24 d., apie 8.00 val., važiavo automobiliu Audi 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo jo sūnus D. Jie važiavo Kęsgailių gatve nuo Šaulio gatvės pusės link Riaubonių gatvės. Buvo geras oras, švietė saulė, buvo giedra, kelio danga buvo sausa. Važiuodamas žiūrėjo tiesiai ir kelio nestebėjo. Kai jų automobilis įvažiavo į sankryžą su Riaubonių gatve, netikėtai iš dešinės pusės pastebėjo į sankryžą Kęsgailių gatve įvažiuojantį automobilį VW Golf, atstumas iki kurio buvo apie 5 m. Pajuto smūgį į jų automobilio dešinės pusės galinę dalį, į dešinį galinį sparną. Nuo smūgio į galinę dalį jų automobilis pradėjo suktis pagal laikrodžio rodyklę. Besisukdamas ir judėdamas į priekį jų automobilis kairės pusės galiniu kampu kliudė Kęsgailių gatve kairiuoju kelkraščiu link Kęsgailių – Riaubonių gatvių sankryžos ėjusį pėsčiąjį. Po pėsčiojo partrenkimo jų automobilis sustojo įvažiavime į Kęsgailių g. 16 namo kiemą. Išlipę iš automobilio, kitoje kelio pusėje, griovyje, pamatė gulintį vyrą. Priėjęs prie šio vyro. Paklausė, ką jam skauda. Vyras atsakė, kad skauda koją. Jis paskambino tel. 112 ir pranešė apie įvykį ir iškvietė GMP. Į įvykio vietą atvažiavę GMP medikai nukentėjusį vyrą apžiūrėjo ir išvežė į ligoninę. Jis su sūnumi ir kito automobilio vairuotoju liko įvykio vietoje įforminti įvykio (b. l. 56).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. L. nurodė, kad 2016 m. rugpjūčio 24 d., apie 8.10 val., vairavo automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir važiavo Riaubonių gatve link sankryžos su Kęsgailių gatve. Oro sąlygos buvo geros, saulėta, kelio danga buvo sausa. Privažiuodamas prie Riaubonių – Kęsgailių gatvių sankryžos, automobilį pristabdė ir važiavo apie 30 km/val. greičiu. Kadangi kliūties jam iš dešinės pusės nebuvo, todėl, nedidindamas greičio, įvažiavo į sankryžą. Staiga savo automobilio priekyje pamatė pilkos spalvos Audi 100 markės automobilį ir savo automobilio priekine dalimi atsitrenkė į jį. Nuo smūgio jo automobilį apsuko beveik 180 laipsnių kampu, o Audi 100 automobilis nuo smūgio taip pat pradėjo suktis ir besisukdamas judėjo į priekį, po to sustojo įvažiavime į Kęsgailių g. 16-o namo kiemą. Sustabdęs savo automobilį, išlipo. Už sankryžos, griovyje pamatė gulintį vyrą. Šį vyrą prieš susidūrimą su Audi automobiliu jis matė einantį Kęsgailių gatve kelkraščiu link sankryžos su Riaubonių gatve. Iš Audi automobilio išlipo vyras, kuris pribėgo prie gulinčio pėsčiojo, paskambino savo telefonu ir iškvietė GMP. Jis pats eismo įvykio metu nenukentėjo. Vyras, kuris telefonu iškvietė GMP ir policiją, buvo Audi automobilio vairuotojo tėvas. Į įvykio vietą atvažiavę GMP medikai, nukentėjusį vyrą išvežė į ligoninę, o jie visi su policijos pareigūnais liko forminti eismo įvykio (b. l. 58).
Ikiteisminio tyrimo metu Valstybinės teismo medicinos tarnybos teismo medicinos specialistas J. M. P. padarė išvadą, kad R. Ž. nustatyti sužalojimai – kairio kelio sąnario abiejų šoninių raiščių ir užpakalinio kryžminio raiščio bei dalinis sąnario kapsulės plyšimai su blauzdikaulio panirimu galėjo būti padaryti smūginiu kieto buko daikto, kuriuo galėjo būti automobilio priekinė buka dalis, per kairės kojos kelio sąnarį poveikiu, galimai esant fiksuotai kojos pėdai, aptariamo eismo įvykio metu. Sužalojimai vertinami nesunkaus masto sveikatos sutrikdymu (b. l. 45).
Eismo įvykio metu D. Č. buvo blaivus (alkotesterio „Drager Alcotest 7510“ parodymai, patikrinimo Nr. 352) (b. l. 32).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 6206/2016(01) nurodyta, kad eismo įvykio metu R. Ž. buvo blaivus, jo kraujyje etilo alkoholio nerasta (b. l. 53).
Eismo įvykio vietos plane (b. l. 3), fotolentelėse (b. l. 4-7) nurodyta eismo įvykio vieta, automobilių išsidėstymas, jų apgadinimai, o transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokoluose (b. l. 8-9, 13-14) bei papildomuose duomenyse apie eismo įvykį (b. l. 18) nurodyti automobilių apgadinimai.
Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 4-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio J. P. 2016 m. rugpjūčio 24 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2016 m. rugpjūčio 24 d., apie 08.15 val., iš Vilniaus apskrities VPK OVS gavo pranešimą, kad Riaubonių g. 16 įvyko eismo įvykis su nukentėjusiaisiais. Atvykę į įvykio vietą, pastebėjo eismo įvykį, kuriame buvo susidūrę du automobiliai – Audi 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilį Audi 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo D. Č., o automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – M. L.. Kartu su D. Č. važiavo jo tėvas G. Č.. Automobilis Audi 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo Kęsgailių gatve, o automobilis VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – Riaubonių gatve. Eismo įvykio metu nukentėjo pėsčiasis R. Ž., kuris skundėsi kairės kojos skausmu, todėl į vietą atvykusi GMP jį nuvežė į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę (b. l. 19).
Motyvuojamoji dalis
Dėl duomenų vertinimo ir veikos kvalifikavimo
BK 281 straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.
Kelių eismo taisyklių 155 punkte numatyta, kad lygiareikšmių kelių sankryžoje vairuotojas privalo duoti kelią iš dešinės artėjančioms transporto priemonėms.
Teismas, įvertinęs aukščiau nurodytų byloje surinktų bei teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visumą, sprendžia, jog byloje įrodyta, kad kaltinamasis D. Č. 2016 m. rugpjūčio 24 d., apie 8.11 val., Vilniuje, vairuodamas G. Č. priklausantį automobilį Audi 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 155 punkto nuostatas, kadangi Kęsgailių ir Riaubonių gatvių lygiareikšmių kelių sankryžoje nedavė kelio iš dešinės artėjančiam automobiliui VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir su juo susidūrė. Po automobilių susidūrimo automobilis Audi 100, tęsdamas judėjimą į priekį ir sukdamasis pagal laikrodžio rodyklę, partrenkė ir sužalojo kairiuoju Kęsgailių gatvės kelkraščiu ėjusį pėsčiąjį R. Ž., kuriam dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Iš nurodyto darytina išvada, jog dėl to, kad kaltinamasis pažeidė Kėlių eismo taisyklių nuostatas, įvyko dviejų automobilių susidūrimas, po ko, vienam iš jų toliau judant po susidūrimo, buvo partrenktas kelkraščiu ėjęs nukentėjusysis ir jam nesunkiai sutrikdyta sveikata. Taigi yra nustatytas priežastinis ryšys tarp kaltinamojo veiksmų bei kilusių padarinių.
Šią išvadą patvirtina kaltinamojo paaiškinimai teisiamojo posėdžio metu, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, specialisto J. M. Paliulio išvada, kitų dokumentų duomenys (eismo įvykio vietos plano, fotolentelių, transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo, papildomų duomenų apie eismo įvykį, tarnybinio pranešimo duomenys). Tokiais savo veiksmais kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje.
Dėl civilinio ieškinio
Nukentėjusysis R. Ž. šioje baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, kurį 2017 m. gegužės 31 d. teisiamojo posėdžio metu sumažino iki 2 000 Eur, taip pat prašė priteisti išlaidas advokato pagalbai apmokėti (b. l. 113-115).
Bylos duomenimis, civilinis atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ nukentėjusiajam yra atlyginęs jo patirtą turtinę žalą (7 968,07 Eur), dėl kurios priteisimo nukentėjusysis nepareiškė reikalavimo, ir 4 000 Eur neturtinę žalą (b. l. 103, 167). Nukentėjusysis prašo priteisti papildomai 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, kad jam iš viso būtų sumokėta 6 000 Eur neturtinė žala.
CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Bylos duomenimis nustatyta, kad dėl eismo įvykio metu nukentėjusiajam R. Ž. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata – nustatyti kairio kelio sąnario abiejų šoninių raiščių ir užpakalinio kryžminio raiščio bei dalinis sąnario kapsulės plyšimai su blauzdikaulio panirimu. Po eismo įvykio nukentėjusysis negalėjo dirbti iš viso 5 mėnesius, jis buvo gydytas stacionare 7 dienas (2016 m. rugpjūčio 31 d. – rugsėjo 6 d.), 2016 m. rugsėjo 1 d. atlikta kairio kelio sąnario operacija, po ko nukentėjusysis nešiojo gipso įtvarą 4 savaites, vėliau – ortopedinį įtvarą, uždrausta minti operuota koja 6 savaites po operacijos; skirtas 5 savaičių reabilitacinis gydymas; dėl įvykio metu patirtų sužalojimų nukentėjusiajam nuo 2017 m. sausio 26 d. iki liepos 25 d. nustatytas 55 procentų darbingumo lygis. Be to, gydymas tęsiamas iki šiol, yra išlikęs kelio sąnario nestabilumas, riboti judesiai, reikalinga kairio kelio artroskopija, atlaisvinimas, tęsti mankštas. Nukentėjusiojo teigimu, ateityje jo laukia kelio sąnario protezavimas.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad dėl eismo įvykio metu nukentėjusiojo patirtų sužalojimų jis patyrė fizinį skausmą, ilgai trukusį ir iš esmės iki šiol besitęsiantį gydymą, didelius judėjimo, kasdienio gyvenimo nepatogumus, pasikeitė jo gyvenimo kokybė, galimybė dirbti bei įsidarbinti, dėl ko nukentėjusysis patyrė ir dvasinius išgyvenimus. Kita vertus, byloje nustatyta, kad šiuo metu nukentėjusysis dirba, t. y. patirti sužalojimai neužkirto jam galimybės tęsti darbą, nėra konstatuotas nuolatinis darbingumo praradimas.
Atsižvelgiant į paminėtas bei kitas aplinkybes, reikšmingas neturtinės žalos dydžio nustatymui, tarp jų padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, pavojingumą (nusikaltimas neatsargus, kaltinamasis įvykio metu buvo blaivus, turėjo teisę vairuoti transporto priemones, automobilis buvo apdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu), į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punktu, draudimo kompanija, kurioje buvo sudaryta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, nukentėjusiajam privalo atlyginti maksimaliai 5 000 Eur neturtinę žalą, į kaltinamojo finansinę padėtį (Duomenys neskelbtini, studijuoja, dirba tik 2017 m. vasaros atostogų metu), taip pat suformuotą teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo esant panašiems sužalojimams eismo įvykio metu, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju atlygintinos neturtinės žalos dydis sudaro 4 000 Eur. Tai atitinka ir teisingumo bei protingumo kriterijus.
Įvertinus visas šias aplinkybes, teismas sprendžia, jog nukentėjusiajam yra atlyginta pakankamo dydžio neturtinė žala, todėl jo civilinis ieškinys dėl papildomos 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo atmestinas.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės
BK 39 straipsnio nuostatomis, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų tyčinį nusikaltimą, teismo motyvuotu sprendimu gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) yra ne mažiau kaip dvi šio kodekso 59 straipsnio 1 dalyje numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, ir 3) nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių.
Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta ir nėra ginčo dėl to, kad kaltinamasis D. Č. pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką – jis nėra teistas; be to, byloje nenustatyta kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Taip pat, įvertinus kaltinamojo parodymus bei elgesį ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant teisme, darytina išvada, kad nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltinamasis visiškai prisipažino dėl padarytos veikos ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.).
Kaltinamojo gynėjas prašė D. Č. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą aplinkybę – kaltininkas suteikė pagalbą nukentėjusiajam asmeniui, kadangi iš karto po įvykio, kaltinamojo prašymu, jo tėvas – liudytojas G. Č. iškvietė greitąją pagalbą, vėliau rūpinosi nukentėjusiuoju, vežė jį į reabilitaciją. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad kaltininkas suteikė nukentėjusiajam asmeniui pagalbą arba kitais aktyviais veiksmais išvengė ar bandė išvengti sunkesnių padarinių tada, kai kaltininkas aktyviais veiksmais siekė įsiterpti į įvykių eigą taip, kad padarinių visai neatsirastų arba, jeigu jie iš dalies jau buvo atsiradę, jų nepadaugėtų (pavyzdžiui, kaltininkas suteikia pirmąją medicinos pagalbą nukentėjusiajam, perkelia nukentėjusįjį nuo kelio važiuojamosios dalies į saugesnę vietą ir pan.); be to, aktyvūs kaltininko veiksmai, kuriais jis padeda nukentėjusiajam, turi sekti tuojau pat po įvykio, o ne vėlesnėse nukentėjusio asmens gydymo stadijose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-370/2013, 2012 m. liepos 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-299/2012). Taigi aplinkybės, kad nukentėjusiojo tėvas iškvietė greitąją medicinos pagalbą bei vėliau, nukentėjusiojo reabilitacijos metu vežė jį į gydymo įstaigą, negali būti vertinamos kaip kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktą.
Be to, byloje kilo ginčas, ar gali būti pripažinta kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte, – kaltininkas savo noru atlygino arba pašalino padarytą žalą. Nustatyta, kad nukentėjusysis pretenzijų dėl turtinės žalos atlyginimo neturi, visa jo patirta turtinė žala jam buvo atlyginta draudimo kompanijos – civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“. Be to, dalį turtinės žalos, kurios dydį pagrindžiančių įrodymų nukentėjusysis neturėjo, t. y. 200 Eur, kaltinamojo pavedimu, atlygino jo tėvas G. Č.. Be kita ko, byloje nustatyta (tai patvirtino tiek kaltinamasis, tiek ir nukentėjusysis), kad kaltinamojo tėvas vežė nukentėjusįjį reabilitacijos paslaugų atlikimui. Vadinasi, jeigu ne kaltinamojo nurodymu suteikta nukentėjusiajam paslauga, nukentėjusysis būtų turėjęs papildomų išlaidų dėl jo transportavimo į reabilitacijos įstaigą. Bylos duomenimis, daugiau neatlygintų išlaidų nukentėjusysis neturėjo, todėl kaltinamasis objektyviai negalėjo atlyginti didesnės turtinės žalos dalies. Be to, teismo vertinimu, paminėtą sumą sumokėjo kaltinamojo tėvas, kadangi kaltinamasis mokslo metų eigoje nedirba, jis dar mokosi, savo pajamų neturi, pagal bylos duomenis, dirbs tik dabar – 2017 m. vasaros atostogų metu, ir ši aplinkybė vertintina kaltinamojo naudai. Taip pat nustatyta, kad nukentėjusiajam iki įrodymų tyrimo pabaigos buvo atlyginta visa teismo nustatyta išmokėtina neturtinės žalos suma – 4 000 Eur. Šią sumą nukentėjusiajam sumokėjo AB „Lietuvos draudimas“, vykdydamas savo pareigą pagal draudimo sutarties ir Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nuostatas. Teismui nustačius, kad visa neturtinės žalos suma yra sumokėta, ir ši suma neviršija 5 000 Eur, kaltinamajam nėra pagrindo papildomai atlyginti neturtinę žalą nukentėjusiajam.
Vadinasi, nagrinėjamu atveju nustatyta, kad visa – tiek turtinė, tiek neturtinė žala nukentėjusiajam jau yra atlyginta. Nors didžiąją dalį šios žalos atlygino civilinis atsakovas AB „Lietuvos draudimas“, atkreiptinas dėmesys, kad tai buvo užtikrinta kaltinamojo valia, kadangi jis vairavo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdraustą automobilį. Be to, dalį nukentėjusiajam neatlygintos žalos, kaltinamojo pavedimu, savanoriškai atlygino jo tėvas, sumokėdamas 200 Eur bei neleisdamas kilti didesnei turtinei žalai – suteikdamas nukentėjusiajam transportavimo paslaugas. Teismo vertinimu, nurodytų aplinkybių visuma šiuo konkrečiu atveju sudaro pagrindo teigti, kad byloje nustatyta antra kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Priešingu atveju kaltinamojo padėtis dėl šiuo atveju taikytinų įstatymų nuostatų, reglamentuojančių žalos, kilusios dėl eismo įvykio, atlyginimo santykius, būtų nepagrįstai pabloginta. Juolab kad byloje nustatyta, jog kaltinamasis intensyviai bendravo su nukentėjusiuoju ir siekė su juo susitaikyti.
Taigi byloje nustatyta ir trečioji BK 39 straipsnio taikymo sąlyga – yra ne mažiau kaip dvi BK 59 straipsnio 1 dalyje numatytos kaltinamojo D. Č. atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nustatytos visos BK 39 straipsnyje numatytos sąlygos, todėl, atsižvelgus į kaltinamąjį charakterizuojančią medžiagą, yra pagrindo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39 straipsnį, kai yra lengvinančių aplinkybių, o baudžiamąją bylą nutraukti (BPK 303 str. 4 d.).
Asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais (įskaitant ir pagal BK 39 straipsnį), gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, tarp jų – uždraudimas naudotis specialia teise (BK 67 str. 2 d.). BK 68 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ar pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs kaltinamąjį charakterizuojančią medžiagą: kaltinamasis neteistas, nebaustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, charakterizuojamas teigiamai, teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga, kadangi šios vasaros atostogų metu jis dirbs vairuotoju – ekspeditoriumi, be to, automobiliu veža futbolo komandos žaidėjus į varžybas, sprendžia, kad kartu su bausme BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) netaikytina.
Dėl išlaidų už advokato pagalbą
Byloje pateiktas prašymas dėl nukentėjusiojo turėtų išlaidų už advokato pagalbą priteisimo, iš viso 200 Eur, kuris yra pagrįstas ir tenkintinas, priteisiant iš kaltinamojo nukentėjusiojo naudai 200 Eur išlaidų už advokato paslaugas (b. l. 116-117; BPK 106 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,
nusprendžia:
D. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 39 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Netenkinti R. Ž. civilinio ieškinio dėl 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Priteisti iš D. Č. R. Ž. naudai 200 Eur (du šimtus eurų) išlaidoms advokato paslaugoms apmokėti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.