- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-04-11
- Bylos Nr.
- 1-1595-946/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-12818-2018-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Arūnas Purvainis
- Kaltinamasis
- V. E.
- Advokatai
- Aleksandras Kuznecovas
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. E., gimusi (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, pagrindinio išsilavinimo, ištekėjusi, nedirbanti, neregistruota darbo biržoje, gyvenanti (duomenys neskelbtini), teista:
2013-10-25 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 284 str. 1 d. - laisvės apribojimu 8 mėn.;2013-11-11 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 284 str. 1 d. - laisvės apribojimu 1 m. 2 mėn. Vadovaujantis LR BK 64(1) str. bausmė sumažinta 1/3 – paskirta 8 mėn. laisvės apribojimo. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014-01-14 nutartimi, vadovaujantis LR BK 63 str.1, 4 d. subendrintos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-10-25 nuosprendžiu ir Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013-11-11 baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės, paskirta subendrinta bausmė - 1 m. 4 mėn. laisvės apribojimo;2014-06-17 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 138 str. 1 d. - laisvės atėmimu 10 mėn. LR BK 64 str. 1, 3 d. paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2014-01-14 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi, kuria subendrinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-10-25 nuosprendžiu ir 2013-11-11 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės, paskirta subendrinta bausmė – 1 m. laisvės atėmimo. LR BK 75 str. 1 d., 2 d. 6, 7, 8 p. tvarka laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams; 2015-04-23 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir pasiųsta atlikti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 17 d. nuosprendžiu paskirtą 1 metų laisvės atėmimo bausmę, bausmę atliekant pataisos namuose;2015-10-01 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 1 d. - laisvės atėmimu 1 m. Vadovaujantis LR BK 64(1) str. bausmė sumažinta 1/3 - paskirta 8 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis LR BK 64 str. 1, 3 d. prie 2014-06-17 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalies – 9 mėn. 8 d. pridėta paskirtos bausmės dalis ir paskirta subendrinta bausmė – 1 m. 3 mėn. 8 d. laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose (bausmę atlikusi), teistumui neišnykus;
kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. E. būdama apsvaigusi nuo alkoholio, 2018 m. kovo 10 d. apie 19.48 val., viešoje vietoje, Vytauto Didžiojo ir Laisvės gatvių sankryžoje, Kaišiadoryse, kitų asmenų akivaizdoje, elgdamasi įžūliai, demonstruodama nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tyčia, vieną kartą, pastūmė V. B. ir koja įspyrė tris kartus jai į pilvo sritį, taip sukeldama nukentėjusiajai V. B. fizinį skausmą bei nepaisydama elementarių elgesio ir moralės normų pažeidė nukentėjusiosios V. B. ir kitų asmenų teisę į saugią ir ramią aplinką ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Kaltinamoji V. E. dėl jai pareikšto kaltinimo prisipažino visiškai. Parodė, kad buvo neblaivi. Įvykis vyko Vytauto Didžiojo g. ir Laisvės g. sankryžoje, prie jos namų. Vedžiodama šunį susitiko V. B., jos dukrą K. ir Š. Taip gavosi, kad susipyko. Ji tada K. pastūmė, spyrė jai koja. Kur jai spyrė neatsimena. Gali būti, kad į pilvo sritį. Kiek kartų spyrė taip pat neatsimena. Nukentėjusioji tuo metu stovėjo. Buvo supykusi, nes K. kabinėjosi prie buvusio draugo, tuo laiku dar buvo jos esamas draugas. Pati nukentėjusioji V. B. tada pradėjo jai priekaištauti, pulti žodžiais. Šalia buvo K. B.. K. tada jau į konfliktą nesikišo. Galėjo būti, kad nukentėjusiajai įspyrė tris kartus koja. Po įvykio paskambino V. ir atsiprašė, kad buvo išgėrusi ir, kad taip išėjo. Nuo praėjusių metų neturėjo jokių konfliktų, stengiasi taisytis ir buvo įsidarbinusi paukštyne, laikiname darbe. Dabar nedirba. Darbo biržoje buvo anksčiau registruota, kur ir davė rekomendaciją į paukštyną. Dabar ten laikinų darbų nebėra. Gailisi dėl savo elgesio.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamosios parodymų jos kaltė byloje įrodyta ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu ištirtais įrodymais.
Nukentėjusioji V. B. parodė, kad 2018 m. kovo 10 d. apie 19.30 val. lauke ėjo su K. B. ir jo draugu G. Š.. Eidami Vytauto Didžiojo gatve pamatė V. E.. V. E. užsipuolė juos, ėmė keikti necenzūriniais žodžiais, pribėgusi pastūmė ją ir tris kartus įspyrė į pilvą. Dėl to pajautė skausmą, kuris ilgai dar jautėsi. Be to toks V. E. elgesys šokiravo, sukėlė nepasitenkinimą (b. l. 1).
Liudytojas G. Š. parodė, kad 2018 m. kovo 10 d. apie 19.30 val. lauke ėjo su K. B. ir jos motina V. B.. Eidami Vytauto Didžiojo gatve pamatė V. E.. Ji pamačiusi juos pradėjo šaukti garsiai necenzūriniais žodžiais, siundė ant jų su savimi turėtą šunį. Kaltinamoji tada priėjusi pastumė V.b.. Nuo pastūmimo V. atsitrenkė į gatvėje stovėjusį automobilį, o V. E. jai tada iš karto spyrė į pilvo sritį (b. l. 19-20).
Liudytoja K. B. parodė, kad su V. E. anksčiau buvo draugės, bet dabar pykstasi, nes ji draugauja su G. Š.. 2018 m. kovo 10 d. apie 19.30 val. lauke ėjo su motina V. B. ir G. Š.. Eidami Vytauto Didžiojo gatve pamatė V. E.. Ji pamačiusi juos pradėjo šaukti garsiai necenzūriniais žodžiais, siundė ant jų su savimi turėtą šunį. Kaltinamoji tada priėjusi pastūmė V. B. ir iš karto spyrė į pilvo sritį (b.l. 23-25).
Šioje byloje kaltinimo V. E. esmė buvo ta, kad ji būdama neblaivi viešoje vietoje, tai yra miesto gatvėje užgauliu elgesiu, įžūliais ir vandališkais veiksmais, kurie pasireiškė garsiu šūkavimu, fizinio smurto naudojimu nukentėjusiosios ir kitų aplinkinių atžvilgiu sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką. Tokia jo veika perduodant bylą teismui buvo kvalifikuota kaip nusikalstama veika, numatyta BK 284 straipsnyje.
Išanalizavus byloje ikiteisminio tyrimo metu surinktus ir teisme ištirtus įrodymus konstatuotina, kad kaltinimas V. E. pasitvirtino visiškai.
Kaip matyti iš pačios kaltinamosios parodymų, ji visiškai prisipažino padariusi jai inkriminuojamą nusikaltimą, iš esmės pripažino ir kaltinime nurodytas esmines faktines aplinkybes. Šias aplinkybes patvirtina byloje ištirti nukentėjusiosios ir kartu su ja įvykio metu buvę liudytojai. Teismas, ištyręs šiuos kaltinamosios, nukentėjusiosios ir liudytojų parodymus, išanalizavęs kitus byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad kaltinamosios padaryta nusikalstama veika yra įrodyta visiškai ir kvalifikuota tinkamai. Kaltinamoji viešoje vietoje elgėsi aiškiai nederamai, įžūliais veiksmai, kurie pasireiškė šaukimu necenzūriniais žodžiais, vandališku elgesiu, pasireiškusiu fizinio smurto naudojimu prieš nukentėjusiąją, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Taigi, ištirti įrodymai sudaro pagrindą konstatuoti, kad V. E. susiklosčiusioje situacijoje elgėsi iš tiesų įžūliai, agresyviai. Ji, kaip nustatyta, įvykio metu buvo neblaivi, todėl ši aplinkybė, teismo vertinimu, neabejotinai įtakojo jos tokį elgesį.
Baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą yra numatyta BK 284 straipsnyje. Pagal jį baudžiamoji atsakomybė taikoma asmeniui, kuris viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Teismų praktikoje viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje tokių asmenų buvo, ar ne. Teismui nekyla abejonių, kad kaltinamoji V. E. įžūliu, vandališku elgesiu ir grasinimais, pademonstruotais V. b. ir kitų aplinkinių asmenų atžvilgiu, nepagarbą demonstravo viešoje vietoje.
Byloje ištirti įrodymai patvirtina ir tai, kad V. E. veikė tiesiogine tyčia. Viešosios tvarkos pažeidimo padarymas tiesiogine tyčia reiškia, kad pažeidėjas suvokia, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numato, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to nori. Teismų praktikoje pripažįstama, kad padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Esant neapibrėžtai tyčiai, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ir tvarka bus sutrikdyta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-447/2012, 2K-437/2013, 2K-303/2014). Teismų praktikoje visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijunta pažeminti, šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-243/2006, 2K-248/2008, 2K-412/2009, 2K-563/2009, 2K-513/2010, 2K-450/2010, 2K-55/2011, 2K-135/2011, 2K-416/2013, 2K-491/2013, 2K-303/2014). Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, teismų praktikoje atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek laiko truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-397/2005, 2K-243/2006, 2K-248/2008, 2K-412/2009). Kaltininko veiksmus kvalifikuojant kaip viešosios tvarkos pažeidimą pagal BK 284 straipsnį nėra būtina, kad viešoji tvarka būtų pažeista, matant didelei žmonių miniai. Veika gali būti kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnį ir tada, kai kaltininkas, pažeisdamas viešąją tvarką, atitinkamai veikia bent vieno pašalinio asmens akivaizdoje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-452/2011).
Šios bylos kontekste teismas pažymi, kad kaltinamosios V. E. pademonstruoti įžūlūs veiksmai bei grasinimai, vandališkas elgesys viešoje vietoje – miesto gatvėje prieš V. B., kitų asmenų, buvusių įvykio vietoje, akivaizdoje, garsus šūkavimas necenzūriniais žodžiais yra neabejotinai įžūlūs ir vandališki veiksmai, kuriais demonstruojama nepagarba aplinkiniams ir aplinkai, jais šiurkščiai pažeidžiamos visuomenėje nusistovėjusios ir įstatymais įtvirtintos visuomenės narių bendro gyvenimo taisyklės. Šitaip viešoje vietoje elgdamasis asmuo neabejotinai supranta, kad pažeidžia viešąją tvarką, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis, ir to nori, todėl konstatuotina, jog kaltinamoji V. E. šią veiką padarė veikdama tiesiogine tyčia.
Šioje byloje ištirti įrodymai taip pat patvirtina, kad dėl kaltinamosios įžūlaus ir vandališko elgesio, grasinimų nesant tam jokios pateisinamos dingsties, tiek pati V. B., tiek ir kiti aplinkiniai buvo šokiruoti ir išgąsdinti, dėl šių kaltinamosios veiksmų į įvykio vietą buvo iškviesta policija. Todėl pagrįstai galima daryti išvadą, kad kaltinamajai įžūliais, ir vandališkais veiksmais bei grasinimais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, tai yra atsirado BK 284 straipsnyje numatyti padariniai.
Teismas pažymi ir tai, kad pagal BK 284 straipsnio dispoziciją veikos padarymo motyvas ir tikslas, konstatuojant šią veiką, nėra privalomi požymiai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-652/2007, 2K-249/2009, 2K-414/2010, 2K-450/2010, 2K-386/2013). BK 284 straipsnyje numatytas nusikaltimas gali būti padaromas dėl įvairių paskatų, tarp jų ir asmeninių. Dėl asmeninių paskatų padaryta veika, kuria pažeidžiama viešoji tvarka, gali būti kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnį kaip viešosios tvarkos pažeidimas, jei kaltininkas savo asmeniniams santykiams spręsti pasirenka viešą vietą ir būdą, kuriuo demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai bei sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-126/2006, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-55/2011, 2K-120/2011, 2K-445/2013).
Todėl nagrinėjamu atveju yra visiškai nesvarbu, dėl kokių priežasčių ar motyvų V. E. užsipuolė V. b. ir ėmė elgtis kitaip įžūliai viešoje vietoje ir ėmėsi vandališkų veiksmų. Svarbu yra tai, kaip nustatyta, kad ji elgėsi įžūliai, grasino ir elgėsi vandališkai viešoje vietoje, dėl ko buvo realiai sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, tai yra atsirado BK 284 straipsnyje numatyti padariniai.
Kadangi šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, todėl nustatytos pasekmės, tai yra sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, lemia pačios veikos baigtumo momentą. Iš to matyti, kad V. E. veika teisingai kvalifikuota kaip baigta nusikalstama veika, numatyta BK 284 straipsnyje.
Konstatuotina, kad visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma sudaro pagrindą V. E. pripažinti kalta padarius BK 284 str. numatytą nusikalstamą veiką ir už tai jai paskirti bausmę.
V. E. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji visiškai prisipažino padariusi nusikaltimą, kurio padarymu buvo kaltinama. Jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką, kurios padarymu yra kaltinama, ji padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).
Skiriant kaltinamajai bausmę (parenkant bausmės rūšį, taip pat skirtinos bausmės dydį) atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 str.).
V. E. yra anksčiau teista keturis kartus, iš jų du kartus už analogiškas nusikalstamas veikas – viešosios tvarkos sutrikdymus, paskutinį kartą nuteista realia laisvės atėmimo bausme, kurią jau atlikusi, tačiau teistumas jos neišnykęs, yra nedirbanti, anksčiau bausta ir administracine tvarka už administracinės teisės pažeidimus, padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, ji veikė tiesiogine tyčia, dėl ko darytina išvada, kad švelnesnės bausmės rūšys, kurios nėra susijusios su laisvės atėmimu, V. E. negali paveikti taip, kad jis daugiau nenusikalstų. Sistemingas nusikaltimų, administracinių nusižengimų darymas, dėl to neišnykęs teistumas patvirtina, kad V. E. yra recidyvistė (BK 27 str. 1 d.), kas teismui neleidžia pagrįstai manyti, kad švelnesnėmis bausmės rūšimis, nesusijusiomis su laisvės atėmimu, V. E. galėtų būti teisingai ir adekvačiai nubausta ir dėl to ateityje daugiau nenusikalsti. Todėl bausmės tikslams pasiekti, kaltinamajai už nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje, yra pagrindas paskirti su laisvės atėmimu susijusią bausmę - areštą, kurio dydis nustatytinas mažesnis nei sankcijoje numatytos tokios bausmės rūšies pagal įstatymą galimo nustatyti dydžio vidurkis.
Atsižvelgiant į tai teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., 304 str., 305 str. 1 d., 3 d., 6 d., 307 str. 1 d., 2 d., 4 d., 6 d., 7 d.,
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
V. E. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje ir skirti jai bausmę areštą 30 parų.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę areštą 20 parų. Bausmę atlikti areštinėje.
Vadovaujantis BK 66 str. į V. E. paskirtą arešto bausmę įskaityti laiką, išbūtą sulaikyme nuo 2018 m. kovo 22 d. iki 2018 m. kovo 23 d., šią vieną dieną laikinojo sulaikymo prilyginant vienai arešto parai.
V. E. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo ir juo paskirtos bausmės vykdymo pradžios, o nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti juo paskirtą bausmę, minėtą kardomąją priemonę panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.