Vilniaus apygardos teismo nutartis

1. Ieškovas A. C. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo teismo prašė panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus miesto skyriaus (toliau – NŽT) 2023-11-09 sprendimą Nr. 49SD-(14.49.136 ET) ir įpareigoti pakartotinai svarstyti ieškovo prašymą. Ieškovas nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2017-06-06 įsakymu Nr. 30-1366 „Dėl žemės (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“ patvirtino kitos paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas – sujungti įsiterpusį valstybinės žemės plotą su besiribojančiu žemės sklypu, nes laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų sklypo, bei patvirtino šio žemės sklypo plotą – 0,174 ha, pagrindinę paskirtį – kita, naudojimo būdą – daugiabučių gyvenamųjų namų ir bendrabučių teritorijos. Ieškovas 2023-09-22 prašymu kreipėsi į NŽT, prašydamas parduoti 174 kv. m. ploto įsiterpusį valstybinės žemės sklypą, su ieškovui besiribojančiu dalinės nuosavybės priklausančiu žemės sklypu (duomenys neskelbtini). NŽT 2023-11-09 raštu Nr. 49SD-(14.49.136 ET) informavo ieškovą, kad prašymo tenkinti negali. Nurodė, kad žemės sklypas (kad. Nr. (duomenys neskelbtini), un. Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), yra valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise, todėl kartu su prašymu turi būti pateiktas visų bendraturčių notariškai patvirtintas susitarimas dėl žemės sklypo pirkimo, o pateiktame 2023-09-22 notariniame susitarime nėra dar vieno bendraturčio sutikimo arba atsisakymo. Ieškovas nurodė, kad teikiant prašymą dėl žemės sklypo pardavimo jis pateikė NŽT žemės sklypo bendraturčių L. Š. ir R. Š. notaro patvirtintą 2023-09-22 atsisakymą pirkti aukščiau minimą įsiterpusį žemės sklypą. Teisės aktuose nėra nustatyta privalomojo reikalavimo pateikti žemės sklypo bendraturčių susitarimą dėl perkamo žemės sklypo dalių dydžio pirkimo, o parduodamo žemės sklypo dalių dydį privalo apskaičiuoti NŽT. Taigi, NŽT nepagrįstai reikalauja pateikti visų bendraturčių notariškai patvirtintą susitarimą dėl žemės sklypo pirkimo arba atsisakymą pirkti žemės sklypą. NŽT, atsisakydama tenkinti ieškovo prašymą pirkti žemės sklypą, nurodė, kad ieškovas pateikė prašymą pirkti neva visą 174 kv.m. ploto žemės sklypą ir dėl to jis privalo pateikti visų žemės sklypo bendraturčių susitarimą. Tačiau reikalavimo nurodyti perkamo žemės sklypo dalį ir pateikti žemės sklypo bendraturčių susitarimą dėl perkamo žemės sklypo dalių dydžio pirkimo nėra nustatyta, o parduodamo žemės sklypo dalis privalo apskaičiuoti NŽT. Tai patvirtina ir NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2017-10-10 raštas Nr. 49SFN-2247-(14.49.104.), kuriame nurodoma, jog nepateikus bendraturčių susitarimo, parduodamo valstybinės žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), dalys bus apskaičiuojamos proporcingai žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), bendraturčių nuosavybės teise turimoms dalims. NŽT kartu su prašymu buvo pateikti bendraturčių L. Š. ir R. Š. atsisakymai pirkti žemės sklypą, todėl remdamasi pateiktais dokumentais NŽT turėjo apskaičiuoti dalis proporcingai kitų žemės sklypo bendraturčių nuosavybės teise turimoms dalims (A. C. ir D. P.).

2. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad 0,0949 ha ploto žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas1) nuosavybės teise priklauso: 1) 0,0230 ha žemės ploto L. Š. ir R. Š.; 2) 0,0236 ha žemės ploto D. P.; 3) 0,0248 ha žemės ploto L. Š.; 4) 0,0235 ha žemės ploto ieškovui. Įsiterpęs 0,0174 ha ploto, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (objektui adresas nesuteiktas) (toliau – Žemės sklypas2) nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, kurį valstybinės žemės patikėjimo teise valdo NŽT. Tiek Žemės sklypo2 kadastro duomenų byloje, tiek ir 0,1123 ha ploto žemės sklypo kadastro duomenų byloje (sujungtas Žemės sklypas1 su Žemės sklypu2) savo sutikimus su paženklintomis žemės sklypų ribomis išreiškė F. R., L. Š. bei R. Š. ir ieškovas, tačiau nuo 2023-03-03 pasikeitė Žemės sklypo1 bendrasavininkė ir šiuo metu 236/949 dalį Žemės sklypo1 nuosavybės teise valdo D. P.. Ieškovas pageidauja įsigyti nuosavybės teise įsiterpusį Žemės sklypą2, o ne jo dalį, o D. P. pageidauja įsigyti įsiterpusio Žemės sklypo2 dalį. NŽT notariškai patvirtinto susitarimo dėl perkamo įsiterpusio Žemės sklypo2 dalių dydžių, kurį reglamentuoja LR Vyriausybės 1999-06-02 nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 papunktis, negavo, todėl šiai dienai Žemės sklypas2 nėra parduotas besiribojančio Žemės sklypo1 bendraturčiams, o nepateikus susitarimo, parduodamo valstybinės Žemės sklypo2 dalys bus apskaičiuojamos proporcingai Žemės sklypo1 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), bendraturčių nuosavybės teise turimoms dalims vadovaujantis LR Vyriausybės 1999-06-02 nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 papunktyje nurodytu teisiniu reglamentavimu. NŽT Vilniaus miesto skyriaus tiek 2023-09-15 raštu Nr. 49SD-11779-(14.49.136 E.) „Dėl informacijos pateikimo“, tiek ginčijamu Vilniaus miesto skyriaus 2023-11-09 raštu Nr. 49SD-14640-(14.49.136 E.) „Dėl informacijos pateikimo“, vadovaujantis CK bei teisės aktų, reglamentuojančių įsiterpusių valstybinės žemės sklypų pardavimą, nuostatomis, ieškovui pagrįstai buvo pasiūlyta pateikti bendraturčių notariškai patvirtintą susitarimą dėl Žemės sklypo2 pirkimo. Ieškovas, reaguodamas į NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2023-09-15 raštą, 2023-09-22 raštu, registracijos Nr. 49FP-5992, pateikė NŽT Vilniaus miesto skyriui papildomus dokumentus, tame tarpe ir R. Š. bei L. Š. 2023-09-22 atsisakymą nuo pirmumo teisės pirkti, tačiau nepatikslino savo 2023-07-28 prašyme išreikštos valios, t. y. pirkti visą Žemės sklypą2. Žemės sklypo bendraturtė D. P. taip pat pageidauja įsigyti nuosavybės teise Žemės sklypo2 dalį. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad įsiterpusį Žemės sklypą2 pageidauja pirkti du iš keturių Žemės sklypo1 bendraturčių, į tai, kad Žemės sklypui1 nėra nustatyta naudojimosi tvarka (įsiteisėjęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-05-30 sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-56-868/2023) bei į tai, kad ieškovas bei Žemės sklypo1 bendraturtė D. P. nepateikė notariškai patvirtinto susitarimo dėl Žemės sklypo2 dalių dydžio išsipirkimo, NŽT nuomone, šiai dienai Žemės sklypas2 nėra parduotas ieškovui.

3. Trečiasis asmuo D. P. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovas prašo panaikinti NŽT 2023-11-09 sprendimą, kuriuo atsisakoma tenkinti ieškovo 2023-09-22 prašymą parduoti 174 kv. m. ploto įsiterpusį valstybinės Žemės sklypą1 ir sujungti su ieškovui dalinės nuosavybės teise priklausančiu Žemės sklypu2. Šio žemės sklypo bendraturčiai yra ieškovas, L. Š., R. Š., D. P. (ankstesnė bendraturtė – F. R., mirusi (duomenys neskelbtini)). D. P., kaip savo tetos F. R. turto paveldėtoja, taip pat teikė prašymą NŽT dėl 32/174 dalies Žemės sklypo2 išpirkimo, tačiau NŽT pareikalavo pateikti naują bendraturčių notariškai patvirtintą susitarimą dėl Žemės sklypo pirkimo. Ieškovas nesutiko notariškai patvirtinti bendraturčių susitarimo dėl įsiterpusio žemės sklypo pirkimo anksčiau sutartomis proporcijomis ir NŽT patvirtintomis dalimis, nurodant, kad D. P. įsigis 32/174 dalį įsiterpusio žemės sklypo. Ieškovas tvirtino, kad F. R. mirus, jis pats vienas turi teisę pirkti visą įsiterpusį žemės sklypą. D. P. neatsisako savo ketinimų išpirkti 32/174 dalies įsiterpusio žemės sklypo ir sutinka patvirtinti notariškai bendraturčių susitarimą dėl žemės sklypo pirkimo, kuriame būtų nurodoma jos perkamo žemės sklypo dalis (32/174). Ieškovo nepagrįstas noras vienam išsipirkti visą įsiterpusį žemės sklypą yra vienintelė priežastis, kodėl NŽT reikalaujamas notaro tvirtinamas susitarimas dėl žemės sklypo pirkimo nėra pasiektas.

4. Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad įsiterpusių žemės sklypų pardavimą reglamentavo LR Vyriausybės 1999-06-02 nutarimas Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“, nuo 2024-03-29 LR Vyriausybės 1999-03-09 nutarimas Nr. 260 „Dėl kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių patvirtinimo“. Nutarimo Nr. 692 2.15 papunktyje buvo numatyta, kad laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų), jeigu šiuose plotuose negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypų, Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu gali būti parduodami ne aukciono būdu besiribojančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų privačios žemės sklypų savininkams arba išnuomojami besiribojančių valstybinės žemės sklypų nuomininkams. <...> Jeigu besiribojantis žemės sklypas valdomas bendrosios nuosavybės teise (nuomojamas kelių asmenų), nustatant parduodamo ar išnuomojamo įsiterpusio žemės ploto dalis bendraturčiai (nuomininkai) laikomi vienu savininku (nuomininku). Analogiška nuostata įtvirtinta ir šiuo metu įsiterpusių žemės sklypų pardavimą reglamentuojančio Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimo Nr. 260 „Dėl kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių patvirtinimo“ 81 punkte, kas reiškia, kad teisę pirkti įsiterpusį žemės sklypą turi visi besiribojančio žemės sklypo savininkai, jeigu nesusitariama kitaip. Ieškovas, neturėdamas visų žemės sklypo bendraturčių atsisakymo pirkti įsiterpusį žemės sklypą, neturi teisinio pagrindo įsigyti nuosavybėn visą įsiterpusį žemės sklypą.

7. Ieškovas A. C. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-07-03 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1. Ieškovas 2017 m. kreipėsi į NŽT prašydamas parduoti įsiterpusį valstybinės žemės sklypą. NŽT Vilniaus miesto skyrius 2017-10-10 raštu Nr. 49SFN-2247 (14.49.104.) „Dėl įsiterpusio valstybinės žemės sklypo pardavimo“ informavo Žemės sklypo Nr. 1 bendraturčius, kad „<...> atsižvelgiant į tai, kad pagal 2017-10-06 NTR CDB išrašą (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) žemės sklypas (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), prie kurio pageidaujama prijungti perkamą įsiterpusį laisvos valstybinės žemės sklypą (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), yra valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise kelių bendraturčių, reikia pateikti žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), savininkų notariškai patvirtintą susitarimą dėl perkamo žemės sklypo dalių dydžių ar kitų bendraturčių notariškai patvirtintą atsisakymą pirkti valstybinės žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), dalis. Nepateikus aukščiau nurodyto susitarimo, parduodamo valstybinės žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), dalys bus apskaičiuojamos proporcingai žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), bendraturčių nuosavybės teise turimoms dalims <...>“. Žemės sklypas (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), priklauso 4 bendraturčiams L. Š., R. Š., A. C., F. R. (mirusi, paveldėtoja D. P.). Atsižvelgiant į NŽT 2017-10-10 raštą Nr. 49SFN-2247-(14.49.104.) „Dėl įsiterpusio valstybinės žemės sklypo pardavimo“, buvo pateikti 2018-10-17 bendraturčių L. Š., R. Š. atsisakymas pirkti dalį žemės sklypo (t1, b.l.15) ir susitarimas 2019-12-09 A. C. ir F. R. dėl perkamų žemės sklypo dalių dydžių. Kadangi Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-56-868/2023, teisminio proceso Nr. 2-68-3-15627-2019-2, tarp Žemės sklypo Nr. 1 bendraturčių dėl šio žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, įsiterpusio žemės sklypo pardavimo procedūra buvo sustabdyta. Pasibaigus teisminiams ginčams, 2023-06-06 D. P. (paveldėtoja po F. R. mirties) pateikė NŽT prašymą, registracijos Nr. 49FP-4108, kuriuo buvo prašoma leisti išsipirkti 32/174 dalį žemės sklypo, un. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Prašoma buvo išpirkti 32/174 žemės sklypo dalį pagal 2019-12-09 susitarimą tarp A. C. ir F. R., t.y. būtent tokią pačią dalį kaip ir buvo numatyta 2019-12-09 susitarime tarp A. C. ir F. R.. NŽT Vilniaus miesto skyrius, atsakydamas į šį prašymą, 2023-07-14 raštu Nr. 49SD-9341- (14.49.136 E.) informavo D. P., kad atsižvelgiant į tai, kad žemės sklypas (kad. Nr. (duomenys neskelbtini), un. Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise, kartu su prašymu pirkti įsiterpusį 174 kv. m. ploto valstybinės žemės sklypą, Skyriui turi būti pateiktas naujas bendraturčių notariškai patvirtintas susitarimas dėl Žemės sklypo pirkimo. Kadangi teisminiai procesai dėl naudojimosi tvarkos pasibaigė, ieškovas kreipėsi žodžiu į NŽT darbuotoją kuri kuravo jo žemės sklypo pardavimą, ji paaiškino, kad tam, kad atnaujinti sustabdytą žemės sklypo procedūrą jis turi pateikti prašymą. Ieškovas 2023-07-28 kreipėsi su prašymu parduoti žemės sklypą, tai nebuvo naujas prašymas parduoti žemės sklypą, o buvo tęsiama dar 2017 m pradėta žemės sklypo pirkimo procedūra. NŽT 2023-09-15 raštu Nr. 49SD-11779-(14.49.136E.) informavo ieškovą, kad turi būti pateiktas naujas bendraturčių notariškai patvirtintas susitarimas dėl Žemės sklypo pirkimo. Ieškovas 2023-09-22 raštu, registracijos Nr. 49FP-5992, pateikė NŽT skyriui papildomus dokumentus, tame tarpe ir R. Š. bei L. Š. 2023-09-22 atsisakymą nuo pirmumo teisės pirkti, notarinio registro Nr. 11885, kuriuo R. Š. ir L. Š. atsisakė pasinaudoti pirmumo teise pirkti įsiterpusio Žemės sklypo 2 dalį. NŽT 2023-11-09 raštu Nr. 49SD-(14.49.136 ET) informavo pareiškėją, kad prašymo parduoti žemės sklypo tenkinti negali, nurodė, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini), yra valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise, kartu su prašymu pirkti įsiterpusį 174 kv. m. ploto valstybinės žemės sklypą, NŽT turi būti pateiktas bendraturčių notariškai patvirtintas susitarimas dėl žemės sklypo pirkimo, atkreipė dėmesį, kad pateiktame 2023-09-22 notariniame susitarime nėra dar vieno bendraturčio sutikimo arba atsisakymo, prašoma NŽT pateikti naują bendraturčių susitarimą, kurį būtų pasirašę visi sklypo bendrasavininkai;

7.2. Ieškovas nurodo, kad nuosavybės teisių į valstybei priklausantį žemės sklypo perleidimą reglamentuoja LR Vyriausybės 1999-04-02 nutarimas Nr. 692 ,,Dėl Naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ ir LR Vyriausybės nutarimas Nr. 260 „Dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“. LR Vyriausybės 1999-04-02 nutarimu Nr. 692 ,,Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ patvirtintų taisyklių 2.3 p. nustatyta, kad parduodant ar išnuomojant be aukciono naujus žemės sklypus, taikomos LR Vyriausybės 1999-03-09 nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ nuostatos. LR Vyriausybės nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (redakcija nuo 2022-04-16) 7 papunktyje nurodyta, kad kiekvieno gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio bendraturčio perkama žemės sklypo dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma atsižvelgiant į kiekvienam bendraturčiui priklausančią gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio dalį, į kurią neįskaitomos gyvenamojo namo ar kito statinio (pagrindinio daikto) priklausinių bendraturčių nuosavybės teise turimos dalys. Asmuo, turintis teisę ir norintis pirkti žemės sklypą, pagal Taisyklių 12 p. Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui pateikia prašymą parduoti žemės sklypą (jo dalį), jeigu žemės sklypą pageidauja pirkti du ar daugiau asmenų bendrosios (dalinės ar jungtinės) nuosavybės teise, jie pateikia prašymą, pasirašytą visų arba vieno iš jų, jei jis turi notaro patvirtintą įgaliojimą atstovauti kitiems asmenims. Šiame prašyme turi būti nurodyta: statinių ir įrenginių, esančių prašomame parduoti naudojamame žemės sklype, unikalūs numeriai; atsiskaitymo su valstybe už perkamą žemės sklypą būdas – iš karto ar išsimokėtinai; fizinio asmens tapatybę patvirtinančio dokumento arba užsienio juridinio asmens ar kitos užsienio organizacijos įregistravimo dokumento įstatymų nustatyta tvarka patvirtintą kopiją, išskyrus tuos atvejus, kai naudojamą žemės sklypą pageidauja pirkti užsienio juridinis asmuo ar kita užsienio organizacija, įsteigę Lietuvoje atstovybę ar filialą; naudojamo žemės sklypo plano, kuriame būtų pažymėti esami statiniai ir įrenginiai (jeigu jų yra ir kai prašymo parduoti žemės sklypą pateikimo metu prašomas parduoti žemės sklypas yra suformuotas), įstatymų nustatyta tvarka patvirtintą kopiją. Kai žemės sklype yra keli savarankiškai funkcionuojantys statiniai ar įrenginiai, NTR įregistruoti atskirais objektais (pagrindiniais daiktais), pateikiamame naudojamo žemės sklypo plane turi būti išskirtos kiekvienam tokiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalingos dalys ir nustatytas šių dalių plotas pagal Taisyklių 8 p. Taisyklių 13.1.3. p. nustato, kad jeigu prašyme nurodyti ne visi reikiami duomenys ar pateikti ne visi Taisyklių 12 p. nurodyti dokumentai, nustato iki 15 darbo dienų terminą jiems pateikti ir apie tai raštu praneša asmeniui. Jeigu per nustatytą laiką reikiami duomenys ir dokumentai nepateikiami, prašymas nenagrinėjamas ir kartu su pateiktais dokumentais grąžinamas asmeniui. Pagal Taisyklių 16 p. NŽT teritorinis padalinys, turėdamas visus Taisyklių 12 p. nurodytus dokumentus ir sprendimą suformuoti žemės sklypą, per mėnesį (Taisyklių 16.4 pap. nurodytu atveju mėnesio terminas pradedamas skaičiuoti nuo savivaldybės administracijos direktoriaus pateiktų duomenų gavimo): įregistruoja parduodamą valstybinės žemės sklypą NTR (jeigu parduodamas žemės sklypas šiame registre neįregistruotas) ir patikėjimo teisę į jį; taisyklių 8 p. nurodytu atveju pagal žemės sklypo planą nustato ir (ar) pagal Taisyklių 7 p. apskaičiuoja parduodamų žemės sklypo dalių dydį. Taigi, Taisyklės nenumato reikalavimo pateikti žemės sklypo bendraturčių susitarimą dėl perkamo žemės sklypo dalių dydžio pirkimo, o parduodamo žemės sklypo dalių dydį privalo apskaičiuoti NŽT. Taip pat neturi būti pateiktas notaro patvirtintas susitarimas dėl perkamų žemės sklypo dalių, nes teisės aktai nenumato tokio reikalavimo (CK 1.74 str.);

7.3. Teismas netinkamai taiko LR Vyriausybės 1999-06-02 nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“, kuris galiojo ieškovo skundžiamo NŽT 2023-11-09 rašto Nr. 49SD-14640-(14.49.136E.) „Dėl informacijos pateikimo“ priėmimo metu, 2.15 papunktį. Nutarimo 2.15 p. nustatyta, kad jeigu įsiterpęs laisvos valstybinės žemės plotas tiesiogiai ribojasi daugiau negu su vienu žemės sklypu, apie galimybę pirkti arba nuomoti šį plotą teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto rengimo organizatorius (šiuo atveju savivaldybės administracija) praneša raštu su įsiterpusiu laisvos valstybinės žemės plotu besiribojančių žemės sklypų savininkams ir (ar) nuomininkams jų deklaruotos gyvenamosios vietos ar buveinės adresais ir NŽT interneto svetainėje arba tik NŽT interneto svetainėje, jeigu deklaruotos gyvenamosios vietos ar buveinės adresai neįrašyti į LR gyventojų registrą ar Juridinių asmenų registrą, ne vėliau kaip prieš 20 darbo dienų iki detaliojo plano ar žemės valdos projekto, pagal kurį formuojamas šis įsiterpęs žemės plotas, rengimo pradžios. Besiribojančių žemės sklypų savininkai ir (ar) nuomininkai valią dėl įsiterpusio žemės ploto pirkimo ar nuomos turi pareikšti raštu pranešimą pateikusiam subjektui ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo pranešimo išsiuntimo arba informacijos NŽT interneto svetainėje paskelbimo, jeigu pranešimas nesiunčiamas. Kai prašymus parduoti ar išnuomoti įsiterpusį valstybinės žemės plotą pateikia keli besiribojančių žemės sklypų savininkai ir (ar) nuomininkai, savivaldybės administracijai jie turi pateikti rašytinį susitarimą dėl pageidaujamų pirkti ar nuomoti įsiterpusio žemės ploto dalių dydžio. Taigi, pirma, šiuo atveju susitarimas turi būti teikiamas savivaldybės administracijai, o ne NŽT, taigi kyla klausimas, kodėl šiuo atveju susitarimo bendraturčių ne pagal kompetenciją reikalauja NŽT; antra, prašymą reikia pateikti iki projekto rengimo pradžios, o ieškovo projektas jau yra parengtas ir net patvirtintas; trečia, 2.15 p. nuostata taikoma kai su įsiterpusiu žemės sklypu besiriboja keli žemės sklypai, ir kai nėra susitarimo parduodamo žemės ploto dydis besiribojančio žemės sklypo savininkui nustatomas proporcingai žemės sklypo kraštinės, kuria pageidaujančio pirkti įsiterpusį žemės plotą asmens privatus žemės sklypas ribojasi su įsiterpusiu laisvos žemės plotu, ilgiui. Vis dėl to, NŽT galėjo apskaičiuoti dalis pagal esamus pateiktus prašymus bendraturčių, nes buvo pateikti L. Š. ir R. Š. atsisakymai pirkti žemės sklypo dalis, buvo pateiktas ieškovo A. C. ir F. R. susitarimas, be to paveldėtoja D. P. pateikė pareiškimą/prašymą, kad nori išpirkti tokią pat dalį žemės sklypo, kaip ir buvo sutarta susitarime su ieškovu A. C.. Palikėjui mirus įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų perėjimas jo įpėdiniams. Palikimą priėmusiam įpėdiniui, neatsižvelgiant į tai, žinojo jis ar nežinojo esant atitinkamas palikėjo teises ar pareigas. Taigi, NŽT privalėjo priimti sprendimą pagal esamus susitarimus;

7.4. Ieškovas nesutinka su teismo teiginiu, kad ieškovas pageidauja nuosavybės teise įsigyti visą įsiterpusį Žemės sklypą Nr. 2, o ne jo dalį. Nei atstovas teismo posėdyje duodamas paaiškinimus, nei teiktuose teismui procesiniuose dokumentuose, niekada nebuvo nurodęs, kad ieškovas pageidauja nuosavybės teise įsigyti visą įsiterpusį Žemės sklypą Nr. 2. Priešingai, pateiktas susitarimas su F. R. patvirtina, kad buvo tikslas įsigyti žemės sklypo dalį. NŽT atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, „jei ieškovas būtų patikslinęs savo 2023-07-28 prašyme išreikštą valią, kad pageidauja pirkti žemės sklypo dalį, atsakovė būtų priėmusi sprendimą ir patvirtinusi tas žemės sklypo dalis, kokias pageidauja pirkti, jei bendraturčiai būtų susitarę, arba būtų paskaičiavusi parduodamo valstybinės Žemės sklypo Nr. 2 dalis proporcingai Žemės sklypo Nr. 1 bendraturčių nuosavybės teise turimoms dalims“. Skundžiame NŽT sprendime nebuvo nurodoma, kad ieškovas gali patikslinti savo prašymą, dėl to skundžiamas sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatyme nustatytų reikalavimų.