Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės D. P. atstovams advokatui Mindaugui Šimkūnui, advokato padėjėjui Evaldui Jankaičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. P. ieškinį atsakovams R. Š. ir L. Š. dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo ir atsakovų R. Š. ir L. Š. priešieškinį ieškovei D. P. dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų – A. C., Ž. C., Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė D. P. (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, vėliau ieškinį tikslino, paskutiniu patikslintu ieškiniu ieškovė prašo:

1. nustatyti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), kadastro numeris: (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką tarp bendraturčių D. P., A. C., L. Š. bei R. Š. pagal ieškovės D. P. siūlomą 2021-11-29 (matininko Š. L. parengtą) žemės naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių nustatymo planą:

2.1. žemės sklypo dalys, kuriomis naudojamasi individualiai:

Žemės sklypo dalys, kuriomis naudojamasi bendrosios dalinės nuosavybės teise:

2.2.1. D. P. bendrosios dalinės nuosavybės teise, nenurodant konkrečios vietos, naudosis ieškovės siūlomame plane geltona spalva pažymėta G dalimi (plotas: 21 m²), tamsiai pilka spalva pažymėta H dalimi (plotas: 3 m²), šviesiai ruda spalva pažymėta F dalimi (plotas: 30 m²). Bendras D. P. bendrosios dalinės nuosavybės teise naudojamas plotas sudaro 54 m²;

2.2.2. A. C. bendrosios dalinės nuosavybės teise, nenurodant konkrečios vietos, naudosis Ieškovės siūlomame plane šviesiai ruda spalva pažymėta F dalimi (plotas: 30 m²), geltona spalva pažymėta G dalimi (plotas: 21 m²). Bendras A. C. bendrosios dalinės nuosavybės teise naudojamas plotas sudaro 51 m²;

2.2.3. L. Š. bendrosios dalinės nuosavybės teise, nenurodant konkrečios vietos, naudosis ieškovės siūlomame plane mėlyna spalva pažymėta E1 dalimi (plotas: 31 m²), mėlyna spalva pažymėta E2 dalimi (plotas: 28 m²), mėlyna spalva pažymėta E3 dalimi (plotas 19 m²), tamsiai pilka spalva pažymėta H dalimi (plotas: 3 m²), geltona spalva pažymėta G dalimi (plotas: 23 m²). Bendras L. Š. bendrosios dalinės nuosavybės teise naudojamas plotas sudaro 104 m² (iš jų 78 m² plotu naudosis tik 3-ojo buto savininkė (L. Š.) ir 4-ojo buto savininkai (L. Š. ir R. Š.);

2.2.4. L. Š. ir R. Š. bendrosios dalinės nuosavybės teise, nenurodant konkrečios vietos, naudosis ieškovės siūlomame plane mėlyna spalva pažymėta E1 dalimi (plotas: 29 m²), mėlyna spalva pažymėta E2 dalimi (plotas: 25 m²), mėlyna spalva pažymėta E3 dalimi (plotas 18 m²), tamsiai pilka spalva pažymėta H dalimi (plotas: 3 m²), geltona spalva pažymėta G dalimi (plotas: 21 m²). Bendras L. Š. ir R. Š. bendrosios dalinės nuosavybės teise naudojamas plotas sudaro 96 m² (iš jų 72 m² plotu naudosis tik 3-ojo buto savininkė (L. Š.) ir 4-ojo buto savininkai (L. Š. ir R. Š.) ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad ginčas tarp ieškovės ir atsakovų kilo dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių nustatymo. Nekilnojamojo turto registro duomenimis pastato (unikalus numeris: (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – Pastatas) bendras plotas sudaro 159,44 m². Nurodė, kad pastate yra 4 (keturi) gyvenamosios paskirties butai: A. C. priklauso 39,40 m² ploto butas (unikalus numeris: (duomenys neskelbtini)), D. P. priklauso 39,60 m2 ploto butas (unikalus numeris: (duomenys neskelbtini)), L. Š. priklauso 41,74 m² ploto butas (unikalus numeris: (duomenys neskelbtini)), L. Š. ir R. Š. priklauso 38,70 m² ploto butas (unikalus numeris: (duomenys neskelbtini)). Nurodė, kad Nekilnojamojo turto registro duomenimis (duomenys neskelbtini) suformuotas 949 m² žemės sklypas, unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), kadastro numeris: (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas skirtingomis dalimis priklauso visiems bendraturčiams: A. C. nuosavybės teise priklauso 235 m² žemės sklypo, D. P. nuosavybės teise priklauso 236 m² žemės sklypo, L. Š. nuosavybės teise priklauso 248 m² žemės sklypo, L. Š. ir R. Š. nuosavybės teise priklauso 230 m² žemės sklypo. Ieškovė pažymi, jog šis civilinis ginčas dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių nustatymo į ginčo teiseną perėjo tik dėl bendraturčių L. Š. ir R. Š. netinkamo elgesio – šie paprasčiausiai nesistengė derinti visų bendraturčių interesų. Būtent ieškovė organizavo žemės sklypo naudojimo plano rengimą, atsižvelgė į šių jaunų žmonių, atsakovų pageidavimus. Ieškovės teigimu, jos siūloma žemės sklypo naudojimosi tvarka (planas) pagal atsakovų pageidavimus buvo keičiama tris kartus. Tačiau kiekvieną kartą ieškovės pasamdytam matininkui pakoregavus planą, atsakovai sugalvodavo vis naujų argumentų, kodėl parengtas planas yra netinkamas. Net 2021 m. lapkričio 19 d. patikslintu priešieškiniu atsakovų pateiktas planas kardinaliai skiriasi nuo žemės sklypo plano, kurį atsakovai pateikė kartu su 2019 m. birželio 17 d. priešieškiniu. Ieškovės požiūriu, su 2021 m. spalio 19 d. patikslintu priešieškiniu atsakovai pradėjo tarsi visiškai naują bylą – jų reikalavimai radikaliai nauji, pareikšti po dviejų su puse bylinėjimosi metų. Pažymėjo, jog civilinėje byloje yra pateiktas 2018 metų rugpjūčio mėnesio žemės sklypo plano projektas. Šiame pradiniame plane atsakovams priskirtas plotas buvo sujungtas į vieną visumą, t. y. atsakovams buvo priskirti dideli žemės sklypo plotai. Tuomet atsakovai pareiškė, kad žemės sklypo naudojimosi tvarkos plane turi atsispindėti keturių butų savininkų interesai, kadangi gyvenamajame pastate adresu (duomenys neskelbtini) yra keturi butai, yra keturi butų savininkai. Pirmas butas priklauso A. C., antras butas priklauso D. P., trečias butas priklauso L. Š., o ketvirtas butas priklauso L. Š. ir R. Š.. Tai yra atskiri, savarankiški ir netapatūs butų savininkai, esą, žemės sklypo naudojimosi tvarka nustatoma atsižvelgiant į butų savininkų interesus, bet ne į šeimų interesus, todėl ir žemės sklypo naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių nustatymo plane turi atsispindėti visų bendraturčių (keturių butų savininkų) susitarimas dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos. Tokį žemės sklypo naudojimosi tvarkos pakeitimą matininkas Š. L. parengė 2018 m. rugpjūčio mėnesį, su juo sutiko (planą pasirašė) ir trečiasis asmuo A. C.. Tačiau prasidėjus civilinei bylai pagal pačių atsakovų pastabas matininko Š. L. pakoreguotas planas sulaukė kritikos (priešieškinio argumentų), jog žemė neva padalinta į daug mažų sklypelių. Toks argumentas yra tiesiog manipuliavimas skaičiais – ieškovės siūlomame plane sudėjus skirtingomis spalvomis pažymėtus L. Š. ir R. Š. bei L. Š. (skirtingiems butų savininkams) priskiriamus asmeninio ir bendro naudojimo žemės sklypus, jų atsakovams priskiriama tiek pat, kiek ir atsakovų siūlomame plane. Ieškovė nurodė, kad aktyviais veiksmais siekė suderinti matininko Š. L. parengtą planą su atsakovais, tačiau pastarieji su ieškove nebendradarbiavo. Ieškovė 2018 m. lapkričio 12 d. pateikė kreipimąsi, kuriuo prašė pasirašyti teikiamą žemės planą, o nesutikus su juo – pateikti motyvuotą atsakymą, be kita ko, nurodydama pastabas ir pageidavimus, į kuriuos atsižvelgus būtų pasiektas bendraturčių susitarimas. Atsakovai 2019 m. sausio 9 d. pateikė atsakymą, jog su ieškovės siūlomu planu nesutinka ir prašo pasirašyti atsakovų siūlomą planą. Atsakovai nenurodė visiškai jokių argumentų, kodėl ieškovės siūlomas planas jiems netinka. Ieškovė 2019 m. vasario 26 d. dar kartą kreipėsi į atsakovus ir nurodė konkrečius argumentus, kodėl nesutinka su ieškovės siūlomu planu. Ieškovė prašė planą suderinti su ieškove, atsižvelgiant į nesutikimo su UAB „Geonetas“ planu argumentus. Atsakovai 2019 m. balandžio 2 d. atsakovai pateikė analogišką prieš tai buvusiajam atsakymą, jog su ieškovės siūlomu planu nesutinka ir siūlo pasirašyti atsakovų pateiktą planą. Atsakovai visiškai neatsižvelgė į ieškovės pageidavimus, tiesiog reikalavo pasirašyti jų siūlomą planą, to nemotyvuodami. Ieškovės įsitikinimu, atsakovai neparodė jokios iniciatyvos bendradarbiauti su ieškove, nenurodydami jokių argumentų reikalavo ieškovę pasirašyti šios interesus akivaizdžiai pažeidžiantį UAB „Geonetas“ planą. Ieškovės nuomone, nagrinėdamas bendraturčių ginčą teismas turėtų atsižvelgti į aplinkybę, kad ginčas persikėlė į teismą tik dėl to, kad atsakovai pažeidė interesų derinimo principą, nes su ieškove visiškai nesiderėjo ir užkirto kelią taikiai (nesikreipiant į teismą) susitarti dėl žemės naudojimosi tarp bendraturčių tvarkos.

Atsakovai L. Š. ir R. Š. (toliau – atsakovai) atsiliepimo į ieškovės patikslintą ieškinį nepateikė.

D. P. paskirti individualiai naudotis žemės sklypu plane pažymėtu žydra spalva ir raide Al (plotas: 29 m², prie įėjimo iš gatvės į butą), A2 (plotas: 116 m²), A3 (plotas: 15 m² – užimtas D. P. priklausančiu ūkio pastatu 711 p) ir A 4 (plotas 33 m²), iš viso D. P. individualiai naudojamas plotas sudarytų 193 m²;

A. C. paskirti individualiai naudotis žemės sklypu plane pažymėtu raudona spalva ir raide B1 (plotas: 133 m²), B2 (plotas: 58 m², į šį plotą patenka ir A. C. priklausančiu ūkio pastatu 411/p užstatytas plotas). Bendras A. C. individualiai naudojamas žemės sklypo plotas sudarytų 191 m²;

D. P. bendrosios dalinės nuosavybės teise kartu su kitais bendrasavininkiais paskirti naudotis:

a) kartu su bendrasavininkiais A. C., L. Š. bei R. Š. paskirti naudotis plane tamsiai pilka spalva ir raide H pažymėta žemės sklypo dalimi (plotas: 7 m²);

b) kartu su bendrasavininkiu A. C. paskirti naudotis Plane šviesiai ruda palva pažymėta ir raide F žemės sklypo dalimi (plotas: 30 m², į šį plotą patenka gyvenamuoju namu užstatytas plotas);

c) kartu su bendrasavininkiu A. C. paskirti naudotis įvažiavimo į sklypą iš (duomenys neskelbtini) gatvės, pažymėto geltona spalva ir raide Y pažymėto žemės sklypo dalimi – 6 m². Bendras D. P. bendrosios dalinės nuosavybės teise naudojamas plotas sudarytų 43 m²;

A. C. bendrosios dalinės nuosavybės teise kartu su kitais bendrasavininkiais paskirti naudotis:

a) kartu su bendrasavininke D. P. bendrosios dalinės nuosavybės teise, paskirti naudotis plane šviesiai ruda spalva ir raide F pažymėta žemės sklypo dalimi (plotas: 30 m², į šį plotą patenka gyvenamuoju namu užstatytas plotas);

b) kartu su D. P., L. Š. ir R. Š. bendrosios dalinės nuosavybės teise paskirti naudotis plane tamsiai pilka spalva ir raide H pažymėta žemės sklypo dalimi (plotas: 8 m²)

c) kartu su bendrasavininke D. P. bendrosios dalinės nuosavybės teise paskirti naudotis įvažiavimo į sklypą iš (duomenys neskelbtini) gatvės pažymėto geltona spalva ir raide Y pažymėto žemės sklypo ploto dalimi – 6 m². Bendras A. C. bendrosios dalinės nuosavybės teise naudojamas plotas sudarytų 44 m²;

L. Š. ir R. Š. bendrosios dalinės nuosavybės teise kartu su kitais bendrasavininkiais paskirti naudotis:

a) jiems priklausančio gyvenamojo namo – butų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) užstatytu žemės sklypo plotu, pažymėtu mėlyna spalva ir raide M – 60 m²;

b) kartu su kitais bendrasavininkiais A. C. ir F. R. paskirti naudotis bendrosios dalinės nuosavybės teise Plane tamsiai pilka spalva pažymėta raide H žemės sklypo dalimi (plotas: 16 m²). Bendras L. Š. ir R. Š. naudojamas bendrosios dalinės nuosavybės teise, žemės sklypo plotas sudarytų 76 m², ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad (duomenys neskelbtini), esantis gyvenamasis namas unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas yra 159,44 m² susideda iš keturių butų: D. P. priklauso 39,60 m² ploto butas Nr. 1, unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), A. C. priklauso 39,40 m² ploto butas Nr.2, unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), L. Š. asmeninės nuosavybės teise priklauso 41,74 m² ploto butas Nr.3, unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), L. Š. ir R. Š. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso 38,70 m² ploto butas Nr. 4, unikalus numeris: (duomenys neskelbtini). Bendras abiejų atsakovų valdomų butų plotas yra 80,44 m², kas sudaro daugiau kaip ½ dalį viso gyvenamojo namo ploto. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) žemės sklype yra ir ūkiniai pastatai – pastatas, ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas plane Nr.7Il/p, priklauso D. P., pastatas, ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas plane Nr.411/p, priklauso A. C., pastatas, ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas plane Nr.511/p, priklauso L. Š. asmeninės nuosavybės teise pastatas, ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas plane Nr.6Il/p,; priklauso L. Š. ir R. Š. bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini), prie minėto gyvenamojo namo suformuotas 949 m² žemės sklypas, unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), kadastro numeris: (duomenys neskelbtini), kuris yra įgytas nuosavybėn asmenų, kuriems priklauso butai gyvenamajame name ir priklauso atitinkamai: D. P. nuosavybės teise priklauso 236 m² žemės sklypo, A. C. nuosavybės teise priklauso 235 m² žemės sklypo, L. Š. asmeninės nuosavybės teise priklauso 248 m² žemės sklypo, L. Š. ir R. Š. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso 230 m² žemės sklypo. Bendras abiem atsakovams priklausančios žemės sklypo dalies plotas sudaro 478 m². Nurodė, kad atsakovams nėra priimtinas su ieškiniu pateikto žemės sklypo naudojimosi tvarkos planas, todėl jie teikia siūlomą UAB „Geonetas“ 2021 m. spalio 19 d. paruoštą žemės naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių nustatymo planą. Pažymėjo, kad plane nurodyta žemės naudojimosi tarp bendrasavininkų tvarka atitinka Nekilnojamojo turto registre nurodytas bendraturčių nuosavybės teisės idealiąsias dalis, visi bendraturčiai turi priėjimą (privažiavimą) prie savo nuosavybės, naudojimosi tvarka užtikrina ginčų tarp bendrasavininkų išvengimą ateityje, planas parengtas atsižvelgus į visų bendrasavininkų interesus ir ilgainiui nusistovėjusį žemės sklypo naudojimąsi, yra racionalus. Plane nurodoma, kad bendram naudojimui yra paliekamas minimalus žemės plotas, siekiant kuo daugiau žemės sklypo perduoti bendraturčiams naudotis asmeniškai, taip pat atsižvelgiama į ieškovės pageidavimą būtinai įvažiuoti į jai priskirtiną naudotis žemės sklypo plotą iš (duomenys neskelbtini) gatvės. Taip pat pažymėjo, kad atsakovai atsisako galimybės patekti į jiems priskirtiną naudotis žemės sklypą iš (duomenys neskelbtini) gatvės, nes jie turi galimybę patekti į šį žemės sklypą iš (duomenys neskelbtini) gatvės.

Tretieji asmenys A. C., Ž. C., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimų į atsakovų patikslintą priešieškinį nepateikė.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovai prašė ieškinį tenkinti ir priešieškinį atmesti

Teismo posėdžio metu atsakovų atstovė prašė ieškinį atmesti ir priešieškinį tenkinti.

Teismo posėdžio metu trečiojo asmens A. C. atstovas prašė netenkinti ieškinio ir priešieškinio, nes šalių pateiktos naudojimo tvarkos negali būti įgyvendintos.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys ir priešieškinis netenkintini.

Byloje nustatyta, kad adresu (duomenys neskelbtini), daugiabučiame name ieškovei D. P. priklauso butas Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas yra 39,60 kv. m, atsakovei L. Š. priklauso butas Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas yra 41,74 kv. m, atsakovams L. Š. ir R. Š. priklauso butas Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas yra 38,70 kv. m, trečiajam asmeniui A. C. priklauso butas Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 39,40 kv. m. Taip pat adresu (duomenys neskelbtini), šalims ir trečiajam asmeniui A. C. priklauso ūkiniai pastatai (sandėliukai).

Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis adresu (duomenys neskelbtini) yra suformuotas 949 kv. m žemės sklypas, unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), kadastro numeris: (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas). Ieškovei nuosavybės teise priklauso 236 kv. m žemės sklypo, trečiajam asmeniui A. C. nuosavybės teise priklauso 235 kv. m žemės sklypo, L. Š. nuosavybės teise priklauso 248 kv. m žemės sklypo, R. Š. ir L. Š. ir nuosavybės teise priklauso 230 kv. m žemės sklypo, 0,0174 ha ploto įsiterpęs žemės sklypas nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai.

Ieškovė ieškiniu prašo nustatyti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), kadastro numeris: (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką tarp bendraturčių D. P., A. C., L. Š. bei R. Š. pagal ieškovės D. P. siūlomą 2021 m. lapkričio 29 d. (matininko Š. L. parengtą) žemės naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių nustatymo planą.

Atsakovai priešieškiniu prašo nustatyti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro numeris: (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką tarp bendraturčių D. P., A. C., L. Š. bei R. Š. pagal atsakovų L. Š. ir R. Š. teikiamą UAB „Geonetas“ 2021 m. spalio 19 d. paruoštą žemės naudojimosi kartu su kitais bendrasavininkais A. C. ir F. R. tvarkos tarp bendraturčių nustatymo planą.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai formuojamą praktiką bylose dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise turimo turto naudojimosi tvarkos nustatymo bendraturčių ginčą sprendžiančio teismo pareiga yra priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, atsižvelgiant į ginčo šalių turimas bendrosios nuosavybės dalis, įvertinant šalių nesutarimo priežastis, siekiant, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui. Siekdamas šių tikslų teismas turi vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis). Civilinių teisinių santykių subjektai (ginčo šalys), įgyvendami savo teises bei atlikdami pareigas, taip pat privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis). Nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką, prioritetas turėtų būti teikiamas susiklosčiusiai faktinei žemės naudojimo tvarkai. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvienu konkrečiu atveju, vadovaudamasis pirmiau nurodytais principais, teismas gali nukrypti nuo šios taisyklės, motyvuodamas kitokį tvarkos nustatymo būdą. Toks naudojimosi tvarkos nustatymas neprieštarauja CK 4.75 straipsniui ir atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007).

Bylose dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarkos nustatymo galioja šalių dispozityvumo principas – šalių pareiga byloje pateikti tinkamus ir atitinkančius racionalumo, patogumo bei mažiausios įtakos nusistovėjusiai tvarkai kriterijus naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo projektus. Teismo pareiga yra spręsti, ar pagal bendraturčių pateikus projektus galima nustatyti prašomą naudojimosi bendru daiktu tvarką. Teismas negali už bendraturčius parengti tinkamo naudojimosi daiktu tvarkos projekto, jis vykdo tik teisingumą konkrečiose bylose ir nėra tokius projektus rengianti institucija. Priešingu atveju būtų pažeisti šalių procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 12, 13, 17 straipsniai). Dėl to jeigu visi bendraturčių byloje pateikti naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos projektai yra netinkami ir ydingi, teismas turi teisę juos atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010). Šis teismo atsisakymas neužkerta kelio nesutariantiems bendraturčiams iš naujo kreiptis į teismą dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo pateikiant kitą naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarkos nustatymo projektą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-308-611/2017, 18 punktas).

Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad ir ieškovės ir atsakovų žemės naudojimo tvarkos planai yra įgyvendinami ir racionalūs.

Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų (el. b. 1 t., b. l. 159-160) matyti, kad įsiterpęs 0,0174 ha ploto žemės sklypas nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, kurį valstybinės žemės patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2017-06-06 įsakymu Nr. 30-1366 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“ patvirtino kitos paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas – sujungti įsiterpusį valstybinės žemės plotą su besiribojančiu žemės sklypu, nes laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų sklypo ir patvirtino šio žemės sklypo plotą – 0,1123 ha, pagrindinę paskirtį – kita, naudojimo būdą – daugiabučių gyvenamųjų namų ir bendrabučių teritorijos. Savo sutikimą su šio žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektu, išreiškė L. Š., R. Š., F. R. (ankstesnė ieškovė) ir A. C. pasirašydami Žemės sklypo (sklypų) formavimo ir pertvarkymo projekto Ml:500 sprendinių brėžinyje bei naujai suprojektuoto 0,1123 ha ploto žemės sklypo kadastro duomenų byloje. Iki šiol įsiterpęs 0,0174 ha sklypas nėra šalių įsigytas, nes NŽT sustabdė pardavimo organizavimą dėl nagrinėjamos civilinės bylos. Taip pat byloje nustatyta, kad atsakovai notariškai atsisakė pirkti įsiterpusį 0,0174 ha sklypą. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens atstovas nurodė, kad A. C. yra pasirengęs įsigyti visą įsiterpusį 0,0174 ha sklypą. Ieškovės poziciją dėl įsiterpusio 0,0174 ha sklypo iki šiol yra neaiški.

Teismas konstatuoja, kad įsiterpęs 0,0174 ha sklypas, kuris eina šalia (duomenys neskelbtini) gatvės, neabejotinai pakeistų ir šalių naudojimąsi tvarka. Todėl teismas sprendžia, kad neracionalu spręsti tik dalies sklypo naudojimo tvarka, kai jau faktiškai yra suprojektuotas šalims ženkliai didesnis sklypas, ir dėl to didesnio sklypo naudojimo tvarką irgi reikės nustatyti.

Ir ieškovės ir atsakovų naudojimo planas negali būti patvirtintas ir dėl to, kad ir ieškovė ir atsakovai yra numatė patekimą prie ūkinių pastatų (sandėliukų) iš (duomenys neskelbtini) gatvės, kai toks patekimas prieštarauja STR reikalavimams.

Vilniaus miesto savivaldybė pateikė į bylą išvadą (2022-10-14 d., Nr. A51-153037/22(2.14.2.12E-ŽEM) dėl galimybės privažiuoti/ įrengti įvažiavimą į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), iš (duomenys neskelbtini) gatvės. Išvadoje nurodė, kad įvažiavimai į žemės sklypus projektuojami vadovaujantis Statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. D1-233 „Dėl Statybos techninis reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ , patvirtinimo“, (toliau – Reglamentas), kuris nustato automobilių stovėjimo vietų, visų nuosavybės formų gatvių ir vietinės reikšmės kelių tiesimo, rekonstravimo ir remonto projektavimo techninius reikalavimus. Pažymėjo, kad Reglamento 22 punkte numatyta, jog Susisiekimo linijos suskirstytos į šešias pagrindines kategorijas: A – greito eismo gatvės; B – pagrindinės gatvės; C – aptarnaujančios gatvės; D – pagalbinės gatvės; E – pagrindinės pėsčiųjų ir dviračių eismo gatvės ir takai; F – pagalbiniai pėsčiųjų ir dviračių eismo takai. Atsižvelgiant į gatvių kategorijas, Reglamento 6 lentelėje nurodyti minimalūs atstumai tarp sankryžų ir įvažiavimų/išvažiavimų, dešiniaisiais posūkiais, kurių privalu laikytis įrengiant įvažiavimus/išvažiavimus į žemės sklypus. 2018 m. kovo 21 d. Vilniaus mieto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-1424 patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės vietinės reikšmės kelių sąrašas, kuriame numatyta, kad (duomenys neskelbtini) gatvė yra C kategorijos. Išnagrinėjus turimus dokumentus nustatyta, kad nuo (duomenys neskelbtini) gatvės sankryžos su (duomenys neskelbtini) gatve pageidaujama įrengti įvažiavimą apie 30 metrų atstumu nuo sankryžos. Pagal Reglamento nuostatas tokiu atstumu įvažiavimas iš (duomenys neskelbtini) gatvės (C kategorijos) į žemės sklypą (duomenys neskelbtini) negalimas, kadangi nebūtų užtikrinamas minimalus Reglamento 6 lentelėje numatytas 100 (50) m atstumas tarp įvažiavimų/išvažiavimų dešiniaisiais posūkiais. Pažymėjo, kad ir Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) plane, kuris buvo parengtas atsižvelgiant į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. kovo 27 d. įsakymą Nr. 30-585 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) duomenų nustatymo“ įvažiavimas į žemės sklypą buvo numatytas iš (duomenys neskelbtini) gatvės. Dėl naudojimosi tvarkos nustatymo žemės sklypu pažymėtina, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. birželio 6 d. įsakymu Nr. 30-1366 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“ buvo patvirtintas kitos paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektas (toliau – FPP), kurio tikslas – sujungti įsiterpusį valstybinės žemės plotą su besiribojančiu žemės sklypu. Šis FPP nėra įgyvendintas. Paaiškino, kad įgyvendinus FPP pasikeis žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribos ir plotas, todėl mano, kad neįgyvendinus FPP netikslinga žemės sklypui (duomenys neskelbtini) nustatyti naudojimosi tvarką, nes pertvarkius žemės sklypą tokio nekilnojamojo daikto – žemės sklypo, kuriam ketinama nustatyti naudojimosi tvarką, neliks ( el. b. 4 t., b. l. 85-86).

Teismas pažymi, kad trečiojo asmens Vilniaus miesto savivaldybės išvada (2022-10-14, Nr. A51-153037/22(2.14.2.12E-ŽEM) neatitinka Žemės sklypo performavimo ir pertvarkymo projektui, nes pagal projektą yra numatytas į sklypą patekimas ir iš (duomenys neskelbtini) gatvės (el. b. 4 t., b. l. 62). Šių neatitikimų šalys nepašalino. Teismo procesas vyksta vadovaujantis rungtyniškumo principu. Todėl teismas sprendžia, kad Vilniaus miesto savivaldybės pozicija pateikta išvadoje yra aktuali, nes pateikta vėliau, ir pagal išvadą patekimas į sklypą per (duomenys neskelbtini) gatvę yra negalimas.

Taip pat patekimas į sklypą per (duomenys neskelbtini) gatvę yra galutinai neišspręstas ir dėl to, kad nėra aišku kaip šalys ir trečiasis asmuo A. C. šį įvažiavimą įrengs, t. y. kokios reikalingos tam piniginių lėšų sąnaudos, kieno lėšomis tai bus atlikta, ar yra šalių ir trečiojo asmens susitarimas dėl šio įvažiavimo įrengimo.

Išvažiuojamojo teismo posėdžio metu NŽT atstovė akcentavo, kad ieškovė į savo butą ir faktiškai, ir pagal numatomas naudojimosi tvarkas patenka per valstybinę žemę, kai tam nėra nustatyto jokio servituto. Atstovė pažymėjo, kad visiems namo gyventojams patekimas yra numatytas per įvažiavimą iš (duomenys neskelbtini) gatvės.

Taip pat teismas sprendžia, kad ieškovės pasiūlyta naudojimosi tvarka yra ydinga šioje vietoje, kur atsakovams yra pasiūlytas žemės plotas t. y. punktai 19-20-21-22 (Š. L. planas, el. bylos priedų 59 lapas), kurio faktiškai naudojasi trečiasis asmuo A. C..

Iš šalių ir trečiojo asmens atstovų paaiškinimų bei išvažiuojamojo teismo posėdžio metu nustatyta, kad šalys ir trečiasis asmuo prie savo ūkinių pastatų (sandėliukų) šiuo metu faktiškai patenka per gretimą sklypą esantį (duomenys neskelbtini), tačiau tokiam patekimui jie neturi jokio teisinio pagrindo.

Kadangi byloje nustatyta, kad ir ieškovės ir atsakovų žemės naudojimosi planai yra ydingi dėl to, kad byloje nėra nenuginčytų duomenų, kad patekimas prie sandėliukų iš (duomenys neskelbtini) yra galimas, todėl nėra teisinio pagrindo patvirtinti ir ieškovės, ir atsakovų naudojimosi tvarkas. Naudojimosi tvarka turi numatyti galimybę žemės sklypo savininkams, t. y. ir ieškovei, atsakovams ir trečiajam asmeniui, patekti prie savo nekilnojamojo turto, t. y. butų ir ūkinių pastatų (sandėliukų). Taip pat byloje nėra jokių duomenų, kad yra reali galimybė įrengti įvažiavimą iš (duomenys neskelbtini) gatvės, nes nėra jokių duomenų, kiek tokio įvažiavimo įrengimas kainos, ir nėra duomenų, kad dėl įvažiavimo įrengimo tarp šalių nėra ginčo.

Atsižvelgiant į tai, kad byloje nustatyta, kad ir ieškovės ir atsakovų žemės naudojimo tvarkos negalima realiai įgyvendinti, ir nustatyta, kad jos nėra racionalios dėl jau faktiškai atliktų žemės sklypo pertvarkymo darbų, dėl to žemės sklypas faktiškai padidėjo 0,0174 ha, todėl ir ieškinys ir priešieškinis netenkinami.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Netenkinus nei ieškinio, nei priešieškinio šalių bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies nepriteistinos.

Netenkinus nei ieškinio, nei priešieškinio iš šalių lygiomis dalimis priteistina 27,12 Eur pašto išlaidų (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

teismas nusprendė:

Ieškinį ir priešieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės D. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 13,56 Eur (trylika eurų 56 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklalapyje, įmokos kodas 5662.

Priteisti iš atsakovų R. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) ir L. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis 13,56 Eur (trylika eurų 56 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklalapyje, įmokos kodas 5662.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.