- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-24
- Bylos Nr.
- 2S-222-479/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žydrūnas Bertašius
- Pareiškėjas
- E. K.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos E. K. atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. rugpjūčio 3 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjos E. K. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, antstolis K. K.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja kreipėsi į antstolį K. K. su skundu dėl antstolio veiksmų. Pareiškėja skunde nurodė, kad 2018 m. gegužės 9 d. gavo antstolio pranešimą dėl skolininko teisės pasiūlyti turto pirkėją ir iš šio pranešimo sužinojo, kad pažeisdamas CPK 681 straipsnio 1 dalies nuostatas, nedalyvaujant pareiškėjai ir neatsižvelgęs į jos nuomonę dėl areštuojamojo turto rinkos kainos, antstolis paskyrė ekspertizę areštuoto turto vertei nustatyti, tuo padidindamas vykdymo išlaidas ir pažeisdamas ekonomiškumo principą. Pareiškėja nurodė ir tai, kad paskyręs ekspertizę, antstolis apie priimtą patvarkymą pareiškėjos neinformavo. Skunde taip pat nurodoma, kad ekspertizė buvo atlikta 2018 m. balandžio 17 d., o turto arešto aktas Nr. S-l8-118-11175 surašytas tik 2018 m. gegužės 4 d., nors pagal CPK 681 straipsnio 1 dalies nuostatas tik surašęs turto arešto aktą ir esant šalių prieštaravimams dėl įkainojimo, antstolis gali paskirti ekspertizę turto vertei nustatyti. Dėl to pareiškėja skundu prašė nušalinti antstolį K. K. nuo skolos išieškojimo vykdymo bei paskirti kitą antstolį.
2. Antstolis K. K. 2018 m. birželio 4 d. patvarkymu pareiškėjos skundo netenkino ir kartu su vykdomąja byla perdavė jį nagrinėti Tauragės apylinkės teismui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Tauragės apylinkės teismas 2018 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi pareiškėjos skundą atmetė. Teismas nustatė, kad antstolis K. K. vykdo priverstine hipoteka užtikrintos skolos išieškojimą iš skolininkės E. K. išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos naudai. Teismas taip pat nustatė, kad 2018 m. kovo 6 d. turto arešto aktu buvo areštuotas skolininkei priklausantis priverstine hipoteka įkeistas turtas, tos pačios dienos patvarkymu paskirta turto vertės nustatymo ekspertizė, šie dokumentai skolininkei įteikti 2018 m. kovo 10 d. Įvertinęs vykdomojoje byloje esančią medžiagą teismas konstatavo, kad skirdamas areštuoto turto vertės nustatymo ekspertizę antstolis nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų. Teismas atsižvelgė į tai, kad nors turto arešto akte nebuvo nurodytas jo surašymo laikas ir vieta, tačiau skolininkė šį turto arešto aktą gavo ir prieštaravimų dėl turto vertės nereiškė. Teismas įvertino ir tai, kad skolininkė neįrodė aplinkybių, dėl kurių būtų galima nušalinti antstolį, todėl jos skundas buvo atmestas kaip nepagrįstas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
4. Atskiruoju skundu pareiškėja E. K. prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 3 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – nušalinti antstolį nuo vykdomosios bylos vykdymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
4.1. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad raginimas įvykdyti sprendimą skolininkei buvo įteiktas tinkamai. Apeliantės teigimu, su dokumentus priėmusiu R. Š. ji kartu negyveno, o apie skundžiamus antstolio veiksmus ji sužinojo tik 2018 m. gegužės 9 d.
4.2. Antstolio surašytas 2018 m. gegužės 4 d. turto arešto aktas neatitinka CPK 678 straipsnio 1 dalies 1 ir 13 punktų reikalavimų ir tuo buvo pažeistos skolininkės teisės, tačiau teismas šių aplinkybių tinkamai neįvertino.
4.3. Teismas nutartyje nepasisakė dėl skundo argumentų, jog turto vertės nustatymo ekspertizė atlikta 2018 m. balandžio 17 d., o turto arešto aktas surašytas tik 2018 m. gegužės 4 d., nors nesant turto arešto akto, ekspertizė negalėjo būti atlikta.
4.4. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad antstolis turėjo teisę paskirti turto vertės nustatymo ekspertizę. Apeliantės teigimu, turto vertė pirmiausia turėjo būti suderinta su skolininke ir ekspertizės atlikimas šiuo atveju nebuvo būtinas.
4.5. Teismas neatsižvelgė į tai, kad antstolis netinkamai atlieka vykdymo veiksmus, neinformuoja skolininkės apie atliekamus veiksmus, todėl tai patvirtina antstolio šališkumą ir sudaro pagrindą jį nušalinti nuo vykdomosios bylos vykdymo.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
7. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad byloje pateiktu skundu pareiškėja prašė nušalinti antstolį K. K. nuo vykdomosios bylos Nr. 0118/18/00185 vykdymo. Pareiškėjos skunde taip pat buvo ginčijamas vykdomojoje byloje antstolio atliktų vykdymo veiksmų teistumas. Skundžiama teismo nutartimi nušalinimo pareiškimas nebuvo patenkintas. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo nutartis dėl antstolio nušalinimo neskundžiama atskiruoju skundu, tai yra ji negali būti apeliacijos objektu (Šiaulių apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-864-372/2014, Klaipėdos apygardos teismo 2017m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-779-163/2017, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1103-881/2018). Įvertinęs šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas skundžiamos teismo nutarties pagrįstumą tikrina tik skundžiamų antstolio veiksmų teisėtumo aspektu (CPK 510 straipsnis) ir nevertina atskirojo skundo argumentų dėl antstolio nušalinimo.
8. Apeliantė skunde nurodė, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog raginimas įvykdyti sprendimą skolininkei buvo įteiktas tinkamai. Apeliantės teigimu, su dokumentus priėmusiu R. Š. ji kartu negyveno, o apie skundžiamus antstolio veiksmus ji sužinojo tik 2018 m. gegužės 9 d. Ši skundo nuostata nepagrįsta.
9. Iš vykdomojoje byloje esančios medžiagos nustatyta, kad antstoliui K. K. buvo pateiktas vykdyti Valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimas dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo iš skolininkės E. K. 2018 m. sausio 26 d. surašytas patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, 2018 m. sausio 29 d. surašytas vykdymo išlaidų apskaičiavimas bei raginimas įvykdyti sprendimą. Vykdomosios bylos duomenys patvirtina, kad šie dokumentai registruotu paštu išsiųsti skolininkei vykdomajame dokumente, taip pat Gyventojų registre nurodytu skolininkės gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), ir įteikti R. Š., kuris įteikimo pažymoje yra nurodytas kaip adresatės vyras (vykd. b. l. 4, 6, 12). Pažymėtina, kad procesinių dokumentų įteikimas vykdymo proceso dalyvio šeimos nariams ar su jais gyvenantiems ir priešingo suinteresuotumo neturtintiems asmenims gali būti laikomas tinkamu dokumentų įteikimu. Nors apeliantė nurodė, kad su įteikimo pažymoje nurodytu asmeniu ji negyveno, tačiau jokių objektyvių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų teismui nėra pateikta (CPK 178 straipsnis). Be to, iš antstolio pateiktų duomenų matyti, kad elektroninis raginimas įvykdyti sprendimą buvo patalpintas ir specialiame tinklalapyje www.antstoliai.lt. Įvertinus šias aplinkybes sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti bei raginimas įvykdyti sprendimą skolininkei buvo įteikti tinkamai, todėl jai turėjo būti žinoma apie pradėtą vykdymo procesą.
10. Apeliantė skunde nurodė ir tai, kad antstolio 2018 m. gegužės 4 d. surašytas turto arešto aktas neatitinka CPK 678 straipsnio 1 dalies 1 ir 13 punktų reikalavimų ir tuo buvo pažeistos skolininkės teisės, tačiau teismas šių aplinkybių tinkamai neįvertino. Su šia skundo nuostata taip pat negalima sutikti.
11. CPK 675 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis areštuoja skolininko turtą surašydamas turto arešto aktą. Reikalavimus turto arešto akto turiniui nustato CPK 678 straipsnio nuostatos, pagal kurias turto arešto akte, be kita ko, turi būti nurodyta akto surašymo laikas ir vieta, taip pat išieškotojo, skolininko ir kitų asmenų, dalyvaujančių aprašant turtą, pastabos bei pareiškimai, kai sudaromas turto aprašas, taip pat antstolio patvarkymai dėl jų (CPK 678 straipsnio 1 dalies 1, 13 punktai).
12. Iš vykdomojoje byloje esančios medžiagos nustatyta, kad 2018 m. gegužės 4 d. buvo surašytas turto arešto aktas Nr. S-18-118-11175, kuriuo buvo areštuotas skolininkei priklausantis nekilnojamasis turtas (vykd. b. l. 57-58). Iš turto arešto akto turinio matyti, kad jame yra nurodyta jo surašymo data, tai yra 2018 m. gegužės 4 d., taip pat surašymo vieta, tai yra antstolio K. K. kontora. Taigi turto arešto aktas atitinka CPK 678 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus. Nors apeliantė taip pat nurodo, kad jai nebuvo sudaryta galimybė dalyvauti surašant turto arešto aktą, pateikti savo pastabas ir pasiūlymus dėl turto įkainojimo, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vykdymo procesą reglamentuojančios teisės normos nenustato imperatyvaus įpareigojimo antstoliui surašant turto arešto aktą visais atvejais kviesti šiame vykdymo veiksme dalyvauti skolininką. Pareiškėja savo skunde patvirtino, kad antstolio pranešimas apie skolininko teisę pasiūlyti turto pirkėją jai buvo įteiktas 2018 m. gegužės 9 d. Iš vykdomosios bylos duomenų matyti, kad kartu su šiuo pranešimus skolininkei įteiktas ir turto arešto aktas. Taigi akivaizdu, kad gavusi turto arešto aktą, skolininkė turėjo galimybę pasinaudoti visomis įstatyme numatytomis teisėmis ginčijant areštuoto turto vertę. Byloje nėra duomenų apie tai, kad skolininkė šia savo teise būtų pasinaudojusi. Jokių argumentų dėl netinkamai nustatytos areštuoto turto vertės skolininkė nenurodė ir savo skunde. Įvertinęs nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad surašant 2018 m. gegužės 4 d. turto arešto aktą skolininkės teisėti interesai nebuvo pažeisti.
13. Skunde nurodoma ir tai, kad teismas nutartyje nepasisakė dėl skundo argumentų, jog turto vertės nustatymo ekspertizė atlikta 2018 m. balandžio 17 d., o turto arešto aktas surašytas tik 2018 m. gegužės 4 d., nors nesant turto arešto akto, ekspertizė negalėjo būti atlikta. Ši skundo nuostata nepagrįsta.
14. Iš vykdomojoje byloje esančios medžiagos nustatyta, kad pirmasis turto arešto aktas dėl pareiškėjai priklausančio priverstine hipoteka įkeisto turto arešto buvo surašytas 2018 m. kovo 6 d. (vykd. b. l. 20-21). Šiame akte nurodyta, kad turto vertei nustatyti bus kviečiamas ekspertas. Iš vykdomosios bylos duomenų taip pat nustatyta, kad antstolio patvarkymas dėl ekspertizės skyrimo turto vertei nustatyti buvo priimtas tą pačią dieną, tai yra 2018 m. kovo 6 d. (vykd. b. l. 22). Taigi vykdomojoje byloje esantys duomenys paneigia pareiškėjos skunde nurodytas aplinkybes, jog turto arešto aktas buvo surašytas vėliau, nei buvo paskirta ir atlikta ginčo turto vertės nustatymo ekspertizė.
15. Apeliantė skunde nurodė ir tai, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog antstolis turėjo teisę paskirti turto vertės nustatymo ekspertizę. Apeliantės teigimu, turto vertė pirmiausia turėjo būti suderinta su skolininke ir ekspertizės atlikimas šiuo atveju nebuvo būtinas. Su šia skundo nuostata taip pat negalima sutikti.
16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad siekiant vykdymo proceso tikslų bei vykdymo proceso dalyvių interesų pusiausvyros, areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai ir maksimaliai artima rinkoje esančiai turto kainai. Teismų praktikoje pripažįstama, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija, o teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – antstolio pareiga, nuo kurios tinkamo vykdymo priklauso išieškotojo reikalavimų patenkinimas kuo didesne apimtimi per kuo trumpesnį laiką, sukeliant kiek galima mažesnių neigiamų padarinių skolininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009 ir kt.). Areštuoto turto įkainojimo tvarką reglamentuoja CPK 681 straipsnio nuostatos, pagal kurias areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, o tuo atveju, kai skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę (CPK 681 straipsnio 1 dalies).
17. Iš vykdomojoje byloje esančios medžiagos nustatyta, kad 2018 m. kovo 6 d. turto arešto akte nurodyta, kad areštuoto turto vertei nustatyti bus kviečiamas ekspertas. Tos pačios dienos patvarkymu antstolis paskyrė turto arešto akte nurodyto nekilnojamojo turto vertės nustatymo ekspertizę, ją pavedė atlikti UAB „Inreal“. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad antstolio abejonės dėl areštuoto turto vertės pagal CPK 681 straipsnio 1 dalies nuostatas yra pakankamas pagrindas paskirti ekspertizę, todėl apeliantės skundo argumentai, jog ekspertizė galėjo būti paskirta tik esant skolininkės prieštaravimams dėl turo vertės, vertintini kaip nepagrįsti. Akivaizdu, kad siekdamas vykdymo proceso tikslų, taip pat skolininkės ir išieškotojos interesų pusiausvyros, antstolis privalėjo atlikti visus būtinus veiksmus, kad skolininkei priklausantis areštuotas nekilnojamasis turtas būtų įkainotas objektyviai ir maksimaliai artima rinkoje esančiai turto kainai. Įvertinęs byloje esančią medžiagą apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog areštavęs skolininkei priklausantį turtą, antstolis turėjo teisę savo iniciatyva paskirti ekspertizę turto vertei nustatyti, todėl vykdymo procesą reglamentuojančios teisės normos nebuvo pažeistos.
18. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, nustatė visas reikšmingas aplinkybes ir priėmė pagrįstą bei teisėtą nutartį, todėl naikinti arba keisti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335-339 straipsniais, teismas
nutaria:
Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. rugpjūčio 3 d. nutartį palikti galioti nepakeistą.