Kauno apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovui Martynui Kapčiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. R. ieškinį atsakovui C. F. (C. F.) dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Atsakovui ieškinio kopija bei pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo įteikti įstatymo nustatyta tvarka (2007 m. lapkričio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1393/2007 dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo valstybėse narėse 7 straipsnis, 106-110 b. l.), tačiau atsakovas nepateikė teismui atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą laikotarpį.

4. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba pateikė teismui išvadą, kurioje nurodo, kad ieškovė nėra įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą Kauno mieste, 2017 m. gruodžio 13 d. Kauno miesto socialinių paslaugų centro sprendimu L. R. šeimai teikiamos socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugos. Iš byloje pateiktų dokumentų matyti, kad atsakovas sutiko, jog jo sūnus A. R. kartu su motina išvyktų į Lietuvą. Ieškovės prašoma priteisti iš atsakovo išlaikymo suma atitinka nepilnamečio vaiko A. R. interesus ir leistų užtikrinti jo poreikių patenkinimą. Ieškovės ieškinys pateiktas nepilnamečio vaiko interesais (78, 79 b. l.).

5. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė advokatė Eglė Rybelienė palaikė ieškinį jame nurodytais motyvais. Papildomai nurodė, kad ieškovė po ieškinio pareiškimo teisme pagimdė dar du vaikus, šiuo metu ji iš viso turi 8 vaikus, 7 iš jų yra nepilnamečiai. Ieškovė su vaikais šiuo metu yra išvykusi į Vokietiją. Atstovė prašė patenkinti ieškinio reikalavimus, nurodė, kad ieškovė neprašo padidinti priteistino išlaikymo dydžio, atstovės turimais duomenimis, A. R. neturi specialių poreikių, jo tėvas, atsakovas Ch. F. neturi rimtų sveikatos problemų.

6. Išvadą teikiančios institucijos atstovas Martynas Kapčius teismo posėdžio metu prašė patenkinti ieškovės ieškinį, nurodė, kad ieškovės prašoma priteisti iš atsakovo suma nepilnamečio vaiko išlaikymui yra pakankama.

7. Ieškovei apie teismo posėdį pranešta tinkamai, per atstovę (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 118 straipsnio 1 dalis). Ieškovė neišreiškė noro dalyvauti bylą nagrinėjant iš esmės, jos interesus atstovavo advokatė (CPK 51 straipsnio 2 dalis). Atsakovui apie bylos nagrinėjimą parengiamajame teismo posėdyje pranešta teisės aktų nustatyta tvarka per teismo procesinius dokumentus įteikiančią instituciją Vokietijoje (2007 m. lapkričio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1393/2007 dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo valstybėse narėse 7 straipsnis, 139-143 b. l.). Jam buvo išaiškintos neatvykimo į parengiamąjį teismo posėdį pasekmės, kad neatvykus į šį teismo posėdį be svarbios priežasties, teismas, manydamas, kad papildomi pasirengimo nagrinėti bylą teisme veiksmai nereikalingi, gali pereiti į bylos nagrinėjimą iš esmės iš karto po parengiamojo teismo posėdžio (CPK 231 straipsnio 5 dalis) (120-122 b. l.). Atsakovas į parengiamąjį teismo posėdį neatvyko, nepateikė teismui prašymo atidėti šį posėdį, bei nenurodė svarbių jo neatvykimo į posėdį priežasčių. Todėl teismui nustačius, kad papildomi pasirengimo nagrinėti bylą veiksmai nereikalingi, nutarta pereiti į bylos nagrinėjimą iš esmės. Byla buvo išnagrinėta iš esmės nedalyvaujant ieškovei ir atsakovui (CPK 230 straipsnio 2 dalis, 231 straipsnio 5 dalis, 246 straipsnio 1, 2 dalys, 378 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

8. Byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas yra nepilnamečio A. R., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai (11 b. l.). 2016 m. liepos 23 d. atsakovas raštu sutiko, kad A. R. išsikraustytų su savo motina L. R. į Lietuvą (50-52 b. l.). Ieškovė turi 4 nepilnamečius vaikus, kurių tėvas yra ne atsakovas (7-10 b. l.), bei kurie gyvena su ieškove (81, 82 b. l.). Ieškovės atstovės paaiškinimais, bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovė pagimdė dar du vaikus. Ieškovės pajamas į mėnesį sudaro apie 560 Eur socialinių pašalpų bei išmokų vaikams (12 b. l.). Ji su vaikais nuo 2017 m. rugsėjo 15 d. gyvena socialiniame būste pagal Socialinio būsto nuomos sutartį, už šį būstą ieškovė įsipareigojo kas mėnesį mokėti 45,16 Eur nuomos mokestį bei komunalinių paslaugų išlaidas (13-17 b. l.). Ieškovė nuo 2017 m. sausio 18 d. buvo įregistruota darbo biržoje kaip darbo ieškantis asmuo (18 b. l.), dirbo UAB „Kesko Senukai Lithuania“ nuo 2017 m. spalio 25 d. iki 2017 m. lapkričio 9 d.. Nepilnametis A. R. lanko Kauno Aleksandro Stulginskio mokyklos-daugiafunkcinio centro ikimokyklinio ugdymo grupę (41 b. l.). Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu taip pat paaiškino teismui, kad ieškovės turtinė padėtis iš esmės nepasikeitė, atsakovas neteikė išlaikymo jo nepilnamečiui vaikui, su vaiku kartais bendrauja nuotolinio ryšio priemonėmis.

9. Bylos duomenimis ieškovė su nepilnamečiais vaikais (tarp jų – su A. R.) gyvena Lietuvoje, atsakovas – Vokietijoje. Teismas, atsižvelgdamas į šias aplinkybes bei vadovaudamasis 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo (toliau – ir reglamentas ,,Briuselis II bis“) 8 straipsnio 1 dalimi, 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje (toliau – Išlaikymo reglamentas) 3 straipsnio „b“, „d“ punktais, sprendžia, kad ši byla teisminga Lietuvos Respublikos teismui. Atsižvelgiant į tai, kad reglamente „Briuselis II bis“ nereguliuojami taikytinos teisės, sprendžiant dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, klausimai, tarp Lietuvos ir Vokietijos nėra pasirašyta tarptautinė bendradarbiavimo sutartis, kuri reguliuotų šį klausimą, teismas, nustatydamas byloje taikytiną teisę vadovaujasi Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu (toliau – CK), kurio 1.32 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad vaikų ir tėvų asmeniniams santykiams taikoma vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės teisė.

10. Pagal Išlaikymo reglamento 15 straipsnį bei 2007 m. lapkričio 23 d. Hagos protokolo 3 straipsnio 1 dalį, sprendžiant klausimą dėl išlaikymo priteisimo iš atsakovo, byloje turi būti taikoma Lietuvos Respublikos teisė, kadangi kreditoriaus (nepilnamečio vaiko) nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvoje.

Dėl šalių nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

11. CK 3.174 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreiptis į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo gali vaiko tėvas, motina, taip pat nepilnamečių tėvų, neturinčių visiško veiksnumo, tėvai, globėjai (rūpintojai). Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas ginčą išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą.

12. Teismų praktikoje nurodyta, kad jeigu tėvai nesusitaria dėl klausimų, susijusių su vaiko auklėjimu, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Kiekvienu atveju, kada nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir teisėtais interesais susijęs elementas, t. y. šeimos teisinių santykių elementas, vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugai skirtinas ypatingas dėmesys, o teismas, nagrinėdamas tokią bylą, yra aktyvus, kiek reikia, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007; 2018 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-82-687/2018, 23 punktas).

13. Byloje nustatyta, kad šalių nepilnametis vaikas A. R. nuo 2016 m. liepos 23 d. gyvena tik su motina – ieškove L. R.. Atsakovas, gavęs ieškinį, neprieštaravo jo nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymui kartu su ieškove. Šiuo metu šalių nepilnamečiui vaikui A. R. yra 6 metai, todėl, įvertinus jo amžių ir galimybę išreikšti savo nuomonę, jis sugebėtų išreikšti savo nuomonę dėl jo gyvenamosios vietos kartu su motina nustatymo. Tačiau teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byloje nėra ginčo dėl A. R. gyvenamosios vietos nustatymo, atsakovas nepretenduoja į tai, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su juo, vadovaudamasis proceso operatyvumo ir prioritetiniais nepilnamečio vaiko interesais, kad byla būtų išnagrinėta kuo greičiau, išsprendžia klausimą dėl šalių nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, neišklausęs vaiko nuomonės.

14. Nors šioje byloje tarp šalių nėra ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos, tačiau teismas, siekdamas užtikrinti vaiko prioritetinius interesus (gyventi saugioje, stabilioje nepilnamečio vaiko poreikius užtikrinančioje aplinkoje), mano esant reikalinga nustatyti nepilnamečio A. R. gyvenamąją vietą teismo sprendimu. Bylos duomenimis atsakovas gyvena užsienyje ir faktiškai nesirūpina savo nepilnamečiu vaiku A. R., yra iš esmės nusišalinęs nuo jo auklėjimo, t. y. netinkamai atlieka savo kaip tėvo pareigas. Todėl svarstytinas klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo kartu su ieškove.

15. Byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovė netinkamai atlieka savo kaip motinos pareigas. Teismas, atsižvelgdamas į A. R. prioritetinį interesą augti šeimoje kartu su artimiausiais giminaičiais (tarp jų – motina, broliais, seserimis), sprendžia, kad nepilnamečio A. R. gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitiks jo interesus. Todėl ieškinio reikalavimas nustatyti nepilnamečio A. R. gyvenamąją vietą kartu su ieškove tenkinamas (CK 3.174 straipsnis).

Dėl išlaikymo ir jo įsiskolinimo priteisimo nepilnamečiui vaikui

16. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Pagal šio straipsnio 3 dalį materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Pagal CK 3.194 straipsnio 1 dalį jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį.

17. CK 3.200 straipsnyje yra įtvirtina, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos.

18. Teismų praktikoje išaiškinta, kad pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018, 20 punktas).

19. Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas kasacinio teismo praktikoje pripažįstamas kaip orientacinis, taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Teismas, nustatęs vaiko poreikių dydį, sprendžia, kaip tarp tėvų jį paskirstyti ir nustatyti iš išlaikymo neteikiančio tėvo (motinos) priteistiną išlaikymo sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015).

20. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018, 21, 22 punktai).

21. Byloje nėra duomenų bei ieškovė nenurodo ieškinyje, kad jos nepilnametis vaikas A. R. turi specialių poreikių. Ieškovės teigimu, A. R. išlaikymui reikia minimalios 250 Eur sumos. Nuo 2019 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga Lietuvoje yra 430 Eur. Todėl darytina išvada, kad kiekviena iš šalių teoriškai turėtų skirti po 215 Eur vaiko išlaikymui tam, kad būtų užtikrinti visi vaiko poreikiai, nurodyto sprendimo 18 punkte (CK 3.192 straipsnio 1, 2 dalys).

22. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad ieškovė neturi nekilnojamojo bei kilnojamojo turto, registruoto jos vardu Lietuvoje. Atsakovas gyvena Vokietijoje, ieškovės teigimu, jis yra darbingas. Į bylą nepateikta jokių įrodymų apie tai, kad atsakovas dirba užsienyje bei apie jo gaunamas pajamas. Tačiau atsakovui tinkamai įteikus procesinius dokumentus ir jam nepaneigus ieškinyje nurodytų aplinkybių (t. y. kad jis yra darbingas bei turi pareigą išlaikyti savo vaiką), darytina išvada, kad atsakovas turi realią galimybę išlaikyti savo nepilnametį sūnų (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 179 straipsnio 1 dalis). Ieškovė šiuo metu nedirba, yra registruota darbo biržoje, į mėnesį gauna apie 560 Eur socialinės pašalpos ir išmokų vaikams, augina iš viso 7 nepilnamečius vaikus. Atsakovas neprieštaravo ieškovės prašymui priteisti A. R. išlaikymui po 200 Eur į mėn. bei išlaikymo įsiskolinimą už 3 metus.

23. Sprendžiant klausimą dėl A. R. priteistino išlaikymo dydžio, reikšminga tai, kad abi ginčo šalys yra sveiki, darbingi asmenys, tačiau, bylos duomenimis, ieškovė be A. R. augina dar 6 nepilnamečius vaikus. Todėl laikytina, kad ieškovė turi skirti dalį jos gaunamų lėšų ir šių 6 nepilnamečių vaikų išlaikymui. Atsakovas nepateikė į bylą duomenų apie savo turtinę padėtį, nors teismas pasiūlė atsakovui tai padaryti (120-122 b. l.). Byloje nėra duomenų apie atsakovo gyvenimo pajamas ir išlaidas Vokietijoje. Tačiau teismas, įvertinęs tai, kad atsakovas iš esmės neprieštaravo ieškovės ieškinio reikalavimams, nepateikė įrodymų apie jo turtinę padėtį, neleidžiančią jam mokėti ieškinyje nurodytos sumos vaiko išlaikymui, teismas daro išvadą, kad atsakovo turtinė padėtis yra geresnė nei ieškovės, kuriai tenka našta išlaikyti ne tik A. R., bet ir kitus 6 kartu su ja gyvenančius nepilnamečius vaikus.

24. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovės ieškinyje prašoma priteisti iš atsakovo suma yra mažesnė už orientacinį minimumą, kuris turėtų būti mokamas kiekvieno iš tėvų nepilnamečio vaiko išlaikymui (žr. sprendimo 21 punktą), į tai, kad, ieškovės teigimu, atsakovas neteikė išlaikymo nepilnamečiui A. R. nuo pat jo gimimo, į tai, kad atsakovas neprieštaravo ieškovės ieškinio reikalavimams bei neneigė ieškinyje nurodytų aplinkybių, priteisia iš atsakovo Ch. F. 200 Eur dydžio išlaikymą A. R. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės bei 7200 Eur (200 Eur×12 mėn.×3 m.) išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2015 m. kovo 27 d. iki 2018 m. kovo 27 d. (CK 3.198 straipsnio 1 dalis, 3.200 straipsnis). Teismas mano, kad toks išlaikymo dydis atitinka ir atsakovo turtinę padėtį bei galimybę užsidirbti didesnes pajamas (žr. sprendimo 20 punktą), ir nepilnamečio vaiko minimalius poreikius, esant nustatytai aplinkybei, kad ir ieškovė gauna tam tikrų pajamų kas mėnesį bei taip pat privalo rūpintis vaiko išlaikymu (CK 3.192 straipsnis). Teismas išaiškina šalims, kad iš esmės pasikeitus jų turtinei padėčiai, jie gali kreiptis į teismą su ieškiniu dėl šioje byloje priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

25. Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

26. Bylos duomenimis ieškovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – VGTPT) Kauno skyriaus 2018 m. balandžio 3 d. sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo atleista nuo 100 proc. dydžio žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, mokėjimu (25, 26 b. l.). Patenkinus ieškinį, iš atsakovo valstybės naudai priteistinas valstybės turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

27. Ieškovės ieškinys apmokestinamas 388 Eur (72+100+216) žyminiu mokesčiu (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktai, 85 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktai). VGTPT pateiktos 2019 m. vasario 1 d. pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų duomenimis antrinės teisinės pagalbos teikimo ieškovei šioje byloje išlaidos sudaro 577,92 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Be to, teismas turėjo 10,86 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Iš viso šioje byloje valstybė turėjo 976,78 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškovės ieškinio reikalavimai patenkinti visiškai, todėl iš atsakovo valstybės naudai priteistina 976,78 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, iš jų – 577,92 Eur už antrinę teisinę pagalbą, suteiktą ieškovei proceso metu (CPK 92 straipsnis, 93 straipsnio 2 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalimi, 259, 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

patenkinti ieškovės L. R. ieškinį atsakovui C. F. (C. F.).

Nustatyti nepilnamečio vaiko A. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su ieškove L. R. (a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti A. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo C. F. (asmens paso Nr. (duomenys neskelbtini)) materialinį išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 (du šimtus) Eur nuo 2018 m. balandžio 3 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti A. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo C. F. (asmens paso Nr. (duomenys neskelbtini)) 7200 (septynių tūkstančių dviejų šimtų) Eur materialinio išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2015 m. kovo 27 d. iki 2018 m. kovo 27 d.

Paskirti ieškovę L. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui vaikui A. R. priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti valstybei iš C. F. (asmens paso Nr. (duomenys neskelbtini)) 976,78 Eur (devynių šimtų septyniasdešimt šešių Eur 78 ?t) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, iš jų – 577,92 Eur (penkis šimtus septyniasdešimt septynis Eur 92 ?t) pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą „Swedbank“ AB, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Kitą bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumą (398,86 Eur) pervesti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660. Mokėjimo įrodymus reikia pateikti Kauno miesto apylinkės teismo Kauno rūmams.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.