Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininkės (įkeisto daikto savininkės) L.B. ir skolininko A.B. atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009 m. spalio 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditoriaus AB DnB NORD banko pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo suinteresuotiems asmenims L.B. (skolininkei ir įkeisto daikto savininkei) ir A.B. (skolininkui).

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Skolininkė L.B., užtikrindama jos ir A.B. iki 2019-04-30 gauto kredito grąžinimą, hipotekos lakštu įkeitė AB DnB NORD bankui nekilnojamąjį daiktą –62,78 kv.m. ploto butą, esantį (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį L.B., sandorio sudarymo metu šalių susitarimu įvertintą 470 000 Lt.

To paties skolinio įsipareigojimo užtikrinimui L.B. užtikrindama jos ir A.B. iki 2019-04-30 gauto kredito grąžinimą, hipotekos lakštu įkeitė AB DnB NORD bankui nekilnojamąjį daiktą – 85,82 kv.m. ploto neįrengtą pastogę, patalpos plane pažymėtos nuo 7-1 iki 7-4, esančią (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį L.B., sandorio sudarymo metu šalių susitarimu įvertintą 400 000 Lt.

Atskiraisiais skundais skolininkas A.B. ir skolininkė (įkeistų daiktų savininkė) L.B. prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009 m. spalio 27 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės.

1) prievolės bankui Kreditavimo sutarties pagrindu yra nevykdomos dėl šiuo metu Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamų teisminių ginčų, kuriuose A.B. ir L.B. atžvilgiu yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – A.B.ir L.B. priklausančio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, taip pat piniginių lėšų areštas, dėl ko nuo pat arešto pritaikymo dienos (2008 m. spalio mėn.) apeliantai neturi galimybės disponuoti jiems priklausančiomis piniginėmis lėšomis, kartu ir laiku vykdyti atitinkamų sutartinių prievolių (paskolą grąžinti dalimis ir nustatytais terminais) bankui;

2) priverstinis skolos išieškojimas (šiais dienai – nekilnojamojo turto areštas) yra nukreipiamas į žymiai didesnės vertės turtą, nei kad skola bankui, todėl tokiu būdu yra pažeidžiamas protingumo, teisingumo ir proporcingumo principas. Apeliantai pažymi, jog skundžiama nutartimi areštuoto nekilnojamojo turto vertė šiai dienai yra žymiai didesnė nei skola bankui, todėl 157 724 EUR skolos išieškojimo nukreipimu į beveik dvigubai didesnės vertės turtą, yra pažeidžiami bet kokie bendrieji principai. Apeliantų nuomone, toks priverstinio skolos išieškojimo procedūros vykdymas aukščiau nurodyta apimtimi, priverstinį skolos išieškojimą nukreipiant į abu nekilnojamojo turto objektus, yra visiškai nepagrįstas;

Kadangi kredito gavėjai prisiimtų finansinių įsipareigojimų bankui pagal 2008-04-29 Kreditavimo sutartį neįvykdė, su Banku neatsiskaitė, tai bankas, realizuodamas jam kaip hipotekos kreditoriui CPK 558 str. ir CK 4.192 str. 1 d. suteiktas teises, pagrįstai kreipėsi į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyrių dėl skolos iš jam įkeisto turto priteisimo.

Motyvuojamoji dalis

Atskirieji skundai netenkintini, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (Civilinio proceso kodekso 320 str. 1-2 d., 338 str.; Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).

Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys, 338 str.) nėra nustatyta, byloje paduodant atskiruosius skundus nėra ginamas viešasis interesas, todėl teisėjų kolegija, nagrinėdama atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009 m. spalio 27 d. nutarties, remiasi skundų teisiniu bei faktiniu pagrindu, neperžengdama jų ribų.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, išanalizavusi atskirųjų skundų ir atsiliepimo į juos argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos tokios kategorijos bylose, tinkamai taikė bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimą nustatančias procesines teisės normas. Dėl to atskirųjų skundų argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai pakeisti ar panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro (CPK 337 str. 1 p.).

Atskirieji skundai iš esmės grindžiami tais pačiais motyvais, todėl teisėjų kolegija dėl jų pasisako kartu.

Hipoteka yra viena iš labiausiai paplitusių užtikrinimų bankų kreditavimo rinkoje ne ginčo procedūrų visuma, laiduojanti kreditoriui hipotekos reikalavimo patenkinimą. Bylos dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka (CPK XXXVI skyrius).

Pažymėtina, kad pagrindinė hipotekos teisėjo funkcija nagrinėjant aptariamo pobūdžio bylas – patikrinti, ar egzistuoja visos Civiliniame kodekse, Civilinio proceso kodekse ir kituose teisės aktuose nurodytos sąlygos hipotekos įregistravimui, keitimui, baigimui, priverstiniam išieškojimui iš įkeisto turto ir kt. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo ypatumus, konstatavo, kad tuo atveju, kai konkrečioje byloje kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole – skolos atsiradimo pagrindu, jos dydžiu ir kt., šie klausimai byloje dėl hipotekos ar įkeitimo nenagrinėjami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2005; 2007 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2007; 2008 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2008 ir kt.). Hipotekos teisėjas reikiamais atvejais atlieka tyrimą, siekdamas išsiaiškinti, ar atitinkamą procedūrą jam priklauso atlikti, taip pat ar pateikti jai vykdyti būtini dokumentai. Teigiamu atveju atliekamas prašomas veiksmas, o priešingu atveju, jei pateikti dokumentai neatitinka įstatymo reikalavimų, nutartimi atsisakoma atlikti prašomą procedūrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2009). Įstatymas neįpareigoja hipotekos teisėjo aiškintis ir spręsti įkeitimo sutarties šalių ginčų; tokių ginčų buvimo faktas nėra pagrindas sustabdyti ar atsisakyti pradėti nagrinėti hipotekos kreditoriaus prašymą dėl priverstinio vykdymo hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2008).

Nutartimi dėl priverstinio skolos išieškojimo hipotekos teisėjas neanalizuoja aplinkybių, susijusių su kreditavimo sutarties neįvykdymo teisinėmis pasekmėmis, prievolės dydžiu, tarp kreditoriaus ir skolininkų / įkeisto turto savininko kilusiu ginču dėl įkeisto turto vertės, nevertina, kokios priežastys sutrukdė skolininkams / įkeisto turto savininkui įvykdyti prievolinius įsipareigojimus kreditoriui, bei kokios jų galimybės susitaikyti ir tęsti sutarties vykdymą, tik konstatuoja, ar pareiškėjas turi subjektinę teisę kreiptis į hipotekos skyrių Civilinio proceso kodekso 558 straipsnio pagrindu, ir kad hipoteka užtikrinta prievolė nėra įvykdyta, bei vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 558 straipsnio 1 dalimi areštuoti įkeistą turtą, preziumuodamas, kad hipotekos lakšte esantys duomenys yra teisingi.

Taigi apeliantų atskiruosiuose skunduose išdėstyti argumentai, nesusiję su hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimo ne ginčo tvarka procedūrų vykdymo teisėtumu - prašomo areštuoti turto vertė bei priežastys, sutrukdžiusios skolininkams įvykdyti prievolinius įsipareigojimus kreditoriui (t.y. aplinkybės, dėl kurių Kreditavimo sutartis, sudaryta su AB DnB NORD banku, yra netinkamai vykdoma), kurias atskiruosiuose skunduose akcentuoja apeliantai, šioje byloje teisiškai neaktualūs.

Hipotekos kreditoriaus pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo pateikimo ir tenkinimo tvarka bei sąlygos numatytos CPK 558 straipsnyje. Priverstinis skolos išieškojimas vykdomas hipotekos kreditoriaus prašymu, kuris įforminamas dviem etapais: CPK 558 straipsnio 1 dalies pagrindu hipotekos kreditoriaus paduotas pareiškimas dėl skolos išieškojimo arba teisės administruoti įkeistą daiktą suteikimo yra pagrindas įkeistam turtui areštuoti, o CPK 558 straipsnio 2 dalyje numatytas hipotekos kreditoriaus pakartotinis kreipimasis su pareiškimu – pagrindas perduoti įkeistą ir jau areštuotą turtą realizuoti arba administruoti. Pažymėtina, kad šiuo atveju kreditorius jau yra saistomas įstatymo nustatyto termino – pakartotinį pareiškimą pateikti per du mėnesius nuo įspėjimo skolininkui ir įkeisto daikto savininkui įteikimo dienos. Priešingu atveju, t.y. nepateikus tokio prašymo, hipotekos teisėjas panaikina įkeisto daikto areštą (CPK 558 str. 3 d.).

Nagrinėjamoje byloje apeliantas ginčija pirmosios instancijos teismo nutartį, priimtą išsprendus pareiškėjo (kreditoriaus) prašymą areštuoti skolininkei (įkeistų daiktų savininkei) L.B. nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius daiktus – 62,78 kv.m. ploto butą, esantį (duomenys neskelbtini) ir 85,82 kv.m. ploto neįrengtą pastogę, patalpos plane pažymėtos nuo 7-1 iki 7-4, esančią (duomenys neskelbtini). Todėl teisėjų kolegija pasisako tik dėl priverstinio skolos ieškojimo vykdymo procedūros pirmojo etapo (CPK 558 str. 1 d.) teistumo ir pagrįstumo.

Pirmasis priverstinis skolos išieškojimo etapas pradedamas vykdyti hipotekos kreditoriaus prašymu. CPK 558 straipsnio 1 dalis numato, kad pareiškimas dėl skolos išieškojimo arba teisės administruoti įkeistą daiktą suteikimo yra pagrindas įkeistam turtui areštuoti. Pažymėtina, kad šio pobūdžio bylose teismui paprastai pateikiami tam tikros standartinės formos dokumentai, o teismas tik kontroliuoja, ar jie užpildyti tinkamai ir teigiamu atveju atlieką prašomą veiksmą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-27 nutartis c.b. Nr. 3K-3-536/2009).Taigi tuo atveju, jeigu skolininkas neįvykdo įsipareigojimų hipotekos kreditoriui, šis gali pasinaudoti CK 4.192 str. 1 d. įtvirtinta hipotekos kreditoriaus teise kreiptis dėl skolos išieškojimo ir patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto daikto. Pažymėtina, jog kartu hipoteka užtikrinamas ne tik pagrindinio, bet ir iš šio reikalavimo atsirandančių palūkanų, netesybų bei teismo išlaidų, susijusių su hipotekos vykdymu, išieškojimas (CK 4.174 str. 1 d.).

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2008-04-29 kreditoriaus AB DnB NORD banko ir skolininkų L.B. ir A.B. sudaryta Kreditavimo sutartis Nr.K-2400-2008-206 su visais vėlesniais sutarties sąlygų pakeitimais ir papildymais (2008-05-16 Susitarimas Nr. (duomenys neskelbtini)), (b.l. 48-57), nebuvo vykdoma, t.y. iki 2009-06-15 nebuvo grąžinta kredito dalis. Šiai prievolei užtikrinti 2008-04-30 ir 2008-05-19 hipotekos lakštais Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) kreditoriui AB DnB NORD bankui buvo įkeisti L.B. nuosavybės teise priklausantys nekilnojamieji daiktai - 62,78 kv.m. ploto butas, esantis (duomenys neskelbtini)ir 82 kv.m. ploto neįrengta pastogė, patalpos plane pažymėtos nuo 7-1 iki 7-4, esanti (duomenys neskelbtini) (b. l. 58-66). Kreditoriaus kreipimosi į Vilniaus m. 1 apylinkės teismo hipotekos skyrių dieną (2009-10-26) dėl priverstinio išieškojimo iš skolininkų L.B. ir A.B. įkeisto turto, jų skola bankui sudarė 151 181,64 EUR negrąžintos kredito sumos, 4483,22 EUR palūkanų, bei 2059,20 EUR delspinigių (b.l.46). Priešingų įrodymų, kad skolininkų įsipareigojimas bankui būtų įvykdytas, hipotekos registre įregistruoto įkeitimo sandorio sąlygos būtų pakeistos ar šalys būtų susitarusios dėl kitokių prievolės įvykdymo sąlygų ir (ar) kitokių paskolos pagal sutartį grąžinimo terminų, kurių pagrindu skolininkų prievolei užtikrinti įkeistų daiktų savininkas galėtų reikalauti, kad hipoteka būtų baigta, byloje nėra (CK 4.197 str., CPK 565 str.), tokių įrodymų su atskiraisiais skundais apeliantai taip pat nepateikė (CPK 178 str. 1 d.).

Esant tokioms faktinėms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, jog kreditorius, turėdamas galiojančią ir pradelstą reikalavimo teisę skolininkams, kurių pasirašyti hipotekos lakštai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) užtikrina įsipareigojimų bankui įvykdymą pagal minėtą 2008-04-29 Kreditavimo sutartį iki skolininkai įvykdys savo prievolę kreditoriui ar kitu CK 4.197 str. numatytu pagrindu, neabejotinai turėjo teisę kreiptis į teismą dėl skolos išieškojimo ne ginčo tvarka iš skolininkės (įkeistų daiktų savininkės) L.B. turto (CPK 558 str. 1 d., CK 4.192 str.), ką numato Kreditavimo sutarties 43 p., tačiau bet kuriuo atveju tik griežtai laikydamasis įstatyme nustatytos skolos išieškojimo tvarkos.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog byloje esantys įrodymai patvirtina, kad areštavusi įkeistus daiktus hipotekos teisėja pranešė skolininkui A.B. ir skolininkei (įkeistų daiktų savininkei) L.B., kad kreditorius kreipėsi į teismą dėl skolos išieškojimo ne ginčo tvarka, kad yra pradėtas procesas dėl hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo nevykdymo bei įspėjo skolininką A.B. ir skolininkę (įkeistų daiktų savininkę) L.B., kad, negrąžinus skolos per įstatymo nustatytą vieno mėnesio, kuris skaičiuojamas nuo minėtos nutarties skolininkams ir įkeistų daiktų savininkei įteikimo dienos, terminą (CPK 4.185 str. 5 d.), įkeisti daiktai bus parduoti iš varžytinių arba perduoti kreditoriui administruoti (b.l. 74-75).

Išdėstytų aplinkybių kontekste teisėjų kolegija pripažįsta, kad hipotekos teisėja tinkamai įgyvendino CPK 558 str. 1 d. nustatytos procedūros paskirtį – įspėjo skolininkus ir įkeistų daiktų savininkę apie numatomą priverstinį skolos išieškojimą, uždrausdama disponuoti įkeistu turtu. Prieš priimdama atitinkamą nutartį, hipotekos teisėja išanalizavo gautą pareiškimą, ištyrė ir įvertino, ar egzistuoja visos CK, CPK ir kituose teisės aktuose nurodytos sąlygos prašomai procedūrai atlikti, t.y. areštavo minėtą įkeistą turtą tik atlikusi kreditoriaus pateiktų dokumentų kontrolę.

Skolininkai L.B. ir A.B. atskiruosius skundus grindžia tuo, kad priverstinis skolos išieškojimas (nekilnojamojo turto areštas) yra nukreipiamas į žymiai didesnės vertės turtą, nei kad skola bankui, todėl tokiu būdu yra pažeidžiamas protingumo, teisingumo ir proporcingumo principas. Šie atskirųjų skundų argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties.

Kaip nustatyta aukščiau, hipotekos lakštais užtikrinant prievolės įvykdymą pagal 2008-04-29 kreditavimo sutartimi su visais esamais ir būsimais pakeitimais bei papildymais prie jos buvo įkeisti L.B. nuosavybės teise priklausantys nekilnojamieji daiktai - 62,78 kv.m. ploto butas, esantis (duomenys neskelbtini)ir 82 kv.m. ploto neįrengta pastogė, patalpos plane pažymėtos nuo 7-1 iki 7-4, esanti (duomenys neskelbtini). Kelių nuosavybės teise priklausančių nekilnojamųjų daiktų įkeitimas vienu metu, norint apsaugoti vieno konkretaus įsipareigojimo įvykdymą, yra jungtinė hipoteka (CK 4.180 str.). Esant jungtinei hipotekai kreditorius turi pateikti pareiškimą dėl išieškojimo nukreipimo į visą viena įkeitimo sutartimi įkeistą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-04-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-137/2007). Dėl to nepripažįstami pagrįstais atskirojo skundo argumentai, jog skundžiama nutartimi neteisėtai buvo areštuoti visi hipotekos sutartimi įkeisti daiktai, neatsižvelgiant į įkeistų daiktų vertę ir pareikšto reikalavimo dydį, kad buvo areštuoti didesnės vertės turtas nei skola bankui. Pagal CK 4.194 str., reglamentuojantį jungtine hipoteka įkeistų daiktų pardavimą, įkeistų daiktų pardavimo eilę nustato daiktų savininkas. Įkeistų daiktų savininko teises vykdymo proceso metu saugo CK 4.194 str. 2 d. norma, kurioje nurodoma, kad jungtine hipoteka įkeistų daiktų viešose varžytynėse parduoti galima tik tiek, kiek reikia hipotekos kreditoriaus reikalavimui patenkinti.

Tuo pačiu kolegija atkreipia apeliantų dėmesį į tai, jog suinteresuotas asmuo, manydamas, kad jo teisės, susijusios su minėtos kreditavimo sutarties vykdymu, yra pažeidžiamos, nesutikdamas su pareiškėjo reikalavimu priverstinai išieškoti skolą, turi teisę kreiptis į teismą pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles siekdamas apginti, jo manymu, pažeistas teises.

Kiti skolininkų atskirųjų skundų argumentai nėra teisiški reikšmingi ir nesudaro pagrindo skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, tinkamai įgyvendino CPK 558 str. 1 d. nustatytos procedūros paskirtį, prieš priimdamas atitinkamą nutartį, išanalizavo gautą pareiškimą, ištyrė ir įvertino, ar egzistuoja visos CK, CPK ir kituose teisės aktuose nurodytos sąlygos prašomai procedūrai atlikti, t.y. areštavo minėtą įkeistą turtą tik atlikęs kreditoriaus pateiktų dokumentų kontrolę, visapusiškai ištyrė ir teisingai nustatė visas faktines bylos aplinkybes, pagrindų panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nėra (Civilinio proceso kodekso 329, 330, 338 str.), todėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus nutartis paliekama nepakeista (Civilinio proceso kodekso 337 str. 1 p.), o skolininkų atskirieji skundai netenkinami.

Pagal Vilniaus apygardos teismo pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje apeliacinės instancijos teismas turėjo 9,75Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str.). Netenkinus atskirųjų skundų, iš skolininko A.B. ir skolininkės (įkeistų daiktų savininkės) L.B. priteistina po 4,88 Lt pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teisėjų kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009 m. spalio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš skolininko A.B. ir skolininkės (įkeistų daiktų savininkės) L.B. po 4 (keturis) litus ir 88 centų pašto išlaidų valstybei, mokamų į surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).