Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jurgitos Mačionytės, teisėjų Stasio Lemežio, Pavelo Frolovo,

dalyvaujant prokurorui Liutaurui Rudzevičiui, Rolandui Imbrasui

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. A. (A. A.), a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, turintis pradinį išsilavinimą, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas, kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 129 str. 2 d. 3, 6 p., padarymu.

A. A. 2012 m. spalio 13 d. laikotarpyje nuo 13.00 val. iki 17.00 val. name, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto su sugyventine I. V. metu, rankomis ir kojomis sudavė I. V. tiksliai nenustatytą skaičių smūgių į galvą, krūtinės sritį, dubens sritį, į kairę ranka bei kairę koją, padarydamas I. V. apatinės lūpos gleivinės muštinę žaizdą su aplinkine kraujosruva, viršutinio žandikaulio kairės pusės 1-ojo danties išmušimas, kairio momens-pakaušio ir dešinio momens gilesniųjų minkštųjų audinių kraujosruvos, daugybiniai veido, krūtinės ląstos, nugaros, abiejų rankų, klubų sričių, abiejų kojų odos nubrozdinimai ir poodinės kraujosruvos, dešinės pusės, VII, VIII, IX-o (viengubi), X-o (dvigubas), kairės pusės VI-X-o (viengubi) šonkaulių lūžiai su kraujosruvomis tarpšonkauliniuose raumenyse, dėl šonkaulių lūžių padarydamas nukentėjusiajai nesunkų sveikatos sutrikdymą, dėl kitų sužalojimų - nežymų sveikatos sutrikdymą, taip pat ne mažiau kaip devynis smūgius į pilvo sritį, padarydamas I. V. devynias pilvo poodines ir gilesniųjų minkštųjų audinių kraujosruvas, vieną kepenų, vieną didžiosios taukinės, keturis tuščiosios, vieną kylančios ir vieną nusileidžiančiosios gaubtinės žarnų pasaitų plyšimus su aplinkinėmis kraujosruvomis minkštuose audiniuose, kas komplikavosi ūmiu vidiniu nukraujavimu (700 ml skysto kraujo pilvaplėvės ertmėje, masyvus kraujo išsiliejimas žarnų pasaituose) ir šoku, t.y. sunkų sveikatos sutrikdymą, sukėlusį nukentėjusiosios I. V. mirtį, t.y. nužudė savo šeimos narį – sugyventinę I. V..

Kaltinamasis A. A. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad spalio 13 d. turtėjo eiti pas motiną. Pas motiną nuėjo 7 ar 8 val. pabuvęs pas motiną, nuėjo pas kaimyną K. Ten pasėdėjo, parūkė, buvo jo gimtadienis. Jis nuėjo vėl pas motiną, po to vėl pas kaimynus. Po to grįžo namo, I. nebuvo. Po kurio laiko ji atėjo, buvo jau išgėrusi. Jie pradėjo bartis ir jis jai sudavė 2-3 smūgius delnu. Po to pasikalbėjo, apsiramino, jis davė I. pinigų, ji nuėjo nupirko alkoholio. Pasėdėjo, išgėrė, prisiminė, kad buvo V. K. gimtadienis. Apie pietus nuėjo pas V. K. ir L. L.. Pasėdėjo, išgėrė ir išėjo namo. I. V. išėjo vienu keliu, o jis kitu. Kai jis grįžo mano, jos dar nebuvo. Užėjo pas motiną ir K., jie pasakė, kad jos pas juos nebuvo. Grįžo namo - ji jau namuose buvo. Vėl truputį pasipyko, dar išgėrė, atsigulė miegoti. Ryte atsikėlęs jis pradėjo tvarkytis, nuėjo vandens, parėjo, pradėjo ją kelti, ji keltis nenorėjo, jis ją vis tiek kėlė, ji pašoko, rėkė. Tuomet jis sudavė jai 3-4 kartus. Pirmą kartą sudavė delnu gal 3-4 kartus, nestipriai. Po to, kai vyko konfliktas, sudavė į veidą, kiek kartų neskaičiavo, keletą kartų. Po to sudavė į kojas ir nukentėjusioji nugriuvo ant stalo, po to ant grindų. Ar stovinčiai dar sudavė, nežino. Gulinčiai nukentėjusiajai spyrė koja į šoną. Buvo su šlepetėm. Spyrė į kairį šoną, ji gulėjo ant pilvo. Daugiau smūgių nesudavinėjo. Nukentėjusioji atsikėlė, jis padėjo jai atsigulti į lovą. Po to jis pamatė, kad ji sunkiai pradėjo kvėpuoti. Išsigando, bandė padėti, bet ji jau nekvėpavo. Jis paskambino motinai, kai motina atėjo I. V. jau buvo mirusi. Jis paskambino į policiją. Nežino, kaip galėjo būti 69 smūgiai. Sudavė 10-15 smūgių, bet ne tiek, kiek nurodyta specialisto išvadoje. Kaimynė jam sakė, kad dieną prieš tai, kai jis nukentėjusiąją sumušė, nukentėjusioji lipo per tvorą, griuvinėjo, krito ir į vieną pusę, tai į kitą. Tai buvo 12 dieną. Ji girta išėjo, vartai buvo uždaryti ir ji lipo per tvorą ir šiaip griuvinėjo. Nežino ar dėl to buvo kokie nors sužalojimai, jis nematė. Nukentėjusioji sakė, kad skauda šoną ir koją. Jis mušė nukentėjusiąją, kadangi jį supykdė jos dažni išgėrinėjimai, kad kai prisigeria guli ir nieko nedaro. Kai jis sudavinėjo smūgius, ji rėkė ir rankom mojavo, keikėsi. Anksčiau buvo ją sumušęs dėl tų pačių priežasčių – išgėrinėjimo, nenoro dirbti. Su I. pragyveno penkis su puse metų. Jis visą laiką ją išlaikė, ji dirbti nenorėjo. Su S. civiliniu ieškiniu dėl laidojimo išlaidų priteisimo sutinka. Su ieškiniu dėl neturtinės žalos nukentėjusiajai V. nesutinka, kadangi ji su nukentėjusiąją mažai bendravo, neskambino nei viena nei kita, nors telefonus turėjo. Susitikdavo tik kartą į 2-3 mėnesius. Neaišku iš ko susideda V. civilinis ieškinys turtinei žalai už laidotuves 1500 Lt Nesutinka su A. S. ieškiniu 150 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Dukra pastoviai pas juos gyveno. Dukra su motina bendravo, susiskambindavo, bet ne tiek, kad neturtinė žala būtų 150 000 Lt.

Kaltinamojo A. A. kaltė be jo paties parodymų, įrodyta nukentėjusiosios, liudytojų parodymais, specialisto išvadomis bei kita byloje surinkta medžiaga.

Teisiamojo posėdžio metu nuketėjusioji L. V. parodė, kad nužudytoji yra jos sesuo. Ji buvo darbe, apie 19 val. jai paskambino A. S. ir pasakė, kad galimai mirė jos sesuo. Pasakė, kad dar nėra aišku. Po keleto minučių perskambino ir pasakė, kad tikrai.

Jie iš karto įtarė nužudymą, nes A. visą laiką stipriai nukentėjusiąją mušdavo. Aš paklausiau, ką jis matė. Jis atsakė, kad smurto žymių nebuvo matyti, nes elektros nebuvo, o spalio mėnesį tamsu buvo kambaryje. Kol nebuvo atlikta ekspertizė, nieko nežinojo. Po kelių dienų sužinojo, kad kaltinamasis sulaikytas. Jie su S. rūpinosi laidotuvėmis. Aplinkybių kaip buvo nužudyta sesuo, nežino. Civilinį ieškinį 1500 Lt turtinei žalai atlyginti palaikė. Karstas kainavo apie 600 Lt, duobė- 500 Lt, rūbai - suknelė, skara, apatiniai, avalinė - 100-150 Lt, cerkvė- apie 50 Lt, kryžius su lentele - 70 Lt. Pirko vainikus, vienas vainikas kainavo 120 Lt., taip pat krepšelius, vieno krepšelio vidutinė kaina - 20 Lt. Darė gedulingus pietus, pirko kartu su S. Gedulingiems pietums kartu su S. išleido apie 100 Lt. Iš savivaldybės gavo pašalpą kaip giminaitė- 1040 Lt. 1500 Lt yra bendra suma, kiek ji turėjo išlaidų laidotuvėms. Prašė priteisti 8000 Lt. neturtinei žalai atlyginti. Sesuo pas ją atvažiuodavo kiekvieną savaitę per išeigines nusiprausti ir šiaip pabendrauti. Ji taip pat pas seserį dažnai važiuodavo. Abi turi dukras, todėl viena kitai padėdavo. Kai ji susipažino su A., mes pirmus metus bendravo, vėliau A. draudė seseriai dažnai pas ją važiuoti. Ji pas seserį nevažiuodavo dėl A., ji nenorėjo su juo bendrauti. Jis pradėjo seserį mušti, vos jie kartu apsigyveno. Kai A. pradėjo vis dažniau ir dažniau nukentėjusiąją mušti, ji atvažiuodavo pas ją pailsėti, pasislėpti. Sesuo pas ją atvažiuodavo kartą į dvi savaites, paskui - kartą į mėnesį, o paskutiniu metu vis rečiau ir rečiau. A. drausdavo jai atvažiuoti. Civiliniame ieškinyje dėl neturtinės žalos nurodė, kad dėl sesers mirties jai sutriko sveikata.

Po šių įvykių vaikščiojau į darbą su temperatūra maždaug mėnesį, po to susirgo bronchitu. Psichologas jai pasakė, kad nuo streso žmogus gali susirgti ir fiziškai. Ji niekada gyvenime nesirgo bronchitu, nerūko, tuo metu susirgo labai rimtai. Po to kai persirgo fiziškai, prasidėjo ir nervinės problemos. Prasidėjo problemos su širdimi. Gydytojai nustatė, kad priežastis yra nervinė, kad iš pradžių reikia gydyti nervų sistemą, o po to visa kita. Iki šiol labai blogai miega naktimis. Fiziškai labai blogai jaučiasi.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiosios atstovas ir civilinis ieškovas A. S. paaiškino, kad įvykis buvo spalio 13 d. Šeštadienio vakare apie 18.00 val. - 18:30 val. Jam paskambino L. L. pasakė, kad mirė Inesa. Jis paskambino L. V. ir pasakė, kad Inesa mirė. Po 15 minučių A. paskambino jos draugė ir tiesiai šviesiai pasakė, kad jos mama mirė. Jie nuvažiavo į įvykio vietą. 100-150 metrų iki tos vietos, kur ji gyveno su A., sustojo ir kaimynai A. ir T. pradėjo pasakoti, kad jie atšventė V. gimtadienį ir dviese išėjo, nes visą dieną kartu gėrė ir vaikščiojo kartu. Po to atvažiavo Larisa ir jie nuvažiavome į ketvirtą policijos komisariatą. Išėjo policininkas kuris buvo įvykio vietoje. Jis pasakė kad lavoną apiformino, kaip kažkokią moterį be registruotos gyvenamosios vietos. Su nužudytąja V. 1994-2007 m. gyveno kaip šeima. A. - jų dukra. Po to, kai jie su I. išsiskyrė, ji gyveno su mama. 2011 m. I. V. pradėjo rūpintis socialiniai darbuotojai. Iki 2012 m. balandžio mėnesio dukra gyveno su motina, o nuo to laiko periodiškai atvažiuodavo pas jį. Kodėl nuo balandžio mėnesio dukra pradėjo su juo gyventi Inesa iš karto nieko nesakė bet tai buvo susiję su pradėtu ikiteisminiu tyrimu dėl seksualinio prievartavimo. Tyrėja pasakė, kad kol vyksta tyrimas geriausia būtų nebendrauti su mama. Po to, kai dukra apsigyveno pas jį, ji tik telefonu bendravo su mama, klausė apie mokyklą, ėjo į polikliniką. Po to, kai buvo pradėta byla praktiškai nebendravo, tik telefonu, nes buvo pasakyta mažiau bendrauti. Dukra norėjo bendrauti, bet ji jai aiškino, kad net gi prie dukros A. jėga versdavo I. gerti ir mušdavo. A. tai nepatiko. Palaiko civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti - 950 Lt. Jis su V. bendrai mokėjo už duobę- 500 Lt, transporto išlaidas, gedulingus pietus. Jie bendrai už viską mokėjo. Paskaičiavo, kad kartu išleido apie 2500 Lt. Pašalpos iš savivaldybės negavo, pašalpą gavo L. V.. Dabar jis dukrą augina vienas. Dėl motinos mirties dukra patyrė stresą. Jam gydytojai pasakė, kad kai ji gulėjo ligoninėje, kiekvieną dieną nakčiai gėrė raminamuosius. Tą dieną kai tai įvyko, A. iš karto pasakė, kad S. ją nužudė. A. smarkiai išgyveno, būdama dvylikos metų, vaikas prarado motiną. Laidotuvėse dalyvavo. Laidojo antrą valandą dienos, o 9 val. ji buvo apklausoje dėl pirmosios bylos. A. buvo stresas. I., apsigyvenusi su A. jau po dviejų savaičių sakė, kad A. pradėjo ją mušti. Buvo taip sumušęs, kad Lazdynuose poliklinikoje gulėjo. Daug kartų pareiškimus rašė, bet po to atsiimdavo, kai jis atsiprašinėdavo (t. 2, b.l. 50-54).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja I. P. parodė, kad nukentėjusiąją V. pažįsta daug metų, draugavo ir su jos seserimi- nužudytąja. Seserys dažnai susitikdavo. I. dažnai pabėgdavo nuo A., kad jis jos nemuštų, taip pat ateidavo nusiprausti pas seserį. I. bijodavo ilgai būti pas seserį. Ji sakydavo, kad bijo ilgai pasilikti pas ją, nes A. jai grasino, kad vėl muš, jei ji negrįš. Sesuo pas I. neatvažiuodavo tik dėl A. Žino,kad kad vieną kartą ji pas seserį buvo visą savaitę. Po to kai buvo nužudyta I., L. pas juos dažnai atvažiuoja. Ji po įvykio pasidarė nervinga, pas juos gamtoje pailsi. Dešimt dienų prieš mirtį Inesa pas juos atbėgo, buvo sumušta, bijojo eiti namo.

Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja G. A. parodė, kad kaltinamasis yra jos sūnus. Tuo momentui, kai įvyko tragedija, jos įvykio vietoje nebuvo, bet ji atėjo ten pirma. Sūnus jai paskambino ir pasakė, kad kažkas pasidarė su Inesa ir kad ji ateitų. Ji atėjo, bet durys buvo uždarytos, negalima buvo įeiti. Prie lango stovėjo kopėčios. Kai ji atėjo, buvo užrakintos durys. Kopėčiomis per langą vaikščiodavo todėl, kad sūnus paslėpė raktą, kad Inesa nebėgtų iš namų. Kadangi buvo girtas, nebeprisiminė, kur padėjo. Ji įlipo per langą, pamatė, kad Inesa jau geltona, sakė, „Viskas, ji jau mirusi“. Kai užėjo į namus, pamatė labai daug mėlynių ant kojų ir po krūtine. Didesnių sužeidimų nebuvo. Ji buvo nuoga. Sūnus pradėjo verkti. Jis buvo girtas ir ji buvo girta. Ji matė pro langą I. tą dieną einančią apie 15 val., ji buvo neblaivi, su kiekvienu žingsniu ji griuvinėjo. Po to iškvietė policiją ir greitąją. Sūnus su I. nuolat konfliktuodavo ir abu vartodavo alkoholį. I. nuolat išgėrinėdavo, dukros neprižiūrėjo, dirbti nenorėjo. Kiek prisimena, I. dukra pas tėvą išėjo gyventi 2010 m. Dukra išėjo ne dėl seksualinio prievartavimo. Išėjo todėl, kad name buvo atjungta šviesa. Ji žinojo, kad I. turi seserį, bet niekada nematė jų kartu. Niekada niekas nematė seserų kartu (T. 2, b.l. 34-38).

Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja L. L. parodė, kad kaltinamasis yra jos kaimynas. A. S. yra jos sugyventinio draugas. Nukentėjusiosios V. nepažįsta. Ji žinojo, kad nužudytoji turi seserį, nežino ar sesuo pas ją atvažiuodavo. Ji su nužudytąją bendraudavo retai, draugiškų santykių tarp jų nebuvo.

Spalio 12 d. yra jos sugyventinio gimtadienis. A. su nužudytąją pas juos atėjo spalio 13 d. Vartojo alkoholinius gėrimus. A. ir V. išgėrinėjo, kiek - nežiūrėjo. Į svečius A. ir V. atėjo jau neblaivūs. Sumušimo žymių, mėlynių ant V. kūno nematė. Valandą pasėdėjo ir išėjo. Po to kaltinamasis atėjo ir pasakė, kad turbūt nužudė V. Pas mane buvo sūnėnas ir jie išėjo kartu su A. Po įvykio A. tik sėdėjo, pergyveno, verkė. Kas atsitiko nepasakojo (t. 2, b.l. 34-38).

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas V. K. parodė, kad kaltinamasis yra jo kaimynas. Nužudymo aplinkybės jam nežinomos. Spalio 12 d. yra jo gimtadienis. A. su V. jį pasveikinti atėjo 13 dieną, abu buvo išgėrę. Dvi valandas pasėdėjo ir išėjo. Pas juos išgėrė gal litrą degtinės keturiese. Ant V. kūno sumušimų, sužeidimų nebuvo. Jis apie įvykį sužinojo, kai A. po poros valandų atbėgo ir pasakė kas įvyko. Jis nepasakojo aplinkybių. Ir po to jis nieko nepasakojo. Jie pykdavosi. Būdavo pas ją mėlynės po akimis, bet iš kur, nežino (t. 2, b.l. 34-38).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Įėjus į namą, patenkama į kambarį, kuriame kairėje pusėje prie sienos stovi lova. Lovoje guli moters lavonas, apklotas antklode. Nuklojus antklodę, lavonas nuogas, guli aukštielninkas. Apžiūrint lavoną, ant veido ir liemens matosi lavondėmės (hematomos) (t. 1, b.l. 4-7).

Specialisto išvadoje Nr. G 1341/12(01) nurodyta, kad I. V. mirties priežastimi buvo pilvo sumušimas, pasireiškęs pilvo poodinėmis (9) ir gilesniųjų minkštųjų audinių kraujosruvomis, kepenų (1), didžiosios taukinės (1), tuščiosios (4), kylančiosios (1) ir nusileidžiančiosios (1) gaubtinės žarnų pasaitų plyšimais su aplinkinėmis kraujosruvomis minkštuosiuose audiniuose, tai komplikavosi ūmiu vidiniu nukraujavimu (700 ml skysto kraujo pilvaplėvės ertmėje, masyvus kraujo išsiliejimas žarnų pasaituose), šoku (makroskopiškai ir histologiškai netolygus plaučių oringumas, vietomis bronchospazmo požymiai, netolygus kraujo pasiskirstymas inkstuose). I. V. mirtis galėjo įvykti prieš 2,5-3 paras iki jos lavono teismo medicininio tyrimo 2012-10-16 09.00 val. I. V. lavone yra šie sužalojimai: pilvo poodinės (9) ir gilesniųjų minkštųjų audinių kraujosruvos, kepenų (1), didžiosios taukinės (1), tuščiosios (4), kylančiosios (1) ir nusileidžiančiosios (1) gaubtinės žarnų pasaitų plyšimai su aplinkinėmis kraujosruvomis minkštuosiuose audiniuose. Sužalojimai padaryti tiesiogiai paveikiant pilvo sritį kietais, bukais daiktais, pvz.: smūgiuojant kumščiu, koja ar panašiai. Sužalojimai padaryti ne mažiau devyniais trauminiais poveikiais (smūgiais). Sužalojimai galėjų būti padaryti 6 valandų laikotarpyje iki mirties. Į tai nurodo sužalojimų makroskopinis ir mikroskopinis vaizdas. Sužalojimai vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu. Apatinės lūpos gleivinės muštinė žaizda su aplinkine kraujosruva, viršutinio žandikaulio kairės pusės 1-ojo danties išmušimas, kairio momens-pakaušio ir dešinio momens gilesniųjų minkštųjų audinių kraujosruvos, daugybiniai veido, krūtinės ląstos, nugaros, abiejų rankų, klubų sričių, abiejų kojų odos nubrozdinimai ir poodinės kraujosruvos, dešinės pusės, VII, VIII, IX-o (viengubi), X-o (dvigubas), kairės pusės VI-X-o (viengubi) šonkaulių lūžiai su kraujosruvomis tarpšonkauliniuose raumenyse. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu poveikyje ir galėjo atsirasti tiek suduodant smūgius, tiek ir griuvinėjant bei atsitrenkiant į kietus, bukus paviršius. Sužalojimai galėjo būti padaryti 6 valandų laikotarpyje iki mirties. Į tai nurodo sužalojimų makroskopinis ir mikroskopinis vaizdas. Šonkaulių lūžiai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Kiti šiame punkte išvardinti sužalojimai tiek kartu, tiek atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. I. V. lavono kraujyje rasta 3,61 %o etilo alkoholio, tai atitiktų sunkų girtumo laipsnį. (T. 1, b.l. 29-37)

Atlikus papildomą lavono tyrimą, specialisto išvadoje Nr. G 1341/12(01) nurodyta, kad I. V. lavone nustatyti sužalojimai buvo apdaryti 69-iais trauminiais poveikiais, iš jų 16-a į galvą, 15-a į krūtinės sritį, 9-i į pilvo sritį, 3-ys į dubens sritį, 7-i į dešinę ranką, 9-i į kairę ranką, 5-i į dešinę koją, 5-i į kairę koją. (T. 1, b.l. 40-41)

Atsižvelgiant į visumą anksčiau aptartų aplinkybių, darytina išvada, kad neabejotinai įrodyta, jog būtent A. A. savo veiksmais sukėlė I. V. mirtį, t. y. jo veiksmai buvo pagrindinė ir vienintelė priežastis atsirasti nustatytoms pasekmėms.

Teismo medicinos specialisto išvados neleidžia konkrečiai nustatyti, koks buvo didžiosios dalies I. V. nustatytų sužalojimų padarymo mechanizmas. Išvadoje neatmetama galimybė, kad šonkaulių lūžiai, įvertinti nesunkiu sveikatos sutrikdymu, daugybinės kraujosruvos, nubrozdinimai ir kiti sužalojimai, visumoje įvertinti nesunkiu sveikatos sutrikdymu ir neturintys jokio priežastinio ryšio su mirtimi, nukentėjusiajai galėjo būti padaryti tiek suduodant smūgius, tiek griuvinėjant, tiek ir nukentėjusiajai pačiai atsitrenkiant į kokius nors daiktus. Vis dėlto manyti, kad net ir būdama neblaivi I. V. pati būtų tiek griuvinėjusi ir įvykio dieną būtų patyrusi tiek sužalojimų, nėra jokio pagrindo ir tai yra tiesiog neįtikėtina. Kita vertus, ta pati specialisto išvada ir eksperto paaiškinimai dėl I. V. sunkaus kūno sužalojimo, sukėlusio mirtį, padarymo mechanizmo yra daug konkretesni ir faktiškai vienareikšmiški. Specialisto išvadoje nurodoma, kad I. V. mirties priežastimi buvo pilvo sumušimas, pasireiškęs pilvo poodinėmis (9) ir gilesniųjų minkštųjų audinių kraujosruvomis, kepenų (1), didžiosios taukinės (1), tuščiosios (4), kylančiosios (1) ir nusileidžiančiosios (1) gaubtinės žarnų pasaitų plyšimais su aplinkinėmis kraujosruvomis minkštuosiuose audiniuose, tai komplikavosi ūmiu vidiniu nukraujavimu (700 ml skysto kraujo pilvaplėvės ertmėje, masyvus kraujo išsiliejimas žarnų pasaituose), šoku (makroskopiškai ir histologiškai netolygus plaučių oringumas, vietomis bronchospazmo požymiai, netolygus kraujo pasiskirstymas inkstuose). Sužalojimai padaryti ne mažiau devyniais trauminiais poveikiais (smūgiais).

Tai, kad kaltinamasis sugyventinę spardė, patvirtina jis pats, nurodydamas, kad spyrė I. V. gulinčiai. Niekas iš teisiamajame posėdyje apklaustų įvykio dieną I. V. mačiusių liudytojų nematė ryškių išorinių sužalojimų I. V. galvos ir veido srityje, todėl irgi akivaizdu, kad šie sužalojimai buvo padaryti kaltinime nurodyto įvykio metu.

Aptarti įrodymai, kolegijos nuomone, visiškai paneigia kaltinamojo versiją, kad jis nukentėjusiajai iš viso sudavė 10-15 smūgių ir patvirtina, kad nuteistasis smūgių sudavė ženkliai daugiau. Aiškindamas tik apie kelių smūgių žmonai sudavimą A. A. tokiu būdu mėgina išvengti griežtesnės atsakomybės.

Suduodamas I. V. daugybinius smūgius rankomis ir kojomis į įvairias, taip pat ir į gyvybiškai svarbias kūno sritis, nuteistasis suprato, kad jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui, ir, nors ir nenorėjo atimti gyvybės, sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti. Nuteistasis padarė nužudymą veikdamas netiesiogine tyčia.

Pagal BK 129 str. 2 d. 3 p. atsako tas, kas nužudė savo artimą giminaitį ar šeimos narį. BK 248 straipsnio „Sąvokų išaiškinimas“ 2 dalyje nustatyta, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Kaltinamojo, nukentėjusiosios liudytojų parodymais nustatyta, kad A. A. ir I. V. gyveno kartu, vedė bendrą ūkį, Juos siejo savanoriškai prisiimti abipusiai įsipareigojimai, todėl jų santykiai atitiko šeimos narių, gyvenusių neįregistravus santuokos (partnerystė), santykius. Todėl nustatyta, kad kaltinamasis nužudė savo šeimos narį – sugyventinę I. V.. Kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 129 str.2 d. 3 p., kadangi jis nužudė savo šeimos narį.

Kaltinamasis A. A. buvo kaltinamas ir pagal LR BK 129 str. 2 d. 6. p., t.y. tuo, kad jis I. V. nužudė itin žiauriai. Kaltinimas nužudžius itin žiauriai grindžiamas tik dėl bendru nukentėjusiajai suduotų smūgių skaičiumi, nors kiti sužalojimai su nukentėjusiosios mirtimi neturi priežastinio ryšio.

Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 str. 2 d. 6 p., kai kaltininko veika dėl gyvybės atėmimo būdo ar kitų aplinkybių pasireiškia ypatingu žiaurumu. Nužudymas itin žiauriai yra ne tik tada, kai gyvybė atimama kankinant ar itin skausmingu būdu, bet ir tais atvejais, kai nukentėjusiajam padaroma daug kūno sužalojimų, jei kaltininkas suvokė itin žiaurų gyvybės atėmimo būdą. Pagal BK 129 str. 2 d. 6 p. atsako tas, kas nužudė žmogų kankindamas ar kitaip itin žiauriai. Teisminėje praktikoje pripažįstama, kad nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 str. 2 d. 6 p. (kankinant ar kitaip itin žiauriai), kai kaltininko veika dėl gyvybės atėmimo būdo ar kitų aplinkybių pasireiškia ypatingu žiaurumu. Tuo tarpu nužudymas kitaip itin žiauriai yra tada, kai gyvybė atimama itin skausmingu būdu (pvz. nuodijant skausmingai veikiančiais nuodais, deginant, užkasant ir pan.) arba padarant nukentėjusiajam daug kūno sužalojimų. Šiuo atveju neturi reikšmės kiek laiko nukentėjusysis po panaudoto smurto iki mirties jautė kūno sužalojimų sukeltą skausmą. Nužudymas kvalifikuojamas pagal šį punktą, jei kaltininkas suvokė itin žiaurų gyvybės atėmimo ypatumą. Veikos kvalifikavimui pagal BK 129 str. 2 d. 6 p. būtina nustatyti, kad nukentėjusiajam jo gyvybės atėmimo proceso pobūdis objektyviai buvo itin žiaurus ir kad kaltininkas norėjo arba sąmoningai leido kilti būtent tokiam nužudymo būdui. Jei kaltininkas ir neturėjo tokio specialaus tikslo, bet suvokė, kad gyvybė nukentėjusiajam bus neišvengiamai ar galimai atimta itin žiauriai, kankinančiai ar sąmoningai pasirenka tokį gyvybės atėmimo būdą, veika kvalifikuojama pagal šį punktą. Nenustačius bent vienos šių aplinkybių, nėra pagrindo spręsti, kad nužudymas kvalifikuotinas kaip padarytas itin žiauriai (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis byloje Nr.1A-338/2012).

Specialisto išvadoje neatmetama galimybės, kad dalį sužalojimų, kurie įvertinti ne tik nežymiu sveikatos sutrikdymu, bet ir nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nukentėjusioji galėjo patirti pati atsitrenkdama į kokius nors daiktus, taip pat ir pati pargriūdama.

Iš Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės pažymos matyti, kad I. V. buvo gydyta Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje nuo 2012 m. spalio 3 d. iki 2012 m. spalio 6 d. Diagnozė – kiti psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį. Liudytojų ir nuteistojo parodymais byloje nustatyta, kad kaltinime nurodytą dieną I. V. girtavo, jos kraujyje nustatytas labai didelis alkoholio kiekis, atitinkantis sunkų girtumo laipsnį, jos kraujyje rasta 3,61 proc. etilo alkoholio, kas atitinka sunkų girtumo laipsnį (t. 1, b.l. 29-34). Todėl nėra pagrindo atmesti galimybę, kad tokios būklės I. V. galėjo griuvinėti ir dalį sužalojimų patirti pati. Tai, kad liudytojai parodė nematę kokių nors išorinių sužalojimų nužudytosios kūne, tokios galimybės irgi nepaneigia, nes liudytojai galėjo matyti tik sužalojimus neuždengtose jos kūno vietose, tuo tarpu sužalojimų kitose vietose, kurias dengė nukentėjusiosios drabužiai, jei tokie sužalojimai buvo, liudytojai jų matyti negalėjo.

Nuosprendyje išdėstytos teismo išvados negali būti grindžiamos spėjimais ir prielaidomis, o jas turi patvirtinti konkretūs teisiamajame posėdyje išnagrinėti įrodymai. Atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog yra neabejotinai įrodyta, kad A. A. nurodytomis aplinkybėmis sudavė nukentėjusiajai ne mažiau kaip devynis smūgius į pilvo sritį, padarydamas sunkų sveikatos sutrikdymą, sukėlusį I. V. mirtį. Taip pat nustatyta, kad nuteistasis sudavė nukentėjusiajai tikrai daugiau negu 9 smūgius, tačiau mažiau negu 69 smūgius, Pats kaltinamasis nurodo, kad galėjo suduoti rankomis ir kojomis I. V. 10-15 smūgių į įvairias kūno vietas. Kaip jau minėta, akivaizdu, kad nužudytajai suduota daugiau smūgių, nei nurodo kaltinamasis, tačiau tikslaus smūgių skaičiaus nustatyti nėra galimybės.

Tokiu būdu, laikytina nustatyta, kad A. A. rankomis ir kojomis sudavė I. V. tiksliai nenustatytą skaičių smūgių į krūtinės sritį, padarydamas nukentėjusiajai nesunkų sveikatos sutrikdymą, nenustatytą smūgių skaičių smūgių į galvą, krūtinės sritį, dubens sritį, kairę koją bei dešinę koją, padarydamas nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą, taip pat ne mažiau kaip devynis smūgius į pilvo sritį, padarydamas I. V. sunkų sveikatos sutrikdymą, sukėlusį nukentėjusios mirtį.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kaltinamojo veika perkvalifikuotina ir LR BK 129 str. 2 d. 3 p., 6 p., į LR BK 129 str. 2 d. 3 p.

Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas vadovaujasi LR BK 41 str. 2 d. numatyta bausmės paskirtimi, BK 54 str. 2 d. numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais.

Įtariamasis A. A. anksčiau teistas du kartus, teistumai išnykę, baustas administracine tvarka (b.l. 138-142), Vilniaus priklausomybės ligų centre ir VšĮ Vilniaus m. klinikinės Psichikos sveikatos centre nesigydė ir į minėtų gydymo įstaigų įskaitas neįrašytas. (b.l. 144, 146); VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje gydėsi 2 kartus, paskutinį kartą nuo 2011 m. balandžio 21 d. iki 2011 m. gegužės 5 d. Diagnozė – emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas, impulsyvusis tipas. Psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, abstinencijos būklė. Psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas (b.l. 145). 2012 m. lapkričio 19 d. specialisto išvadoje nurodoma, jog A. A. nėra pagrindo skirti teismo psichiatrijos ekspertizę. Specialisto išvadoje Nr. 90 TPK-139/2012 nurodyta, kad nėra jokio pagrindo A. A. skirti psichiatrinę ekspertizę (b.l. 148-149). Įvertinama ir tai, kad A. A. padarė labai sunkų nusikaltimą asmens gyvybei, sukėlusį neatstatomas pasekmes, kurios, sprendžiant iš byloje apklaustų nukentėjusiosios, liudytojų parodymų, nebuvo atsitiktinės. Pasak jų, kaltinamasis ir anksčiau ne kartą yra smurtavęs sugyventinės atžvilgiu, kas leidžia teigti, jog I. V. mirtis buvo dėsningas kaltinamojo šeimos pasirinkto gyvenimo būdo – piktnaudžiavimo alkoholiu, lydimo smurtinio pobūdžio veiksmų, rezultatas. Įtariamojo A. A. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo A. A. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos veikos padarymui.

Įvertinus padaryto nusikaltimo aplinkybes, jo pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, jam skirtina laisvės atėmimo bausmė savo dydžiu artima straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkiui.

A. A. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Šios kardomosios priemonės paskyrimo pagrindai nėra išnykę. Be to, paskirtos bausmės griežtumas duoda pagrindą manyti, jog būdama laisvėje jis gali pasislėpti, siekdama išvengti bausmės. Todėl kardomoji priemonė – suėmimas paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Civiliniu ieškiniu Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau tekste – VSDFV) Vilniaus skyrius prašo priteisti iš kaltinamojo 1297,54 Lt. Nurodo, kad 2012 m. gruodžio 3 d. VSDFV Vilniaus skyriuje buvo gautas A. S. prašymas skirti žuvusiosios I. V. dukrai A. S. valstybinę socialinio draudimo našlaičių pensiją. 2013 m. sausio 4 d. VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimu Nr. 11-17-123 A. S. laikotarpiu nuo 2012 m. spalio 13 d. iki 2018 m. spalio 31 d. paskirta 359,14 Lt per mėnesį valstybinė socialinio draudimo našlaičių pensija. Už laikotarpį nuo 2012 m. spalio 13 d. iki 2013 m. spalio 31 d. A. S. iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų buvo išmokėta 1297,54 Lt valstybinės socialinio draudimo našlaičių pensijos (t. 1,b. 15-16). Ieškinys pagrįstas su ieškiniu pateiktais rašytiniai įrodymais (t. 1, b.l. 17-22), todėl tenkintinas. Iš A. A. Valstybinio socialinio draudimo fondui priteistina 1297,54 Lt žalai atlyginti.

Nukentėjusioji A. S. pareiškė civilinį ieškinį dėl 150 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (t. 2, b.l. 24-25).

CK 6.250 str. 2 d. nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl asmens gyvybės atėmimo. Teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, kurie reikalauja, kad konkrečioje situacijoje būtų užtikrinta protinga priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyra.

Iš A. S. gimimo liudijimo matyti, kad nužudytoji I. V. yra jos motina (t. 2, b.l. 28). Iš Vilniaus „Žaros“ vidurinės mokyklos informacijos A. S. Vilniaus „Žaros“ vidurinėje mokykloje mokosi nuo 1 klasės. Per visą mokymosi laiką pasižymėjo kaip atsakinga, darbšti mokinė. Mokosi gerai, be svarbios priežasties pamokų nepraleidinėja. Mergaitė gera, paslaugi, jautriai reaguoja į kritiką. A. labai draugiška, lengvai bendraujanti su klasės draugais, visada mandagiai ir pagarbiai elgiasi su mokytojais. Nuo 2011 m. gruodžio mėn. iki 2012 m. balandžio mėn. A. gyveno su tėčiu. Ji tapo ramesnė, visada gerai pasiruošusi pamokoms. Tėtis dažnai skambindavo klasės vadovei, domėjosi dukters pasiekimais. Kartais A. būdavo pas mamą, tačiau klasės vadovei pasakodavo, kad ten gyventi nenori, todėl, kad mama su sugyventiniu girtuokliauja, jis būda agresyvus. Mergaitė labai jautriai į tai reaguodavo (t. 2, b.l. 46).

Įstatymas įpareigoja kiek įmanoma tiksliau ir teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Akivaizdu, kad po I. V. mirties, jos dukra A., netekusi motinos, patyrė didelius dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimus, todėl patyrė neturtinę žalą. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios. Todėl teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, vadovaudamasis BPK 109, 115 str., CK 6.250 str. 2 d. nuostatomis, atsižvelgęs į kaltinamojo turtinę (nedirba, turi pradinį išsilavinimą, kilnojamojo bei nekilnojamojo turto neturi), nukentėjusiajai A. S. iš kaltinamojo priteistina 80 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė L. V. pareiškė byloje civilinį ieškinį dėl 1500 Lt turtinės ir 8000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (t. 1, b.l. 9, t. 2, b.l. 22-23). Nurodė, kad kartu su A. S. rūpinosi sesers laidotuvėmis, ji už sesers laidotuves sumokėjo 1500 Lt.

Nukentėjusiosios L. V. civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai.

Civilinis ieškovas A. S. pareiškė civilinį ieškinį dėl 950 Lt neturtinės žalos atlyginimo (t. 1, b.l. 11). Nurodė, kad kartu su L. V. rūpinosi nužudytosios laidotuvėmis, jis laidotuvėms išleido 950 Lt. Jis su V. bendrai mokėjo už duobę - 500 Lt, transporto išlaidas, gedulingus pietus. Jie bendrai už viską mokėjo. Paskaičiavo, kad kartu išleido apie 2500 Lt. Iš nukentėjusiosios parodymų matyti, kad nužudytosios sesers I. V. laidotuvėms ji išlaido 2500 Lt. Kaip giminaitei, jai buvo išmokėta 1040 Lt laidojimo pašalpa. Karstas kainavo apie 600 Lt, duobė - 500 Lt, rūbai - suknelė, skara, apatiniai, avalinė - 100-150 Lt, cerkvė- apie 50 Lt, kryžius su lentele - 70 Lt. Pirko vainikus, vienas vainikas kainavo 120 Lt. Pirko kelis krepšelius, vieno krepšelio vidutinė kaina - 20 Lt. Taip pat pirko smulkius laidotuvėms reikalingus daiktus – žvakes ir kt. Už duobės iškasimą mokėjo 500 Lt, kainavo ir transportas. Valstybinei teismo medicinos tarnybai L. V. sumokėjo 150 Lt už lavono sutvarkymą (t. 1, b.l. 67). Darė gedulingus pietus, mokėjo kartu su S.

Nors į bylą nėra pateikta tiksliai turtinės žalos dydį patvirtinančių įrodymų, tačiau byloje nustatyta, kad nužudytosios laidotuvėmis rūpinosi nukentėjusioji L. V. bei A. S.. Vertinant nurodomos sumos 2500 Lt pagrįstumą, kolegijos nuomone, jos nelaikytinos nepagrįstai didelėmis, atitinka protingumo kriterijus. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiajai buvo išmokėta 1040 Lt pašalpa, nurodomos išlaidos mažinamos šia suma. Tokiu būdu, iš kaltinamojo A. A. nukentėjusiosios L. V. naudai priteistina 460 Lt, o civilinio ieškovo A. S. naudai 950 Lt turtinei žalai atlyginti.

Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusioji kiek galėjo bendravo su savo seserimi, stengėsi ja rūpintis, pergyveno dėl sesers pasirinkto gyvenimo būdo. Dėl netikėtos ir staigios sesers netekties nukentėjusioji neabejotinai patyrė dvasini sukrėtimą, sutriko normalus jos gyvenimo ritmas, ji patyrė stresą ir dvasinius išgyvenimus. Visa tai, LR CK 6.250 str. prasme, yra neturtine žala, kurios, kolegijos nuomone, pačios nužudytosios pasirinktas gyvenimo būdas artimos giminystes ryšiu su juo susietos sesers L. V. skausmo nė kiek nesumažina. Minėtą neturtinę žalą nukentėjusioji patyrė dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos, todėl ji turi būti atlyginta.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, iš kaltinamojo A. A. paimtus mobiliojo ryšio telefoną NOKIA 3310m SIM kortelė „Pildyk“, vienuolika centų monetomis, invalido pažymėjimą, išduotą kaltinamojo vardu bei šešis Vilniaus m. viešojo transporto vienkartinius bilietus, saugomus Vilniaus apskrities VPK saugykloje, kvito Nr. BBB 044244 (b.l. 83-84), grąžintini jo motinai G. A..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR BPK 115 str., 297 str., 298 str. 299 str., 301 str. – 305 str., teismas,

nusprendžia:

A. A. (A. A.) pripažinti kaltu pagal LR BK 129 str. 2 d., 3 p., perkvalifikavus iš LR BK 129 str. 2 d. 3 p., 6 p., ir paskirti jam bausmę – 12 (dvylika) metų laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. 2013 m. lapkričio 11 d. Į bausmės atlikimo laiką įskaityti laiką, išbūtą esant laikinai sulaikytu bei suimtu nuo 2012 m. spalio 17 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. 2013 m. lapkričio 11 d.

Kardomąją priemonę – suėmimą iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, po to ją panaikinti.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus civilinį ieškinį patenkinti visiškai. Priteisti iš A. A. – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui 1297,54 Lt žalai atlyginti.

Nukentėjusiosios A. S. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš A. A. nukentėjusiosios A. S. naudai 80 000 Lt (aštuoniasdešimt tūkstančių Lt) neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje ieškinio netenkinti.

Nukentėjusiosios L. V. civilinį ieškinį patenkinti iš dalies. Priteisti iš A. A. L. V. naudai 460 Lt (keturi šimtai šešiasdešimt) turtinei žalai bei 8000 Lt (aštuoni tūkstančiai Lt) neturtinei žalai atlyginti.

Civilinio ieškovo A. S. ieškinį patenkinti visiškai. Priteisti iš A. A. 950 Lt (devyni šimtai penkiasdešimt Lt) turtinei žalai atlyginti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, iš kaltinamojo A. A. paimtus mobiliojo ryšio telefoną NOKIA 3310m SIM kortelė „Pildyk“, vienuolika centų monetomis, invalido pažymėjimą, išduotą kaltinamojo vardu bei šešis Vilniaus m. viešojo transporto vienkartinius bilietus, saugomus Vilniaus apskrities VPK saugykloje, kvito Nr. BBB 044244 (b.l. 83-84), grąžintini jo motinai G. A..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.