- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-04-08
- Bylos Nr.
- 1A-55-318/2022
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Nerijus Meilutis, Regina Pocienė, Albinas Bielskis
- Nuteistasis
- D. G., ir A
- Advokatai
- Vytautas Bučius
- Kategorijos
- 1.1.8.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.8.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.2.22.1Neteisėtas disponavimas šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis (BK 253 str.)
- 2.1.16.1.3Intensyvi priežiūra (BPK 131-1 str.)
- 2.1.16.2.13pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.4.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio, Nerijaus Meilučio, Reginos Pocienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka mišriu būdu (dalyvaujant proceso dalyviams teismo posėdžių salėje ir nuotoliniu būdu naudojant vaizdo ir garso priemones „Zoom“ programos platformoje) išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. G. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2021 m. balandžio 28 d. nuosprendžio, kuriuo D. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 253 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 2 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi ir D. G. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.
Šiuo nuosprendžiu pagal BK 253 straipsnio 1 dalį (dėl dviejų veikų) taip pat nuteistas ir A. K., tačiau nuosprendis dėl jo nuteisimo neskundžiamas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės
D. G. pagal BK 253 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad jis nuo tiksliai nenustatyto laiko, bet ne vėliau kaip iki 2019 m. spalio, tiksliai nenustatytos dienos, sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), neteisėtai, neturėdamas leidimo, laikė šaunamąjį ginklą – šautuvą Nr. NM93 – pramoninės gamybos, graižtvinį, vienašūvį, B kategorijos, tvarkingą, šaudyti tinkamą, 5,6 mm kalibro (.22LR), TOZ šaunamąjį ginklą, skirtą šaudyti 5,6 mm (.22LR) kalibro, kraštinio skėlimo šoviniais, pagamintą 1989 m. ir ne mažiau kaip 4 šovinius, kurie yra šaudmenys, o būtent: pramoninės gamybos, 5,6 mm kalibro, kraštinio skėlimo, tinkamus šaudyti, sportinius-medžioklinius šovinius, kurie skirti įvairiems B kategorijos graižtviniams, šaunamiesiems ginklams: pistoletams, šautuvams, revolveriams. Po to, tęsdamas nusikalstamą veiką ir veikdamas bendrininkų grupe kartu su A. K., nuo 2019 m. spalio, tiksliai nenustatyto laiko, iki 2020 m. sausio 13 d., šaunamąjį ginklą – šautuvą Nr. NM93 – ir ne mažiau kaip 4 5,6 kalibro šovinius, neteisėtai, neturėdamas leidimo, laikė A. K. gyvenamosiose vietose, esančiose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Vėliau, tęsdamas nusikalstamą veiką ir veikdamas bendrininkų grupe su A. K., 2020 m. sausio 13 d., apie 15 val., iš(duomenys neskelbtini), automobilyje „VW Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), neteisėtai, neturėdamas leidimo laikė ir gabeno šį šaunamąjį ginklą ir 4 šovinius Raseinių r., iki tol, kol 2020 m. sausio 13 d., apie 16.55 val., (duomenys neskelbtini), 6-tame kilometre automobilis „VW Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), buvo sustabdytas policijos pareigūnų ir patikrinimo metu automobilio salone rastas ir paimtas neteisėtai, neturint leidimo, gabentas šaunamasis ginklas – šautuvas Nr. NM93 – su 1 šoviniu vamzdyje ir trimis šoviniais, kurie rasti patikrinimo metu A. K. kelnių kišenėje.
Taip pat jis, tęsdamas nusikalstamą veiką, tiksliai nenustatytą laiką ir nenustatytoje vietoje, bet ne vėliau kaip iki 2019 m. lapkričio 20 d., neteisėtai, neturėdamas leidimo, laikė šautuvą Nr. 311, pramoninės gamybos, lygiavamzdį, vieno šūvio, netvarkingą, tinkamą šaudyti, B kategorijos, 16 kalibro, ZK šaunamąjį ginklą, skirtą šaudyti 16 kalibro medžiokliniais šoviniais. Po to, jis, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2019 m. lapkričio 20 d., apie 10 val., šį šaunamąjį ginklą – šautuvą Nr. 311 – neteisėtai gabeno į A. K. sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), kur, veikdamas bendrininkų grupe kartu su A. K., šį šaunamąjį ginklą neturėdamas leidimo, neteisėtai, laikė sodybos daržinėje iki 2020 m. sausio 16 d., 10 val., kol šis šaunamasis ginklas buvo paimtas A. K. parodymų patikrinimo vietoje metu.
II. Apeliacinio skundo argumentai
Apeliaciniame skunde nuteistasis D. G. prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2021 m. balandžio 28 d. nuosprendį ir priimti naują sprendimą – jį išteisinti.
Apeliantas tvirtina, kad jis pagal BK 253 straipsnio 1 dalį nuteistas nepagrįstai, nes šios veikos nepadarė. Tokiu būdu teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, kad pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką.
Šalies argumentai
Pirmosios instancijos teismas apelianto kaltę pagrindė nenuosekliais ir prieštaringais A. K. parodymais bei kriminalinės žvalgybos metu kitame ikiteisminiame tyrime neteisėtai surinktais duomenimis: telefoninių pokalbių įrašais, kurie gauti atlikus neteisėtai sankcionuotus kriminalinės žvalgybos veiksmus.
Anot D. G., A. K. jį apkalbėjo, nes siekė sušvelninti savo padėtį. A. K. parodymai negali būti pripažinti patikimais ir objektyviais vien tik todėl, jog jis juos davė laisva valia. Apeliantas pažymi, kad A. K. 2020 m. sausio 14 d. apklausoje prisipažino kaltu dėl neteisėtai, neturint leidimo, laikomo 5,6 kalibro šautuvo TOZ Nr. NM93, nurodydamas, jog šis šautuvas yra jo, kad šautuvas anksčiau priklausė 2015 m. mirusiam dėdei K. K.. Jis šautuvą parsinešė ir laikė Girkalnio k. Draugystės g. 4 namo rūsyje, priskirtame butui Nr. 3. Tačiau vėlesnėse apklausose A. K. parodymus pakeitė ir aiškino, kad 5,6 kalibro šautuvas TOZ Nr. NM93 priklauso nuteistajam. Taip pat jis parodė, kad ir 16 kalibro šautuvą apeliantas atvežė pas pastarąjį ir paliko.
Nuteistais atkreipia dėmesį, kad apklausiamas įtariamuoju 2020 m. sausio 15 d. A. K. nurodė, kad 2019 m. spalį D. G. jį nusivežė į (duomenys neskelbtini)., kur gyvena nuteistojo seneliai, nusivedė į daržinę ir parodė malkomis apdėtą mažo kalibro graižtvinį šautuvą ir virš 10 šovinių. Tuo tarpu, 2020 m. lapkričio 17 d. apklausiamas teisme, jis jau teigė, kad matė, iš kur apeliantas paėmė šautuvą, nes buvo kartu. Šautuvas buvo laikomas daržinėje užkištas už lovos. Be to, 2020 m. sausio 15 d. apklausos metu jis nurodė, kad šautuvą parvežė pas jį į (duomenys neskelbtini) esančią sodybos daržinę ir paslėpė sodybos daržinėje po lentomis, o 2020 m. lapkričio 17 d. teismo posėdyje sakė, kad (duomenys neskelbtini), kai nuvažiavo šautuvą padėjo ir laikė daržinėje po šiaudais. Esant tokioms aplinkybėms A. K. parodymus pirmosios instancijos teismas be pagrindo pripažino nuosekliais ir jais grindė apelianto kaltę.
Apeliantas mano, kad pirmosios instancijos teismas, netaikydamas jam BK 75 straipsnio nuostatų, taip pat padarė teisės taikymo klaidą. Aptaręs bausmės skyrimui reikšmingas teisės normas, kasacinio teismo formuojamą praktiką dėl BK 75 straipsnio taikymo, nuteistasis laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas turėjo apsvarstyti galimybę dėl šios nuostatos taikymo prieš jį, o to nepadaręs, nepagrįstai paskyrė jam realų laisvės atėmimą. Apygardos teismas neįvertino, kad D. G. turi stiprius socialinius ir šeiminius ryšius: dirba, yra vedęs, turi šeimą, augina mažametę dukrą bei, jog realus laisvės atėmimas apsunkins jo sugrįžimą į visuomenės gyvenimą.
Nuteistasis vertina, kad pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai taikė BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalis bei apskųstuoju teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrino su neva neatlikta bausmės dalimi. Apeliantas nurodo, kad jis bausmę, paskirtą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 2 d. nuosprendžiu, yra atlikęs.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis D. G. ir jos gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroras – jį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Nuteistojo D. G. apeliacinis skundas atmetamas.
Teisėjų kolegija, susipažinusi su apeliacinio skundo argumentais ir baudžiamosios bylos medžiaga, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacinės instancijos teismo posėdyje, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas bylos įrodymus ištyrė bei įvertino, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies ir BPK 301 straipsnio reikalavimų, ir jais remdamasis teisingai nustatė D. G. inkriminuoto nusikaltimo padarymo aplinkybes. Kvalifikuodamas D. G. nusikalstamus veiksmus pagal BK 253 straipsnio 1 dalį apygardos teismas baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų nepadarė. Taip pat nuteistajam paskyrė teisingą, jo nusikalstamų veiksmų ir asmenybės pavojingumą atitinkančią bausmę.
Dėl D. G. nuteisimo pagal BK 253 straipsnio 1 dalį
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad D. G. neteisėtai, neturėdamas leidimo sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), laikė šaunamąjį ginklą – šautuvą Nr. NM93 ir ne mažiau kaip 4 šovinius. Po to, tęsdamas nusikalstamą veiką ir veikdamas bendrininkų grupe kartu su A. K., nuo 2019 m. spalio, tiksliai nenustatyto laiko, iki 2020 m. sausio 13 d., šaunamąjį ginklą – šautuvą Nr. NM93 – ir ne mažiau kaip 4 šovinius, neteisėtai, neturėdamas leidimo, laikė A. K. gyvenamosiose vietose, esančiose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kuriuos 2020 m. sausio 13 d., apie 15 val., neturėdamas leidimo laikė ir gabeno automobilyje „VW Golf“, valst. Nr. CFC 364. Taip pat jis ne vėliau kaip iki 2019 m. lapkričio 20 d., neteisėtai, neturėdamas leidimo, laikė šautuvą Nr. 311, kurį atgabeno į A. K. sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), kur, veikdamas bendrininkų grupe kartu su A. K., šį šaunamąjį ginklą neturėdamas leidimo, neteisėtai, laikė sodybos daržinėje.
Pagal BK 253 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, neturėdamas leidimo, gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas.
Nusikaltimo objektyviajai pusei įgyvendinti pakanka, kad būtų atliktas bet kuris vienas iš šio straipsnio dispozicijoje numatytų veiksmų, kuris turi būti įrodytas. Pagal suformuotą teismų praktiką šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų laikymas – tai jų turėjimas neturint leidimo, neatsižvelgiant į trukmę, savo žinioje (valdymas), kai kaltininkas jų su savimi nesinešioja, tačiau laiko gyvenamojoje patalpoje, slėptuvėje ar kitoje pasirinktoje vietoje. Gabenimas – tai jų perkėlimas iš vienos vietos į kitą bet kuria transporto priemone arba pernešimas, kai nešama krepšyje, kišenėje ar pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-234-895/2019, Nr. 2K-7-178/2012).
Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad jis pagal BK 253 straipsnio 1 dalį nuteistas nepagrįstai, nes šios nusikalstamos veikos nepadarė. Šaunamieji ginklai - šautuvas Nr. NM93 (graižtvinis), šautuvas Nr. 311 (lygiavamzdis) bei 4 šoviniai priklauso ne jam, o yra A. K.. Pastarasis, aiškindamas, kad tai D. G. jo prašė paslėpti savo šaunamuosius ginklus ir šovinius, jį apkalbėjo. Tokį nuteistojo D. G. aiškinimą paneigia objektyvūs bylos faktiniai duomenys. Teisiamojo posėdžio metu nuteistasis A. K. apie graižtvinio šautuvo laikymo jo gyvenamojoje vietoje aplinkybes paaiškino, kad galimai 2019 metų rudenį arba vasaros pabaigoje, jam paskambino D. G. ir pasiūlė susitikti. Jie nuvažiavo pas D. G. močiutę į Norgėlų kaimą Raseinių rajone, kur D. G. iš daržinės paėmė už lovos užkištą šautuvą. D. G. jo paprašė paimti šautuvą ir pasidėti pas save, nes bijojo, kad jo nesurastų policijos pareigūnai. Šautuvas buvo graižtvinis, mažo kalibro, su optiniu taikikliu. Tą pačią dieną jie nuvežė šautuvą į Nemakščių kaimą. Šautuvą jis susuko į skudurus ir laikė daržinėje po šiaudais. Pasiėmę tą šautuvą jie kartu važiuodavo medžioti. Po kiek laiko jam reikėjo iš (duomenys neskelbtini) išsikraustyti, todėl pasiūlė šautuvą nuvežti pas jo mamą į (duomenys neskelbtini). Tą šautuvą laikė pas mamą gyvenamojo namo rūsyje. Jį paimdavo ir naudodavo medžioklėje kartu su D. G., visada su jo paties žinia. Kai jis iš (duomenys neskelbtini) persikraustė į (duomenys neskelbtini), tą šautuvą persinešė į (duomenys neskelbtini) ir jį laikė kambaryje po lova. Kai vieną kartą D. G. atvažiavo kartu pamedžioti, A. K. pasiėmė graižtvinį šautuvą ir įsėdo į pastarojo automobilį. Juos važiuojančius sustabdė policija. Pareigūnai atidarė automobilio dureles ir pamatė šautuvą. A. K. pareigūnams pasakė, kad ginklas yra jo. Taip pasakė, galvodamas, jog jam už tai nieko nebus. Prie to šautuvo buvo ir šaudmenų. Vienas buvo vamzdyje, o vienas ar keli kišenėje. Tokios aplinkybės užfiksuotos ir 2020 m. sausio 13 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio Kastyčio Rimkaus tarnybiniame pranešime Nr. 40-PR2-708-(1.28E), iš kurio matyti, kad 2020 m. sausio 13 d. apie 16:55 val., patruliuojant tarnybiniu automobiliu, kelio (duomenys neskelbtini) kilometre sustabdė automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo D. G.. Kartu su juo automobilyje važiavo ir ant priekinės keleivio sėdynės sėdėjo A. K.. Apžiūrint automobilį, tarp priekinės sėdynės ir automobilio slenksčio buvo pastebėtas šaunamasis ginklas be dėklo. A. K. pasakė, kad ginklas yra jo ir jis yra nelegalus. Jis taip pat nurodė, kad sportinių kelnių kišenėje yra trys mažo kalibro šoviniai, kurie buvo paimti (t. 1, b. l. 86-87). 2020 m. vasario 3 d. specialisto išvada Nr. IBPS-V-302577-20 patvirtina, kad tirti pateiktas šautuvas Nr. NM93 yra pramoninės gamybos, graižtvinis, vienašūvis, B kategorijos, tvarkingas, šaudymui tinkamas, 5,6 mm kalibro (.22LR), TOZ šaunamasis ginklas, kuris skirtas šaudyti 5,6 mm (.22LR) kalibro, kraštinio skėlimo šoviniais ir pagamintas 1989 m. Tirti pateiktas vienas šovinys (rastas 2020-01-13 šautuvo Nr. NM93 vamzdyje) yra šaudmuo, o būtent pramoninės gamybos, 5,6 mm kalibro, kraštinio skėlimo, tinkamas šaudymui, sportinis-medžioklinis šovinys, kuris skirtas įvairiems B kategorijos graižtviniams, šaunamiesiems ginklams: pistoletams, šautuvams, revolveriams. Tirti pateikti 3 šoviniai yra šaudmenys, o būtent pramoninės gamybos, 5,6 mm kalibro, kraštinio skėlimo, tinkami šaudymui, sportiniai-medžiokliniai šoviniai, kurie skirti įvairiems B kategorijos graižtviniams, šaunamiesiems ginklams: pistoletams, šautuvams, revolveriams (t. 1, b. l. 146–153).
D. G. skunde nurodo, kad A. K. parodymai nebuvo nuoseklūs, nes apklausiamas iš karto po sulaikymo, jis pripažino, kad ginklas ir šoviniai priklauso jam. Vėliau, norėdamas sušvelninti gresiančią atsakomybę, jis savo parodymus pakeitė ir aiškino, kad ginklas ir šoviniai priklausė D. G., o jis juos laikė pastarojo paliepimu. Iš tiesų, A. K. 2020 m. sausio 14 d. įteikus pranešimą apie įtarimą dėl šaunamojo ginklo su šaudmenimis – šautuvo Nr. NM93 ir 4 vnt. šovinių laikymo ir gabenimo, neturint leidimo, jis aiškino, kad tiek šaunamasis ginklas, tiek šoviniai priklauso jam. Nurodė, kad jis minėtus daiktus pasiėmė po dėdės K. K. mirties. A. K., sugalvojęs pamedžioti, pasiūlė D. G. pasivažinėti, tačiau jam, kad bus su ginklu, nesakė (t. 4, b. l. 25-27). A. K. 2020 m. sausio 15 d. įteikus pranešimą apie įtarimą dėl šaunamojo ginklo ir šaudmenų laikymo ir gabenimo bei šaunamųjų ginklų panaudojimo, (duomenys neskelbtini) apšaudant gyvenamąjį namą ir automobilius, nuteistasis, apklausiamas 08:16 val., savo parodymus, duotus ankstesnės apklausos metu, dalyje dėl automobilyje rasto šaunamojo ginklo ir šaudmenų, palaikė (t. 4, b. l. 37-39), tačiau apklausiamas tą pačią dieną 16:39 val. A. K. nurodė, kad mažo kalibro graižtvinis šautuvas priklauso D. G., o ne jam. Nuteistasis A. K. nuosekliai paaiškino, kad maždaug 2019 m. spalio mėn. jam paskambino D. G. ir pasakė, kad reikia susitikti, nes turi daiktą. D. G. jį pasiėmė Raseiniuose ir kartu pastarojo automobiliu nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), kur gyvena D. G. senelis ir močiutė. Nusivedęs jį į daržinę, D. G. parodė malkomis apdėtą mažo kalibro graižtvinį šautuvą ir virš 10 šovinių. Paprašė, kad šį šautuvą su šoviniais A. K. paslėptų savo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), kad, jei pareigūnai darytų kratą, šio šautuvo su šoviniais pas jį nerastų. D. G. sakė, kad jis iš įkalinimo įstaigos paleistas anksčiau laiko, todėl, jei pareigūnai darydami kratą rastų pas jį ginklą, jis turėtų problemų. A. K. sutiko šį šautuvą su šoviniais laikyti pas save, nes su D. G. gerai sutarė, buvo draugai. Šautuvą su šoviniais kartu su D. G. parvežė iki jo namų, esančių (duomenys neskelbtini), ir jis juos nusinešė bei paslėpė sodybos daržinėje, po lentomis. A. K. D. G. pasiūlė ginklą laikyti jo tėvų butui, esančiam (duomenys neskelbtini), priklausančiame rūsyje, kad būtų patogiau ginklą pasiimti važiuojant į medžioklę, nes jie medžiodavo netoli (duomenys neskelbtini) esančiame miške. Šautuvą, su gal kokiais 7-8 šoviniais, maždaug 2019 m. lapkričio mėnesį, kartu su D. G., pastarojo automobiliu iš (duomenys neskelbtini) ir jis juos padėjo į tėvų butui priklausantį rūsį, kur paslėpė po maišais. Kai D. G. važiuodavo medžioti, tai visada kartu vykdavo ir jis bei jie veždavosi D. G. šautuvą ir šovinius. A. K. planavo kraustytis gyventi į L. L. sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) nutolusią už kokių 3 km. Todėl jis į minėtą sodybą šautuvą su šoviniais nusinešė ir pasidėjo Vėgenų k. gyvenamajame name po lova. 2020 m. sausio 13 d., apie 15 val., jam, būnant tėvų bute Girkalnyje, į mobiliojo ryšio telefoną, kurio Nr. 860404413, paskambino D. G. ir pasakė, kad atvažiuos. Atvykęs pasiūlė važiuoti medžioti į netoli Girkalnio esantį mišką. A. K., pasakė, kad šautuvą su šoviniais yra pernešęs į sodybą Vėgenų k. Jie ten nuvažiavo. A. K. paėmė šautuvą bei visus likusius 4 šovinius. Viską nunešė į D. G. automobilį ir ten vieną šovinį įstatė į šautuvą, o likusius tris susidėjo į kelnių kišenę. Šautuvą padėjo prie savo šono, iš dešinės pusės prie durelių. Jis sėdėjo priekinėje keleivio vietoje. Kai įdėjo šovinį į šautuvą, D. G. buvo automobilyje. Tą dieną, kai buvo sulaikyti, su D. G. apvažiavo ratą miške prie Girkalnio, tačiau nei vieno žvėries nebuvo. Po to, važiavo namo Kalnujų kaimo link, tačiau, apie 17 val. D. G. vairuojamą automobilį sustabdė policijos pareigūnai. Kadangi anksčiau jie susitarė, kad jei policija juos sulaikytų, tai A. K. pasakys, kad šis šautuvas jo, o ne D. G., todėl pareigūnams sustabdžius ir radus šautuvą su šoviniais, jis pasakė, kad šie daiktai priklauso jam (t. 4, b. l. 41-44). Kaip jau minėta, teisiamojo posėdžio metu, A. K. paaiškino, kad automobilį sustabdžius policijos pareigūnams, jis kaltę dėl šaunamojo ginklo ir šovinių laikymo, neturint leidimo, prisiėmė, nes buvo įsitikinęs, kad jam už tai didelių padarinių nekils. Be to A. K. žinojo, kad D. G. jo prašo laikyti šaunamuosius ginklus ir šovinius savo namuose, nes turėjo problemų su teisėsauga. Tai patvirtina byloje esantys duomenys, kad D. G. ne kartą teistas, neteisėtai, neturėdamas leidimo, minėtais šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis disponavo, būdamas lygtinai paleistas iš pataisos namų, neatlikęs dalies laisvės atėmimo bausmės (t. 5, b. l. 174-184).
Nors apeliantas nurodo, kad A. K. savo parodymus pakeitė ir jį apkalbėjo, norėdamas palengvinti savo padėtį baudžiamosios atsakomybės prasme, tačiau tokį nuteistojo D. G. argumentą teisėjų kolegija vertina kaip neįtikinantį. Iš A. K. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, analizės matyti, kad jis viso proceso metu kaltės neneigė, nesistengė savo veiksmų pavojingumo sumenkinti, nurodė visas aplinkybes ir dėl disponavimo 9 vnt. jam pačiam priklausiusių šovinių, o apklausiamas 2020 m. sausio 15 d. 16:39 val. pripažino, kad nusikalto bendrais veiksmais su D. G.. Tokios aplinkybės pripažinimas, priešingai nei skunde nurodo D. G., A. K. atsakomybės nešvelnina. BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veikos padarymas bendrininkų grupėje, kurią apygardos teismas pripažino A. K. atsakomybę sunkinančia. Taigi, A. K. duoti melagingus parodymus, nurodydamas, kad nusikalto, veikdamas kartu su D. G., neturėjo jokio pagrindo. Teisiamojo posėdžio metu A. K. paaiškino, kad jis apsisprendė parodyti teisingas įvykio aplinkybes, nes jam buvo pareikštas įtarimas ir dėl gyvenamojo namo ir automobilių apšaudymo Raseiniuose, su kuo pastarasis nebuvo susijęs. Iš Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuoto nusikalstamumo ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro 2020 m. birželio 9 d. nutarimo matyti, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-54830-19 dėl šaunamųjų ginklų ir šaudmenų panaudojimo, išaunant į namą ir automobilius Raseiniuose, be kitų įtariamųjų, A. K. ir D. G. atžvilgiu nutrauktas, nesant jų veiksmuose nusikalstamų veikų, numatytų BK 253 straipsnio 1 dalyje, BK 187 straipsnio 2 dalyje požymių (t. 1, b. l. 58). Tačiau ir po minėto ikiteisminio tyrimo nutraukimo A. K. savo parodymų nepakeitė, aiškino, kad ginklus ir šovinius laikyti, D. G. prašymu, sutiko laisva valia, nesigilindamas į galimas pasekmes. Jie kartu, neturėdami leidimo, šaunamaisiais ginklais ir šoviniais naudojosi, nes ir A. K. labai mėgo medžioti. Nuteistasis D. G. apeliaciniame skunde nenurodė jokių objektyvių duomenų, galinčių patvirtinti A. K. siekį pastarąjį apkalbėti. Priešingai, iš bylos duomenų matyti, kad D. G. per kitus asmenis bandė paveikti A. K., kad pastarasis duotų melagingus parodymus. Iš 2020 m. birželio 4 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo matyti, kad užfiksuoti R. B. pokalbiai su N. G. ir D. G. apie tai, kad buvo susitikęs A. K. ir aiškino jam, ką pastarasis turėtų daryti (t. 3, b. l. 54-55, 56-57). Teisiamojo posėdžio metu A. K. patvirtino, jog buvo toks atvejis, kai parduotuvėje vyras, pastūmęs jį į šoną, sakė, kad turi prisiimti atsakomybę vienas.
Nuteistasis D. G. aiškino, kad jis pas A. K. 2020 m. sausio 13 d. atvažiavo, turėdamas tikslą pasivažinėti. Atvažiavęs išlipo iš transporto priemonės ir nuėjo už daržinės nusišlapinti, o kai grįžo, A. K. jau sėdėjo automobilyje. Jis jokio ginklo nematė. Nuteistojo D. G. aiškinimas, kad jis nieko apie automobilyje esantį ginklą nežinojo, pamatė tik tada, kai jį iš automobilio ištraukė policijos pareigūnas, neįtikinantis. Kaip jau minėta, iš 2020 m. sausio 13 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio tarnybinio pranešimo Nr. 40-PR2-708-(1.28E) matyti, kad šaunamasis ginklas buvo rastas nuteistojo motinai N. G. priklausančiame automobilyje „VW Golf“, valst. Nr. CFC 364, tarp priekinės sėdynės ir automobilio slenksčio (t. 1, b. l. 113). Iš bylos duomenų matyti, kad D. G. ir A. K. buvo draugai. Neretai bendraudavo telefonu, kartu leisdavo laisvalaikį (važiuodavo medžioti). D. G. A. K. pasitikėjo. Be to, iš 2020 m. vasario 3 d. specialisto išvados Nr. IBPS-V-302577-20 matyti, kad bendras graižtvinio šautuvo ilgis yra 1155 mm. (t. 1, b. l. 146-153). Todėl teisėjų kolegija D. G. aiškinimą, kad A. K. į apelianto vairuojamą transporto priemonę ilgesnį nei 1 m šaunamąjį ginklą pasiėmė šį faktą nuslėpdamas, apeliantui nežinant ir nepastebint, aptartų aplinkybių kontekste, vertina, kaip gynybinę versiją, kurią paneigia aptarti faktiniai duomenys.
Teisiamojo posėdžio metu A. K. dėl lygiavamzdžio šautuvo laikymo aplinkybių paaiškino, kad jam minėtą ginklą atvežė D. G., kuris buvo kartu su nuteistajam nepažįstamu asmeniu. Minėtą šautuvą A. K. pareigūnams pats parodė kratos metu. Apklausiamas 2020 m. sausio 15 d. 16:39 val. A. K. aiškino, kad jis laikė dar vieną medžioklinį 16 kalibro D. G. šautuvą. Šį šautuvą laikė sodyboje, esančioje Raseinių r., Vegėnų k. 2, daržinėje ant aukšto, po šiaudais. Dar prieš pradedant gyventi Nemakščių kaime, jis gyveno šioje sodyboje ir turėjo raktus nuo pastatų, kuriuose dar buvo likę jo daiktų. 2019 m. gruodžio mėnesį, ryte jam paskambino D. G. ir pasakė, kad atvažiuos. Atvažiavo maždaug apie 9.00 val. automobiliu „VW Golf“ kartu su dar kažkokiu nematytu draugu. D. G. jo paklausė, ar jis turi 16 kalibro medžioklinių šovinių. Atsakius teigiamai, jie nuvažiavo prie namo, esančio Vėgenų k., Vėgenų g. 2. Jis išlipo iš automobilio ir nuėjęs į namą, iš ten atsinešė savo turėtus kelis 16 kalibro medžioklinius šovinius. Grįžęs į kiemą su šoviniais, pamatė, kad D. G. iš automobilio yra paėmęs ir laiko medžioklinį šautuvą, 16 kalibro, padalintą į dvi dalis. D. G. jo paklausė, kažin, ar šis šautuvas veikia. Šautuvas buvo aprūdijęs, jis šautuvą surinko ir pabandė vieną kartą iššauti su savo turėtu šoviniu. Šautuvas iššovė, tik šovinio tūtelė liko vamzdyje. D. G. jo paprašė šį šautuvą paslėpti. Tada jis nunešė ir paslėpė šautuvą daržinėje, po šienu. Šalia pasidėjo kelis savo turėtus 16 kalibro medžioklinius šovinius. Maždaug po dviejų dienų, tą D. G. šautuvą ir savo šovinius perdėjo daržinėje į kitą vietą, ant aukšto po šiaudais. Šautuvą perkėlė į kitą vietą dėl to, kad D. G. be jo žinios jo nepasiimtų ir po to jo neapkaltintų, jog jis jį prarado (t. 4, b. l. 41-44). Iš 2020 m. sausio 16 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad įtariamasis A. K. Vėgenų k. 2, Raseinių r., parodė sodybą bei paaiškino, kad šios sodybos daržinėje laiko D. G. medžioklinį, 16 kalibro šautuvą ir savo šovinius. Įėjus į daržinę pro nerakintas duris, A. K. dešinėje pusėje parodė šieno rulonus, po kuriais iš pradžių paslėpė D. G. atvežtą medžioklinį, 16 kalibro šautuvą bei keletą savo turėtų 16 kalibro medžioklinių šovinių, po ko šį ginklą bei šovinius po dviejų dienų pernešė į kitą vietą toje pačioje daržinėje ant aukšto ir paslėpė po šiaudais. Kopėčiomis užlipus ant aukšto, A. K. kairėje daržinės pusėje, prie stogo parodo vietą, kur paslėpė D. G. medžioklinį, 16 kalibro šautuvą ir keletą savo turėtų 16 kalibro medžioklinių šovinių. A. K. nurodytoje vietoje po šiaudais rastas ir paimtas vienavamzdis šautuvas, medine rankena, jo vamzdyje įstrigęs šovinys, prie šautuvo trys šoviniai su užrašu ant dugno „SELLIER&BELLOT 16“ (t. 4, b. l. 46-58). Iš 2020 m. sausio 28 d. specialisto išvados Nr. IBPS-V-248407-20 matyti, kad tirti pateiktas šautuvas Nr. 311 yra pramoninės gamybos, lygiavamzdis, vieno šūvio, netvarkingas, šaudymui tinkamas, B kategorijos, 16 kalibro, ZK šaunamasis ginklas, kuris skirtas šaudyti 16 kalibro medžiokliniais šoviniais (t. 2, b. l. 25-33). Tokias aplinkybes dėl D. G. priklausančių šaunamųjų ginklų bei šaudmenų laikymo ir gabenimo A. K. nurodė ir 2020 m. sausio 30 d. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu (t. 4, b. l. 68-69)
Apeliantas skunde akcentuoja, kad A. K. parodymai yra prieštaringi, jo aiškinimas apie tai, kuriose vietose buvo laikomi, ar iš kur paimami ginklai, skiriasi. Toks skundo argumentas taip pat nepagrįstas. Iš A. K. parodymų analizės matyti, kad jis nusikaltimo padarymo aplinkybes visų apklausų metu nurodė tiksliai ir detaliai, parodymai apie esmines įvykio aplinkybes, jog D. G. priklausantis graižtvinis šautuvas buvo laikomas jo senelių sodyboje, esančioje Šarkių k., Raseinių r., daržinėje, jo gabenimo aplinkybes ir laikymą A. K. gyvenamosiose vietose, lygiavamzdžio šautuvo laikymą dviejose vietose sodyboje, esančioje Vėgenų k. 2, Raseinių r., yra nuoseklūs ir nesikeitė. Apygardos teismas pagrįstai A. K. parodymais vadovavosi tiek, kiek juos patvirtina kiti objektyvūs bylos faktiniai duomenys.
Tam, kad A. K. laikė D. G. priklausančius ginklus ir šaudmenis, neprieštarauja Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus vyresniojo tyrėjo 2020 m. sausio 10 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole užfiksuoti duomenys, kad 2019 m. gruodžio 23 d. 23:35 val. vyko telefoninis pokalbis tarp D. G. ir A. K. tel. Nr. 860404413, kurio metu D. G. prašo ginklo ir šovinių, kalbasi apie tai, kur jie yra ir kokios būklės (t. 2, b. l. 161-162). Pokalbyje ginklai ir šaudmenys vadinami sutartiniais pavadinimais, užkoduotai. D. G. pasako, kad nori pasiimti savo šautuvą ir šovinius: „reik <...> mana meškerės su plūdėm“; „tos senos reikia meškerės“. A. K. svarsto, kokiu būdu ginklą ir šovinius perduos D. G.: „<...> kaip dabar tau paduot?“ D. G. klausia, kur šiuo metu yra A. K. ir domisi, kur padėti šoviniai: „O plūdes irgi tenai pat padėjęs tu, ten kur buvom praeitą kartą pasiėmę?“ A. K. sako, jog mano, kad šoviniai jau bus sudrėkę, pasako, kad motinos namuose turi kitokių. D. G. planuoja, kas galėtų atvažiuoti ir A. K. paimti (t. 2, b. l. 163). Teisiamojo posėdžio metu A. K. patvirtino, kad kalbant, „plūdės“, „vinys“ buvo vadinami šoviniai, o žodžiais „meškerė“, „lazda“, „daiktas“ buvo vadinamas šautuvas. Tai, kad kalbama būtent apie šaunamąjį ginklą ir šovinius, A. K. patvirtino ir išklausius telefoninius pokalbius teisiamojo posėdžio metu. Nors D. G. aiškino, kad jis yra žvejys ir dar draugaudamas su A. K. seserimi pas jį buvo palikęs meškerę, kurią norėjo atgauti, nes galimai planavo žvejoti arba norėjo ją grąžinti savo patėviui, tačiau nėra jokių tokį nuteistojo D. G. aiškinimą patvirtinančių objektyvių duomenų.
Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad apygardos teismas apkaltinamąjį nuosprendį grindė kriminalinės žvalgybos metu kitame ikiteisminiame tyrime neteisėtai surinktais duomenimis, t. y. telefoninių pokalbių įrašais, kurie gauti atlikus neteisėtai sankcionuotus kriminalinės žvalgybos veiksmus. Toks nuteistojo apeliacinio skundo argumentas nepagrįstas. Iš bylos medžiagos matyti, kad visos procesinės prievartos priemonės D. G. atžvilgiu buvo taikomos laikantis baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų. Pokalbis, 2019 m. gruodžio 23 d. 23:35 val. vykęs tarp D. G. ir A. K. buvo kontroliuojamas ir fiksuojamas Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 23 d. nutarties pagrindu, kuria leista nuo 2019 m. gruodžio 23 d. iki 2020 m. sausio 23 d. klausytis, be kitų asmenų, D. G. naudojamų telefonų abonento pokalbių, perduodamų elektroninių ryšių tinklais, daryti jų įrašus, kontroliuoti kitų elektroninių ryšių tinklais perduodamą informaciją, ją fiksuoti bei kaupti (t. 2, b. l. 155-156). Minėta nutartis priimta išsprendus pateiktą Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro 2019 m. gruodžio 23 d. prašymą (t. 2, b. l. 152-153). Nors minėta nutartis priimta ir procesinė prievartos priemonė - elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolė, jos fiksavimas ir kaupimas taikyta ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-54280-19, minėti duomenys, Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro 2020 m. vasario 7 d. nutarimu dėl informacijos panaudojimo kitoje baudžiamojoje byloje iš baudžiamosios bylos 01-1-54280-19 perkelti į baudžiamąją bylą Nr. 01-1-54830-19 (t. 2, b. l. 150-151), o 2020 m. liepos 1 d. nutarimu perkelti į baudžiamąją bylą Nr. 01-1-24048-20 (t. 1, b. l. 19-24). Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad procesinė prievartos priemonė - elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolė D. G. atžvilgiu buvo taikoma neteisėtai, ar nesilaikant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų. Nors iš tiesų iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad taikytos elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės pagrindu gauti duomenys įvardijami kaip gauti, atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus, tačiau tai laikytina rašymo apsirikimo klaida. Atkreiptinas apelianto dėmesys, kad ši procesinė prievartos priemonė buvo taikoma pradėjus ikiteisminį tyrimą, ją sankcionavus ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimis bei laikantis baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų. Nesivadovauti šiais duomenimis arba juos laikyti, kaip gautis neteisėtai, nėra jokio pagrindo.
Aptarti bylos faktiniai duomenys vieni kitus papildo ir patvirtina, kad šaunamieji ginklai – graižtvinis šautuvas Nr. NM93 ir lygiavamzdis šautuvas Nr. 311 bei 4 vnt. šovinių priklausė D. G., kuriais jis disponavo, pažeisdamas Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 12 straipsnio 5 dalies nuostatas, reglamentuojančias Nuteistasis D. G. iš pradžių graižtvinį šautuvą Nr. NM93 ir šovinius laikė sodyboje, esančioje Šarkių k., Raseinių r., o vėliau, bijodamas, jog šautuvas nebūtų surastas, perkėlė juos į A. K. gyvenamąją vietą, prašydamas juos paslėpti. 2020 m. sausio 13 d. D. G. minėtą šautuvą ir šovinius kartu su A. K. vežiojosi automobiliu, kol buvo sulaikyti policijos pareigūnų. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką D. G. lygiavamzdį šautuvą neteisėtai gabeno į A. K. sodybą, esančią Vėgenų k. 2, Raseinių r., kur, veikdamas bendrininkų grupe kartu su A. K., šį šaunamąjį ginklą, neturėdamas leidimo, neteisėtai, laikė sodybos daržinėje.
Pažymėtina, kad šio nusikaltimo sudėtis yra formalioji, todėl nusikaltimas yra baigtas nuo šaunamojo ginklo, šaudmenų sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų laikymo pradžios momento. Neteisėtas šaunamojo ginklo, šaudmenų sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų laikymas – tai jų turėjimas neturint leidimo, neatsižvelgiant į trukmę, savo žinioje (valdymas), kai kaltininkas jų su savimi nesinešioja, tačiau laiko gyvenamojoje patalpoje ar kitoje savo pasirinktoje vietoje. Šis nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad neteisėtai, neturėdamas leidimo, laiko šaunamąjį ginklą ir (ar) šaudmenis, ir nori taip veikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-238-699/2016, Nr. 2K-202-303/2017, Nr. 2K-1-303/2022). Kaltės, jos formos, rūšies subjektyvių (vidinių-psichinių) nusikalstamos veikos požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu ar neprisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė savo neveikimo pobūdį, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir panašiai, bet tiriant ir įvertinant išorinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-202-303/2017).
Iš Policijos licencijuojamos veiklos informacinės sistemos duomenų matyti, kad D. G. nėra išduotas leidimas disponuoti šaunamuoju ginklu ir šaudmenimis (t. 6, b. l. 21, 22). Nuteistasis žinodamas, kad leidimo laikyti ar gabenti šaunamuosius ginklus – graižtvinį šautuvą Nr. NM93 ir lygiavamzdį šautuvą Nr. 311 bei 4 vnt. šaudmenų, neturi ir dėl jam gali kilti baudžiamoji atsakomybė, paprašė juos paslėpus laikyti A. K., pats kartas nuo karto pasiūlydamas pastarajam paimti graižtvinį šautuvą Nr. NM93 į medžioklę. Tam, kad D. G. neabejotinai suvokė tokių savo veiksmų neteisėtumą, neprieštarauja aplinkybė, jog telefoninių pokalbių metu apie ginklus ir šovinius kalbėdavo užmaskuotai, jų neįvardindamas, tokiu būdu stengdamas apsunkinti daromo nusikaltimo išaiškinimą. Nors D. G. nebuvo svarbi konkreti šaunamųjų ginklų ir šaudmenų laikymo vieta, tačiau pastarasis tikėjosi, kad A. K. gyvenamosiose vietose, esančiose Laisvės g. 56, Nemakščiuose, Raseinių r., Draugystės g. 4–3, Girkalnio mstl., Raseinių r. ir Vėgenų k. 2, Raseinių r., šautuvai ir šoviniai policijos nebus surasti. Aptarti bylos faktiniai duomenys patvirtina, kad D. G. suvokė, kad, bendrais su A. K. veiksmais, gabena ir A. K. gyvenamosiose vietose, neturėdamas leidimo, laiko graižtvinį šautuvą Nr. NM93 ir lygiavamzdį šautuvą Nr. 311 bei 4 vnt. šaudmenų ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Taigi jis nusikalto, veikdamas tiesiogine tyčia. Todėl D. G. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 253 straipsnio 1 dalį.
Dėl paskirtos bausmės ir BK 75 straipsnio taikymo
Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų.
Skirdamas bausmes už padarytas nusikalstamas veikas teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina paskyrimą kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai. Taigi teismas yra įpareigotas nusikaltusiam asmeniui skirti individualizuotas ir subalansuotas baudžiamąsias priemones. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas aptartų baudžiamojo įstatymo nuostatų taikymo klaidų, skirdamas bausmę nuteistajam D. G., nepadarė.
Už BK 253 straipsnio 1 dalyje numatyto apysunkio nusikaltimo padarymą įstatymų leidėjas numato arešto arba laisvės atėmimo iki 5 (penkerių) metų bausmes.
Pirmosios instancijos teismas, D. G. paskirdamas bausmę, atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį: jis, veikdamas bendrininkų grupėje su A. K., padarė vieną apysunkį, tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4 dalis), susijusį su disponavimu ginklais ir šaudmenimis. D. G. baustas administracine tvarka (t. 6, b. l. 9-20). Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašo apie fizinį asmenį duomenų matyti, kad D. G. ne kartą teistas (t. 5, b. l. 174-184), jo atžvilgiu buvo taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, jis taip pat iš pataisos įstaigos buvo paleistas neatlikęs visos laisvės atėmimo bausmės, tačiau jam teismo parodyto pasitikėjimo nepateisino ir vėl darė naujus nusikaltimus.
Parinkdamas D. G. bausmę ir nustatydamas jos dydį apygardos teismas, be jau aptartų aplinkybių, įvertino tai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Nuteistojo D. G. atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalto veikdamas bendrininkų grupėje su A. K. (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Įvertinęs visas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes apygardos teismas sprendė, kad bausmės tikslai, D. G. atžvilgiu, gali būti pasiekti jam paskyrus tik griežtą realią laisvės atėmimo bausmę, kiek didesnę nei baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis.
Nuteistasis D. G. apeliaciniame skunde nurodo, kad apygardos teismas, neatidėdamas jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo (BK 75 straipsnis), netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą. Toks nuteistojo apeliacinio skundo argumentas nepagrįstas.
Nors pačiame BK 75 straipsnyje nėra nurodytas draudimas taikyti bausmės vykdymo atidėjimą tuo atveju, kai naujas nusikaltimas padaromas bausmės, paskirtos už ankstesnįjį nusikaltimą, vykdymo atidėjimo metu, tačiau teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmės vykdymo atidėjimo esmė, paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja išvadą, jog pakartotinis šio instituto taikymas galimas ne visais atvejais. Tokiam asmeniui bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais, motyvuojant ir atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų padarymo aplinkybes bei kaltininko asmenybę, teismui konstatavus, kad bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, o kilus dėl to pagrįstų abejonių šis institutas neturi būti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-405/2012, Nr. 2K-108-895/2016, Nr. 2K-106-511/2017, Nr. 2K-22-628/2018, Nr. 2K-277-495/2019, Nr. 2K-64-495/2020).
Teisėjų kolegija teigiamai vertina aplinkybes, kad D. G. dirba, yra vedęs, augina mažametę dukrą, tačiau, nagrinėjamu atveju, jos nesudaro pagrindo manymui, kad nuteistasis iš esmės pakeitė savo elgesį, laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Kaip jau minėta, D. G., būdamas pakankamai jauno amžiaus, yra ne kartą teistas. Teismai, skirdami bausmes, jam ne kartą parodė pasitikėjimą atidėdami bausmės vykdymą, tačiau tai jo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo nesulaikė. Svarbu pažymėti, kad jis nusikalto lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos metu. Taigi D. G. nusikalstamai elgėsi, žinodamas, kad bet kokie jo priešingi teisei veiksmai gali lemti taikomo lygtinio paleidimo panaikinimą. Aptartos aplinkybės rodo D. G. cinišką požiūrį į įstatymų ir visuotinai priimtinų elgesio taisyklių laikymąsi bei patvirtina, kad jis jokių teigiamų išvadų dėl savo elgesio nepadarė. Svarbu paminėti ir tai, kad iš byloje esančių duomenų matyti, kad D. G. šioje baudžiamojoje byloje taikant intensyvią priežiūrą, jis ne kartą pažeidė BPK 131¹ straipsnio 6 dalies 1, 2 punktuose numatytas pareigas – dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą ir laikytis nustatytos dienotvarkės. Kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros pažeidimai – nutolimas nuo GPS įrenginio užfiksuoti 2021 m. rugsėjo 20 d., 2021 m. gruodžio 9 d., 2021 m. gruodžio 15 d., 2021 m. gruodžio 16 d. tarnybiniuose pranešimuose (t. 7, b. l. 124, 161, 164, 187).
Aptarti duomenys patvirtina, kad nusikalstama veika, už kurią D. G. nuteistas šioje byloje, buvo ne atsitiktinė, bet dėsninga nuteistojo nusikalstamo elgesio pasekmė. Todėl nuteistajam taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos bausmės vykdymą nėra pagrindo, nes net jo atžvilgiu taikant intensyvią priežiūrą ir paskyrus kelias tarpusavyje suderintas baudžiamajame įstatyme numatytas pareigas, D. G. patiriami suvaržymai, nebūtų pakankami užtikrinti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimą.
Apeliantas skunde nurodo, kad apygardos teismas nepagrįstai jam paskirtą bausmę, vadovaujantis BK 64 straipsniu, bendrino su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 2 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, nes jis šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę jau yra atlikęs. Toks nuteistojo apeliacinio skundo argumentas nepagrįstas.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką <...> teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti.
Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašo apie fizinį asmenį duomenų matyti, kad lygtinis paleidimas D. G. atžvilgiu buvo taikytas Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. liepos 23 d. nutartimi, neatlikus 9 mėnesių ir 21 dienos bausmės. Tuo tarpu nuteistasis neteisėtai, neturėdamas leidimo, šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis disponavo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos metu. Tęstinė nusikalstama veika, už kurios padarymą jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, baigta 2020 m. sausio 16 d., t. y. jam dar neatlikus ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės. Todėl apygardos teismas pagrįstai, nepažeisdamas bausmių bendrinimo taisyklių, skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, subendrino su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 2 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, nuteistajam palankesniu daliniu bausmių sudėjimo būdu.
Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, jog, įvertinus tai, kad D. G., būdamas teistas, ir vėl nusikalto - padarė vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos metu, jo asmenybę, tai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, apygardos teismas nuteistajam pagal BK 253 straipsnio 1 dalį paskyrė proporcingą jo nusikalstamiems veiksmams ir teisingumo principą atitinkančią bausmę, kuri nėra per griežta. Todėl bausmę mažinti ar atidėti jos vykdymą nėra pagrindo. Paskirta galutinė subendrinta bausmė taip pat nėra aiškiai per griežta.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Šiaulių apygardos teismo 2021 m. balandžio 28 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jo keisti ar naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Nuteistojo D. G. apeliacinį skundą atmesti.