Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2. 1.1.4.2;1.1.7.2.5;1.1.8.12.;1.1.8.1.1;1.1.10.1;

1.2.14.1.1;2.3.6.4.5.2.

2024 m. spalio 28 d.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, verčiasi individualia veikla, gyvenamosios vietos nedeklaravęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), anksčiau teistas:

1) 2024 m. vasario 1 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., 64¹ str. 1 d. - galutine 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje, mokytis, dirbti ar būti registruotam užimtumo tarnyboje, uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas; 2024-02-22 įtrauktas į probuojamų asmenų registrą. Bausmę atlikęs, 2024 m. liepos 16 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmenų registro.

2) 2024 m. birželio 25 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., 64¹ str. - galutine, subendrinta su 2024 m. vasario 1 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės apribojimo bausmės dalimi – 80 parų arešto. Remiantis BK 75 str. 1, 4-7 d., paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, tam laikui paskiriant intensyvią priežiūrą ir įpareigojant nuo 23.00 val. iki 05.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi, taip pat bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigojant dirbti ar būti registruotam užimtumo tarnyboje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų bei paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 1 metus uždrausta artintis prie nukentėjusiosios arčiau kaip 50 metrų atstumu, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje 178 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. Š. 2024 m. birželio 24 d. apie 00.39 val. Jonavos baseino, esančio (duomenys neskelbtini), kavinės lauko terasoje, apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, nukentėjusiajai N. N. matant, pasikėsino atvirai pagrobti svetimą turtą – ant suolo prie nukentėjusiosios padėtą jai priklausančią rankinę 10 eurų vertės ir rankinėje buvusius plastikinį 1 euro vertės dėklą, Šiaulių banko elektroninę mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), Monobank elektroninę mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), N. N. išduotą Ukrainos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini) ir skaitmeninio leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi tuojau pat po pasikėsinimo pagrobti svetimą turtą buvo sulaikytas nukentėjusiosios sutuoktinio, tai yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje 178 straipsnio 2 dalyje.

Apklaustas įrodymų tyrimo metu dėl kaltinimo, M. Š. pripažino įvykdęs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalyje 178 straipsnio 2 dalyje. Paaiškino, kad 2024 m. birželio 24 d. po 24 val. prie Sporto arenos, tiksliai vietos nurodyti negali, nes nevietinis, bandė pavogti rankinę. Nusikaltimo padarymo aplinkybių detaliai neprisimena, nes buvo neblaivus. Su viskuo kas išdėstyta kaltinime sutinka, dėl savo poelgio gailisi.

Be kaltinamojo M. Š. parodymų jo kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje 178 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta byloje esančiais duomenimis:

Nukentėjusioji N. N., apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024 m. birželio 23 d. apie 22.00 val. su sutuoktiniu O. N. atvažiavo į Joninių šventę Jonavoje. Apie valandą laiko pasivaikščioję po Joninių slėnį, apie 23.00 val. nuėjo į lauko kavinę prie Jonavos baseino. Sėdėjo ant bordiūro - suolelio, o šalia jų stovėjo stalai su skėčiais. Vartojo alų. Po fejerverkų (po 00.00 val.), laiko tiksliau nepamena, sutuoktinis prisėdo ant suolo, o ji stovėjo prie jo. Savo rankinę buvo padėjusi ant suolo greta sutuoktinio, jam iš dešinės. Šalia jų stovėjo ne vienas stalas, prie jų sėdėjo ir stovėjo daug žmonių, todėl ji neatkreipė dėmesio į tai, ar asmuo, kuris pasikėsino ją apvogti, iki nusikalstamos veikos padarymo buvo kur nors netoliese. Pastebėjo, kaip pro šalį ėjęs vyras, vilkėjęs juodos spalvos striukę, ranka nuo suolo pagriebė jos rankinę ir ėmė bėgti. Šis vyro poelgis tikrai atrodė keistas, nes ji įsitikinusi, jog vyras matė, kad ji mato jo atliekamą veiksmą, tačiau, nepriklausomai nuo to, su jos rankine ketino pasišalinti. Pamačiusi, kad bandoma pavogti jos rankinę, garsiai sutuoktiniui sušuko "(duomenys neskelbtini)", rankinė". Sutuoktiniui net nereikėjo parodyti, kas ją bandė apvogti, kadangi O. N. tuojau pat pašoko iš savo vietos ir ėmė vyrą vytis. Momento, kuomet sutuoktinis vyrą pavijo, nematė, nes iš jos buvimo vietos nesimatė. Po akimirkos sutuoktinis sugrįžo, parnešė jos rankinę. Matė, kad pasikėsinęs pagrobti rankinę, vyras ir toliau skubiai žingsniavo šlubuodamas, o sutuoktinis ėmė garsiai šaukti "Policija", tada pamatė artėjančius policijos pareigūnus ir jiems parodė nusikalstamą veiką bandžiusį įvykdyti asmenį ir šie jį sulaikė. Vyro veido ji nematė, todėl atpažinti negalėtų. Rankinė, kurią vyras pasikėsino iš jos pagrobti jai matant, buvo baltos spalvos, nešiojama ant juosmens, 10 eurų vertės. Rankinėje buvo plastikinis dėkliukas 1 euro vertės, kuriame buvo Šiaulių banko ir Monobank elektroninės mokėjimo kortelės. Pinigų rankinėje nebuvo, buvo dokumentai - jos Ukrainos piliečio pasas, leidžiantis kirsti valstybės sieną, taip pat atspausdintas dokumentas su Lietuvoje suteikiamu asmens kodu. Dokumentų ir banko kortelių vertės nurodyti negali, kadangi jie grąžinti, neteko įgyti naujų ir nežino, kiek tai kainuotų. Rankinėje tuo metu galėjo būti dar ir kitų smulkių mažaverčių daiktų, bet kokie tai daiktai buvo, šiuo metu neprisimena. Jei rankinė jai nebūtų sugrąžinta, būtų padaryta 11 eurų turtinė žala, tačiau niekas nepradingo, turtinės žalos nepatyrė. Civilinio ieškinio nereikš (1 t. b. l. 64-67).

Liudytojas O. N., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2024 m. birželio 23 d. apie 22.00 val. su sutuoktine N. N. atvyko į Jonavoje vykusią Joninių šventę. Iš pradžių pasivaikščiojo po Joninių slėnį, o apie 23.00 val. atėjo į lauko kavinę prie baseino. Nusipirko alaus ir prisėdo ant bordiūro - suolelio. 2024 m. birželio 24 d. maždaug 00.30 val., kai po fejerverkų ėmė skirstytis žmonės, jis sėdėjo ant bordiūro - suolelio, sutuoktinė stovėjo priešais jį, o jos baltos spalvos rankinė gulėjo ant suolo prie jo, jam iš dešinės. Tuo metu tarp jų kiek pasilenkęs praėjo vyras, vilkėjęs juodos spalvos striukę ar tai striukės tipo liemenę. Mano, kad šį asmenį galėtų atpažinti. Ar jis prieš tai buvo kur nors netoliese, nematė, nes žmonių kavinėje buvo daug. Vyrui praėjus, sutuoktinė šūktelėjo "(duomenys neskelbtini)", jis pavogė rankinę". Pažiūrėjo į vietą ant suolo, kur turėjo gulėti rankinė, bet jos ten nebuvo, o tada pamatė nubėgantį vyrą ir ėmė jį vytis. Netoli vyras buvo nubėgęs, vijosi jį maždaug 5 metrus, tuomet iš už nugaros jį vertė ant grindinio. Vyrui griūnant, šalia jo nukrito žmonai priklausanti rankinė, kurią vyras bandė pavogti ir nešėsi rankose prispaudęs prie savęs. Vyrui nugriuvus, rankinę pasikėlė. Vyras atsistojo, jam kažką per atstumą pasakė, bet kalbėjo lietuviškai, todėl nesuprato, o tada pasišalino, nubėgo. Ėmė šaukti policijos pareigūnus, jiems priartėjus, vyrą parodė ir pareigūnai jį sulaikė, atvedė prie jo (O. N.) ir jis jį atpažino, nes kai vyrą pargriovė ir šis kėlėsi, matė jo veidą. Žino, kad sutuoktinei priklausančioje rankinėje buvo banko kortelės, dokumentai ir kiti smulkūs daiktai, o pinigų, kiek žino, ji prie savęs neturėjo. Kadangi rankinę labai greitai perėmė, iš jos niekas nedingo (1 t. b. l. 89-92).

Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatoma, kad 2024 m. birželio 27 d. apžiūrėta įvykio vieta Jonavos baseino pastato prieigos bei baseino kavinė ir jos lauko terasa. Teritorija stebima vaizdo kameromis. Apžiūros metu fotografuota, nieko nepaimta (1 t. b. l. 30-38).

Kitų objektų apžiūros protokolu nustatoma, kad apžiūrėti 3 vaizdo įrašai, 2024 m. birželio 27 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateikti Jonavos baseino direktoriaus pavaduotojo M. J.. Numeriu 2 pažymėtame vaizdo įraše 2024 m. birželio 24 d. kavinės lauko terasoje užfiksuotas ant bordiūro – suolo sėdintis vyras, prie jo – stovinti moteris. Prie vyro dešinės kojos ant suolo matomas gulintis baltos spalvos daiktas. 00:39:43 val. prie poros įvyksta sujudimas: žmonės praeidinėja, perstatinėja kėdes. Tuo momentu pro vyrą ir moterį praeidinėja maždaug porą metrų nuo jų stovėjęs juodą striukę vilkintis vyras. 00:39:44 val. akimirką vyro rankose matoma kažkas balto ir vyras pasišalina į dešinę. Iš karto po to visi sužiūra vyro pasišalinimo kryptimi. Moteris ant bordiūro – suolelio pastato rankoje laikytą stiklinę su skysčiu ir nuskuba ta pačia kryptimi. Numeriu 3 pažymėtame įraše prie kavinės lauko durų 2024 m. birželio 24 d. 00:39:51 val. iš nugaros matomas einantis vyras, vilkintis juodos spalvos striukę, mūvintis mėlynas džinsines kelnes. Prie jo pribėga vyras, vilkintis raudonos-oranžinės spalvos striukę su pilkos spalvos įsiuvais pečių ir rankovių srityse, iš už nugaros abiem rankomis sugriebia už pečių ir verčia ant plytelių grindinio. Vyrui griūnant, ant plytelių dangos prie jo iškrenta baltos spalvos į rankinę panašus daiktas, kurį, panašu, juodą striukę vilkintis vyras nešėsi rankose. Vyras, vilkinti raudonos-oranžinės spalvos striukę, pagriebia rankinę ir šiek tiek atsitraukia. Juodos spalvos striukę vilkintis vyras atsistoja, žiūrėdama į jį pargriovusį vyrą, jam kažką sako, pirštu pasukioja ties dešiniu smilkiniu ir pasišalina. Raudoną-oranžinę striukę vilkintis vyras, nešinas baltos spalvos rankine, grįžta ta pačia kryptimi, iš kurios atėjo. Po apžiūros atspausdinti sustabdytų kadrų vaizdai (1 t. b. l. 43-52).

Daiktų apžiūros protokolu nustatoma, kad apžiūrėta baltos spalvos rankinė, plastikinis dėklas, N. N. vardu išduotos Šiaulių banko ir Monobank elektroninės mokėjimo kortelės, Ukrainos piliečio pasas ir atspausdintas skaitmeninis leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, 2024 m. liepos 5 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateikti nukentėjusiosios N. N.. Apžiūros metu fotografuota, kopijuota. 2024 m. liepos 5 d. pakvitavimu daiktai ir dokumentai grąžinti nukentėjusiajai (1 t. b. l. 75-86).

Alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo Nr. ARPK-0148 įrašų kopijoje nurodyta, kad 2024 m. birželio 24 d. atlikus asmens blaivumo testus, 01.10 val. M. Š. nustatytas 1,48 ‰ girtumas, 01.18 val. N. N. – 1,24 ‰ girtumas (1 t. b. l. 21-23).

Taigi, baudžiamojoje byloje ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma M. Š. kaltė, padarius BK 22 straipsnio 1 dalyje 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą, įrodyta. Kaltinamasis M. Š. prisipažino, kad Jonavoje, šalia Jonavos sporto arenos, apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, iš nukentėjusiosios pasikėsino pagrobti svetimą, nukentėjusiajai priklausantį turtą –rankinę, tačiau buvo sulaikytas.

Kaltinamojo veika kvalifikuotina kaip pasikėsinimas pagrobti svetimą turtą. Vagystė laikoma baigta, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja galimybę neteisėtai valdyti naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią. Tokia galimybė kaltininkui atsiranda, kai jis pagrobtą turtą perkelia iš turto savininko valdymo erdvės į kitą vietą, suteikdamas jam savo neteisėtą valdymą. Šiuo atveju kaltinamasis laisvai disponuoti pagrobtu turtu negalėjo, nes buvo sulaikytas.

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta nukentėjusios ir liudytojo parodymais, rašytiniais įrodymais. Teismas konstatuoja, kad veika kvalifikuota teisingai ir pilnai įrodyta.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. spalio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-388/2014; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas). Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.

BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

M. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

M. Š. padarė tyčinį, nesunkų nusikaltimą, kuris nutrūko pasikėsinimo stadijoje jis praeityje du kartus teistas (1 t. b. l.112-117), baustas administracine tvarka (1t. b.l.136-150), VšĮ Kėdainių miesto Psichikos sveikatos centre pas gydytoją psichiatrą dėl psichikos ligų nesilankė, nesigydė (1t., b.l.131), VšĮ Kėdainių miesto Psichikos sveikatos centre pas gydytoją psichiatrą dėl priklausomybės ligų nesilankė, nesigydė (1t., b. l. 131).

Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltinamojo asmenybę, į tai, kad jis praeityje teistas už smurtinio pobūdžio nusikalstamų veikų darymą, į nustatytą vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir vieną sunkinančią aplinkybę. Į tai, kad kaltinamojo atžvilgiu buvo taikytos įvairios bausmių rūšys, nusikalto nepraėjus nei metams po bausmės atlikimo, teismas daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina griežčiausia sankcijoje numatyta - laisvės atėmimo bausmė.

BK 75 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta nuostata, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų.

Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. Teismo sprendimu kartu turi būti siekiama išsaugoti kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų išlaikymas, prarastas ryšys su jais, apskritai su šeima ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-61-895/2015). Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog baudžiamajame įstatyme nenustatytas reikalavimas, kad nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik vieną kartą, tačiau bausmės vykdymo atidėjimo esmė, paskirtis, taikymo sąlygos suponuoja išvadą, kad pakartotinis šio instituto taikymas galimas tik išimtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2010, 2K-149/2011, 2K-488/2013, 2K-56/2014, 2K-449-942/2016, 2018 m. sausio 30 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-145-209/2018). Teismas mano, jog M. Š. nėra tiek pavojingas, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti, tik skiriant jam realią laisvės atėmimo bausmę. Teismo nuomone, kaltinamojo atžvilgiu paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti, ir neizoliavus jo nuo visuomenės. Spręstina, kad laisvės atėmimo bausmė su jos vykdymo atidėjimu kaltinamajam M. Š. padarys pakankamą poveikį, kad jis suvoktų padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir žalingumą visuomenei, taip pat pajustų neigiamas pasekmes, kurias nusikalstamos veikos padarymas sukelia pačiam kaltininkui. Laisvės atėmimo bausmės skyrimas, jos vykdymą atidedant atitinka teisingumo principą ir yra pakankama ne tik nubausti jį už nusikalstamos veikos padarymą, bet ir sulaikyti nuo naujų nusikaltimų darymo ateityje. Esant nurodytoms aplinkybėms kaltinamojo M. Š. atžvilgiu taikytinas BK 75 straipsnis, jam skirtinos bausmės vykdymas atidėtinas 2 metų laikotarpiui, paskiriant BK 75 straipsnio 5 dalyje numatytus įpareigojimus, įpareigojant kaltinamąjį M. Š. – per visą bausmės atlikimo laikotarpį: neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, per visą bausmės atlikimo laikotarpį dirbti ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje (BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas).

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam M. Š. buvo paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina galioti kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti, o pradėjus bausmės vykdymą, ji nebetaikytina.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301-305 straipsniais, 307 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

M. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje 178 straipsnio 2 dalyje ir nubausti 9 (devyniems) mėnesiams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1,2 dalimis paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir sumažintą bausmę paskirti 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1,4 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu paskirtą bausmę subendrinti su 2024 m. birželio 25 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teismo nuosprendžiu paskirta bausme jas iš dalies sudedant ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 8 (aštuonis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2,5 dalimis paskirtos bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams. Įpareigoti M. Š. per visą bausmės atlikimo laikotarpį: neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, per visą bausmės atlikimo laikotarpį dirbti ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje.

M. Š. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti galioti kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, o pradėjus bausmės vykdymą, jos nebetaikyti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.

Išaiškinti kaltinamajai, kad apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.