- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-12-04
- Bylos Nr.
- A-492-1913-14
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00443-2011-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Dirvonas (pirm.), Audrius Bakaveckas, Virginija Volskienė (pran.)
- Pareiškėjas
- Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos „Lazūnai“
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
- Trečiasis asmuo
- V. G., Kauno miesto savivaldybės administracija
- Kategorijos
- 11.12pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje apeliacine ir rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos „Lazūnai“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos „Lazūnai“ skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretieji suinteresuoti asmenys byloje: V. G., Kauno miesto savivaldybės administracija, dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas Garažų statybos ir eksploatavimo bendrija „Lazūnai“ (toliau – ir Bendrija) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos 2011 m. sausio 25 d. sprendimą Nr. 8S-(14.8.3)-6 ir Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. sausio 25 d. įsakymą Nr. 8-VĮ-(14.8.2)-63 „Dėl nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo (Kauno m.)“.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad ginčijami administraciniai aktai yra nepagrįsti ir neteisėti, kadangi jie prieštarauja Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 12 straipsnio 3 punkto nuostatoms. Paaiškino, kad Kauno miesto LDT VK Statybos ir architektūros valdyba dar 1987 m. gruodžio 14 d. raštu Nr. 650 neprieštaravo laikinų metalinių garažų statybai, pastatant 243 metalinius garažus prie (duomenys neskelbtini) gatvės. 1991-1992 metais, užbaigus garažų statybą, buvo įsteigta Bendrija. Bendrija sudarė 230 vienetų garažų, 2 sandėlių, transformatorinės, sargybos bokšto, mūrinės ir vielos tvorų bei vartų kadastro duomenų bylą ir įtraukė šiuos statinius į kadastro duomenų bazę. Nors garažų ir kitų nurodytų Bendrijos statinių teisinio įregistravimo procedūra užsitęsė ir iki šiol nebaigta, tačiau nėra jokių esminių teisinių kliūčių, išskyrus šiuo skundu ginčijamus individualius teisės aktus, įregistruoti Bendrijos nuosavybės teise 230 vienetų garažus, 2 sandėlius, transformatorinę, sargybos bokštą, mūrinę ir vielos tvorą bei vartus ir juos valdyti, naudoti ar disponuoti jais sutinkamai su Bendrijos poreikiais. Ginčijami individualūs teisės aktai užkerta kelią nurodytų Bendrijos statinių įteisinimui, varžo Bendrijos nuosavybės teises į šiuos statinius, trukdys ateityje sudaryti sutartis dėl po pastatais naudojamos žemės nuomos. Bendrija visą jos poreikiams reikalingą žemės sklypo plotą (apie 14100 kv. m.) naudoja nuo pat garažų ir kitų statinių pastatymo ir jis yra reikalingas visuomenės poreikiams tenkinti. Bendrija visą laiką mokėjo ir moka žemės nuomos mokestį.
Atsiliepimas
Atsakovas su pareiškėjo skundu nesutiko. Atsiliepime nurodė, kad pretendentui A. G. į J. G. valdytą žemės sklypą nuosavybės teisės atkurtos ginčijamais Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. 8-VĮ-(14.8.2)-63 ir Nacionalinės žemės tarnybos sprendimu Nr. 8S-(14.8.3)-6. A. G. grąžintas natūra 0,1157 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Šiuo metu, pasikeitus adresui, žemės sklypo adresas – (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2011 m. rugpjūčio 29 d. išrašo duomenimis nustatyta, kad žemės sklypas 0,1157 ha, esantis (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), privačios nuosavybės teise registruotas A. G. vardu. Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nėra ir niekada nebuvo išnuomotas ar kitais pagrindais suteiktas naudojimui Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai „Lazūnai“. Todėl laikytina, kad pareiškėjas savavališkai eksploatuoja metalinius garažus, šiuo metu stovinčius ant privataus žemės sklypo (duomenys neskelbtini). Minėti statiniai nėra ir niekada nebuvo įregistruoti nekilnojamojo turto registre, kaip nekilnojamo turto objektai, todėl pareiškėjo motyvas, kad į žemės sklypą nuosavybės teisės negalėjo būti atkuriamos natūra yra nepagrįstas. Vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 12 straipsniu, kuris reglamentuoja valstybinės žemės priskyrimą valstybės išperkamai, žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), nėra priskirtas prie valstybės išperkamos žemės. Todėl nuosavybės teisės į J. G. valdytą žemės sklypą atkurtos natūra pagrįstai, ginčijami administraciniai aktai yra teisėti. Be to, pareiškėjas praleido terminą administraciniams aktams ginčyti, kadangi apie juos pareiškėjas žinojo jau 2011 m. balandžio 19 d., tačiau skundą teismui pateikė praleidęs 30 dienų terminą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija su pareiškėjo skundu nesutiko. Atsiliepime nurodė, kad Kauno miesto valdyba 2000 m. lapkričio 21 d. sprendimu Nr. 1422 patvirtino apie 14100 kv. m žemės sklypo (duomenys neskelbtini), planą. Minėtu sprendimu buvo nuspręsta išnuomoti ginčo žemės sklypą (šiuo metu adresas – (duomenys neskelbtini)) Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai „Lazūnai“ ir sudaryti su ja trumpalaikę (iki 3 metų) žemės nuomos sutartį. Detaliojo plano brėžinyje įrašyta, kad projektuojamas sklypas Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai „Lazūnai“ laikinai nuomai. Detalusis planas įgyvendintas nebuvo, o žemės sklypas Nekilnojamojo turto registre neįregistruotas, duomenų apie sudarytas žemės nuomos sutartis taip pat nėra. Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyrius 2009 m. sausio 22 d. raštu Nr. 40-2-91 Kauno apskrities viršininko administracijai pateikė preliminariai laisvos (neužstatytos) žemės sklypo planą ir prašė pažymėti iki 1940 metų turėtų žemės sklypų ribas. Kauno apskrities viršininko administracija 2009 m. balandžio 3 d. raštu Nr. S2-693(l.l1) kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją informuodama, kad plane pažymėto žemės sklypo II-6-43 dalis (tarp taškų 14:17,1,18) apie 1120 kv. m yra J. G. iki 1940 m. turėtos žemės ribose, ir prašydama suformuoti žemės sklypo ribas, parengti žemės sklypo planą atliekant kadastrinius matavimus, pasiūlyti žemės sklypo specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, nustatyti žemės sklypo pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2010 m. liepos 20 d. įsakymu Nr. A-2512 patvirtino 1157 kv. m žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planą. Trečiasis suinteresuotas asmuo V. G. buvo pateikęs 2010 m. balandžio 2 d. sutikimą, kad nuosavybės teisės į ginčo žemės sklypą būtų atkurtos su šiame žemės sklype esančiais laikinais metaliniais garažais. Todėl ginčijami administraciniai aktai yra pagrįsti ir teisėti.
Šalies argumentai
Trečiasis suinteresuotas asmuo V. G. su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą atsakovo nurodytais motyvais.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. kovo 13 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
Teismas nustatė, kad pagal pretendento prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę, kurį pateikė žemės savininko sūnus A. G., buvo pradėta nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamą turtą prašymo nagrinėjimo procedūra. Kauno apskrities viršininko 2002 m. rugpjūčio 1 d. įsakymu Nr. 01-318 sudaryta komisija žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodantiems papildomiems dokumentams nagrinėti Kauno mieste, vadovaudamasi Kauno valstybinio archyvo 1992 m. vasario 28 d. pažymėjimu Nr. G3, 2003-12-09 posėdžio protokolu Nr. 117, nutarė pripažinti, kad J. G. iki 1940 m. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise valdė 1,4258 ha žemės. A. G. Kauno apskrities viršininko 2006 m. lapkričio 9 d. įsakymu Nr. 02-01-12063, sprendimu Nr. 6943 ir 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 02-01-14609, sprendimu Nr. 7903 atkurta nuosavybės teisė į 0,4174 ha žemės ir grąžinti laisvos (neužstatytos) žemės sklypai turėtoje vietoje (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (Nuosavybės teisių atkūrimo bylos medžiaga). Ginčijamais Nacionalinės žemės tarnybos 2011 m. sausio 25 d. sprendimu Nr. 8S-(14.8.3)-6 ir Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. 8-VĮ-(14.8.2.)-63 A. G. (miręs) atkurtos nuosavybės teisės į jo tėvo nuosavybės teise valdyto žemės sklypo dalį, A. G. įpėdiniams grąžinant natūra 0,1157 ha žemės sklypą turėtoje vietoje (duomenys neskelbtini). Šiuo metu ginčo žemės sklypo adresas – (duomenys neskelbtini).
Teismas taip pat nustatė, kad Kauno apskrities viršininko administracija kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos miesto plėtros departamento Urbanistikos skyrių dėl preliminariai laisvos (neužstatytos) žemės sklypų II-6-43 (duomenys neskelbtini). plano pateikimo. Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyrius 2009 m. sausio 22 d. raštu Nr. 40-2-91 pateikė preliminariai laisvos (neužstatytos) žemės sklypo, pažymėto II-6-43, prie (duomenys neskelbtini) gatvės planą (plotas apie 13907 kv. m). Atlikus kartografavimo darbus nustatyta, kad šio sklypo A dalis (apie 1120 kv. m) yra J. G., B dalis (apie 11635 kv. m) yra J. M. ir C dalis (apie 1152 kv. m) yra K. R. iki 1940 m. nuosavybės teise turėtos žemės ribose. Kauno apskrities viršininko administracija 2009 m. balandžio 3 d. raštu Nr. S2-693 (1.11) kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos Turto valdymo departamento Turto skyrių, prašydama suformuoti žemės sklypų ribas ir parengti žemės sklypų planus, atliekant kadastrinius matavimus, pasiūlyti žemės sklypų specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, nustatyti žemės sklypų pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį, pateikti pasiūlymą žemės servitutų nustatymui (Nuosavybės teisių atkūrimo byla). Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2010 m. liepos 20 d. įsakymu Nr. A-2512 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) plano patvirtinimo“ patvirtino planą, ir pasiūlė Kauno apskrities viršininkui spręsti žemės grąžinimo klausimą. Pretendentui, A. G., į J. G. valdytą 0,1157 ha žemės nuosavybės teisės atkurtos ginčijamais administraciniais aktais. Ginčo žemės sklypas 0,1157 ha, esantis (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), privačios nuosavybės teise registruotas A. G. vardu. Šiuo metu ginčo žemės sklypo adresas – (duomenys neskelbtini).
Atkreiptas dėmesys į tai, kad trečiasis suinteresuotas asmuo V. G. buvo pateikęs 2010 m. balandžio 2 d. sutikimą (spaudas: gauta Kauno m. žemėtvarkos skyriuje 2010-04-15 Nr. 1-964), kuriame nurodo, kad sutinka, jog nuosavybės teisės į žemės sklypą (duomenys neskelbtini) būtų atkurtos su šiame žemės sklype esančiais laikinais metaliniais garažais. Be to, Kauno apskrities viršininko administracijos 2009 m. sausio 13 d. rašte Nr. S2-58(l.ll) nurodyta, jog ginčo žemės sklypas Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruotas ir duomenų apie sklypo valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymą su garažų statybos ir eksploatavimo bendrija „Lazūnai“ žemėtvarkos skyriuje nėra.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymėjo, jog nėra jokių objektyvių ir neginčijamų duomenų, jų nepateikė ir pareiškėjas, kad ginčo žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), (šiuo metu (duomenys neskelbtini)) buvo išnuomotas ar kitais pagrindais suteiktas naudojimui Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai „Lazūnai“. Nurodė, kad pareiškėjo argumentai apie jo mokėtą žemės mokestį nepatvirtinti jokiais įrodymais kaip ir teiginiai apie žemės nuomos sutarties sudarymą, kadangi žemės nuomos sutarties sudarymas galimas tik sklypą įregistravus. Byloje nėra jokių duomenų, kad minėti statiniai būtų įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, kaip nekilnojamo turto objektai. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, 2011 m. lapkričio 22 d. atlikusi faktinių duomenų patikrinimą vietoje, nustatė, jog ginčo žemės sklype stovintys garažai pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalį, Civilinio kodekso 4.2 straipsnio 2 ir 3 dalies nuostatas nepriskiriami statiniams, jie yra kilnojamieji daiktai, savavališkos statybos faktas nenustatytas.
Teismas nustatė, kad pareiškėjo ieškinys, kuriuo jis prašė nustatyti, kad Garažų statybos ir eksploatavimo bendrija „Lazūnai“ įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į metalinių garažų aikštelę, kurią sudaro šie statiniai, nurodyti techninės apskaitos byloje, reg. Nr.20/206960, metalinių garažų aikštelės techniniame pase: mūrinė tvora, vielos tvora, vartai, 2 sandėliai, pažymėti skaitmenimis 231G11g – 232G11g, sargybos bokštas, pažymėtas 234J11g, transformatorinė, pažymėta 233G11g ir 230 metalinių garažų, pažymėtų skaitmenimis 1G11g –230G11g, kurių pamatai yra betoniniai, 2013 m. balandžio 24 d. Kauno apylinkės teismo sprendimu buvo atmestas. Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 2 d. nutartimi minėtas sprendimas paliktas nepakeistas. Teismas vertino, kad nepagrįstas ir jokiais objektyviais duomenimis nepatvirtintas pareiškėjo motyvas, jog ginčo žemės sklypas yra reikalingas visuomenės poreikiams tenkinti.
Teismas nustatė, kad pareiškėjas apie ginčijamus administracinius aktus, jų turinį sužinojo 2011 m. bandžio 29 d., gavęs Nacionalinės žemės tarnybos 2011 m. bandžio 28d. atsakymą Nr. 8SD-1382 į 2011 m. bandžio 19 d. prašymą, skundą teismui pateikė – 2011 m. birželio 1 d., todėl, teismas vertino, jog pareiškėjas nepraleido termino skundui dėl ginčijamų administracinių aktų panaikinimo paduoti.
III.
Pareiškėjas (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Apeliantas nurodo, kad Kauno miesto savivaldybės administracija bylos nagrinėjimo metu patvirtino aplinkybę, jog Bendrija mokėjo žemės nuomos mokestį iki 2011 m. Pareiškėjo naudojamo iki šiol 14100 kv. m ploto žemės sklypo ribos nustatytos Kauno miesto valdybos 2000 m. lapkričio 21 d. sprendimu Nr. 1422 patvirtintame 14100 kv. m žemė sklypo (duomenys neskelbtini), detaliajame plane. Pažymi, kad teismui pateiktas 1996 m. birželio 20 d. Kauno miesto savivaldybės Urbanistikos ir architektūros skyriaus sutikimas 14050 kv. m ploto žemės sklype steigti Bendriją ir sudaryti su ja trumpalaikės nuomos sutartį. Kauno miesto meras 1996 m. rugsėjo 20 d. potvarkiu Nr. 627 įsteigė Bendriją ir patvirtino jos nuostatus. Šios aplinkybės, pareiškėjo manymu, patvirtina, kad grąžinta A. G. įpėdiniams žemė yra naudojama bendroms gyventojų reikmėms, todėl yra valstybės išperkama. Mano, kad ginčas turi būti sprendžiamas vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
Atsakovas sutinka su teismo sprendimo motyvais. Iš esmės naujų argumentų nenurodo. Papildomai tik pažymi, kad teisės aktai nenumato galimybės formuoti žemės sklypų prie laikinų statinių, kaip ir nenumato galimybės išnuomoti ar parduoti žemės sklypą laikinų statinių savininkams. Nurodo, kad mokesčių mokėjimas nesant juridinio pagrindo nesukuria daugiau teisių, nei suteikia teisės aktai.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
Kauno miesto savivaldybės administracija pažymi, kad ginčo teritoriją naudoja tam tikra žmonių grupė, ji nėra skirta bendram ir viešam naudojimui, šios teritorijos svarba bendruomenei nėra pripažinta jokiu savivaldybės sprendimu. Apelianto argumentus dėl nuomos mokesčio mokėjimo laiko nesusijusius su nagrinėjamo ginčo dalyku.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Byloje kilęs ginčas dėl sprendimų, kuriais buvo atkurtos nuosavybės teisės į miesto teritorijoje esančią žemę, grąžinant ją natūra, teisėtumo ir pagrįstumo.
Pareiškėjas teigia, kad ginčo žemės sklypas negalėjo būti priskirtas laisvai valstybinei žemei, nes ji yra užimta jam nuosavybės teise priklausančiais metaliniais garažais, kurie teisėtai pastatyti 1991-1992 metais ir eksploatuojami iki šiol.
Pirmosios instancijos teismas skundą atmetė, nustatęs, kad metaliniai garažai nėra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, kaip nekilnojamo turto objektai, pareiškėjas nepateikė duomenų, patvirtinančių šių objektų statybos teisėtumą, taip pat duomenų, kad žemė po garažais pareiškėjui suteikta nuomos sutarties ar kitais pagrindais, be to, pažymėjo, kad pareiškėjo garažai priskirtini laikiniems statiniams Statybos įstatymo prasme.
Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės pakartoja skundo argumentus. Remiasi Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostata, pagal kurią žemė iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu ji iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta inter alia pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų.
Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios susigrąžinti turėtoje vietoje pilietis nepageidauja. Pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą žemė iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu ji iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta pastatams, statiniams ar įrenginiams eksploatuoti reikalingų žemės sklypų.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Atkūrimo įstatymo 12 straipsnį, yra konstatavęs, kad Atkūrimo įstatymo 12 straipsnis nustato atvejus, kai žemė yra išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį. Tai reiškia, kad žemė, atitinkanti šiame straipsnyje nurodytus kriterijus, negali būti grąžinta natūra. Iš šio straipsnio matyti, jog minėti kriterijai pasireiškia tuo, kad siekiama susigrąžinti natūra žemė turi specialų statusą arba tuo, kad ji yra užimta šiame straipsnyje išvardintų objektų. Taigi aiškinant Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio reikšmę šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkto taikymo kontekste, konstatuotina, kad jame nurodyti užimtos žemės atvejai atitinka situaciją, kai žemė negali būti pripažinta laisva (neužstatyta), o nurodyto žemės statuso buvimas yra savarankiškas ir tuo pačiu pakankamas pagrindas negrąžinti žemės natūra, t. y. taikyti valstybės ar visuomenės (atitinkamos jos dalies) interesų prioritetą prieš buvusių žemės savininkų (Atkūrimo įstatymo nustatytų jų teisių perėmėjų) teisėtus interesus (žr. pvz., 2005 m. liepos 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A11-799-05; 2006 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-962-06; 2009 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63-401-09).
Teismų praktikoje išaiškinta, kad žemės sklypas gali būti laikomas užstatytu, jeigu jame yra statinio sąvoką atitinkantis nekilnojamasis daiktas, kurio eksploatacijai žemės sklypas ir yra naudojamas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2002 m. kovo 14 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A6-64/2002; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje GNSB ,,Rotušės a. 9a“ ir kt. v. A. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-431/2006; kt.). Kasacinis teismas taip pat yra konstatavęs, kad taisyklė, ką laikyti užstatyta žeme, turi būti taikoma atsižvelgiant į individualias aplinkybes, tačiau bet kokiu atveju, yra užstatyta žemė ar ne, sprendžiama pagal du kriterijus – faktinį ir teisinį. Pirma, žemės sklype turi būti statiniai ar kitokie nekilnojamieji daiktai. Antra, šie statiniai ar kitokie nekilnojamieji daiktai turi būti pastatyti (įrengti) teisės aktų nustatyta tvarka. Nustačius, kad žemės sklype yra teisėtai pastatyti statiniai ar kitokie nekilnojamieji daiktai, kuriems naudojamas žemės sklypas, ir tokio sklypo naudojimas pagal kitą paskirtį nėra galimas, sklypas laikytinas užstatytu. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Č. M. v. Alytaus apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-60/2011; 2012 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. V. J. v. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus žemėtvarkos skyrius ir kt., bylos Nr. 3K-380/2012; kt.).
Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnį statinys yra pastatas arba inžinerinis statinys, turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus, ir kuris yra nekilnojamasis daiktas. Taigi, reikalaujama, kad statinys ne tik turėtų laikančiąsias konstrukcijas ir būtų sumontuotas statybos vietoje, tačiau ir atitiktų nekilnojamojo daikto sąvoką. Statiniai, kaip nekilnojamieji daiktai, yra nekilnojamojo turto kadastro objektai (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 str. 1 d. 2 p.). Jie formuojami Statybos įstatymo nustatyta tvarka (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 str. 3 d.). Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys kaupiami ir saugomi Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke, o nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymas į nekilnojamojo turto kadastrą yra laikomas nekilnojamojo daikto įregistravimu Nekilnojamojo turto registre (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 str. 2 ir 3 d.).
Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, byloje nėra įrodymų, kad pareiškėjo eksploatuojami garažai, kaip statiniai būtų suformuoti įstatymų nustatyta tvarka, duomenys apie juos būtų įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą, o statiniai, kaip nekilnojamojo turto objektai būtų įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Tai lemia, kad pareiškėjo naudojami metaliniai garažai neatitinka reikalavimų, keliamų nekilnojamajam daiktui ir negali būti laikomi statiniais, kuriems eksploatuoti reikalingas žemės sklypas. Tokia išvada atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-466/2014). Teisėjų kolegija taip pat pripažįsta pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad eksploatuoti garažams reikalingas žemės sklypas jam buvo nustatyta tvarka išnuomotas ar suteiktas panaudos teise. Pareiškėjas taip pat nepateikė duomenų, patvirtinančių aiškiai išreikštą visuomenės poreikį į ginčo žemę. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad žemės sklypas garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai „Lazūnai“ buvo suprojektuotas laikinai nuomai (iki 3 metų), tai nurodoma detaliajame plane (I t., b. l. 122), sprendime, kuriuo patvirtintas šis detalusis planas (b. l. 120).
Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje byloje ginčijami Nacionalinės žemės tarnybos sprendimai priimti laikantis visų reikalingų procedūrų, atsižvelgus į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pateiktus dokumentus, todėl nėra pagrindo juos panaikinti.
Išnagrinėjusi bylos medžiagą ir įvertinusi pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, tinkamai įvertino susiklosčiusius ginčo teisinius santykius ir pritaikė jiems teisės aktus, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos „Lazūnai“ apeliacinį skundą atmesti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.