Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Urbonienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Nataljos Zelionkienės, Gintaro Čekanausko,

dalyvaujant pareiškėjo Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos „Lazūnai“ atstovams A. G. ir advokatui Egidijui Milašiui,

atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Silvijai Tendzegolskienei,

tretiesiems suinteresuotiems asmenims: V. G., jo atstovei advokato padėjėjai Žanai Vašcovai, Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovei Marikai Nalivaikienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos „Lazūnai“ skundą dėl administracinių aktų panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja Garažų statybos ir eksploatavimo bendrija „Lazūnai“ (toliau – Bendrija) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą prašydama panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos 2011-01-25 sprendimą Nr. 8S-(14.8.3)-6 ir Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011-01-25 įsakymą Nr. 8-VĮ-(14.8.2)-63 „Dėl nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo (Kauno m.) (b.l. 5).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Ginčas šioje byloje kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos 2011-01-25 sprendimo Nr. 8S-(14.8.3)-6 ir Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011-01-25 įsakymo Nr. 8-VĮ-(14.8.2)-63 „Dėl nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo (Kauno m.), kuriais A. G. (miręs) atkūrė nuosavybės teises į jo tėvo nuosavybės teise valdyto žemės sklypo dalį, A. G. įpėdiniams grąžino natūra 0,1157 ha žemės sklypą turėtoje vietoje (duomenys neskelbtini) (šiuo metu ginčo žemės sklypo adresas – (duomenys neskelbtini) ), pagrįstumo ir teisėtumo (b.l. 37-38, 80-81).

Bylos medžiaga neginčijamai patvirtina, kad į pretendento prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę, kurį pateikė žemės savininko sūnus - A. G., buvo pradėta nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamą turtą prašymo nagrinėjimo procedūra. Kauno apskrities viršininko 2002-08-01 įsakymu Nr. 01-318 sudaryta komisija žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodantiems papildomiems dokumentams nagrinėti Kauno mieste, vadovaudamasi Kauno valstybinio archyvo 1992-02-28 pažymėjimu Nr. G3, 2003-12-09 posėdžio protokolu Nr. 117, nutarė pripažinti, kad J. G. iki 1940 m. Eigulių I kaime, Pažaislio valsč., nuosavybės teise valdė 1,4258 ha žemės. A. G. Kauno apskrities viršininko 2006-11-09 įsakymu Nr. 02-01-12063, sprendimu Nr. 6943 ir 2007-12-29 įsakymu Nr. 02-01-14609, sprendimu Nr. 7903 atkurta nuosavybės teisė į 0,4174 ha žemės ir grąžinti laisvos (neužstatytos) žemės sklypai turėtoje vietoje (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (Nuosavybės teisių atkūrimo bylos medžiaga). Ginčijamais Nacionalinės žemės tarnybos 2011-01-25 sprendimu Nr. 8S-(14.8.3)-6 ir Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011-01-25 įsakymu Nr. 8-VĮ-(14.8.2.)-63 A. G. (miręs) atkurtos nuosavybės teisės į jo tėvo nuosavybės teise valdyto žemės sklypo dalį, A. G. įpėdiniams grąžinant natūra 0,1157 ha žemės sklypą turėtoje vietoje (duomenys neskelbtini) (b.l. 80-81). Šiuo metu ginčo žemės sklypo adresas – (duomenys neskelbtini) (b.l. 202-203).

Nuosavybės teisių atkūrimo tvarką ir sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas (toliau – Įstatymas) ir LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka (toliau - Tvarka), patvirtinta LR Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr. 1057. Įstatymo 5 str. 2 d. 1 p. numatyta, kad laisvos (neužstatytos) žemės plotuose grąžinamų natūra turėtoje vietoje žemės sklypų formavimą ir jų planų rengimą Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis organizuoja ir planus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius. Tvarkos 106 punkto nuostatos (galiojusios informacijos apie laisvą (neužstatytą) žemę pateikimo metu) numatė, kad apskrities viršininkas sprendimą atkurti nuosavybės teises į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatytąja tvarka priskirtose teritorijose, natūra priima pagal savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintus žemės sklypų planus. Savivaldybės administracijos direktorius pateikia informaciją kartografinėje medžiagoje apie laisvą (neužstatytą) žemę, kuri pagal Įstatymo 12 straipsnio 3 punktą nepriskirta valstybės išperkamai žemei, o tuo atveju, kai teritorijos detalusis planas nepatvirtintas arba jo nėra, - apie detaliai nesuplanuotas miesto teritorijas. Žemėtvarkos skyrius, gavęs informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę, kartografinėje medžiagoje pažymi turėtų žemės sklypų ribas, remdamasis turima (išlikusia) arba kartografuota planine medžiaga, ir pateikia savivaldybės administracijos direktoriui ir prašo savivaldybės administracijos direktoriaus inter alia suformuoti žemės sklypus, organizuoti jų kadastrinius matavimus (nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškus ir riboženklių koordinates valstybinėje geodezinių koordinačių sistemoje) ir atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus patvirtinti parengtus žemės sklypų planus. Savivaldybės administracijos direktorius organizuoja žemės sklypų formavimą, kadastrinių matavimų rengimą ir patvirtina šių žemės sklypų planus.

Kauno apskrities viršininko administracija kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos miesto plėtros departamento Urbanistikos skyrių dėl preliminariai laisvos (neužstatytos) žemės sklypų II-6-43 (duomenys neskelbtini) plano pateikimo. Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyrius 2009-01-22 raštu Nr. 40-2-91 pateikė preliminariai laisvos (neužstatytos) žemės sklypo, pažymėto II-6-43, prie (duomenys neskelbtini) gatvės planą (plotas apie 13907 kv. m). Atlikus kartografavimo darbus nustatyta, kad šio sklypo A dalis (apie 1120 kv. m) yra J. G., B dalis (apie 11635 kv. m) yra J. M. ir C dalis (apie 1152 kv. m) yra K. R. iki 1940 m nuosavybės teise turėtos žemės ribose. Kauno apskrities viršininko administracija 2009-04-03 raštu Nr. S2-693 (1.11) kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos Turto valdymo departamento Turto skyrių, prašydama suformuoti žemės sklypų ribas ir parengti žemės sklypų planus, atliekant kadastrinius matavimus, pasiūlyti žemės sklypų specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, nustatyti žemės sklypų pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį, pateikti pasiūlymą žemės servitutų nustatymui (Nuosavybės teisių atkūrimo byla). Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2010-07-20 įsakymu Nr. A-2512 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) plano patvirtinimo" patvirtino planą, ir pasiūlė Kauno apskrities viršininkui spręsti žemės grąžinimo klausimą (b.l. 79). Pretendentui, A. G., į J. G. valdytą 0,1157 ha žemės nuosavybės teisės atkurtos ginčijamais administraciniais aktais (b.l. 80-81). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2011-08-29 išrašo duomenimis įstatyta, kad ginčo žemės sklypas 0,1157 ha, esantis (duomenys neskelbtini) , (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), privačios nuosavybės teise registruotas A. G. vardu (b.l. 85-87). Šiuo metu ginčo žemės sklypo adresas – (duomenys neskelbtini) (b.l. 202-203).

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad trečiasis suinteresuotas asmuo V. G. buvo pateikęs 2010-04-02 sutikimą (spaudas: gauta Kauno m. žemėtvarkos skyriuje 2010-04-15 Nr. 1-964), kuriame nurodoma, kad sutinka, jog nuosavybės teisės į žemės sklypą (duomenys neskelbtini) būtų atkurtos su šiame žemės sklype esančiais laikinais metaliniais garažais (b.l. 124). Be to, Kauno apskrities viršininko administracijos 2009-01-13 rašte Nr. S2-58(l.ll) nurodyta, jog ginčo žemės sklypas Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruotas ir duomenų apie sklypo valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymą su garažų statybos ir eksploatavimo bendrija „Lazūnai" žemėtvarkos skyriuje nėra (b.l. 123).

Byloje nėra jokių objektyvių ir neginčijamų duomenų, jų nepateikė ir pareiškėja, kad ginčo žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) , (šiuo metu (duomenys neskelbtini) ) buvo išnuomotas ar kitais pagrindais suteiktas naudojimui Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai „Lazūnai". Nors Kauno miesto valdyba 2000-11-21 sprendimu Nr. 1422 patvirtino apie 14100 kv.m žemės sklypo (duomenys neskelbtini) , planą (šiuo metu (duomenys neskelbtini) ). Minėtu sprendimu buvo nuspręsta išnuomoti sklypą Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai „Lazūnai" ir sudaryti su ja trumpalaikę (iki 3 metų) žemės nuomos sutartį (b.l. 120-121). Detaliojo plano brėžinyje įrašyta, kad projektuojamas sklypas Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai „Lazūnai" laikinai nuomai (b.l. 122). Tačiau detalusis planas įgyvendintas nebuvo, o žemės sklypas Nekilnojamojo turto registre neįregistruotas, duomenų apie sudarytas žemės nuomos sutartis pareiškėja nėra pateikusi, tokios sutarties nepateikė ir atsakovas (b.l. 123). Atkreiptinas dėmesys, kad net jei ir būtų minėto Kauno miesto valdybos 2000-11-21 sprendimo pagrindu sudaryta žemės sklypo nuomos sutartis, tai ji būtų trumpalaikė - iki 3 metų, kuri ginčijamų aktų priėmimo metu jau būtų pasibaigusi. Taip pat pažymėtina, jog pareiškėjos argumentai apie jos mokėtą žemės mokestį nepatvirtinti jokiais įrodymais kaip ir teiginiai apie žemės nuomos sutarties sudarymą, kadangi žemės nuomos sutarties sudarymas galimas tik sklypą įregistravus. Byloje nėra jokių duomenų, kad minėti statiniai būtų įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, kaip nekilnojamo turto objektai. 2011-11-22 Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, atlikusi faktinių duomenų patikrinimą vietoje, nustatė, jog ginčo žemės sklype stovintys garažai pagal Statybos įstatymo 2 str. 2d., Civilinio kodekso 4.2 str. 2 ir 3 d. nuostatas nepriskiriami statiniams, jie yra kilnojamieji daiktai, savavališkos statybos faktas nenustatytas (b.l. 133).

Byloje esanti techninės apskaitos byla, kurioje nurodyti duomenys apie (duomenys neskelbtini) , metalinių garažų aikštelėje pastatytus statinius, taip pat nepatvirtina šių statinių pastatymo teisėtumo ar jų teisinės registracijos, nes šie objektai nei kartu, nei atskirai nėra identifikuoti, jiems nesuteikti unikalūs numeriai, o pareiškėja nepateikė įrodymų, jog minėti objektai yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre (b.l. 54-67), bei pripažino, jog statiniai nėra įregistruoti kaip nuosavybės teisės objektai VĮ Registrų centre. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog 1991 m. galiojusi Pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo instrukcija (1,5,6 punktai) numatė, jog: negyvenamieji pastatai, statiniai, kt. su jiems skirtais žemės sklypais, turėjo būti teisiškai registruojami; registruojama buvo tik inventorizavus ir valstybinei komisijai priėmus pastatą ar statinį naudoti; neregistruojami buvo laikini bei savavališkai pastatyti pastatai ar statiniai. Pažymėtina, kad Nekilnojamojo turto registre gali būti registruojamos daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai tik tuo atveju, kai nekilnojamojo turto registre įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas – Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka yra suformuotas kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas ir jam suteiktas unikalus numeris.

Pareiškėjos ieškinys, kuriuo prašė nustatyti, kad Garažų statybos ir eksploatavimo bendrija „Lazūnai“ įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į metalinių garažų aikštelę, kurią sudaro šie statiniai, nurodyti techninės apskaitos byloje, reg. Nr.20/206960, metalinių garažų aikštelės techniniame pase: mūrinė tvora, vielos tvora, vartai, 2 sandėliai, pažymėti skaitmenimis 231G11g – 232G11g, sargybos bokštas, pažymėtas 234J11g, transformatorinė, pažymėta 233G11g ir 230 metalinių garažų, pažymėtų skaitmenimis 1G11g –230G11g, kurių pamatai yra betoniniai, 2013-04-24 Kauno apylinkės teismo sprendimu buvo atmestas (b.l. 185- 193), 2013-12-02 Kauno apygardos teismo nutartimi minėtas sprendimas paliktas nepakeistas (b.l. 194-201).

Vadovaujantis Įstatymo 12 straipsniu, kuris reglamentuoja žemės priskyrimą valstybės išperkamai žemei, ginčo žemės sklypas nėra priskirtas prie valstybės išperkamos žemės. Nepagrįstas ir jokiais objektyviais duomenimis nepatvirtintas pareiškėjos atstovo motyvas, jog ginčo žemės sklypas yra reikalingas visuomenės poreikiams tenkinti, todėl nuosavybės teisės į J. G. valdytą žemes sklypą galėjo būti atkurtos natūra.

Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad pareiškėjas apie ginčijamus administracinius aktus, jų turinį sužinojo 2011-04-29, gavęs Nacionalinės žemės tarnybos 2011-04-28 atsakymą Nr. 8SD-1382 į 2011-04-19 prašymą (b.l. 35-36). Skundą teismui pateikė – 2011-06-01 (b.l. 32), todėl, kolegijos nuomone, pareiškėjas nepraleido termino skundui dėl ginčijamų administracinių aktų panaikinimo paduoti.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir ginčo situacijos teisinį reglamentavimą, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011-01-25 įsakymas Nr. 8-VĮ-(14.8.2)-63 bei 2011-01-25 Nacionalinės žemės tarnybos sprendimas Nr. 8S-(14.8.3)-6 yra pagrįsti ir teisėti, naikinti juos nėra jokio teisinio pagrindo, skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., teisėjų kolegija

nusprendžia:

Skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.