- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-05-04
- Bylos Nr.
- 2S-1150-232/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-07042-2016-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Liuda Uckienė
- Pareiškėjas
- J. B.
- Kategorijos
- 3.4.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėja Liuda Uckienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (pareiškėjos) J. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos J. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
pareiškėja J. B. pateikė teismui pareiškimą ypatingosios teisenos tvarka prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad 25/73 buto dalis, (duomenys neskelbtini), Vilniaus m., priklauso pareiškėjai asmeninės nuosavybės teise, kadangi pareiškėja gautas asmenines lėšas už parduotą butą, panaudojo būtent 25/73 buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius, daliai įsigyti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. kovo 8 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos J. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Grąžino pareiškėjai J. B. 41 Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2016-03-05 AB SEB banke.
Teismas nurodė, kad pareiškėja prašo nustatyti faktą, kad ji 25/73 buto dalį įgijo iš asmeninių lėšų. Teismas nustatė, kad Nekilnojamojo turto registro duomenimis butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso D. B. ir J. B.. Šiuo metu Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla dėl D. B. ir J. B. santuokos nutraukimo. Nurodė, jog galioja prezumpcija, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Paneigti prezumpciją dėl buto dalies teisinio statuso ir įrodyti, kad nekilnojamojo turto dalis yra asmeninė pareiškėjos nuosavybė, yra asmens, siekiančio įgyti teises į buto dalį, pareiga. Faktas apie pareiškėjos panaudotas lėšas įgyjant butą gali būti vertinamas kaip įrodomasis, kartu su kitų faktų visuma patvirtinantis ar paneigiantis kurias nors bylos aplinkybes ir nagrinėjant ieškinį, o CPK 444–448 straipsniuose nurodyta tvarka nenustatinėjamas. Teismas pažymėjo, kai pareiškėja siekia įrodyti reikšmingus faktus – teisiškai individualizuoti jai priklausančią turto dalį, t.y. pareiškėjos turto teisinį rėžimą, bei siekdama nuginčyti turto režimą gali įrodinėti reikšmingas aplinkybes, reikšdama ieškinį. Tokiu atveju, kai faktai yra įrodomieji, o ne juridiškai reikšmingi, jie nenustatinėjami CPK 444 straipsnio tvarka. Todėl sprendė, jog atsižvelgiant į tai CPK XXXIV skyriaus trečiojo skirsnio nustatyta tvarka toks pareiškimas negali būti nagrinėjamas. Dėl šios priežasties teismas atsisakė priimti pareiškėjos pareiškimą, kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka. Pareiškėjai išaiškino, kad toks reikalavimas turi būti nagrinėjamas ginčo teisenos tvarka paduodant ieškinį.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Pareiškėja J. B. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 8 d. nutartį. Apeliantės teigimu teismas skundžiama nutartimi neteisėtai atsisakė priimti pareiškėjos pareiškimą. Nurodė, jog apeliantė įsigydama būstą (25/73 buto dalį) panaudojo savo asmenines lėšas, sudarant pirkimo-pardavimo sutartį notarė nesiaiškino dėl turto asmeninės nuosavybės dalies. Atsižvelgiant į nurodyta, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas ar teisėta ir pagrįsta nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turintys faktai – tai įstatymų nustatytos aplinkybės, nuo kurių priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta teise kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti atitinkamą juridinį faktą. Pagal CPK 444 straipsnio 1 dalį ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t.y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. Be to, pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t.y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2009; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2010; 2015 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-421/2015; kt.).
Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad 25/73 buto, esančio Tuskulėnų g. 24-18, Vilniuje, dalis priklauso pareiškėjai asmeninės nuosavybės teise. Pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo grindžia aplinkybe, jog minėtą buto dalį pareiškėja įgijo savo asmeninėmis lėšomis, pardavusi jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, esantį Kranto g. 2-22, Jurbarkas.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos pareiškimą. Kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenų, butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, priklauso D. B. ir J. B. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla dėl D. B. ir J. B. santuokos nutraukimo.
LR CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad už asmenines lėšas santuokos metu įgytas turtas pripažįstamas asmenine sutuoktinio nuosavybe ne visada, o tik tais atvejais, kai leistinomis priemonėmis įrodoma, kad to turto įsigijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įsigyti turtą asmeninėn, o ne bendrojon nuosavybėn (CK 3.89 str. 1 d. 7 p.). Atsižvelgiant į tai, kad šios aplinkybės turi būti įrodinėjamos, į tai, kad pareiškėja siekia paneigti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpciją, pagrįstai pirmosios instancijos teismas sprendė, jog toks pareiškėjos reikalavimas nagrinėtinas ginčo teisenos tvarka, pareiškiant ieškinį. Šiuo atveju ieškovės nuosavybės teisės į ginčo butą įregistruotos Nekilnojamojo turto registre. Visi dokumentai patvirtinantys ieškovės nuosavybės teisę į ginčo butą yra įforminti tinkamai. Ieškovė gi nesutinka su dokumentuose nustatyta nuosavybės teisės forma jog butas įgytas už jos asmenines lėšas ir siekia, kad teisme butų pripažinta, kad butas yra jos asmeninė nuosavybė, todėl byla nagrinėtina ginčo teisenos tvarka kadangi minėta, pareiškėja turi paneigti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpciją. Minėtų aplinkybių kontekste apylinkės teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškimą kaip nenagrinėtiną teisme CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.
Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamos dvi į vieną bylą sujungtos civilinės bylos, civilinė byla Nr. 2-10440-1019/2016 pagal ieškovės J. B. ieškinį atsakovui D. B. dėl turto padalijimo ir civilinė byla Nr. 2-936-930/2016 pagal ieškovo D. B. ieškinį atsakovei J. B. dėl santuokos nutraukimo ir kitų susijusių klausimų. Minėta byla 2016 05 02 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi sustabdyta paskyrus ekspertizę dalintino santuokoje įgyto turto, buto esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vidutinė rinkos vertei nustatyti. Ieškovei išaiškintina jos teisė reikalavimą dėl pripažinimo jog butas įgytas už jos asmenines lėšas ir yra jos asmeninė nuosavybė pareikšti santuokos nutraukimo ir turto padalinimo byloje.
Apibendrinant tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad panaikinti pirmosios instancijos teismo teisėtą ir pagrįstą nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, dėl ko atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 8 d. nutartį palikti nepakeistą.