Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vidas Stankevičius

rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ ieškinį atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

6. Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

7. Apeliacinis procesas vyksta dėl apylinkės teismo nutarties, kuria buvo netenkintas ieškovo prašymas taikyti laikinąją apsaugos priemonę – uždrausti atsakovui išnuomoti tretiesiems asmenims Žemės sklypą. Sprendžiama, kad ginčas vyksta dėl laikinosios apsaugos priemonės, kuri numatyta CPK 145 straipsnio 1 dalies 6 punkte, – draudimo atsakovui dalyvauti tam tikruose sandoriuose arba imtis tam tikrų veiksmų, (ne)taikymo.

8. CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Aptartame įstatyme įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, sudarančios pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones: turi būti tikėtinai pagrįstas ieškovo reikalavimas bei nustatyta grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2018-10-11 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1605-381/2018, nutarties 76 punktas). Nesant bent vienos iš pirmiau nurodytų sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalimas. Ieškovas atskirajame skunde nurodė argumentus dėl abiejų laikinųjų apsaugos priemonių sąlygų: tiek dėl ieškinio pagrįstumo, tiek grėsmės galimai būsimo ieškovui palankaus teismo sprendimo neįvykdymui.

9. Analizuojant bylos duomenis, reikšmingus atskirojo skundo išnagrinėjimui, nustatyta, kad ieškovas ir UAB „Šiaurės miestelis“ 2012-01-30 sudarė nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovas įsigijo pastatą, esantį (duomenys neskelbtini) (El. b. t. 1, b. l. 58–72). Iš aptartos pirkimo–pardavimo sutarties 1.3, 1.5–1.6 papunkčių matyti, kad UAB „Šiaurės miestelis“ ieškovui perleido ir turimą valstybei priklausančio Žemės sklypo nuomos teisę, kurią UAB „Šiaurės miestelis“ įgijo 72 metams pagal 2009-05-19 valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį Nr. N01/2009-119, patikslintą 2011-12-14 susitarimu Nr. S49/2011-476. Ieškovas su atsakovu 2012-07-13 sudarė Nuomos sutartį, pagal kurią ieškovui iki 2081-05-18 be aukciono buvo išnuomotas Žemės sklypas (Nuomos sutarties 2 ir 9 punktai) (El. b. t. 1, b. l. 30–31). Atsakovas NŽT 2018-09-12 įsakymu Nr.49VĮ-1195-(14.49.2.) pripažino Žemės sklypo Nuomos sutartį pasibaigusia (El. b. t. 1, b. l. 15). Taip pat nustatyta, kad ieškovas ieškinyje nurodė, kad Pastato nuosavybės teisė perėjusi trečiajam asmeniui UAB „KIR1“. Tokia aplinkybė atsispindi ir Nekilnojamojo turto registro 2018-10-10 išraše (El. b. t. 1, b. l. 16–27). Iš aptarto Nekilnojamojo turto registro 2018-10-10 išrašo matyti, kad ieškovas 2012-08-31 pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu Pastato nuosavybės teisę perleido trečiajam asmeniui UAB „Emilė“; UAB „Emilė“ taip pat nebėra Pastato savininkė, kadangi 2017-11-02 Turto pardavimo iš varžytynių aktas Pastato nuosavybės teisė perėjo UAB „Kir1“ (Nekilnojamojo turto registro 2018-10-10 išrašo 4.1, 4.5–4.6 papunkčiai. Nors ieškovas nebėra Pastato savininku, tačiau teigė, kad Žemės sklypas reikalingas ne tik Pastato eksploatacijai, tačiau ir naujo statinio pagal Detalųjį planą statybai, nes Nuomos sutartis sudaryta ne tik Pastato eksploatacijai, tačiau ir naujų statinių statybai.

10. Pasisakant dėl pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, t. y. preliminaraus ieškinio pagrįstumo vertinimo pažymėtina, kad vertinant preliminarų ieškinio pagrįstumą turi būti nustatyta tikimybė, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų galėtų būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanoma. Vertinant tikėtiną ieškinio pagrįstumą patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais. Teismų praktikoje išaiškinta, kad preliminarus ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, pavyzdžiui, kai ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nepagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas negalės būti tenkinamas teismo dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2018-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-753-553/2018). Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, jog apylinkės teismas sprendė, kad preliminariai nepagrįsti yra ne ieškinio reikalavimai, o ieškovas neįrodė tikėtino reikalavimo taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagrįstumo (El. b. t. 1, b. l. 117–119). Tai reiškia, kad apylinkės teismas nenurodė nepasisakė, jog ieškovo ieškinys buvo preliminariai nepagrįstas. Kategoriškų išvadų dėl reiškiamo ieškinio reikalavimų nepagrįstumo negali padaryti ir apeliacinės instancijos teismas. Atkreiptinas dėmesys, kad Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.55 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų numatytais atvejais. Ieškovas neturi Pastato nuosavybės teisės, kas reiškia, kad Žemės sklypas be aukciono ieškovui negali būti išnuomotas. Ieškovas taip pat teigė, kad net ir nuosavybės teisės į Pastatą praradimo atveju išsaugoma teisė į žemės sklypo dalį, reikalingą naujam statiniui statyti. Tokio argumento pagrįstumui įvertinti ieškovas turi nurodyti, o teismas nustatyti bent vieną iš Žemės įstatymo 9 straipsnyje numatytų valstybinio žemės sklypo nuomos be aukciono pagrindą.

11. Pasisakant dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių sąlygos, t. y. grėsmės būsimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimo arba jo neįvykdymo pasisakytina, kad grėsmė CPK nuostatos neįtvirtina pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Šis klausimas sprendžiamas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes. Laikinųjų apsaugos priemonių institutu siekiantis pasinaudotu asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovo jau atlikus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2018-11-08 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1526-302/2018, nutarties 20, 22 punktai). Iš informacinės teismų sistemos „Liteko“ duomenų bazės nustatyta, kad UAB „Kir1“ Vilniaus miesto teisme padavusį ieškinį dėl įpareigojimo NŽT sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį išnuomojant ne mažesnę nei 0,8675 ha ploto Žemės sklypo dalį (civilinė byla Nr. e2-19482-862/2018). Tokia aplinkybė reiškia, jog nors Pastato savininkas UAB „Kiri1“ siekia sudaryti Žemės sklypo nuomos sutartį su NŽT, tačiau NŽT tokios sutarties nesudarė, dėl nuomos sutarties sudarymo vyksta teisminis ginčas. Tokia aplinkybė paneigia ieškovo argumentus, kad yra reali grėsmė, jog žemės sklypas bus išnuomotas ir jame bus pradėtos statybos. Vertinama ir tai, jog Žemės sklypas nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, todėl tokio Žemės sklypo nuoma, kuris užstatytas asmeniui priklausančiu ar nuomojamu statiniu, galima tik laikantis specialios įstatymo nustatytos tvarkos (CK 6.551 straipsnio 2 dalis, Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1–7 punktai). Tokia aplinkybė reiškia, jog teismas negali uždrausti valstybės institucijai įgyvendinti jai teisės aktų pavestas funkcijas valstybinės žemės nuomos srityje. Draudimas atsakovui įgyvendinti įstatymuose numatytas valstybinės žemės nuomos įgyvendinimo procedūras prieštarautų viešajam visuomenės interesui.

12. Apibendrinant išdėstytus teiginius sprendžiama, jog ieškovas nepagrindė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo. Kadangi atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamos nutarties, skundžiama nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pastebėtina, kad paaiškėjus naujoms aplinkybėms, prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo gali būti reiškiamas pakartotinai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 336–337 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutarė:

ieškovo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ atskirąjį skundą atmesti.

Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 17 d. nutartį nepakeistą.