Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. R. ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau – Institucija) apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2018 m. birželio 18 d. nutarimo, D. R. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. R., Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2018 m. birželio 18 d. nutarimu pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 427 straipsnio 1 dalyje ir jam skirta 1500 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metų ir 6 mėnesių laikotarpiui, nekonfiskuojant transporto priemonės. D. R. nubaustas už tai, kad jis 2018 m. kovo 2 d. apie 21.07 val., (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini) gatvėje, pakartotinai – 2015 m. rugsėjo 8 d. baustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 129 straipsnį (atitinka ANK 424 straipsnio 4 dalį), būdamas neblaivus vairavo automobilį Merceds-Benz ML 350, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį UAB „(duomenys neskelbtini)“.Apeliaciniu skundu D. R. prašo, panaikinti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2018 m. birželio 18 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti. Skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas neobjektyviai ištyrė įvykio aplinkybes bei neteisėtai ir netikslingai D. R. paskyrė nuobaudą. Apeliantas pripažįsta, kad 2018 m. kovo 2 d. vakare vairavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį ir buvo sustabdytas policijos vykdyto reido girtumui nustatyti metu, tačiau nesutinka, kad minėto reido metu jis buvo girtas - kadangi buvo išgėręs tik vieną bokalą alaus. D. R. teigimu, jis tiksliai nepamena, kiek laiko buvo praėję nuo alkoholio vartojimo. Policijos pareigūnams tą vakarą teigė, kad galėjo būti praėjusi valanda, tačiau išties galėjo būti praėję ir mažiau laiko - tą patvirtina ir policijos pareigūno A. S. duoti parodymai, kuriais teigiama, kad jeigu alkoholis buvo išgertas mažiau nei prieš pusvalandį - tokiu atveju praktikoje pasitaiko, kad promilės būna aukštos, o vėliau jos greitai krenta. Apelianto teigimu, tokį pareigūno teiginį patvirtina ir nagrinėjamas atvejis, nes 21.07 val. atlikus patikrą alkotesteriu buvo užfiksuota 1,32 promilės, tuo tarpu 21.29 val. - tik 0,23 promilės - kas neviršija leistinos alkoholio kraujyje ribos. Tokio staigaus promilių sumažėjimo objektyviai negalėjo paaiškinti nei ekspertas, nei policijos pareigūnai, teigę, kad jiems to praktikoje nėra pasitaikę. Skundo autoriaus įsitikinimu, tai galėjo būti paaiškinta tuo, kad alkoholis buvo nesenai vartotas ir apeliantas tiesiog iš jaudulio ar nuovargio neprisiminė kada tiksliai išgėrė alkoholį.Skunde taip pat pažymima, jog atliekant pirmąjį tikrinimą alkotesteriu, D. R. nematė kaip buvo iš maišelio išimtas antgalis, kuris, kaip pažymi ir policijos pareigūnai, yra vienetinis ir negali būti naudojamas pakartotinai. Būtent dėl tikrinimo objektyvumo yra itin svarbu, kad kiekvieną kartą tikrinant vairuotojus, būtų naudojami nauji antgaliai, todėl praktikoje visuomet yra prie vairuotojo akių išimami antgaliai iš maišelių - kartais tą atlieka policijos pareigūnai, kartais - patys tikrinamieji asmenys. Atkreipiamas dėmesys, jog abu pareigūnai nurodė, kad antrojo tikrinimo metu, antgalį išėmė prie tikrinamo asmens akių - tuo tarpu ar pirmą kartą tai padarė - neatsimena. Taigi, apelianto manymu, keltina abejonė, ar įvykio aplinkybių „neatsiminimas“ gali būti pateisinamas ir ar išties viskas buvo atlikta pagal taisykles. D. R. pastebėjimu, Alkotesteris Alcotest 6810 matuoja alkoholio kiekį iškvėptame ore, todėl akivaizdu, kad iškart po alkoholio pavartojimo atliekant patikrinimą, matavimo duomenys gali būti iškreipti dėl alkoholio ir jo garų likučių burnos ertmėje. Nepaisant to, kad apeliantas policijos pareigūnams teigė, jog alkoholį vartojo galimai prieš valandą, visgi, buvo vakaras, jis buvo po darbo dienos, taigi pavargęs bei susijaudinęs - natūralu, kad tokiais atvejais galima iš dalies prarasti ir laiko nuovoką. Apeliantas galėjo būti išgėręs minėtą bokalą alaus ir ne prieš valandą, bet prieš pusvalandį ar netgi mažiau, į ką visiškai neatsižvelgė pirmosios instancijos teismas. Nepaisant galimybės, kad apeliantas alkoholį vartojo per paskutinį pusvalandį, tiek pareigūnai, tiek ir teismas kategoriškai rėmėsi tik pirmojo tikrinimo rezultatu, būtent nustatyta 1,32 promile, nors akivaizdu, kad pareigūnams kilo abejonių dėl nustatyto girtumo laipsnio bei tikrinamo asmens savijautos, kitu atveju jie nebūtų tikrinę antrą kartą. Šios abejonės turėjo būti traktuojamos tikrinamojo naudai.Apelianto teigimu, iškilus abejonių dėl tikrinamojo blaivumo, policijos pareigūnai, remiantis Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452, turėjo pareigą jį pristatyti į sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros. Tai būtų leidę išvengti neaiškumų. Šiuo atveju į minėtą įstaigą asmuo savo noru, taigi siekdamas policijos pareigūnams padėti išsiaiškinti faktines aplinkybes, nuvyko tik po gerų 3 valandų, kas, remiantis galiojančia teismų praktika, lemia, kad medicininės apžiūros metu, kuri atliekama praėjus ilgiau nei valandai po reikšmingo įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis yra netikslus ir netinkamas vertinti buvusį prieš tam tikrą laiko tarpą. D. R. įsitikinimu, būtent policijos pareigūnų elgesys lėmė tai, jog apeliantas negalėjo valandos bėgyje nuvykti į medicinos įstaigą. Administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas 21.45 min, tačiau apeliantui dar reikėjo pasirašyti ir Priverstinį transporto priemonės nuvežimo aktą, kuris buvo surašytas tik 22.20. Tokiu būdu tik 23.30 apeliantas atvyko į sveikatos priežiūros įstaigą, kur dar teko laukti eilėje, taip pat registruotis, todėl tik 00.05 buvo paimtas kraujo mėginys. Apeliantas laiku į sveikatos priežiūros įstaigą nenuvyko dėl objektyvių priežasčių, o ne siekdamas vilkinti laiką.Skundo autoriaus teigimu, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Skunde atkreipiamas dėmesys, jog pirmosios instancijos teismas apskritai nepasisakė koks konkrečiai promilių skaičius buvo kraujyje, nepaisant to teigia, kad buvo lengvas girtumas.Institucija apeliaciniu skundu prašė, Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2018 m. birželio 18 d. nutarimą pakeisti ir taikyti D. R. už ANK 427 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą transporto priemonės konfiskavimą.Skunde nurodė, jog teismas individualizuodamas nuobaudą netinkamai aiškino ir taikė normas, reguliuojančias turto, kuris buvo pažeidimo įrankis (priemonė) konfiskavimo klausimą, nenurodė sunkinančios aplinkybės bei paskyrė baudą ne sankcijos ribose. ANK 427 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad už ANK 427 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą privaloma skirti transporto priemonės konfiskavimą. Atkreipiamas dėmesys, jog D. R. linkęs savo teisei priešingu veikimu pažeisti įstatymų nustatytą tvarką, moralės bei elgesio normas. Praeityje jis trauktas administracinėn atsakomybėn už administracinius teisės pažeidimus tarp jų ir už KET reikalavimų pažeidimus. Pažymėtina ir tai, jog pažeidėjas automobilį vairavo pakartotinai neblaivus. Nustatytos aplinkybės ypatingai neigiamai apibūdina administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį bei jo padaryto pažeidimo pobūdį - pažeidimas pavojingas ir ypatingai grubus, asmuo transporto priemonę vairavo neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių bei būdamas neblaivus. Institucijos manymu, paskyrus pažeidėjui - ne jam priklausančios, tačiau jo valdytos nusižengimo padarymo metu, transporto priemonės konfiskavimą, nebūtų pažeistas proporcingumo ir protingumo principai ar transporto priemonės savininko teisė į nuosavybę. Skundžiamu atveju visuomenės interesai yra pakankami, kad pateisintų nuosavybės teisių ribojimą. Vien ta aplinkybė, kad transporto priemonė priklauso ne administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, nėra pagrindas neskirti administracinės nuobaudos transporto priemonės konfiskavimo. Institucijos teigimu, pirmosios instancijos teismas pažeidėjui neskirdamas turto konfiskavimo nuobaudos, nepagrįstai prioriteto tvarka vertino ir atsižvelgė į automobilio (pažeidimo padarymo įrankio) savininko teises, o ne visuomenės interesą - teisę į saugią aplinką.Atsiliepimu į D. R. apeliacinį skundą suinteresuoto asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas advokatas S. Š. prašė apeliacinio skundo motyvus bei argumentus vertinti pagal ANK normas, taip pat iš D. R. UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai priteisti 200 eurų proceso išlaidų. Atsiliepimu į Institucijos apeliacinį skundą suinteresuoto asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas prašė Institucijos skundo kaip nepagrįsto, netenkinti.Institucija, atsiliepimu į D. R. apeliacinį skundą prašė, jį atmesti, skundžiamą nutarimą dalyje dėl D. R. pripažinimo padariusiu ANK 427 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą palikti nepakeistą.