- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-05-20
- Bylos Nr.
- 1-459-1124/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-34860-2020-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rasa Bagdžiūtė
- Kaltinamasis
- A. R.
- Kategorijos
- 1.2.25.4.2.1Kelių transporto eismo saugumo ar transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas (vairuojant transporto priemonę apsvaigus nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų), dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata arba nukentėjusiam asmeniui padaryta didelės turtinės žalos (BK 281 str. 2 d.)
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.1.9.8Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Trakų rajone, Lietuvos Respublikos pilietis, įgijęs (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, nusikaltimo padarymo metu dirbo uždarojoje akcinėje bendrovėje „N.“ ((duomenys neskelbtini)), faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta – Trakų r. sav., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini), teistas:
1) Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 23 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 2 dalį – 8 MGL dydžio bauda;
2) Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 4 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalį – 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams;
3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 7 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį – 38 MGL (1 900 Eur) dydžio bauda. Paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones trejiems metams;
4) Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2021 m. sausio 13 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1dalį, 243 straipsnį – 60 parų arešto bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, A. R. uždrausta 4 (ketverius) metus naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones;
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. A. R. 2020 m. rugpjūčio 30 d. apie 15.40 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, Elektrėnų sav., (duomenys neskelbtini) sen., kelio (duomenys neskelbtini) 2,15 kilometre, vairuodamas motorinę transporto priemonę – A. A. nuosavybės teise priklausantį automobilį BMW 318i, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė vairuojamo automobilio, įvažiavo į kairėje pusėje esantį griovį, taip savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 punkto, 14 punkto, 127 punkto reikalavimus, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu automobilio BMW 318i galinėje sėdynėje sėdėjusiai keleivei J. Š. buvo padarytas žastikaulio atokiojo galo (sraigės) lūžis ir kairiojo čiurnos sąnario raiščių patempimas, taip nukentėjusiajai J. Š. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.
2. Kaltinamasis A. R. teisiamojo posėdžio metu pripažino savo kaltę, gailėjosi. Parodė, kad 2020 m. rugpjūčio 30 d. nuo ryto buvo pas I. R. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), vartojo alkoholinius gėrimus (alų, degtinę). Kartu buvo I., J., jos sugyventinis. Vėliau J. sugyventinis nuėjo miegoti, kadangi buvo neblaivus. Nukentėjusioji J. Š. paskambino I. ir paprašė ją su vyru pavežti iki (duomenys neskelbtini). Tuomet I. paprašė automobilio pas J.. J. davė sugyventinio automobilio BMW raktus ir leido važiuoti pasiimti nukentėjusiąją J. Š.. Automobilio savininkas nežinojo, kad jie paėmė jo automobilį, kadangi jis neblaivus miegojo kitame namo aukšte. Tada jis su I. išvažiavo paiimti nukentėjusiosios (vairavo jis). Nuvažiavo į kaimą, pasiėmė J. Š. su vyru ir nuvažiavo į (duomenys neskelbtini). Važiavo jis, I., J. ir jos vyras, vairavo kaltinamasis. Nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), nukentėjusioji su vyru išsigrynino iš bankomato pinigų, prašė pavežti iki parduotuvės. Ten jie apsipirko, jis su I. jų laukė automobilyje. Nukentėjusiajai ir jos vyrui apsipirkus, visi automobiliu važiavo atgal į kaimą, nukentėjusioji su vyru sėdėjo automobilio gale, I. sėdėjo automobilio priekyje, keleivio pusėje, jis vairavo automobilį. Prasidėjo lietus, buvo posūkis, kaltinamasis pristabdė, nesuvaldė mašinos, nors bandė ją „išsilyginti“, bet nepavyko, ir įvažiavo į griovį. Važiavo apie 60 km/h greičiu. Po autoįvykio I. buvo šokas, ji ėjo tolyn, kaltinamasis mėgino ją nuraminti. Su I. netoliese esančiame miškelyje išgėrė butelį vyno. Kai atvažiavo pareigūnai, jie prie jų priėjo. Vėliau sužinojo, kad nukentėjusiajai lūžo ranka, nukentėjusiosios atsiprašė, ji jam atleido. Automobilis buvo apgadintas, jis susitarė su automobilio savininku, kad už apgadintą automobilį atlygins 1 000 Eur žalą, tačiau dar neatlygino. Patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus.
3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė, kaltinamasis.
4. Be kaltinamojo A. R. prisipažinimo, jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką teismo nustatytomis aplinkybėmis, pilnai įrodyta ir kitais duomenimis, kurie BPK 273 straipsnio tvarka buvo betarpiškai ištirti teisiamajame posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais.
4.1. Kaltinamasis A. R., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, kad 2020 m. rugpjūčio 30 d. dienos metu pas draugę I. R. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini), kartu su ja, A. A. ir jo sugyventine (vardo ir pavardės jis neprisimena) vartojo alkoholį, t. y. gėrė alų, degtinę. Jis išgėrė apie tris litrus alaus ir apie 0,5 litro degtinės. Bevartojant alkoholį, A. A. užmigo, netrukus jo sugyventinė paprašė, kad jis ją pavežtų iki jos namų, esančių (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini). A. A. ir jo sugyventinė iki I. namų buvo atvykę su A. A. priklausančiu automobiliu BMW 318i, kokie buvo valstybiniai numeriai, jis neprisimena. Prieš sėsdamas už automobilio vairo jautėsi šiek tiek apsvaigęs nuo alkoholio. Iki A. A. sugyventinės namų kartu su jais važiavo ir I.. Maždaug po penkiolikos minučių, jiems sugrįžus atgal prie I. namų, I. paskambino pažįstamas Ž. M. ir paprašė, kad jie atvažiuotų ir paimtų jį kartu su sugyventine bei nuvežtų iki (duomenys neskelbtini), kad jie galėtų parduotuvėse apsipirkti, jis ir I. sutiko. A. A. sugyventinė nuėjo pas I. į namus, o jis su I. išvažiavo pas Ž. M., gyvenantį (duomenys neskelbtini) kaime. Jis su I.atvažiavo pas Ž. M., Ž. M. atsisėdo į galinę automobilio sėdynę dešinėje pusėje, o jo sugyventinė J. Š. į kairę pusę. Juos jis nuvežė į kelias parduotuves, kuriose apsipirkinėjo tik J. Š.. Jis vairuodamas automobilį alkoholio nevartojo, jį vartojo tik kiti asmenys, kurie buvo automobilyje. Kai J. Š. apsipirko, ji paprašė, kad jis juos parvežtų atgal į namus. Jis važiavo keliu (duomenys neskelbtini), prisimena, kad buvo šlapia kelio danga, važiavo maždaug 80 km/h greičiu. Privažiavus posūkį, dėl šlapios kelio dangos jis nesuvaldė automobilio ir nuvažiavo nuo kelio, ar tuo momentu jis bandė aplenkti automobilį, važiuojantį ta pačia kelio kryptimi, jis neprisimena. Jis prisimena, kad, įvykus eismo įvykiui, automobilis vertėsi du kartus. Paties eismo įvykio detalių daugiau jis neprisimena, kadangi po įvykio jį ištiko šokas. Po eismo įvykio, dar būnant automobilyje, jis visų paklausė: „ar visi sveiki?“, jam atsakė, kad visi sveiki, jis eismo įvykio metu taip pat nenukentėjo. Jis bijojo, kad į įvykio vietą netrukus atvyks policija, todėl išlipo iš automobilio ir kartu su I. nuėjo į netoliese esantį mišką, ten su I. vartojo alkoholį – vyną. Būtent tada jis I. paprašė prisiimti kaltę už jo padarytą nusikalstamą veiką, ji sutiko. Baigus vartoti alkoholį, jie išėjo iš miško, ėjo keliu, kai prie jų privažiavo policijos pareigūnai. Pareigūnai iš karto suprato, kad tai jie – asmenys pasišalinę iš eismo įvykio, todėl juos pristatė į (duomenys neskelbtini) policijos komisariatą. Nurodė, kad 2020 m. rugpjūčio 30 d. visą laiką A. A. priklausantį automobilį vairavo jis, ar I. prašė A. A., ar jo sugyventinės, leidimo dėl automobilio jis nežino, asmeniškai jis neprašė, galvojo, kad tuo pasirūpino I.. Po eismo įvykio praėjus kelioms dienoms jis sužinojo, kad eismo įvykio metu kartu su juo važiavusi J. Š. patyrė sužalojimus, jis su ja bendravo, atsiprašė, J. Š. jam atleido ir jokių pretenzijų nereiškė. A. A., automobilio savininkui, nuostolius dėl sugadinto automobilio jis atlygino praėjus kelioms dienoms po įvykio (t. II, b. l. 66–69).
4.2. Nukentėjusioji J. Š., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, kad I. R. yra jos pažįstama. 2020 m. rugpjūčio 30 d. dienos metu ji vartojo alkoholį kartu su savo sugyventiniu Ž. M. jai priklausančioje sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) sav. Apie 14.30 val. Ž. M. paskambino I. R. ir paprašė, kad ji atvyktų pas juos į sodybą ir nuvežtų juos į (duomenys neskelbtini) nusipirkti alkoholio ir maisto. Netrukus I. R. atvyko kartu su jai nepažįstamu vyriškiu, apie trisdešimtiems metų, daugiau jo bruožų ir požymių ji neįsidėmėjo, vėliau sužinojo, kad tai – A. R.. Jie atvyko BMW automobiliu, valstybinių numerių ji neįsidėmėjo. Kai I. R. atvyko, Ž. M. jos paklausė, kieno šis automobilis, I. jam nurodė, kad jai automobilį davė J. A., su kuria ji iki atvykstant vartojo alkoholį. Išvykstant iš sodybos, į automobilio vairuotojo vietą atsisėdo A. R., į priekinę keleivio vietą – I. R., į galinę sėdynę, už vairuotojo, atsisėdo ji, o Ž. M. atsisėdo už priekinės keleivio sėdynės, už I. R.. Jos akivaizdoje A. R. alkoholio nevartojo, ji nepastebėjo, ar jis buvo neblaivus, alkoholį vartojo ji, kartu su I. R. ir Ž. M.. Išvažiavę iš sodybos jie nuvažiavo į prekybos centrą „Maxima“, į prekybos centrą ėjo tik ji, visi kiti liko automobilyje, vėliau nuvažiavo į kitą parduotuvę – „Aibė“, esančią (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvėje. Kai grįžo į automobilį, jie važiavo pas ją į sodybą, link (duomenys neskelbtini) kaimo. Automobilį visą laiką vairavo A. R., be jo automobilio jos akivaizdoje kiti asmenys nevairavo. Pavažiavus apie tris–keturis kilometrus, A. R., važiuodamas apie 140 km/h greičiu, lenkė automobilį, važiuojantį ta pačia kryptimi, A. R. nesuvaldė automobilio ir nuvažiavo į šalikelę, automobilis apsivertė ne mažiau kaip tris kartus ir liko stovėti ant stogo. Po eismo įvykio A. R. ir I. R. iš eismo įvykio pasišalino. Asmuo, kurį A. R. lenkė, sustojo ir pribėgęs prie jų automobilio iškvietė greitąją pagalbą, ji visą laiką buvo šalia automobilio prie savo sugyventinio Ž. M., kadangi jis buvo įstrigęs automobilyje. Eismo įvykio metu ji nebuvo užsisegusi saugos diržo, todėl po apsivertimo ji atsidūrė priekinėje automobilio dalyje. Iš automobilio ji išlipo pro priekinį vairuotojo langą. Kai ji išlipo, visą laiką stovėjo prie automobilio, kol į įvykio vietą atvyko policija ir greitoji medicinos pagalba, kuri ją dėl patirtų sužalojimų pristatė į Vilniaus Respublikinę ligoninę. A. R. po eismo įvykio jos neatsiprašė, todėl ji jam turi pretenzijų, nes eismo įvykio metu ji patyrė sužalojimus (t. I, b. l. 94–97).
4.3. Nukentėjusioji J. Š., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, kad pirminės apklausos metu klaidingai nurodė asmens pavardę, kuris vairavo automobilį, ir sukėlė eismo įvykį, tai buvo ne A. R., o A. R.. Taip pat eismo įvykio metu ji patyrė kairės rankos traumą, jai lūžo ranka. Dėl patirtų sužalojimų ji buvo nedarbinga, tačiau A. R. pretenzijų neturi. Ji yra supažindinta su teise reikšti civilinį ieškinį, tačiau ieškinio ji nereikš (t. I, b. l. 102–104).
4.4. Liudytoja I. R., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, kad 2020 m. rugpjūčio 30 d. visą dieną namuose vartojo alkoholį kartu su draugais – J. A., A. A. ir A. R.. A. A. pas ją buvo atvykęs su jam priklausančiu automobiliu BMW, jis nuo alkoholio smarkiai apsvaigo ir užmigo. Maždaug po valandos jo sugyventinė J. A. A. R. paprašė, kad jis ją su jos sugyventiniui priklausančiu automobiliu nuvežtų į namus persirengti. A. R. sutiko ir jie trise nuvažiavo iki J. A. namų, esančių (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini). Automobilį vairavo A. R., J. A. sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje, o ji – galinėje sėdynėje. Kai J. A. persirengė, jie automobiliu grįžo prie jos (I. R.) namų, tačiau į jos namus nuėjo tik J. A., o ji ir A. R. liko automobilyje. Netrukus jai paskambino draugas Ž. M., jis paprašė, kad jį ir jo sugyventinę J. Š. nuvežtų į (duomenys neskelbtini) apsipirkti. Ji A. R. paprašė nuvažiuoti pas Ž. M. ir jį nuvežti į prekybos centrą. Ji persėdo į J. A. vietą, t. y. į priekinę keleivio sėdynę ir visą laiką iki eismo įvykio įvykimo šioje vietoje sėdėjo. Automobilį visą laiką vairavo A. R.. A. R. nuvežė Ž. M. ir J. Š. į kelis prekybos centrus, kur J. Š. viena apsipirkinėjo. Automobilyje ji visą laiką vartojo alkoholį kartu su J. Š. ir Ž. M.. A. R. vairuodamas alkoholio nevartojo, tačiau iki tol jis vienas išgėrė apie 0,7 litro degtinės, todėl jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Kai A. R. Ž. M. ir J. Š. vežė atgal į namus, jis nesuvaldė automobilio, kuris kelis kartus apsivertė ir įvažiavo į griovį. Dėl kokių priežasčių A. R. nesuvaldė automobilio ir kas lėmė eismo įvykį, pasakyti negali, nes tuo momentu priekinėje keleivio sėdynėje snūduriavo. Eismo įvykio metu prabudo. Ji jokių sužalojimų nepatyrė, ar eismo įvykio metu susižalojo kartu su ja važiavę asmenys, nežino. Negali paaiškinti, kodėl kartu su A. R. pabėgo, buvo šoko būsenoje, nesuprato ką daro. Iš karto, pasišalinę iš eismo įvykio, kartu su A. R. nuėjo į mišką, kur kartu toliau vartojo alkoholinius gėrimus. Būtent tada A. R. jos paprašė, kad ji prisiimtų kaltę dėl eismo įvykio, kurį jis sukėlė. Negali paaiškinti, dėl kokių priežasčių, bet ji sutiko prisiimti kaltę. Baigę vartoti alkoholį, su A. R. išėjo iš miško ant pagrindinio kelio, kur tuo momentu keliu važiavo policijos pareigūnai. Policijos pareigūnai sustojo ir suprato, kad jie yra asmenys, kurie pasišalino iš eismo įvykio, todėl juos sulaikė ir pristatė į Elektrėnų policijos komisariatą. Pirminės įtariamojo apklausos metu prisiėmė kaltę už A. R., nes jam buvo prižadėjusi tą padaryti (t. II, b. l. 33–36).
4.5. Liudytojas Ž. M., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, kad I. R. yra jo draugė, kurią jis pažįsta apie dvidešimt metų. 2020 m. rugpjūčio 30 d. dienos metu jis vartojo alkoholį kartu su savo sugyventine J. Š., jai priklausančioje sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) sav. Apie 14.30 val. jis paskambino I. R. ir paprašė, kad ji atvyktų pas juos į sodybą ir nuvežtų į (duomenys neskelbtini) nusipirkti alkoholio ir maisto. Netrukus I. R. atvyko kartu su jam nepažįstamu vyriškiu, apie trisdešimties metų, daugiau jo bruožų ir požymių jis neįsidėmėjo. Jie atvyko BMW automobiliu, valstybinių numerių jis neįsidėmėjo. Automobilį vairavo jam nepažįstamas vyriškis, kuris, kaip vėliau jis sužinojo, – A. R.. Kai I. R. atvyko, jis I. paklausė, kieno šis automobilis, ji jam nurodė, kad jai automobilį davė J. A., su kuria ji iki atvykstant vartojo alkoholį. Išvykstant iš sodybos, į automobilio vairuotojo vietą atsisėdo A. R., į priekinę keleivio vietą – I. R., į galinę sėdynę už vairuotojo – jo sugyventinė J. Š., o jis atsisėdo už priekinės keleivio sėdynės, už I. R.. Jo akivaizdoje A. R. alkoholio nevartojo, ar jis buvo neblaivus, jis nepastebėjo, alkoholį vartojo jis, kartu su I. R. ir J. Š.. Išvažiavę iš J. Š. sodybos jie nuvažiavo į prekybos centrą „Maxima“, į šį prekybos centrą ėjo tik jo sugyventinė, visi kiti liko sėdėti automobilyje. Kai J. Š. grįžo į automobilį jie nuvažiavo į kitą parduotuvę „Aibė“, esančią (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvėje. Į parduotuvę ėjo tik jo sugyventinė, ar ėjo kiti asmenys, jis neprisimena, nes tuo metu automobilyje jis vartojo alkoholį. Grįžus jo sugyventinei, automobiliu jie važiavo į sodybą, link (duomenys neskelbtini) kaimo. Automobilį visą laiką vairavo A. R., be A. R. automobilio jo akivaizdoje kiti asmenys nevairavo. Pavažiavus apie tris–keturis kilometrus, A. R., važiuodamas apie 140 km/h, lenkė automobilį važiuojantį tą pačia kryptimi, A. R. nesuvaldė automobilio ir nuvažiavo į šalikelę, automobilis apsivertė ne mažiau kaip tris kartus ir liko stovėti ant stogo. Po eismo įvykio A. R. ir I. R. iš eismo įvykio pasišalino. Asmuo, kurį A. R. lenkė, sustojo ir pribėgęs prie jų automobilio iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Jis visą laiką buvo automobilyje, kadangi po apsivertimo atsidūrė priekinėje automobilio dalyje, keleivio vietoje, kurioje buvo įstrigęs. Visą laiką prie jo buvo sugyventinė. Eismo įvykio metu jis nebuvo prisisegęs saugos diržo. Daugiau aplinkybių neprisimena, tik nori pažymėti, kad automobilio I. R. nevairavo, jį visą laiką vairavo A. R., kuris ir padarė eismo įvykį. Iki eismo įvykio jis buvo patyręs kairės kojos traumą, kuri buvo jau beveik užgijusi, tačiau eismo įvykio metu jis patyrė traumą toje pačioje vietoje, tik ji buvo dar didesnė. Po eismo įvykio jis buvo pristatytas į Vilniaus Respublikinę ligoninę. Jis turi pretenzijų A. R., nes eismo įvykio metu patyrė sužalojimus (t. I, b. l. 67–70).
4.6. Liudytojas Ž. M. papildomos apklausos metu parodė, kad eismo įvykio metu patyrė kairės šlaunies sumušimą, jokių kitų sužalojimų jis nepatyrė. Jis yra supažindintas su teise reikšti civilinį ieškinį, tačiau A. R. jis neturi jokių pretenzijų ir ikiteisminiame tyrime civilinio ieškinio nereikš (t. I, b. l. 73–75).
4.7. Liudytoja J. A., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, kad 2020 m. rugpjūčio 30 d. dienos metu ji vartojo alkoholį pas savo pažįstamą I. R. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (buto numerio neprisimena). Alkoholį vartojo ji, I., jos sugyventinis A. A. ir I. draugas – A.. Vartojant alkoholį, jos sugyventinis stipriai nuo jo apsvaigo ir nuėjo miegoti pas A. į namus (tame pačiame name), o jie visi toliau liko vartoti alkoholį. Ji neprisimena kelintą valandą, bet pas I. atėjo jai nepažįstamas vyriškis, apie trisdešimties metų, jo bruožų ji neįsidėmėjo. Vėliau sužinojo, kad tai – A. R.. Jeigu gerai prisimena, tai jis atėjęs pas I. taip pat vartojo alkoholį. Ji, būdama pas I., jai davė sugyventiniui A. priklausančio automobilio BMW 318i, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) raktelius, ji juos padėjo į komodą. Toliau vartojant alkoholį, ji A. R. paprašė, kad jis ją nuvežtų į jos namus, esančius (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kad ji galėtų pasiimti kitus rūbus. Jis sutiko, tuomet ji I. paprašė, kad A. R. iš komodos duotų jos sugyventinio automobilio raktelius. Ji, A. R. ir I. nuėjo prie jos sugyventinio automobilio, kuris stovėjo prie I. namų, A. liko vienas I. namuose. A. R. atsisėdo į vairuotojo vietą, ji atsisėdo į priekinę keleivio vietą, o I. atsisėdo ant galinės sėdynės per vidurį. A. R. ją nuvežė į namus, ji pasiėmusi rūbus grįžo atgal į automobilį, tuomet visi sugrįžo prie I. namų. Automobilį visą laiką jos akivaizdoje vairavo A. R.. I. paprašė, kad ji juos abu paliktų automobilyje. Ji išlipo iš automobilio ir nuėjo pas I. į namus, kur toliau vartojo alkoholį su A., ji stipriai nuo jo apsvaigo, todėl užmigo pas I. namuose. Ji pabudo tik ryte, namuose I. nebuvo, todėl ji jai paskambino ir paklausė, kur ji ir kur automobilis. I. jai pasakė, kad viskas gerai, kad A. R. automobilį paliko prie jos namų. Tačiau po kelių valandų jos sugyventinį A. A. pažįstami informavo, kad jam priklausantis automobilis yra (duomenys neskelbtini) kaime ir kad jis yra sudaužytas po įvykusio eismo įvykio (t. I, b. l. 139–142).
4.8. Liudytojas A. A., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, kad 2020 m. rugpjūčio 30 d. dienos metu jis vartojo alkoholį pas savo pažįstamą I. R. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) buto numerio jis neprisimena. Alkoholį vartojo jis, I., jo sugyventinė J. A. ir I. draugas – A.. Jis stipriai apsvaigo nuo alkoholio, todėl nuėjo miegoti pas A. į namus, esančius tame pačiame name, o visi kiti liko toliau vartoti alkoholį pas I. namuose. Jis atsikėlė tik kitos dienos rytą, nuėjo pas I. į namus, juose buvo tik jo sugyventinė. J. A. jį informavo, kad išgertuvių metu ją su jam priklausančiu automobiliu BMW 318i, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į namus nuvežė jai nepažįstamas vyras. Ji minėjo, kad, kai ji grįžo atgal pas I., automobilyje liko I. kartu su jai nepažįstamu vyru, kuris ją vežė į namus. Tuomet jis pradėjo ieškoti automobilio, nes jo kieme nebuvo. Po kelių valandų jam paskambino D. P., kuri informavo, kad jam priklausantis automobilis pateko į eismo įvykį ir šiuo metu yra apsivertęs ant stogo (duomenys neskelbtini) kaime. Jis iš karto nuvyko prie automobilio nurodytoje vietoje, atvykęs rado tik policijos pareigūnus. Kaip vėliau sužinojo, su jam priklausančiu automobiliu į eismo įvykį pateko juo važiavęs sugyventinės nurodytas jai nepažįstamas vyras, I., Ž. M. ir J. Š.. Jam priklausantis automobilis dėl jo visapusiškų apgadinimų buvo išvežtas į saugojimo aikštelę, jis įsipareigojo jį atsiimti, tačiau dėl jo apgadinimų ketina kreiptis į teismą civiline tvarka. Pretenzijų dėl to, kad jo automobilis buvo paimtas, jis niekam nereiškė ir nereikš (t. I, b. l. 145–148).
4.9. Liudytojas V. Č., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, kad jis dirba vairuotoju Greitosios medicinos pagalbos (duomenys neskelbtini) skyriuje. 2020 m. rugpjūčio 30 d. jis dirbo kartu su slaugytoja V. K.. Apie 15.30 val. buvo gautas iškvietimas, kad Elektrėnų sav., (duomenys neskelbtini) sen., kelyje (duomenys neskelbtini) įvyko eismo įvykis, kurio metu nukentėjo žmonės. Maždaug po dešimties minučių jie jau buvo įvykio vietoje, į kurią taip pat buvo atvykę gaisrininkai ir policijos pareigūnai. Atvykęs jis pamatė, kad automobilis apsivertęs ant stogo, jam pribėgus prie automobilio, pastebėjo jo galinėje dalyje gulintį vyrą, kaip vėliau paaiškėjo, tai – Ž. M.. Jis prisimena, kad Ž. M. labai šaukė, kad jam skauda koją, šalia jo, prie automobilio, lauke stovėjo moteris, kurios nei vardo, nei pavardės jis neįsidėmėjo, jis negirdėjo moters nusiskundimų dėl sveikatos. Daugiau eismo dalyvių prie apsivertusio automobilio nebuvo. Būnant prie tarnybinio automobilio jis girdėjo kaip Ž. M. policijos pareigūnams sakė, kad vairuotojas, kuris vairavo automobilį, įvykus eismo įvykiui, pasišalino (t. I, b. l. 174–176).
4.10. Liudytojas A. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, kad jis dirba Vilniaus apskrities VPK Elektrėnų PK RS tyrėju. 2020 m. rugpjūčio 30 d. jis dirbo kartu su vyriausiuoju patruliu S. V.. Apie 15.40 val. buvo gautas pranešimas, kad kelyje (duomenys neskelbtini) įvyko eismo įvykis, kurio metu sužaloti žmonės. Jiems atvykus į įvykio vietą, joje jau buvo atvykę gaisrininkai, greitoji medicinos pagalba atvyko tuo pačiu laiku kaip ir jų ekipažas. Įvykio vietoje automobilis BMW buvo nuvažiavęs nuo kelio ir stovėjo ant stogo. Kiek prisimena, automobilio galinis stiklas buvo sudužęs. Jiems atvykus, prie automobilio galinės dalies stovėjo moteris, kaip vėliau nustatyta, – J. Š., kuri laikė sau už rankos, neprisimena už kurios. Ji nurodė, kad eismo įvykio metu susižalojo ranką, kurią jai labai skauda. Priėjus arčiau prie automobilio jo gale buvo vyras, kaip vėliau nustatyta, – Ž. M., kuriam po eismo įvykio skaudėjo koją. Greitosios medicinos pagalbos darbuotojai ir gaisrininkai Ž. M. ištraukė iš automobilio ir nedelsiant jį ir J. Š. dėl jų patirtų traumų pristatė į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę. Įvykio vietoje Ž. M. ir J. Š. nurodė, kad kartu su jais automobiliu važiavo neblaivūs I. R. ir jos draugas, kurio jie nepažįsta. Jie nurodė, kad automobilį vairavo I. R. draugas, kuris dėl nesaugaus vairavimo sukėlė eismo įvykį, jo metu J. Š. ir Ž. M. patyrė sužalojimus. Taip pat Ž. M. ir J. Š. nurodė, kad tiek I. R., tiek jiems nepažįstamas asmuo, kaip vėliau nustatyta, – A. R., iš karto po eismo įvykio pasišalino (duomenys neskelbtini) miesto kryptimi. Baigus darbą įvykio vietoje ir važiuojant link (duomenys neskelbtini), ant kelio važiuojamosios dalies išėjo I. R. ir A. R.. Supratus, kad tai tie patys asmenys, kurie pasišalino iš eismo įvykio, abu asmenys buvo sulaikyti ir pristatyti į Elektrėnų PK aplinkybių aiškinimuisi. Aiškinantis aplinkybes, I. R. prisipažino vairavusi automobilį BMW būdama neblaivi, dėl šios priežasties įtarimai buvo pareikšti I. R. (t. I, b. l. 179–182).
4.11. Liudytoja V. K., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, kad ji dirba slaugos specialiste Greitosios medicinos pagalbos (duomenys neskelbtini) skyriuje. 2020 m. rugpjūčio 30 d. buvo jos pamaina, ji dirbo kartu su vairuotoju V. Č.. Apie 15.30 val. buvo gautas iškvietimas, kad (duomenys neskelbtini) sav., (duomenys neskelbtini) sen., kelyje (duomenys neskelbtini) įvyko eismo įvykis, kurio metu nukentėjo žmonės. Maždaug po dešimties minučių jie buvo įvykio vietoje, į kurią jau buvo atvykę gaisrininkai ir policijos pareigūnai. Jiems atvykus, ji pamatė, kad automobilis buvo apsivertęs ant stogo, prie automobilio ji pastebėjo stovinčią moterį, kuri stovėjo prie galinės dalies, automobilio gale ant sėdynių gulėjo vyriškis, kuris buvo agresyviai nusiteikęs, keikėsi įvairiais necenzūriniais žodžiais. Jai bendraujant su eismo įvykyje nukentėjusiais asmenimis, nei vienas, nei kitas aiškiai nepasakė apie savo patirtus sužalojimus. Apie tai, su kuo jie kartu važiavo, ji neklausė ir negirdėjo, tik suprato, kad su eismo įvykyje esančiais asmenimis važiavo dar keli asmenys, iš kurių vienas asmuo vairavo automobilį, sukėlė eismo įvykį ir iš jo pasišalino. Tiek vyras, tiek moteris buvo stipriai apsvaigę nuo alkoholio, abu elgėsi neadekvačiai, buvo sunku juos suprasti. Vyras savo sužalojimais nesiskundė, vėliau paaiškėjo, kad jis jokios traumos nepatyrė, kadangi automobilyje buvo rasti jam priklausantys ramentai, t. y. jis turėjo senesnę traumą, kurią patyrė iki eismo įvykio, o eismo įvykio metu jis nepatyrė jokių sužalojimų. Moteris apie tai, kad ji pati patyrė sužalojimus, nieko nesakė, ji pradėjo kalbėti, kad jai skauda ranką, tik tuomet, kai jai neleido vykti į ligoninę kartu su jos sugyventiniu (t. I, b. l. 185–188).
4.12. 2020 m. rugpjūčio 30 d. įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad įvykio vieta – (duomenys neskelbtini) sav., kelias (duomenys neskelbtini), 2,15 km., joje matomas nuo Vievininkų pusės kairėje kelio pusėje esančiame griovyje ant stogo apvirtęs juodos spalvos BMW automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris visas yra apgadintas, automobilio viduje yra daug įvairių daiktų, tuščių alkoholio butelių, automobilio salonas yra netvarkingas, įvykio vietoje jokių tyrimui reikšmingų pėdsakų nepaimta (t. I, b. l. 12–21).
4.13. 2020 m. rugpjūčio 30 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad įvykio vieta – (duomenys neskelbtini) sav., kelyje (duomenys neskelbtini), 2,15 km, atvažiuojant nuo (duomenys neskelbtini) k. pusės važiuojama vingiu į kairę ir kairėje pusėje už vingio matomas ant stogo apvirtęs automobilis BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kelio vingio ruože, kur stovi minėtas BMW markės automobilis, kelio vidurys pažymėtas balta ištisine linija, kelio danga šlapia, asfaltas (t. I, b. l. 22–25).
4.14. Pareigūno tarnybinio pranešimo duomenimis, 2020 m. rugpjūčio 30 d., baigus darbą įvykio vietoje ir važiuojant link (duomenys neskelbtini) PK, ant kelio važiuojamosios dalies buvo pastebėti du eismo įvykio dalyviai, kurie toliau ėjo link (duomenys neskelbtini) miesto. Kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo I. R. (kuriai alkoholio kiekio matuokliu pirmu putimu buvo nustatytas 2,54 promilių neblaivumas) ir A. R. (kuriam alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 2,23 promilių neblaivumas). Abu asmenys sulaikymo vietoje aiškino, kad automobilį vairavo penktas asmuo, abu sulaikytieji neigė vairavę. Pristačius asmenis į (duomenys neskelbtini) PK, su jais buvo bendrauta atskirai. A. R. toliau aiškino, kad automobilį vairavo penktasis asmuo, buvęs automobilyje, bei teigė, kad automobilio jis pats nevairavo. Bendraujant su I. R. ji taip pat laikėsi tos pačios versijos kaip ir A. R., tačiau vėliau paaiškino, kad automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo ji pati, kartu važiavo dar trys asmenys, o penktojo asmens įvykio vietoje nebuvo (t. I, b. l. 38–39).
4.15. Kitų objektų apžiūros protokolo duomenimis, apžiūros objektas – lengvasis automobilis BMW 318, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovintis saugomoje ir aptvertoje automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Automobilio yra tamsios spalvos, keturių durelių, sedano kėbulo tipo. Automobilio kėbulas apžiūros metu yra šlapias. Automobilis apžiūros metu yra atrakintas. Automobilio stogas yra įlenktas, galinis stiklas sudužęs. Automobilio dešinės pusės priekinių durelių stiklas sudužęs. Automobilio variklio dangtis įlenktas. Ant automobilio priekinės dalies yra žemių, žolių likučiai (t. I, b. l. 40–51).
4.16. Kitų objektų apžiūros protokolo duomenimis, apžiūrint vaizdo filmavimo kamerų vaizdo įrašus, esančius (duomenys neskelbtini) PK, (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini) budinčioje komisariato dalyje, vaizdo įraše iš vaizdo filmavimo kameros Nr. 14, esančios (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Elektrėnų sav., yra matoma, kaip 2020 m. rugpjūčio 30 d. 15.27 val. į parduotuvės „Aibė“, esančios adresu – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Elektrėnų sav., automobilių stovėjimo aikštelę atvažiuoja juodos spalvos automobilis BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 15.28 val. iš minėto atvažiavusio automobilio, iš vairuotojo vietos, išlipa vyriškos lyties asmuo – apie trisdešimties metų amžiaus, apie 185 cm ūgio, truputį didesnio negu vidutinio kūno sudėjimo, vilkintis juodos spalvos striukę, mėlynos spalvos marškinėlius ir mėlynos spalvos džinsines kelnes, asmeniui per petį yra perjuosta juodos spalvos vyriška rankinė, asmuo eidamas link parduotuvės „Aibė“, kalba mobilaus ryšio telefonu, priėjęs į parduotuvę vedančius laiptus, prie jų trumpam sustoja, kad užsidėtų apsauginę kaukę ir nueina į parduotuvės vidų. 15.31 val. tas pats asmuo išeina iš parduotuvės, ties laiptais nusiima apsauginę kaukę ir rankas įsikiša į striukės kišenes, eina link automobilio, kuriuo atvažiavo ir atsisėda į vairuotojo vietą. 15.33 val. automobiliu šiek tiek pavažiuoja atbulomis ir sustoja ant automobilio kairio galinio bamperio šono, jam sustojus, matomas apgadinimas. Automobilis pajuda į priekį link žiedo, kuriuo atvažiavo. 15.34 val. automobilis iš minėtos aikštelės pasišalina, kuria kryptimi tiksliai išvažiavo nesimato, yra matoma tik tai, kad minėtas automobilis nenusuka link (duomenys neskelbtini) miesto centro. 15.42 val. buvo gautas pranešimas apie eismo įvykį, kuris įvyko kelyje (duomenys neskelbtini) 2,15 km. Eismo įvykio vietoje buvo rastas automobilis BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris buvo matomas per vaizdo filmavimo kameras, esančias adresu – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Elektrėnų sav., atstumas nuo vaizdą filmavusios kameros iki eismo įvykio vietos yra apie 2 900 metrų. Minėtas automobilis BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš parduotuvės „Aibė“ aikštelės išvyko 15.34 val., pranešimas apie tai, kad tas pats automobilis apsivertė kelyje (duomenys neskelbtini), buvo gautas 15.42 val. Atstumas, važiuojant automobiliu iš minėtos aikštelės iki eismo įvykio vietos, yra įveikiamas per keturias–penkias minutės (t. I, b. l. 56–58).
4.17. Specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, J. Š. nustatyta kairio žastikaulio atokiojo galo (sraigės) lūžis ir kairiojo čiurnos sąnario raiščių patempimas. Sužalojimai padaryti alkūnę ir čiurnos sąnarį paveikus kietais bukais daiktais prieš kreipiantis medicininės pagalbos (tiksliau sužalojimų padarymo laiko pagal esamus medicininius duomenis nustatyti negalima). Sužalojimų padarymo galimybė eismo įvykio metu neatmetama. Sužalojimas dėl žastikaulio lūžio atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą, nes dėl jo sveikata sutrikdyta ilgesniam nei dešimties dienų laikotarpiui (t. I, b. l. 114).
4.18. Specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, po eismo įvykio 2020 m. rugpjūčio 30 d. Ž. M. objektyvių kūno sužalojimų nenustatyta (t. I, b. l. 88–89).
4.19. Alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 6810“ Nr. ARFM-0400 kaltinamajam A. R. 2020 m. rugpjūčio 30 d. 18.26 val. nustatytas 2,23 promilių neblaivumas (t. I, b. l. 31–34).
4.20. VĮ „Regitra“ duomenimis, transporto priemonės BMW 318i, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra A. A. (t. I, b. l. 150).
4.21. VšĮ „Emprekis“ duomenimis, vidutinė automobilio BMW 318i kaina Lietuvoje (su PVM) – 1 900 Eur (t. I, b. l. 151).
4.22. 2020 m. gruodžio 31 d. priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą įtariamosios I. R. atžvilgiu (t. II, b. l. 12–22).
Motyvuojamoji dalis
Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo
5. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 2 dalimi, tas, kas vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata arba nukentėjusiam asmeniui padaryta didelės turtinės žalos, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.
6. Ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kaip tai numatyta BPK 20 straipsnyje, teismas pripažįsta neginčytinai įrodyta, kad A. R. kaltinime nurodytu laiku, vietoje bei aplinkybėmis, padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, pažeidė kelių eismo saugumo ir transporto priemonės eksploatavimo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Šias išvadas teismas daro įvertinęs įrodymų visumą. A. R. teisme pripažino padaręs nusikalstamą veiką. Jo nurodytas aplinkybes patvirtinta ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo metu užfiksuoti duomenys, nukentėjusiosios, liudytojų, apklaustų ikiteisminio tyrimo metu, parodymai, apžiūros protokolų duomenys. Aptarti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, atitinka tarpusavyje, vieni kitus papildo, jų visuma pakankama A. R. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jo kaltei pagrįsti. Pagal nustatytas aplinkybes teismas A. R. veiksmus kvalifikuoja pagal BK 281 straipsnio 2 dalį.
Dėl bausmės skyrimo
7. BK 41 straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje.
8. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, įtvirtinančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismų praktikoje laikoma, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2010, 2K-118/2011, 2K-568/2013, 2K-148/2014, 2K-492/2014 ir kt.).
9. Skirdamas bausmę, teismas turi atsižvelgti į visas BK nustatytas bausmių skyrimo taisykles. BK 61 straipsnio 1 dalyje nustatytas reikalavimas atsižvelgti į sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių santykį bei šio straipsnio 2 dalyje esantis reikalavimas atsižvelgti į bausmės vidurkio skaičiavimo taisyklę yra tik kelios iš jų. Visos BK bendrosios dalies nuostatos, reglamentuojančios bausmės skyrimą konkrečioje byloje, yra vienodai svarbios, todėl kiekvienos iš jų reikalavimai turi būti nuosekliai vykdomi, įvertinant kiekvieną nustatytą aplinkybę atskirai, taip pat jų visumą. Teisinga bausmė paskiriama nebūtinai pirmiausia kreipiant dėmesį į aritmetinį sankcijoje nurodytų bausmių vidurkį, o kruopščiai vertinant nusikalstamą veiką ir ją padariusį asmenį. Atsižvelgiant į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, būtina vertinti ne tik kiekvieną iš jų, bet ir jų visumą.
10. BK 281 straipsnio 2 dalyje nustatytos bausmių rūšys – baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.
11. Minėta, kad atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nustatymas yra viena iš būtinų bausmės individualizavimo sąlygų.
12. Kaltinamojo A. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo A. R. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Taigi, šiuo atveju egzistuoja viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti bei viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė.
13. Individualizuodamas bausmę už padarytas nusikalstamas veikas, teismas taip pat įvertina kitas bausmės skyrimui (jos individualizavimui) reikšmingas aplinkybes: nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą bei pasekmes – kaltinamasis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, sutinka atlyginti padarytą turtinę žalą; taip pat kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis. Pažymėtina, kad A. R. keturis kartus teistas, iš jų du kartus už automobilio vairavimą esant neblaiviam, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, nedirba, per paskutinius trejus metus penkis kartus baustas administracine tvarka (paskirtų baudų nesumoka) (t. II, b. l. 76–80).
14. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei vadovaujantis BK 54 ir 61 straipsnių nuostatomis darytina išvada, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai kaltinamojo atžvilgiu bus pasiekti paskyrus jam BK 281 straipsnio 2 dalyje numatytą bausmę – maksimalaus dydžio arešto bausmę (BK 49 straipsnis 3 dalis).
15. Atsižvelgiant į tai, kad byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu ir kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, taikytinas BK 64¹ straipsnis ir bausmė mažintina vienu trečdaliu.
16. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 7, 9 dalimis bausmė subendrintina visiško bausmių sudėjimo būdu su Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2021 m. sausio 13 d. teismo baudžiamuoju įsakymu skirta ir neatlikta bausme – 60 parų areštu – ir skirtina galutinė subendrinta bausmė – 90 parų arešto. Į subendrintą bausmę įskaitytina pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2021 m. sausio 13 d. teismo baudžiamąjį įsakymą atlikta bausmės dalis ir laikinajame sulaikyme išbūtas laikas.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių
17. Baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui siekiama iš esmės tų pačių tikslų, kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti arba apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-396/2011). Baudžiamojo poveikio priemonės gali būti skiriamos kartu su bausme (BK 67 straipsnio 1 dalis) arba kitais baigtiniame sąraše išvardytais atvejais (BK 67 straipsnio 2 dalis).
18. Vienos iš baudžiamojo poveikių priemonių rūšių, įtvirtintų BK 67 straipsnio 2 dalyje, yra uždraudimas naudotis specialia teise (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas) ir turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas).
19. BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių transporto priemones ir panašiai) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius.
20. Vadovaujantis aptartojo BK 68 straipsnio nuostatomis, atsižvelgus į kaltinamojo asmenybę, jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą bei siekiant prevencinių tikslų, kaltinamajam taip pat skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas penkeriems metams.
21. BK 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad konfiskuojamas tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar rezultatas.
22. Nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis). Šiuo atveju turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. Išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose: Nr. 2K-50-788/2018, Nr. 2K-34-699/2018, Nr. 2K-51-699/2018, Nr. 2K-80-511/2018, Nr. 2K-114-628/2019 ir kt.).
23. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas priklauso kitiems asmenims, teismas iš pradžių privalo įvertinti galimybę konfiskuoti tokį turtą remdamasis BK 72 straipsnio 4 dalimi ir tik nesant tokios galimybės arba kai dėl tam tikrų priežasčių tai yra netikslinga spręsti klausimą dėl konfiskuotino turto vertės išieškojimo (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-17-788/2019).
24. Bylos duomenimis nustatyta, kad automobilis, kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, priklauso A. A. – nenustatyta, kad automobilio savininkas žinojo, davė sutikimą, jog automobilis butų panaudotas nusikaltimui daryti.
25. Automobilis BMW 318i, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pripažintinas nusikalstamos veikos priemone, jį (aptariamą automobilį) kaltinamasis naudojo nusikalstamai veikai daryti. Teismas pažymi, kad šiuo atveju sąmoningas svetimo automobilio panaudojimas nusikaltimui daryti, neturi tapti būdu išvengti galimo nusikalstamos veikos priemonės konfiskavimo padarinių. Taigi, nesant galimybės konfiskuoti automobilį iš savininko, iš kaltinamojo išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma – 1 900 Eur (BK 72 straipsnio 5 dalis). Tai, teismo vertinimu, atitinka tiek šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo tikslus, tiek ir turto konfiskavimo proporcingumo principą.
Dėl civilinio ieškinio
26. Civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė ieškinį 327,79 Eur turtinei žalai dėl nukentėjusiosios gydymo atlyginti (t., b. l. 117–128). Žalą civilinis ieškovas patyrė dėl nukentėjusiosios J. Š. ir Ž. M. gydymo. Kaip jau buvo minėta, tarp kilusios žalos ir kaltinamojo veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys, žala padaryta būtent kaltinamojo veiksmais. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą civilinį ieškinį tenkinti, priteisiant iš kaltinamojo civilinio ieškovo – Vilniaus teritorinių ligonių kasų naudai 327,79 Eur turtinei žalai, padarytai Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui, atlyginti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnio 1, 2 dalys).
27. Teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo teismo plenarinės sesijos 2019 m. birželio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019). Atsižvelgiant į tai, tenkinamas taip pat ir civilinio ieškovo prašymas dėl 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų, už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo, priteisimo iš kaltinamojo.
28. Kaltinamajam skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialios teisės sustabdymas (t. I, b. l. 70–72, 73–75), paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.
29. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokas Nr. 1, kuriame supakuota nuoplova; vokas Nr. 2, kuriame supakuota melsva medicininė kaukė; vokas Nr. 3, kuriame supakuoti mikrodalelių pavyzdžiai; kvapo pėdsakas, kuris patalpintas į stiklainį, kurio plombos Nr. (duomenys neskelbtini); kvapo pėdsakas, kuris patalpintas į stiklainį, kurio plombos Nr(duomenys neskelbtini); kvapo pėdsakas, kuris patalpintas į stiklainį, kurio plombos Nr. (duomenys neskelbtini); kvapo pėdsakas, kuris patalpintas į stiklainį, kurio plombos Nr. (duomenys neskelbtini); kvapo pėdsakas, kuris patalpintas į stiklainį, kurio plombos Nr. (duomenys neskelbtini), saugomi Vilniaus apskrities VPK Elektrėnų PK daiktų saugykloje (t. I, b. l. 52–55) – nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–308 straipsniu,
nusprendė:
A. R. (A. R.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 90 (devyniasdešimt) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. R. paskirti galutinę bausmę – 60 (šešiasdešimt) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3, 7, 9 dalimis, visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinti A. R. šiuo nuosprendžiu ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2021 m. sausio 13 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtas bausmes, prie šiuo nuosprendžiu A. R. paskirtos 60 parų arešto bausmės pridedant Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2021 m. sausio 13 d. baudžiamuoju įsakymu A. R. paskirtą ir neatliktą 60 arešto parų bausmę ir paskirti A. R. galutinę subendrintą bausmę – 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į arešto bausmės laiką įskaityti A. R. pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2021 m. sausio 13 d. baudžiamąjį įsakymą jau atliktą bausmės laiką, taip pat A. R. laikinojo sulaikymo laiką nuo 2021 m. sausio 3 d. 18.48 val. iki 2021 m. sausio 4 d. 11.26 val. (viena diena) (viena laikino sulaikymo diena prilyginama vienai parai arešto).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, konfiskuoti, iš A. R. išieškoti, automobilio BMW 318i, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 900 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus eurų) valstybės naudai.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti A. R. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 5 (penkerius) metus naudotis specialia teise – teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, t. y. nuo 2021 m. vasario 15 d.
Tenkinti Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį ir priteisti iš A. R. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 327,79 Eur (trijų šimtų dvidešimt septynių eurų septyniasdešimt devynių euro centų) žalos atlyginimo sumą bei 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką Nr. 1, kuriame supakuota nuoplova; voką Nr. 2, kuriame supakuota melsva medicininė kaukė; voką Nr. 3, kuriame supakuoti mikrodalelių pavyzdžiai; kvapo pėdsaką, kuris patalpintas į stiklainį, kurio plombos Nr. (duomenys neskelbtini); kvapo pėdsaką, kuris patalpintas į stiklainį, kurio plombos Nr. (duomenys neskelbtini); kvapo pėdsaką, kuris patalpintas į stiklainį, kurio plombos Nr. (duomenys neskelbtini); kvapo pėdsaką, kuris patalpintas į stiklainį, kurio plombos Nr. (duomenys neskelbtini); kvapo pėdsaką, kuris patalpintas į stiklainį, kurio plombos Nr. (duomenys neskelbtini), perduotus saugoti Vilniaus apskrities VPK Elektrėnų PK daiktų saugykloje (t. I, b. l. 52–55), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.
A. R. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialios teisės sustabdymą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Išaiškinti A. R., kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 51 str. 3 d., jis ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo atvykti į Kauno tardymo izoliatorių, esančius Technikos g. 34, Kaune atlikti arešto bausmės arba Kauno tardymo izoliatorių raštu arba elektroniniu paštu – info@nti-pn.lt informuoti apie objektyvias priežastis, trukdančias nustatytu laiku atvykti į šią įstaigą.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.