- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-02-20
- Bylos Nr.
- 2A-4-258/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-02869-2012-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rita Kisielienė (pran.), Alma Urbanavičienė, Romualda Janovičienė
- Atsakovas
- A. P.
- Ieškovas
- AB banko „Finasta“
- Kategorijos
- 42.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Ritos Kisielienės,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo A. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-174-494/2013 pagal ieškovo AB banko „Finasta“ ieškinio pareiškimą atsakovui A. P. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Kreditorius AB bankas „Finasta“ kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš skolininko A. P. 6000 Lt skolos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 45 Lt sumokėto žyminio mokesčio.
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2012 m. spalio 23 d. išdavė teismo įsakymą, kuriuo iš skolininko A. P. priteisė 6000 Lt skolos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme (2012 m. spalio 23 d.) iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 45 Lt žyminio mokesčio.
Skolininkas A. P. 2012 m. lapkričio 16 d. pateikė prieštaravimus dėl teismo įsakymo, kuriuos teismas priėmė.
Šalies argumentai
Ieškovas AB bankas „Finasta“ pareiškė ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo A. P. 6000 Lt įsiskolinimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas ir atsakovas vedė derybas dėl ieškovo renginio organizavimo 2012-09-15 vienoje iš dviejų konferencijų salių, esančių atsakovo sodyboje (duomenys neskelbtini) ir minėtos sodybos teritorijoje. Atsakovas atsiuntė ieškovui 2012-07-05 sąskaitą išankstiniam apmokėjimui, kurios paskirtyje nurodyta „Konferencija 09-08 (avansas rezervavimui)“. Ieškovas 2012-07-10 sumokėjo atsakovui minėtoje sąskaitoje nurodytą avanso sumą – 6000 Lt, mokėjimo paskirtimi nurodė „Avansas rezervavimui pagal 2012-07-05 sąskaitą išankstiniam apmokėjimui“. Avanso sumokėjimo dieną šalys nebuvo sudariusios jokios sutarties dėl sodybos nuomos ir/arba paslaugų teikimo. Po avanso sumokėjimo, šalys tęsė derybas dėl sodybos nuomos ir papildomų paslaugų (maitinimas, nakvynė) sąlygų žodžiu ir susirašinėjant el.paštu. Ieškovas 2012-08-01 išsiuntė atsakovui el.paštu derinimui paslaugų teikimo sutarties projektą. Atsakovas tą pačią dieną atsakydamas į ieškovo pasiūlymą, nurodė, kad: a) „visos sodybos nuoma yra 12000 Lt su PVM (dvi salės, teritorija, pieva)“; b) „nakvynė ir pusryčiai 14 žmonių“; c) „maistą jums tieks „Smulkusis urmas“; d) „galutinis atsiskaitymas iki atvykimo, pateikus tai patvirtinančius dokumentus“. Ieškovas 2012-08-02 el.paštu informavo atsakovą, kad ieškovas neketino nuomotis visos sodybos, nes ieškovo renginiui 2012-09-15 organizuoti yra reikalinga tik viena konferencijų salė ir sodybos teritorija, kaip tai ir buvo nurodyta šalių susitikimo metu. Ieškovas nurodė, kad jokio susitarimo su atsakovu dėl papildomo mokesčio už galimybę naudotis sodybos teritorija ir pieva šalių susitikimo metu nebuvo sudaryta. Taip pat ieškovas nurodė, kad „tikslų nakvojančių asmenų skaičių patikslinsime prieš atvykdami ir mokestis už nakvojančius asmenis bus skaičiuojamas pagal faktiškai nakvojančių asmenų skaičių“. Ieškovas priminė, kad dėl 14 nakvojančių žmonių niekada nebuvo tartasi ir, kad maisto meniu ir maitinimo teikimą bei kainas derino su atsakovu, o ne su „Smulkus urmas“. Ieškovas nurodė atsakovui, kad galėjo pasitelkti kitus ieškovui priimtinus trečiuosius asmenis, kurie teiktų jam maitinimo paslaugas, o ieškovo informavimas tik 2012-07-30, kad maitinimo paslaugas teiks ne atsakovas, o tretieji asmenys, laiko prasme apribojo ieškovo galimybes pasirinkti maitinimo paslaugų tiekėjus. Ieškovui nebuvo priimtini atsakovo siūlomi atsiskaitymo už jo paslaugas tvarka ir terminai. Atsakovas nepateikė jokių paaiškinimų dėl ieškovo 2012-08-02 el.laiške nurodytų aplinkybių, todėl ieškovas pateikė atsakovui el.paštu prašymą grąžinti ieškovui jo sumokėtą avansą – 6000 Lt. Atsakovas nėra grąžinęs ieškovui 6000 Lt avanso ir neteisėtai naudojasi ieškovo pinigais. Tarp ieškovo ir atsakovo jokia sutartis nebuvo sudaryta, nes šalims nepavyko susitarti dėl sutarties, kurios pagrindu ieškovas 2012-09-15 organizuotų savo renginį atsakovo sodyboje. Ieškovas 2012-07-10 sumokėjo atsakovui 6000 Lt avansą, kuris turėjo būti įskaitytas į mokėjimus pagal minėtą sutartį iš karto po tokios sutarties sudarymo. Kadangi tokia sutartis nesudaryta, todėl laikytina, kad pinigai perduoti (gauti) be įstatyme ar sutartyje nustatyto pagrindo, taigi jų gali būti reikalaujama pagal CK 6.237 str. Avansą sumokėjusi šalis turi teisę reikalauti grąžinti avansą visais atvejais, išskyrus tuos, kai yra šalių susitarimas dėl netesybų už šalių įsipareigojimų nevykdymą, o tokio susitarimo dėl netesybų šalys nėra sudariusios, priešpriešinių vienarūšių reikalavimų šalys taip pat neturi. Atsakovo argumentai, kad dėl to, kad ieškovas užsakė paslaugą ir vėliau ja nepasinaudojo ir dėl to atsakovas patyrė žalą nepagrįsti.
Atsiliepimas
Atsakovas A. P. atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovas vedė su atsakovu derybas dėl renginio organizavimo 2012-09-15 atsakovo sodyboje. Šalims sutarus dėl renginio organizavimo bei jo kainų, atsakovas išsiuntė ieškovui sąskaitą išankstiniam apmokėjimu, kurią ieškovas apmokėjo. Toks sąskaitos apmokėjimas patvirtina, kad tarp šalių buvo sudarytas sandoris. 2012-08-02, likus kiek daugiau nei 1 mėnesiui iki renginio, kuriam ieškovas buvo rezervavęs vietą sodyboje, bei praėjus nepilnam mėnesiui po to, kai sudarytą sandorį patvirtino ieškovas, atlikdamas dalinį apmokėjimą, ieškovas pranešė atsakovui, jog neketina rengti renginio atsakovo sodyboje bei reikalauja grąžinti įmokėtą avansą. Atsakovo pajamų šaltinis yra sodybos nuoma bei papildomų paslaugų teikimas. Ieškovui atsisakius nuomotis sodybą, kuri buvo rezervuota ir kurios rezervacijos patvirtinimui ieškovas buvo įmokėjęs avansą, atsakovui sukėlė žalą. Likus tokiam trumpam laikui iki renginio ir nutraukus sutartį, atsakovas nebeišnuomavo sodybos, dėl ko negavo pajamų. Šalys buvo sutarusios, kad ieškovas įmokėdamas avansinę įmoką, patvirtina, kad nuomos sodybą sutartai dienai bei tai, kad vienašališkai nutraukus sutartį, įmokėta avanso dalis bus laikoma netesybomis. Ieškovas, pervesdamas avansinę įmoką, patvirtino, kad tarp šalių yra sutartiniai santykiai. Ieškovas yra ne vienerius metus verslą vykdanti organizacija, turinti ilgametę darbo patirtį, priklausanti įmonių grupei bei profesionalų kolektyvą (įskaitant teisininkus), o atsakovas – individualią veiklą vykdantis ūkininkas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2013 m. birželio 7 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė iš atsakovo A. P. 6000 Lt skolos, 5 procentus palūkanų nuo priteistos skolos (6000 Lt) nuo bylos iškėlimo dienos 2012-10-23 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos, 180 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovo AB banko „Finasta“ naudai ir 21,29 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai. Teismas nustatė, kad 2012-07-05 atsakovas A. P. atsiuntė ieškovui AB bankas „Finasta“ sąskaitą išankstiniam apmokėjimui 6000 Lt sumai, kurios paskirtyje nurodyta „Konferencija 09-08 (avansas rezervavimui)“; ieškovas 2012-07-10 sumokėjo atsakovui minėtoje sąskaitoje nurodytą avanso sumą – 6000 Lt, mokėjimo paskirtimi ieškovas nurodė „Avansas rezervavimui pagal 2012-07-05 sąskaitą išankstiniam apmokėjimui“. Laikė, kad šalių pateikti el. pašto duomenys, kaimo turizmo paslaugų teikimo sutarčių projektai, tipinė forma, patvirtino, kad ieškovas su atsakovu vedė derybas dėl atsakovo ieškovui teiktinų paslaugų, atsakovui priklausančioje sodyboje, bet šalys susitarimo nepasiekė. Teismas pažymėjo, kad pagrindinis civilinių santykių principas – sutarties laisvės principas yra reikšmingas ta prasme, kad derybos dėl sutarties sudarymo gali būti bet kada nutrauktos, tačiau laikantis CK 1.5, 6.4, 6.158 ir 6.163 str. nuostatų, kad derybose dėl sutarties sudarymo šalys, kaip nurodyta aukščiau, privalo elgtis sąžiningai. Vienos iš sutarties šalių išrašyta PVM sąskaita–faktūra savaime nėra sutartis, o vertintina kaip sutartinius santykius patvirtinantis dokumentas. Remiantis PVM sąskaita–faktūra, galima patvirtinti patį šalių sutartinių santykių faktą, tačiau negalima nustatyti šių santykių pobūdžio, t. y. ar šalis sieja pirkimo ir pardavimo ar komiso, ar dar kitokie sutartiniai santykiai. Taigi PVM sąskaita–faktūra, atsižvelgiant į šiam dokumentui įstatymo keliamus reikalavimus, yra tam tikras sutarties sąlygas atspindintis dokumentas.
Teismas nustatė, kad tarp šalių ginčo, jog šalys derėjosi dėl paslaugų sutarties sudarymo, nekilo. Pažymėjo, kad kasacinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, kad avansas paprastai atlieka mokėjimo funkciją – jis įskaitomas į būsimas įmokas, taip pat jis gali atlikti ir įrodomąją funkciją (tiek galiojančiam reikalavimui, tiek ir susitarimui sudaryti sutartį ateityje), bet neatlieka užtikrinamosios funkcijos. Šalių perduodama pinigų suma, pavadinta avansu, gali turėti užtikrinamąją funkciją tik tada, kai iš sutarties turinio galima daryti išvadą apie šios sutarties šalių išreikštą bendrą ketinimą dėl atsakomybės už sutartyje nustatytų įsipareigojimų nevykdymo netesybų forma. Atsakovui ieškovo sumokėtus 6000 Lt teismas traktavo kaip avansą, todėl, nesudarius sutarties, atsakovas neteko teisinio pagrindo šią sumą turėti ir ji turi būti grąžinama ieškovui kaip be teisinio pagrindo įgytas turtas. Ginčo tarp šalių, jog ieškovo sumokėta atsakovui 6000 Lt avansas buvo pusė mokėtinos visos 12000 Lt kainos už paslaugą, nekilo. Teismas laikė, kad atsakovo nurodyti argumentai, kad ieškovas keitė renginio datą, susitarimo sąlygas dėl to elgėsi netinkamai nėra pagrįsti. Atkreipė dėmesys, jog pats atsakovas sutiko su ieškovo nurodyta renginio data, būtent po susitarimo dėl datos ieškovas ir pervedė atsakovui avansą. Atsakovas nurodydamas, kad ieškovui atsisakius nuomotis atsakovo sodybą, atsakovas patyrė žalą, būtent kokio dydžio žalą, jog šalys buvo susitarusios, kad nutraukus sutartį, ieškovo sumokėtas atsakovui avansas bus laikomas netesybomis, nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų (CPK 178 str.). Atsakovas byloje priešieškinio dėl nuostolius atlyginimo nereiškė, kitais pagrindais ieškinio neginčijo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu apeliantas (atsakovas) A. P. prašė pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 7 d. sprendimą ir ieškinį atmesti, priteisti atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad tarp šalių buvo sudaryta žodinė paslaugų sutartis, kurios sudarymą ieškovas patvirtino pradėdamas ją vykdyti (sumokėjęs avansinę įmoką). Ieškovas su atsakovu vedė derybas dėl renginio organizavimo 2012 m. rugsėjo 15 d. sodyboje. Šalims sutarus dėl renginio organizavimo bei jo kainų atsakovas ieškovui išsiuntė sąskaitą išankstiniam apmokėjimui, kurią ieškovas apmokėjo. Toks sąskaitos apmokėjimas patvirtina, kad tarp šalių buvo sudarytas sandoris. Ieškovui atsisakius nuomotis sodybą, kuri buvo rezervuota ir kurios rezervacijos patvirtinimui ieškovas jau buvo įmokėjęs avansą, laikytina nesąžiningais ieškovo veiksmais. 2012 m. rugpjūčio 2 d., likus kiek daugiau nei 1 mėnesiui iki renginio, kuriam ieškovas buvo rezervavęs vietą sodyboje bei praėjus nepilnam mėnesiui po to, kai sudarytą sandorį patvirtino atlikdamas dalinį mokėjimą ieškovas pranešė atsakovui, jog neketina rengti renginio atsakovo sodyboje, bei reikalauja grąžinti įmokėtą avansą. Likus tokiam trumpam laikui iki renginio ir nutraukus sutartį atsakovas nebeišnuomavo sodybos, dėl ko negavo pajamų. Šalys buvo susitarusios, kad ieškovas, įmokėdamas avansinę įmoką, patvirtina, kad nuomosis sodybą sutartai dienai, bei tai, kad vienašališkai nutraukus sutartį, įmokėta avanso dalis bus laikoma netesybomis. Atsakovas buvo pateikęs ieškovui pasiūlymą, kurio sąlygas, įskaitant ir esminėmis laikytinas sąlygas – renginio datą, vietą bei kainą suderino su atsakovu ir savo įsipareigojimą vykdyti šias sąlygas patvirtino pradėdamas vykdyti sutartį – pervesdamas avansą sodybos rezervacijai. Įvertinus šalių santykius matyti, kad tarp šalių buvo sudaryta paslaugų teikimo sutartis, Teismas nustatė, kad byloje yra rašytinis dokumentas, patvirtinantis tam tikras sutarties sąlygas, kad šio dokumento pagrindu ieškovas atliko mokėjimą atsakovui. Ši sutartis iki šios dienos nėra nutraukta, todėl atsakovas laikosi pozicijos, kad visi mokėjimai, atlikti pagal šią sutartį buvo atlikti pagrįstai, ir nėra pagrindo juos laikyti be teisinio pagrindo įgytu turtu.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas AB bankas „Finasta“ prašė Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad šalių susirašinėjimas patvirtina, kad šalys tik vedė derybas dėl esminių sutarties sąlygų, susirašinėjime nėra jokio susitarimo dėl galutinių ir abiem šalims priimtinų sutarties sąlygų, priešingai – susirašinėjime yra užfiksuoti ieškovui netinkančios esminės atsakovo siūlomos sudaryti sutarties sąlygos, dėl kurių atsakovas, kaip matyti iš susirašinėjimo, net nepareiškė savo nuomonės. Šiuo atveju šalių valios sutapimo (sutarties esmės – šalių susitarimo), nebuvo, todėl atsakovo argumentas, kad tarp šalių jau buvo sudaryta paslaugų teikimo sutartis yra visiškai nepagrįstas. Tik po avanso sumokėjimo atsakovas atsiuntė ieškovui elektroniniu paštu derinimui savo siūlomos paslaugų teikimo sutarties projektą Tai patvirtina, kas avanso sumokėjimo dieną šalys nebuvo ir negalėjo būti sudariusios jokios sutarties dėl sodybos nuomos ir/arba paslaugų teikimo, kurią ieškovas galėjo patvirtinti savo veiksmais, t.y. sumokėdamas avansą pagal minėtą sąskaitą. Šalis siejo ikisutartiniai santykiai, kurių metu šalys mėgino susitarti dėl visų esminių sutarties sąlygų ir to pasekoje sudaryti rašytinę sutartį dėl paslaugų tiekimo ieškovui. Atsakovo pareiškimas, kad ieškovas niekuomet neketino sudaryti sutarties taip pat yra nepagrįstas, nes ieškovas, patvirtindamas savo ketinimų rimtumą, atsakovo prašymu sumokėjo jam avansą, o vėliau aiškiai nurodė ieškovui netinkančias atsakovo siūlomos sudaryti sutarties sąlygas ir juos pagrindė. Ieškovas tikėjosi, kad šalys tęs derybas ir joms pavyks susitarti dėl sutarties sąlygų, tačiau atsakovas net neatsakė į ieškovo 2012 m. rugpjūčio 2 d. el. laišką. Atsakovas nepateikė ir byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių šalių susitarimo dėl ieškovo atsakomybės ir netesybų kaip civilinės atsakomybės formos, todėl ieškovo nuomone avansas atliko mokėjimo už būsimas paslaugas funkciją. Nesant sudarytos paslaugų sutarties ir atsakovui nesuteikus ieškovui paslaugų, už kurias ieškovas iš anksto sumokėjo atsakovui, visa avanso suma turi būti grąžinta kaip be teisinio pagrindo įgytas turtas. Atsakovas neįrodė žalos (nuostolio) fakto, taip pat jos dydžio, neįrodė, kad ieškovo neteisėtų (nesąžiningų) veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir neva atsiradusių nuostolių (negautų pajamų). Neteisėtų veiksmų įrodinėjimo našta tenka atsakovui. Nei atsakovas, nei jo atstovė priešieškinio nepateikė, kitais pagrindais ieškovo ieškinio neginčijo. Ieškovo nuomone, sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta, šalys tik vedė derybas dėl būsimos sutarties esminių sąlygų, bet pasiekti susitarimo šalims nepavyko. Atsakovas yra verslininkas, todėl nėra silpnesnioji šio ginčo šalis.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės yra teisėtas ir pagrįstas.
Atlygintinų paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigojo pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui nematerialaus pobūdžio ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu. Tokia sutartis laikoma konsensualinė, dvišalė, atlygintinė. CK 6.718 str. numato kliento interesų prioriteto principą, kuris tiekėją reikalauja veikti sąžiningai ir protingai, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus. Sutarties šalys turi teisę savarankiškai nustatyti sutarties turinį ir susitarti dėl sutarties sąlygų, išskyrus, kai tam tikros sąlygos yra nustatytos imperatyviosiomis teisės normomis. Sutarties šalys, siekdamos apsaugoti teisėtus savo interesus prievolės neįvykdymo ar netinkamo jos vykdymo atveju, gali sudaryti prievolės įvykdymą užtikrinančius susitarimus. Vienas tokių gali būti šalių susitarimas dėl netesybų, kurios atlieka skatinamąją prievolių įvykdymo užtikrinimo funkciją, pasireiškiančią iki prievolės įvykdymo momento, ir užtikrinamąją funkciją, kuri atsiranda po prievolės įvykdymo termino suėjimo (CK šeštosios knygos V skyrius). Šalių susitarimas dėl netesybų yra ne savarankiška, o išvestinė prievolė, kurios vykdymo pareiga atsiranda tik tada, kai skolininkas neįvykdo arba netinkamai įvykdo pagrindinę prievolę. CK 6.70 str. nustatyta, kad prievolių įvykdymas gali būti užtikrinamas pagal sutartį arba įstatymus netesybomis, įkeitimu (hipoteka), laidavimu, garantija, rankpinigiais ar kitais sutartyje numatytais būdais. CK 6.72 str. imperatyviai nustatyta, kad susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis. Rašytinio susitarimo tarp šalių, kad įmokėta avanso dalis bus laikoma netesybomis, tarp šalių nebuvo, todėl nėra pagrindo įmokėtą avansą pripažinti prievolės užtikrinimu. 6.237 str. 5d. nustato pareigą atsakovui grąžinti be pagrindo įgytą turtą. Atsakovas pareigos grąžinti ieškovo sumokėtą 6 000Lt avansą už paslaugas, kurių neatliko, negrąžino.
Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino materialinės bei procesinės teisės normas, priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui ir nesudaro teisinio pagrindo jį naikinti.
Atmetus apeliacinį skundą, atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme, nepriteisiamos.
Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 10 Lt sumą, todėl pagal CPK 92 str., 96 str. 6 d. bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.