Panevėžio apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

dalyvaujant pareiškėjui M. R., jo atstovei advokato padėjėjai Rasai Dalinkevičiūtei Steponavičienei,

suinteresuoto asmens BUAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui bankroto administratorės UAB „Skolvalda“ atstovui V. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo M. R. patikslintą pareiškimą, suinteresuotiems asmenims G. R., UAB „IPF Digital Lietuva“, UAB „Finansų bitė“, UAB „Delfingroup LT“, UAB „Artea lizingas“ (buvęs pavadinimas SB Lizingas), BUAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamai UAB „Skolvalda“, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, antstoliui Sauliui Ramanauskui, bankroto administratorei Eglei Gabrėnienei, dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. pareiškėjas M. R. patikslintą pareiškimu, prašo iškelti jam bankroto bylą; nemokumo administratore skirti Eglę Gabrėnienę; patvirtinti 350,00 Eur plius PVM lėšų sumą per mėnesį bankroto administravimo procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti pareiškėjo kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano įsiteisėjimo dienos; laikotarpiu nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinių asmenų kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos, patvirtinti pareiškėjo išlaidų sąmatą bendrai 1 803 Eur į mėnesį sumai (sumą patikslino teismo posėdžio metu), reikalingą pareiškėjo būtiniems poreikiams tenkinti; nustatyti 4 mėnesių terminą mokumo plano atkūrimo projekto parengimui ir pateikimui teismui tvirtinti, skaičiuojant nuo teismo nutarties iškelti pareiškėjui bankroto bylą įsiteisėjimo dienos.

2. Patikslintame pareiškime nurodė, kad norėdamas užsidirbti sutiko būti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, įmonė vertėsi statybomis. Iš pradžių įmonė vykdė savo veiklą, nuomojosi daug statybinės technikos ir jokių sprendimų, kaip direktorius, pareiškėjas pats nepriimdavo. Visą įmonės dokumentaciją ir sandorius tvarkė kitas asmuo, kuris faktiškai ir vadovavo įmonei. Visus sandorius tvarkė projektų vadovas, atsiskaitymams naudojo grynuosius įmonės pinigus, neva taip pigiau. Ta pačia tvarka buvo atsiskaitoma ir su subrangovais. Tik po kelerių metų, sulaukus raginimų iš subrangovų bei nuomos įmonių, kad padengti skolas, pareiškėjas suprato, kad juo pasinaudojo, jis nesugebėjo laiku sustabdyti šios apgaulės. Panevėžio apygardos teismo 2025 m. gegužės 28 d. sprendimu už akių iš jo priteista 145 024,24 Eur žalos atlyginimas, 5 proc. procesinės palūkanos dėl ko jis tapo nemokiu. Šio įsiskolinimo padengti iš gaunamų pajamų neturi. Nepriklausomai nuo priteistos skolos bankrutuojančiai įmonei, jis turi papildomų kreditorinių įsipareigojimų, kurie kas į mėnesį sudaro 763 Eur. Juos pareiškėjas moka be įsiskolinimų ir mokės toliau, tačiau papildomai priteista pinigų suma visiškai sužlugdytų šeimos biudžetą ir vis tiek skola nebūtų padengta. Pareiškėjas augina du nepilnamečius vaikus – E. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir S. R., gim. (duomenys neskelbtini), kurių išlaikymui reikalingos lėšos. Pareiškėjui vos užtenka lėšų pragyvenimui, atsiskaityti su kreditoriumi BUAB „(duomenys neskelbtini)“ ir pilnai padengti skolą nėra jokių galimybių, be to skola nuolat auga. Už laiku nevykdomą atsiskaitymą auga palūkanos, todėl tai dar labiau apsunkina pareiškėjo galimybę atsiskaityti su kreditoriais. Pareiškėjo paskaičiavimu, patenkinęs savo būtinuosius poreikius, padengti galutinai visus turimus įsiskolinimus kreditoriams jis galės ne mažiau nei per 86 metus, o ir kasmet augant palūkanoms, galimybė grąžinti visą skolą dar pailgės, todėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimas pareiškėjui suteiktų galimybę jam atkurti savo mokumą, užtikrinant kreditorių reikalavimo tenkinimą. Jis savo vardu neturi jokio nekilnojamojo turto. Jo vardu yra įregistruota transporto priemonė – (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurios dalyvavimas viešajame eisme draudžiamas ir kuri yra išardyta dalimis, šiuo metu jos vertė apie 1 000 Eur. Jo skolinių įsipareigojimų suma viršija 25 MMA (iš viso sudaro 15 5856,41 Eur) ir jis nepajėgus šių įsipareigojimų įgyvendinti, todėl yra pripažintinas nemokiu. Per pastaruosius tris metus nėra sudaręs jokių sandorių, kurie galėtų būti vertinami kaip pažeidžiantys kreditoriaus interesus, todėl egzistuoja pagrindas iškelti jam bankroto bylą.

3. Pareiškėjas M. R. teismo posėdžio metu palaikė patikslintą pareiškimą jame išdėstytais argumentais, prašė jį tenkinti. Patikslino išlaidų sąmatą ir prašė patvirtinti poreikiams reikalingų išlaidų sąmatą 1 803 Eur sumai į mėnesį. Nurodė, kad didžioji skola BUAB „(duomenys neskelbtini)“ susidarė, nes jis įmonėje buvo „statytinis“ vadovas. Dirbo įmonės direktoriumi, nes pasiūlė draugas, siūlomas atlyginamas buvo geras – 1 700 Eur, pinigai buvo reikalingi šeimai. Prie EPP sistemos nesijungė, pranešimų nesekė, todėl praleido terminą ginčyti Panevėžio apygardos teismo sprendimą. Jis turi vidurinį išsilavinimą. Šiuo metu jo darbo užmokestis yra apie 1 903 Eur/mėn. po mokesčių. Jo sutuoktinė, pasibaigus motinystės atostogoms, jau 1,5 mėn. įsidarbinusi. Dviem jo nepilnametėms dukroms išlaikymui reikia skirti 500 Eur per mėn., ir 763 Eur – kreditorių pagal sutartis įsiskolinimams dengti. Nurodė, jog turimo 145 000 Eur įsiskolinimo BUAB „(duomenys neskelbtini)“ neturės galimybės sumokėti, tačiau kitiems kreditoriams įsiskolinimą galėtų dengti dalimis kas mėnesį. 20 000 Eur dydžio kreditas iš UAB „Artea lizingas“ buvo panaudotas refinansavimui, t. y. kitoms skoloms dengti; 2025-02-13 800 Eur kreditas iš UAB „Delfingroup LT“ buvo paimtas vaiko kambario baldams įsigyti; 2025-01-13 UAB „IPF Digital Lietuva“ 4 000 Eur dydžio kreditas imtas, siekiant sumažinti mėnesines įmokas kitiems kreditoriams; 2025-05-08 paskolos iš UAB „Finansų bitė“ reikėjo būsto grindims keisti, kadangi, trūkus vamzdžiui, buvo užlieti pareiškėjo namai. Jis yra sąžiningas, neturintis žalingų įpročių, o gavęs darbo užmokestį stengiasi visus kreditus dengti, išskyrus skolą BUAB „(duomenys neskelbtini)“. BUAB „(duomenys neskelbtini)“ nei dalies priteistos sumos nėra sumokėjęs.

4. Pareiškėjo atstovė advokato padėjėja Rasa Dalinkevičiūtė Steponavičienė teismo posėdžio metu patikslinto pareiškimo reikalavimus palaikė pilna apimtimi. Patikslino pareiškėjo išlaidoms reikalingą sumą ir prašė nustatyti 1 803 Eur pareiškėjo poreikiams per mėnesį reikalingą sumą. Pareiškėjas M. R. neturi galimybės padengti 156 000 Eur dydžio įsiskolinimo kreditorei BUAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau gali mokėti esančias skolas kitiems kreditoriams. Nurodė, kad teismui atsisakius iškelti bankroto bylą M. R., pareiškėjas ilgainiui nesugebės padengti visų turimų įsipareigojimų kreditoriams ir skolų suma išaugs. Todėl pareiškėjas ne tik neatstatys savo mokumo, bet dar labiau gilins esamas skolas.

5. Suinteresuotas asmuo BUAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas bankroto administratorės UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius V. M. teismo posėdžio metu prašė pareiškėjo prašymo netenkinti. Nurodė, kad pareiškėjo ketinimas mokėti visiems turimiems kreditoriams, tik ne BUAB „(duomenys neskelbtini)“, yra nesąžiningas ir neatitinka įstatymuose įtvirtintų teisės normų. Visi kreditoriai turi lygias teises ir negalima savo noru atsisakyti vykdyti prievolę vienam kreditoriui, o kitam ją vykdyti. Pareiškėjo prašoma patvirtinti 350 Eur + PVM = 423 Eur lėšų suma per mėnesį bankroto administravimo procedūroms atlikti yra labai didelė. Paprastai, tokio pobūdžio bylose, bankroto administravimo paslaugoms yra skiriama 50 Eur – 150 Eur/mėn. Akcentavo ir tai, jog iš bylai pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad pareiškėjo darbo užmokestis nuo 2025 m. rugsėjo mėnesio iki 2026 m. sausio mėnesio sumažėjo daugiau nei 12 proc., tačiau įmokos Sodrai ir pareiškėjo darbo sutartis nesikeitė. Pareiškėjo gaunamas atlyginimas yra 3 306 Eur prieš mokesčius, tai yra šiek tiek virš 2 000 Eur po mokesčių. Jeigu per 4 mėn. pareiškėjo darbo užmokestis mažėjo 12 proc., tai iki mokumo plano atkūrimo šioje byloje, pareiškėjo darbo užmokestis sumažės ne mažiau kaip 18 proc. Mano, kad pareiškėjas slepia realias savo pajamas. Taip pat atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas laukia, kol antstolis pradės priverstinį išieškojimą iš pareiškėjo gaunamų pajamų pagal vykdomąjį dokumentą BUAB „(duomenys neskelbtini)“, tuo tarpu pats savanoriškai šios skolos dengti neketina. Nėra duomenų, kad M. R. BUAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi dirbo fiktyviai, juk įmonės vardu pasirašydavo sąskaitas-faktūras, atstovaudavo įmonės interesus, veikė įmonės vardu. Todėl pareiškėjo prašymą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo prašo atmesti kaip visiškai nepagrįstą.

6. Suinteresuotas asmuo UAB „Finansų bitė“ pateiktame atsiliepime prašo pareiškėjo prašymo netenkinti. Nurodė, jog 2024-01-16 UAB „Finansų bitė“ ir pareiškėjas M. R. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Paskolos sutartis Nr. 1), pagal kurią pareiškėjui buvo suteikta 5 365,00 Eur paskola 76 mėnesių laikotarpiui, iki 2030-05-08. Bendra vartojimo kredito gavėjo mokama suma 9 739,05 Eur. 2025-05-09 UAB „Finansų bitė“ ir pareiškėjas sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Paskolos sutartis Nr. 2), pagal kurią pareiškėjui buvo suteikta 5 589,12 Eur paskola 76 mėnesių laikotarpiui, iki 2031-09-08. Bendra vartojimo kredito gavėjo mokama suma 10 165,00 Eur. Atsiliepimo teikimo dieną pareiškėjo pradelstų įsipareigojimų suma pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) yra 129,03 Eur, o pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pradelstų įsipareigojimų suma yra 134,24 Eur. Sudarant Paskolos sutartį Nr. 1, pareiškėjo mėnesio grynosios pajamos buvo 1 428,91 Eur, turimų finansinių įsipareigojimų suma sudarė 344 Eur, imamos paskolos įmoka sudarė 128,39 Eur, todėl taikant 40 proc. įsipareigojimų-pajamų santykis paskolos suteikimo dieną sudarė 33,06 proc. ir atitiko Lietuvos banko nustatytus kreditingumo vertinimo reikalavimus. Sudarant Paskolos sutartį Nr. 2 su pareiškėju, jo mėnesio grynosios pajamos buvo 2 137,82 Eur, turimų finansinių įsipareigojimų suma sudarė 630,73 Eur, imamos paskolos įmoka sudarė 133,75 Eur, todėl taikant 40 proc. įsipareigojimų-pajamų santykis paskolos suteikimo dieną sudarė 35,76 proc. ir taip pat atitiko Lietuvos banko nustatytus kreditingumo vertinimo reikalavimus. Pildydamas paraiškas paskoloms gauti, pareiškėjas nenurodė aplinkybių, dėl ko gali pablogėti paskolos gavėjo finansinė padėtis ateityje, nors sudarydamas paskolos sutartis su Bendrove, jau žinojo, kad jo buvusiai įmonei, kurios direktorius jis buvo, iškeltas bankrotas (Kauno apygardos teismas iškėlė BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylą 2024 m. sausio 30 d.) bei apie jam pateiktą ieškinį dėl žalos atlyginimo (sprendimas už akių civilinėje byloje Nr. e2-220-940/2025 priimtas 2025-05-28). Jeigu pareiškėjas būtų sąžiningai atskleidęs informaciją apie anksčiau minėtas bylas, paskolos sutartys, tikėtina, nebūtų sudarytos. Tai, kad pareiškėjas, sudarydamas paskolos sutartis su Bendrove, neatskleidė svarbios informacijos, kuri būtų reikšminga vertinant pareiškėjo kreditingumą, jau rodo nesąžiningus pareiškėjo veiksmus Bendrovės atžvilgiu. Pareiškėjas tik abstrakčiai nurodo aplinkybes, kaip atsirado jam priteista skola, dėl žalos atlyginimo BUAB „(duomenys neskelbtini)“. Iš pareiškime nurodytų aplinkybių matyti, kad pareiškėjas, kaip įmonės vadovas, itin neatsargiai elgėsi su ypatingą teisinę apsaugą turinčiais asmens duomenimis, savo valia galimai perdavė duomenis ir dokumentus, pats sprendimų nepriiminėjo, visą dokumentaciją ir sandorius tvarkė kitas asmuo, todėl savo ruožtu nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas. Byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas, sužinojęs apie tai, kad buvo padirbinėjami jo parašai ir iš įmonės sąskaitos išgryninami pinigai be jo žinios, nesiėmė atitinkamų veiksmų, o tokia pareiškėjo informacija turėtų būti pagrįsta pradėto ikiteisminio tyrimo duomenimis ir/arba konstatuota baudžiamoje byloje. Pareiškėjas nesiėmė visų veiksmų apginti savo teises, nepateikė atsiliepimo į ieškinį, kai buvo iškelta byla dėl žalos atlyginimo BUAB „(duomenys neskelbtini)”, nesiekė įrodyti, jog ne jis sukėlė žalą įmonei ir ginti savo teises regreso tvarka.

7. Suinteresuotas asmuo byloje UAB „Artea lizingas“ pateiktame atsiliepime nurodė, jog vien skolininko kreipimasis dėl bankroto bylos iškėlimo, nesudaro sąlygų iškelti jam bankroto bylą. Mano, kad pareiškėjo nesąžiningumą įrodo jo paties pareiškime nurodyti argumentai, kad jis tik fiktyviai buvo įdarbintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, o šios įmonės direktoriaus funkcijas vykdė kitas asmuo, pats pareiškėjas įmonėje dirbo žemesnėse pareigose ir galimai gavo mažesnes pajamas. 2023-02-01 pareiškėjas kreipėsi į UAB „Artea lizingas“ (iki 2025-05-05 – UAB „SB lizingas“) siekdamas gauti 20 000 Eur vartojimo kreditą. Vertinant pareiškėjo prašymą dėl 20 000 Eur kredito ir mokėtinos 341,73 Eur įmokos per mėnesį, buvo apskaičiuota, kad pareiškėjas, dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, kas mėnesį gauna 1 472 Eur atlyginimą atskaičius mokesčius. Taigi, 20 000 Eur vartojimo kreditas pareiškėjui buvo suteiktas tik dėl to, kad Sodros duomenimis pareiškėjas dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir jo pajamos per mėnesį, atskaičius mokesčius, sudarė 1 472 Eur sumą. Atkreiptinas dėmesys, kad dėl pareiškėjo neteisėto ir nesąžiningo elgesio, sutikus fiktyviai eiti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas, Bendrovė patyrė didelę turtinę (atsiliepimo surašymo dienai pareiškėjas neįvykdė finansinių įsipareigojimų 15 000 Eur sumai) žalą. Ši žala nebūtų atsiradusi, jeigu pareiškėjas, būdamas įdarbintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, būtų tinkamai vykdęs savo, kaip įmonės vadovo, pareigas ir Sodros duomenų bazėje būtų nurodęs tikrąjį savo atlyginimą. Kadangi pareiškėjas sutiko būti fiktyviai įdarbintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir Sodrai teikė melagingus duomenis apie faktiškai gaunamą darbo užmokestį, Bendrovė nesutinka, kad pareiškėjas atitinka FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto reikalavimus, o būtent, šios bylos kontekste, buvo nustatyti fizinio asmens tyčiniai veiksmai, pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę pareiškėjo būklę. Mano, kad pareiškėjas, remdamasis melagingais ir realybės neatitinkančiais finansiniais duomenimis apie fiktyviai gaunamas pajamas, sudarydamas naujas vartojimo kredito sutartis su UAB „Finansų bitė“, papildomai blogino savo finansinę padėtį, todėl yra pagrindas atsisakyti iškelti pareiškėjui bankroto bylą.

8. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į patikslintą pareiškimą nurodė, jog pareiškėjo įsiskolinimas Lietuvos Respublikos valstybės, savivaldybių, fondų biudžetams 2025 m. spalio 22 d. sudaro 2 063 Eur. Antstolių informacinės sistemos 2025 m. spalio 22 d. duomenimis, priverstinis skolų išieškojimas iš pareiškėjo, išieškotojos VMI prie FM naudai vykdomas vykdomojoje byloje pagal vykdomąjį raštą Nr. e2-220-940/2025, kur bendra pradinė išieškotina suma yra 2 063 Eur. Skolininkui tenka pareiga pagrįsti visas reikalaujamas aplinkybes ir sąžiningai pateikti visapusišką ir pilną informaciją, o jeigu skolininkas to nepadaro, jo prašymas negali būti tenkinamas. Prašo bylą nagrinėti teismo nuožiūra, jų atstovui nedalyvaujant.

9. Suinteresuoti asmenys G. R., UAB „IPF Digital Lietuva“, UAB „Delfingroup LT“, antstolis Saulius Ramanauskas, bankroto administratorė Eglė Gabrėnienė per nustatytą terminą atsiliepimų nepateikė ir teismo posėdyje nedalyvavo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

10. Fizinio asmens bankroto instituto paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – ir FABĮ) 1 straipsnio 1 dalis).

11. Fizinio asmens bankrotas turi ir socialinį tikslą – suteikti galimybę skolų turinčiam asmeniui siekti skolų grąžinimo tam tikromis sąlygomis, kad asmuo, dėdamas pastangas, pats grąžintų dalį skolų ir ateityje netaptų našta valstybei. Teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų (FABĮ 6 straipsnio 1 dalis).

12. Iš bylai pateiktų duomenų nustatyta, kad Panevėžio apygardos teismo 2025 m. gegužės 28 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-220-940/2025 iš pareiškėjo M. R. priteistas 145 024,24 Eur žalos atlyginimas, 5 proc. procesinės metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo dienos (2025-04-29) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo BUAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai ir 2 063 Eur žyminis mokestis valstybei. Pareiškėjas M. R. turi 155 856,41 Eur kreditorinių įsiskolinimų, kurių terminas yra suėjęs: BUAB „(duomenys neskelbtini)“ – 147 547,26 Eur, Valstybinei mokesčių inspekcijai – 2 063 Eur ir antstoliui Sauliui Ramanauskui – 6 246,15 Eur. Visi pareiškėjo kreditoriniai įsiskolinimai atsirado minėto įsiteisėjusio sprendimo už akių pagrindu.

13. Be to, pareiškėjas turi neįvykdytų kreditorinių įsipareigojimų pagal sutartis - UAB „Finansų bitė” likęs įsiskolinimas 10 324,47 Eur, UAB „IPF Digital Lietuva“ – 3 920,43 Eur, UAB „Delfingroup LT“ – 794,23 Eur, UAB „Artea lizingas“ – 15 502,53 Eur. Kas mėnesį pareiškėjas moka 763 Eur įmokų sumą kreditoriniams įsipareigojimams pagal sutartį padengti.

14. Taip pat nustatyta, kad pareiškėjas savo vardu registruoto nekilnojamojo turto neturi. Jo vardu registruotas automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2001 m., kurio dalyvavimas viešajame eisme yra draudžiamas. Kito registruotino turto pareiškėjas neturi. Pareiškėjas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ padalinio vadovu, jo pajamos – 3 306 Eur mėnesinis darbo užmokestis, kas sudaro apie 2 000 Eur atskaičius mokesčius. Be to, pareiškėjas turi dvi nepilnametes dukras – E. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir S. R., gim. (duomenys neskelbtini), kurias turi pareigą išlaikyti.

15. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, spręstina, kad pareiškėjo turtinė padėtis atitinka formaliuosius nemokumo požymius, kaip jie apibrėžti FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje.

16. FABĮ 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jei nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nustatytas atsisakymo iškelti fizinio asmens bankroto bylą pagrindų sąrašas yra baigtinis. Fizinio asmens bankroto bylą iškelti atsisakoma, jei teismas nustato, kad pareiškėjas yra nesąžiningas (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2–4 punktai), mokus (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 1 punktas), kreipėsi dėl bankroto bylos iškėlimo pakartotinai nesuėjus įstatyme nustatytam terminui (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 5 punktas), arba paaiškėja, kad fiziniam asmeniui yra iškelta neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, kurio dalyvis yra fizinis asmuo, bankroto byla (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 6 punktas).

17. Suinteresuoti asmenys BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratorės UAB „Skolvalda“ atstovas V. M., UAB „Artea lizingas“, UAB „Finansų bitė“ prašo, kad pareiškėjui M. R. bankroto byla nebūtų iškelta dėl to, jog jis selektyviai renkasi, kurias skolas vykdys, o kurias siekia nurašyti, jo pajamos pastaruoju metu mažėja, todėl galimai jas slepia, nebuvo sąžiningas veikdamas BUAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, nuslėpė reikšmingą informaciją sudarydamas sutartis su kredito įstaigomis.

18. FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nustatyta, kad pasinaudoti fizinio asmens bankroto procedūra gali tik sąžiningi asmenys. Pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą bankroto byla negali būti iškelta, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius trejus metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais.

19. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014). Subjektyvųjį sąžiningumo kriterijų paprastai atspindi pareiškėjo išsilavinimas, patirtis, nemokumo būklės kilimo aplinkybės ir veiksmai ar neveikimas, kurių jis ėmėsi situacijai pagerinti. Objektyvųjį kriterijų atspindi pareiškėjo (ne)atlikti ar galėję būti atlikti veiksmai per įstatymo nustatytą laikotarpį, t. y. trejus metus iki fizinio asmens kreipimosi dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-299-313/2020, 22 punktas). Nuosekliai formuojamoje kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad nesąžiningumas gali būti pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą tik tuo atveju, jei jis turėjo reikšmingą įtaką asmens nemokumui, t. y. turi būti konstatuotas nesąžiningumo ir nemokumo priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376-219/2017, 17 punktas).

20. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas, apdairus ir atidus elgesys. Subjektyviuoju požiūriu sąžiningumas nusako teisinių santykių subjekto vidinius motyvacinius veiksnius konkrečioje situacijoje, be kita ko, veikiamus subjektą individualizuojančių savybių, pavyzdžiui: jei tai fizinis asmuo – jo amžiaus, išsimokslinimo, praktinių įgūdžių ir pan. Siekiant nustatyti ar asmuo yra nesąžiningas būtina taikyti abu kriterijus.

21. Iš rašytinės bylos medžiagos, teismo posėdžio metu pareiškėjo, BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratorės atstovo teiktų paaiškinimų nustatyta, kad pareiškėjo didžiausias įsiskolinimas BUAB „(duomenys neskelbtini)“, dėl kurio jo įsiskolinimas peržengė 25 MMA dydį, atsirado dėl Panevėžio apygardos teismo 2025-05-28 sprendimu už akių iš jo priteistos žalos atlyginimo sumos. Žalos atlyginimas įmonei iš pareiškėjo priteistas kaip iš įmonės vadovo, netinkamai vykdžiusio įstatyme įtvirtintas pareigas veikti sąžiningai ir protingai, būti lojaliam juridiniam asmeniui, laiku kreiptis ne tik į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau ir iškėlus bankroto bylą – perduoti bendrovės dokumentus ir turtą. Pažymėtina, kad pareiškėjas atsiliepimo, rašytinių paaiškinimų civilinėje byloje Nr. e2-220-940/2025 neteikė, 2025-05-28 priimto sprendimo už akių peržiūrėti ar atnaujinti procesą neprašė. Panevėžio apygardos teismo 2025-05-28 sprendimas už akių įsiteisėjo 2025-06-18, pradėtas priverstinio išieškojimo procesas.

22. Viena vertus, byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių pareiškėjo paaiškinimus, jog jis BUAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi dirbo formaliai, o iš tiesų sandorius vykdė projektų vadovu dirbęs asmuo (CPK 12, 178 straipsniai). Juolab tokie pareiškėjo paaiškinimai nepaneigia įsiteisėjusiu Panevėžio apygardos teismo 2025-05-28 sprendimu konstatuotų aplinkybių – jog pareiškėjas yra atsakingas už bendrovei padarytą žalą (CPK 18, 185 straipsniai). Kitą vertus, tokie pareiškėjo paaiškinimai ir sutikimas dirbti, vykdyti veiklą tokiomis sąlygomis patvirtina paties pareiškėjo įstatymų reikalavimams prieštaraujantį, neatidų ir neatsakingą elgesį.

23. Kauno apygardos teismo 2024 m. sausio 30 d. nutartimi BUAB „(duomenys neskelbtini)“ iškelta bankroto byla, po ko nemokumo administratorius reikalavo iš pareiškėjo perduoti bendrovės turtą, buhalterinius dokumentus. Taigi, jau po šios datos pareiškėjui turėjo būti aiški, nepaisant nurodomo pareiškėjo nepatyrimo, jo pareigų bendrovei apimtis, gresianti civilinė atsakomybė, tačiau dėl nurodomo bendrovės dokumentų klastojimo, jo parašų padirbinėjimo pareiškėjas į pareigūnus nesikreipė, savo, o ir bendrovės kreditorių interesų negynė (CPK 12, 178, 185 straipsniai).

24. Pareiškėjas 2025-01-13 su UAB „IPF Digital Lietuva“ sudarė vartojimo kredito sutartį, kurios pagrindu pareiškėjui buvo suteikta 4 000 Eur paskola jo asmeninėms reikmėms. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių pareiškėjo teismo posėdžio metu išsakytus paaiškinimus, jog šis kreditorinis įsipareigojimas buvo prisiimtas kitiems įsipareigojimams refinansuoti.

25. 2025-02-13 pareiškėjas su UAB „DelfinGroup“ sudarė vartojimo kredito sutartį, kurios pagrindu pareiškėjui buvo suteikta 800 Eur vartojimo paskola. 2025-05-08, be jau turimų įsipareigojimų kreditoriams, pareiškėjas su UAB „Finansų bitė“ sudarė vartojimo kredito sutartį, kurios pagrindu pareiškėjui buvo suteikta 5 086,10 Eur paskola, kurios 4 386,10 Eur dalis buvo panaudota paskolos UAB „Credit Service“ refinansavimui, ir 700 Eur pareiškėjo reikmėms. Pastebėtina, kad pastaroji sutartis buvo sudaryta jau po civilinės bylos Nr. e2-220-940/2025 iškėlimo ir procesinių dokumentų pareiškėjui įteikimo, todėl pareiškėjas turėjo kreditorei atskleisti informaciją apie jam teisme reiškiamus reikalavimus dėl žalos atlyginimo, tačiau to nepadarė, toliau skolinosi lėšas ir didino savo skolų apimtį.

26. Kaip nurodė suinteresuoti asmenys UAB „Artea lizingas“, UAB „Finansų bitė“ atsiliepimuose, informacija, jog pareiškėjas faktiškai nebuvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, o tik leido naudotis savo duomenimis ir vardu, būtų buvusi reikšminga sudarant ir ankstesnes kreditų sutartis su pareiškėju, vertinant jo mokumą. Tokios informacijos savalaikis neatkleidimas laikytinas tyčiniais pareiškėjo veiksmais, teikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie savo finansinę būklę, juolab nėra suderinamas su sąžiningumo principu.

27. Teismas vertindamas pareiškėjo sąžiningumą atsižvelgia ir į CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies nuostatas. Neturėdamas pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, jis privalėjo laikytis įstatyme nustatyto eiliškumo, pagal kurį atsiskaitymai pagal vykdomuosius dokumentus privalomi atlikti pirmiau, nei pagal kitus mokėjimo dokumentus. Bylos duomenimis pareiškėjas ir toliau atliko mokėjimus kreditoriams pagal kredito sutartis, tuo tarpu pagal vykdomuosius dokumentus išieškomų skolų BUAB „(duomenys neskelbtini)“, Valstybinei mokesčių inspekcijai nedengė, skolų nesumažino.

28. Taigi, įvertinus pareiškėjo nurodytas jo nemokumo aplinkybes, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas, būdamas nemokus, nesiekė bent iš dalies atsiskaityti su savo kreditoriais BUAB „(duomenys neskelbtini)“, Valstybine mokesčių inspekcija, neatliko ir neatlieka veiksmų mokumui atkurti, priešingai prisiėmė papildomų kreditorinių įsipareigojimų, todėl jam negali būti taikomas Fizinių asmenų bankroto įstatymas (CPK 185 straipsnis).

29. Teismo vertinimu, negali būti laikomas sąžiningu pareiškėjo siekis fizinio asmens bankroto procese nurašyti įsiskolinimus, atsiradusius vykdomųjų dokumentų pagrindu, BUAB „(duomenys neskelbtini)“, Valstybinei mokesčių inspekcijai, toliau vykdant sutartinius įsipareigojimus pagal kredito sutartis. Selektyvus kreditorių, kuriems toliau vykdys prievoles, o kuriems nevykdys, pasirinkimas šiuo atveju prieštarauja CPK 18 straipsnyje įtvirtintam teismo sprendimo privalomumo principui, o ir FABĮ 6 straipsnio 5 dalies 1 punktui.

30. Pažymėtina, kad bankroto bylos iškėlimo tikslas FABĮ prasme yra nenurašyti ar anuliuoti fizinio asmens skolas, bet atkurti fizinio asmens mokumą, kad vykdydamas patvirtintą planą, galėtų patenkinti kreditorių reikalavimus. FABĮ negali tapti priemone ar sąmoningu mėginimu išvengti ar išsisukti nuo skolinių įsipareigojimų vykdymo, teismas negali iškelti bankroto bylos fiziniam asmeniui, kuris neplanuoja atsiskaityti su savo kreditoriais. Pareiškėjas nurodo, jog su kreditoriais planuoja atsiskaityti gaunama apie 2 000 Eur darbo užmokesčio suma, atmetus būtiniesiems poreikiams reikalingą 1 803 Eur sumą per mėnesį, į kurią jau įskaičiuota ir bankroto administravimo išlaidoms reikalinga suma. Pagal pateiktus banko sąskaitos išrašus matyti, kad 2025 m. gruodžio mėnesį pareiškėjui buvo išmokėtas 1 900 Eur darbo užmokestis, 2026 m. sausio mėnesį – 1 892 Eur darbo užmokestis. Vadinasi kreditoriams lieka mažesnė nei 100 Eur per mėnesį suma, o tai teismo vertinimu, pagal esamus pareiškėjo įsipareigojimus, yra labai maža suma. Teismas sutinka ir su BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratorės atstovo pastebėjimais, kad po pareiškimo teismui pateikimo, pareiškėjui pervedama darbo užmokesčio suma palaipsniui mažėja, nors duomenų apie darbo sutarties, mokesčių ar kitų aplinkybių pasikeitimą byloje nėra.

31. Byloje surinktų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas M. R. FABĮ 1 straipsnio 1 dalies prasme nėra sąžiningas, o įvertinus tai, kad pareiškėjas teikiamu patikslintu pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo siekia ne atkurti savo mokumą, o nurašyti skolas, su kuriomis jis nesutinka, pareiškėjui iškėlus bankroto bylą nebūtų pasiektas FABĮ tikslas. Teismo vertinimu, pareiškėjo nesąžiningumas santykiuose su kreditoriais (sudarant sutartis, prisiimant naujus įsipareigojimus, juos vykdant) yra pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą, nes jis turėjo reikšmingą įtaką asmens nemokumui, t. y. tarp pareiškėjo nesąžiningumo ir jo nemokumo yra priežastinis ryšys. Dėl šių priežasčių teismas pareiškėjo patikslintą pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atmeta.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 292 straipsniais, Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 2 straipsniu, 6 straipsnio 1-3 dalimis, 5 straipsnio 8 dalies 2 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškimo netenkinti.

Atsisakyti iškelti pareiškėjui M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) fizinio asmens bankroto bylą.

Nutartį nusiųsti pareiškėjui, jo atstovams, suinteresuotiems asmenims.

Nutarčiai įsiteisėjus, apie atsisakymą iškelti bankroto bylą paskelbti viešai.

Nutarčiai įsiteisėjus, atnaujinti M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) turto realizavimą ir (ar) išieškojimą iš pajamų, apie tai pranešant antstoliams, kreditoriams.

Nutartis per septynias dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.