Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. birželio 16 d. sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė ieškovui iš atsakovo 2 912,11 Lt skolos ir 1 787 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Teismas konstatavo, kad byloje kilo ginčas dėl netinkamo 2007 m. kovo 19 d. Įrangos pardavimo ir instaliacijos darbų atlikimo sutarties vykdymo. Remdamasis Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro pateiktais paaiškinimais teismas nustatė, kad pagal sveikatos specialistų rekomendacijas, atsakovo įsigytą televizorių, kurio įstrižainė yra 117 cm, reikėtų žiūrėti 3,51-5,85 m atstumu. Gamintojo televizoriaus naudojimo instrukcijoje nurodyta, kad tokio televizoriaus žiūrėjimo atstumas turėtų siekti 2,94-5,14 m, t. y. gamintojo ir specialistų rekomendacijos skiriasi nežymiai. Iš byloje pateikto atsakovo buto plano teismas nustatė, kad kambaryje, kuriame įrengta garso ir vaizdo įranga, atstumas nuo sienos, ant kurios yra pritvirtintas televizorius, iki priešais esančios sienos siekia 5 m, t. y. rekomenduojamas televizoriaus žiūrėjimo atstumas faktiškai atitinka reikalavimus. Teismas pažymėjo, kad atsakovas nepaneigė aplinkybės, jog būtent jis rinkosi televizorių iš ieškovo siūlytų modelių ir dydžių. Be to, nepaneigta aplinkybė, kad garso ir vaizdo įrangos montavimas ir instaliavimas buvo atliekamas, kai patalpa dar nebuvo iki galo įrengta ir apstatyta. Teismas nurodė, kad minkšti baldai kambaryje, kuriame pakabintas televizorius, stovi faktiškai per vidurį kambario 2,04 m atstumu nuo televizoriaus, dėl ko faktiškai ir egzistuoja per mažas televizoriaus žiūrėjimo atstumas. Anot teismo, atsakovas neįrodė aplinkybės, jog ieškovas žinojo apie planuojamą būtent tokį baldų išdėstymą. Pagal Civilinio kodekso 6.206 straipsnį, viena šalis negali remtis kitos šalies neįvykdymu tiek, kiek sutartis buvo neįvykdyta dėl jos pačios veiksmų ar neveikimo arba kitokio įvykio, kurio rizika jai pačiai ir tenka. Šiuo atveju laikytina, kad atsakovas pats neįvykdė pareigos visapusiškai informuoti ieškovą dėl prievolės vykdymo sąlygų, nenurodė visų svarbių tinkamam prievolės vykdymui aplinkybių, todėl šiuo pagrindu negali būti ieškovui taikoma atsakomybė. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad ieškovas pristatęs prekes ir atlikęs instaliavimo darbus 2008 m. rugpjūčio 21 d. pateikė atsakovui PVM sąskaitą-faktūrą, kurią pasirašė atsakovo žmona L. K.. Pagal Sutarties 3.3 punktą PVM sąskaitos-faktūros pasirašymas prilyginamas prekių ir darbų priėmimo-perdavimo akto pasirašymui. Atsakovas gi dėl atliktų darbų trūkumų į ieškovą su pretenzija kreipėsi tik 2009 m. spalio 19 d., t. y. praėjus daugiau nei vieneriems metams, nors Sutarties 3.3 punkte nustatyta, kad, jeigu Užsakovas turi pretenzijų dėl Vykdytojo atliktų paslaugų kokybės, jis turi teisę pareikšti pretenziją per 5 darbo dienas nuo atliktų darbų priėmimo-perdavimo akto pasirašymo dienos. Atsakovas atsikirtimuose nurodė, kad galutinai darbai atlikti buvo tik 2009 m. rugsėjo 22 d., kai ieškovo darbuotojas J. P. atliko visus montavimo ir derinimo darbus, todėl ir su pretenzija dėl atliktų darbų trūkumų atsakovas kreipėsi į ieškovą tik 2009 m. spalio mėnesį, tačiau, anot teismo, šias aplinkybes paneigia ieškovo darbuotojo J. P. ir atsakovo žmonos L. K. teismo posėdyje duoti parodymai, kuriuose jie nurodė, kad J. P. buvo atvykęs tik suderinti kolonėlių skambėjimą, ir tie darbai niekaip nebuvo susiję su televizoriaus montavimo ir instaliavimo darbais, todėl laikytina, jog visi televizoriaus montavimo ir instaliavimo darbai buvo atlikti 2008 m. rugpjūčio 21 d.. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad atsakovas elgėsi nerūpestingai ir nesąžiningai, kadangi priėmęs prekes ir ieškovo atliktus darbus nesiėmė visų įmanomų priemonių, siekiant nustatyti, ar parduotos prekės ir atlikti darbai atitinka Sutarties reikalavimus. Teismas taip pat pažymėjo, kad atsakovas nei pretenzijoje, nei bylos nagrinėjimo metu nenurodė, kokius veiksmus turėtų atlikti ieškovas, kad būtų pašalinti, atsakovo manymu, atliktų darbų trūkumai. Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovui nustačius, jog darbai atlikti su trūkumais ir per atsakovo nustatytą terminą ieškovui nepašalinus šių trūkumų, atsakovas turi pašalinti tuos trūkumus savo lėšomis ir po to reikalauti, kad ieškovas atlygintų jo turėtas trūkumų šalinimo išlaidas. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad atsakovas neįrodė, jog ieškovas netinkamai įvykdė savo prievolę neatsižvelgdamas į siūlomo televizoriaus ekrano įstrižainės ir kambario, kuriame televizorius turėjo būti sumontuotas, santykį, dėl ko susidarė situacija, kad televizorius randasi per arti nuo jo žiūrėjimo vietos. Teismas taip pat nurodė, kad televizoriaus tvirtinimas buvo atliekamas pagal atsakovui pateiktą brėžinį, dėl kurio pastabų atsakovas nepareiškė. Atsakovas šių aplinkybių nepaneigė. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas nepateikė teismui jokių duomenų apie visuotinai priimtus televizoriaus ekrano kabinimo aukščio nustatymo standartus. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad atsakovas neįrodė savo argumento, kad ieškovas pakabindamas televizorių nustatytame aukštyje pažeidė prievolės vykdymą, todėl toks atsakovo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. Pasak teismo, taip pat laikytinas nepagrįstu atsakovo argumentas, kad ieškovas neatsižvelgė į praktinį nišos ir ištraukiamo kronšteino tikslą, todėl netinkamai atliko darbus ir tuo pažeidė Sutartį. Teismas nurodė, kad atsakovas nei atsiliepime, nei triplike, nei teismo posėdyje nenurodė, kuo būtent pasireiškė ieškovo prievolės pažeidimas šiuo aspektu. Atsakovas nenurodė, kokie būtent jo teisėti lūkesčiai buvo pažeisti ir kokio nišos ir ištraukiamo kronšteino praktinio rezultato jis tikėjosi, todėl toks atsakovo argumentas yra atmestinas kaip nepagrįstas. Nors atsakovas atsiliepime nurodė, kad ieškovas darbus atliko su trūkumais, tačiau atsakovas šioms aplinkybėms pagrįsti nepateikė jokių rašytinių įrodymų (CPK 178 str.). Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes ir byloje pateiktus rašytinius įrodymus, konstatavo, kad atsakovas neįrodė, jog ieškovas netinkamai atliko Sutartyje numatytus darbus, ir padarė išvadą, kad atsakovas neteisėtai sustabdė savo piniginės prievolės vykdymą ieškovo atžvilgiu.