Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Procesinio sprendimo kategoria: 35.6.3; 42.1; 42.9; 45.1; 99.5; 113.1; 116.1 (S)

VILNIAUS MIESTO 1 APYLINKĖS TEISMAS

2011 m. birželio 16 d.

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „AVPRO“ ieškinį atsakovui E. K. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2011-04-18 teismo posėdyje liudytoja L. K. paaiškino, kad ji turėjo priimti prekes ir už jas atsiskaityti. Nurodė, kad jos niekas neinformavo, jog pasirašydama PVM sąskaitą-faktūrą ji tuo pačiu pasirašė priėmimo-perdavimo aktą. Nurodė, kad ji sutarties sąlygų derinime nedalyvavo, viską derino atsakovas, o ji tik priėmė prekes. Paaiškino, kad žiūrint televizorių nėra ryškaus vaizdo, pradeda skaudėti akis. Visus darbus ieškovas pabaigė 2009 m. rugsėjo pabaigoje, kai liudytoja pamatė, kad vaizdas netinkamas parašė pretenziją ieškovui. Baigiamuosius darbus atliko ieškovo darbuotojas J. P.. Paaiškino, kad J. P. reguliavo garsą. Liudytojas J. P. teismo posėdyje paaiškino, jog įmonėje yra tokia praktika, kad kai ieškovas parduoda įrangą, ieškovo darbuotojai atvykę pas užsakovą suderina kolonėlių skambėjimą, dažnį. Tokie darbai atliekami kai visas butas yra visiškai įrengtas, kad prisiderintų prie baldų. Nurodė, kad 2009 m. rugsėjo pabaigoje liudytojas papildomų darbų nedarė, o buvo atvykęs tik sureguliuoti kolonėlių garsą. Papildomai atsakovas nieko reguliuoti neprašė, prašė tik dėl projektoriaus paaiškinti (b.l. 80-81).

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas ieškinį palaikė bei prašė ieškinį tenkinti. Prašė priteisti ieškovo naudai iš atsakovo 1700 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Ieškovo atstovas nurodė, kad iš pradžių buvo pretenzijos dėl televizoriaus pakabinimo aukščio, dabar iškilo problema ir dėl atstumo. Paaiškino, jog tvirtinant televizorių, buvo vertinta, kad žiūrėjimo taškas būtų per vidurį. Nurodė, jog kaip matyti iš susirašinėjimo, atsakovas turėjo pasirinkimą ir pats pasirinko tokį modelį ir tokio dydžio televizorių. Pagal dabartinį baldų išdėstymą televizorius yra 2,04 m atstumu nuo sėdimos vietos.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2007-03-19 tarp ieškovo ir atsakovo buvo pasirašyta Įrangos pardavimo ir instaliacijos darbų atlikimo sutartis (toliau – Sutartis) Nr. AVP-IP-07/009, kurios pagrindu ieškovas atsakovo pageidavimu įsipareigojo parduoti Sutartyje ir/ar jos prieduose nurodytą garso/vaizdo įrangą bei atlikti šios įrangos jungiamųjų laidų instaliavimo darbus, o atsakovas Sutartyje nustatyta tvarka už parduotą įrangą ir suteiktas paslaugas sumokėti (b.l. 18-19). Sutarties 3.3 punkte nustatyta, kad ieškovui atlikus darbus ir pristačius užsakytą įrangą, pasirašomas atliktų darbų ir pristatytų prekių priėmimo-perdavimo aktas. Šalių susitarimu priėmimo-perdavimo aktu laikoma atsakovo pasirašyta sąskaita-faktūra (b.l. 18). Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pristačius prekes ieškovas 2008-08-21 pateikė atsakovui PVM sąskaitą-faktūrą Nr. AVP0000930, kurią pasirašė atsakovo žmona (b.l. 5). Byloje nustatyta, kad viso atsakovas pagal minėtą sąskaitą ieškovui sumokėjo 46335,68 Lt (b.l. 2). 2009-11-10 ir 2010-01-04 atsakovui buvo siunčiami raginimai įvykdyti prievolę (b.l. 3-4), tačiau duomenų apie tai, kad atsakovas minėtą PVM sąskaitą-faktūrą apmokėjo, byloje nėra. Atsakovas neginčija aplinkybės, kad jis yra skolingas ieškovui 2912,11 Lt pagal minėtą PVM sąskaitą-faktūrą.

Byloje kilo ginčas dėl netinkamo Sutarties vykdymo. Atsakovas savo atsikirtimuose nurodė, kad ieškovas netinkamai įvykdė Sutartį, todėl atsakovas sulaikė minėtos sumos sumokėjimą, kol ieškovas nepašalins nurodytus atliktų darbų trūkumus. Atsakovas 2009-10-19 pretenzijoje ieškovui (b.l. 20) ir atsiliepime nurodė, kad ieškovas vykdydamas Sutartį neatsižvelgė į visuotinai priimtus televizoriaus ekrano gabaritų nustatymo standartus, visuotinai priimtus televizoriaus ekrano kabinimo aukščio nustatymo standartus, praktinį nišos ir ištraukiamo kronšteino tikslą, todėl netinkamai atliko darbus ir tuo pažeidė Sutartį. Pažymėtina, kad civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 straipsnis). Tai reiškia, kad šalis turi ne tik teisę, bet ir pareigą įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Iš byloje Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro pateiktų paaiškinimų nustatyta, kad pagal sveikatos specialistų rekomendacijas, atsakovo įsigytą televizorių, kurio įstrižainė yra 117 cm, reikėtų žiūrėti 3,51-5,85 m atstumu. Gamintojo televizoriaus naudojimo instrukcijoje nurodyta, kad tokio televizoriaus žiūrėjimo atstumas turėtų siekti 2,94-5,14 m (b.l. 95), t.y. gamintojo ir specialistų rekomendacijos skiriasi nežymiai. Iš byloje pateikto atsakovo buto plano (b.l. 96) nustatyta, kad kambaryje, kuriame įrengta garso ir vaizdo įranga, atstumas nuo sienos ant kurios yra pritvirtintas televizorius iki priešais esančios sienos siekia 5 m, t.y. rekomenduojamas televizoriaus žiūrėjimo atstumas faktiškai atitinka reikalavimus. Pažymėtina, kad atsakovas nepaneigė aplinkybės, jog būtent jis rinkosi televizorių iš ieškovo siūlytų modelių ir dydžių. Be to, nepaneigta aplinkybė, kad garso ir vaizdo įrangos montavimas ir instaliavimas buvo atliekamas kai patalpa dar nebuvo iki galo įrengta ir apstatyta. Iš pateikto atsakovo buto plano matyti, kad minkšti baldai kambaryje, kuriame pakabintas televizorius, stovi faktiškai per vidurį kambario 2,04 m atstumu nuo televizoriaus, dėl ko faktiškai ir egzistuoja per mažas televizoriaus žiūrėjimo atstumas. Pažymėtina, kad atsakovas neįrodė aplinkybės, jog ieškovas žinojo apie planuojamą būtent tokį baldų išdėstymą. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.206 straipsnį, viena šalis negali remtis kitos šalies neįvykdymu tiek, kiek sutartis buvo neįvykdyta dėl jos pačios veiksmų ar neveikimo arba kitokio įvykio, kurio rizika jai pačiai ir tenka. Šiuo atveju laikytina, kad atsakovas pats neįvykdė pareigos visapusiškai informuoti ieškovą dėl prievolės vykdymo sąlygų, nenurodė visų svarbių tinkamam prievolės vykdymui aplinkybių, todėl šiuo pagrindu negali būti ieškovui taikoma atsakomybė. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas pristatęs prekes ir atlikęs instaliavimo darbus 2008-08-21 pateikė atsakovui PVM sąskaitą-faktūrą, kurią pasirašė atsakovo žmona L. K.. Kaip minėta pagal Sutarties 3.3 punktą PVM sąskaitos-faktūros pasirašymas prilyginamas prekių ir darbų priėmimo-perdavimo akto pasirašymui. Atsakovas gi dėl atliktų darbų trūkumų į ieškovą su pretenzija kreipėsi tik 2009-10-19, t.y. praėjus daugiau nei vieneriems metams, nors Sutarties 3.3 punkte nustatyta, kad, jeigu Užsakovas turi pretenzijų dėl Vykdytojo atliktų paslaugų kokybės, jis turi teisę pareikšti pretenziją per 5 darbo dienos nuo atliktų darbų priėmimo-perdavimo akto pasirašymo dienos. Atsakovas atsikirtimuose nurodė, kad galutinai darbai atlikti buvo tik 2009-09-22, kai ieškovo darbuotojas J. P. atliko visus montavimo ir derinimo darbus, todėl ir su pretenzija dėl atliktų darbų trūkumų atsakovas kreipėsi į ieškovą tik 2009 m. spalio mėnesį, tačiau šias aplinkybes paneigia ieškovo darbuotojo J. P. ir atsakovo žmonos L. K. teismo posėdyje duoti parodymai, kuriuose jie nurodė, kad J. P. buvo atvykęs tik suderinti kolonėlių skambėjimą ir tie darbai niekaip nebuvo susiję su televizoriaus montavimo ir instaliavimo darbais, todėl laikytina, jog visi televizoriaus montavimo ir instaliavimo darbai buvo atlikti 2008-08-21. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad atsakovas elgėsi nerūpestingai ir nesąžiningai, kadangi priėmęs prekes ir ieškovo atliktus darbus nesiėmė visų įmanomų priemonių, siekiant nustatyti ar parduotos prekės ir atlikti darbai atitinka Sutarties reikalavimus. Taip pat pažymėtina, kad atsakovas nei pretenzijoje nei bylos nagrinėjimo metu nenurodė, kokius veiksmus turėtų atlikti ieškovas, kad pašalinti atsakovo manymu atliktų darbų trūkumus. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovui nustačius, jog darbai atlikti su trūkumais ir per atsakovo nustatytą terminą ieškovui nepašalinus šių trūkumų, atsakovas turi pašalinti tuos trūkumus savo lėšomis ir po to reikalauti, kad ieškovas atlygintų jo turėtas trūkumų šalinimo išlaidas. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad atsakovas neįrodė, jog ieškovas netinkamai įvykdė savo prievolę neatsižvelgdamas į siūlomo televizoriaus ekrano įstrižainės ir kambario, kuriame televizorius turėjo būti sumontuotas santykį, dėl ko susidarė situacija, kad televizorius randasi per arti nuo jo žiūrėjimo vietos. Atsakovas nurodo, kad ieškovas vykdydamas Sutartį neatsižvelgė į visuotinai priimtus televizoriaus ekrano kabinimo aukščio nustatymo standartus. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad televizoriaus tvirtinimas buvo atliekamas pagal atsakovui pateiktą brėžinį (b.l. 30), dėl kurio pastabų atsakovas nepareiškė. Atsakovas šių aplinkybių nepaneigė. Taip pat pažymėtina, kad atsakovas bylos nagrinėjimo metu nepateikė teismui jokių duomenų apie visuotinai priimtus televizoriaus ekrano kabinimo aukščio nustatymo standartus. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad atsakovas neįrodė savo argumento, kad ieškovas pakabindamas televizorių nustatytame aukštyje pažeidė prievolės vykdymą, todėl toks atsakovo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. Taip pat laikytinas nepagrįstu atsakovo argumentas, kad ieškovas neatsižvelgė į praktinį nišos ir ištraukiamo kronšteino tikslą, todėl netinkamai atliko darbus ir tuo pažeidė Sutartį. Atsakovas nei atsiliepime, nei triplike, nei teismo posėdyje nenurodė kuo būtent pasireiškė ieškovo prievolės pažeidimas šiuo aspektu. Atsakovas nenurodė kokie būtent jo teisėti lūkesčiai buvo pažeisti ir kokio nišos ir ištraukiamo kronšteino praktinio rezultato jis tikėjosi, todėl toks atsakovo argumentas yra atmestinas kaip nepagrįstas. Nors atsakovas atsiliepime nurodė, kad ieškovas darbus atliko su trūkumais, tačiau atsakovas šioms aplinkybėms pagrįsti nepateikė jokių rašytinių įrodymų (CPK 178 straipsnis). Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes ir byloje pateiktus rašytinius įrodymus, konstatuoja, kad atsakovas neįrodė, jog ieškovas netinkamai atliko Sutartyje numatytus darbus. Pagal CK 6.46 straipsnio 2 dalį, skolininkas turi teisę sustabdyti prievolės vykdymą, kai kreditorius nevykdo savo priešpriešinės pareigos, jeigu skolininko ir kreditoriaus priešpriešinės pareigos susijusios taip, kad galima pateisinti prievolės vykdymo sustabdymą. Nagrinėjamu atveju nenustačius fakto, jog ieškovas nevykdo savo prievolės atsakovo atžvilgiu, konstatuotina, kad atsakovas neteisėtai sustabdė savo piniginės prievolės vykdymą ieškovo atžvilgiu.

CK 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Pagal CK 6.59 straipsnį, draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. CK 6.189 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Pagal CK 6.305 straipsnio 1 dalį, pirkimo-pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). CK 6.344 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirkėjas privalo sumokėti daiktų kainą per sutartyje ar įstatymuose nustatytus terminus ir nustatytoje vietoje. Įvertinus byloje esančių įrodymų visumą teismas konstatuoja, kad atsakovas pareigos atsiskaityti už nupirktas prekes ir atliktus darbus neįvykdė, todėl ieškovo naudai iš atsakovo priteistina 2912,11 Lt skolos (CK 6.38 str. 1 d., 6.344 str. 1 d.).

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad viso ieškovas patyrė 1787 Lt bylinėjimosi išlaidų: 87 Lt žyminio mokesčio (b.l. 12) ir 1700 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (b.l. 60, 99-100), todėl remiantis CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 93 straipsnio 1 dalimi, 98 straipsniu, ieškovo naudai iš atsakovo priteistina 1787 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Remiantis CPK 92 straipsniu, 93 straipsnio 1 dalimi ir 96 straipsniu, valstybės naudai iš atsakovo priteistina 15,44 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 259, 270 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovui UAB „AVPRO“, Blindžių g. 19-8, Vilnius, j. a. k. 300518490, iš atsakovo E. K., gyv. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), 2912,11 Lt (du tūkstančiai devynis šimtus dvylika Lt 11 ct) skolos ir 1787 Lt (vieną tūkstantį septynis šimtus aštuoniasdešimt septynis Lt) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovo E. K., gyv. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) 15,44 Lt (penkiolika Lt 44 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant į SWEDBANK sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660, gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.