Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Molėtų r., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsituokęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, gyvenantis garaže (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje (2019 m. vasario mėn. fizinio skausmo sukėlimu šeimos narei – sugyventinei), BK 145 straipsnio 2 dalyje (sugyventinės terorizavimu nuo 2019 m. rugpjūčio 9 d. iki 2019 m. rugpjūčio 19 d.), BK 281¹ straipsnio 1 dalyje (transporto priemonės vairavimu esant neblaiviam) bei BK 140 straipsnio 2 dalyje ir BK 145 straipsnio 1 dalyje (nežymiu sveikatos sutrikdymu/fizinio skausmo sukėlimu ir grasinimu nužudyti 2019 m. rugpjūčio 19 d.).

Aprašomoji dalis

nustatė:

2019 m. vasario mėn., tiksli data nenustatyta, apie 14.00 val., A. U., savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), siekdamas atimti buto raktus, tyčia sugriebė rankomis savo šeimos narei - sugyventinei N. S. už dešinės rankos riešo ir ranką suko iki tol, kol nukentėjusioji, pajutusi fizinį skausmą, buto raktus iš rankos paleido, taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai N. S. fizinį skausmą.

Be to, laike nuo 2019 m. rugpjūčio 9 d. iki 2019 rugpjūčio 19 d. 16.00 val., A. U., terorizavo savo buvusią sugyventinę N. S. grasindamas jos atžvilgiu padaryti pavojingą sveikatai ir gyvybei veiką, bei sistemingai ją baugino naudodamas psichinę prievartą, tai yra: 2019 m. rugpjūčio 9 d. apie 17.26 val., 2019 m. rugpjūčio 11 d. apie 14.00 val., 2019 m. rugpjūčio 12 d. apie 17.00 val., 2019 m. rugpjūčio 16 d. apie 20.00 val., mobilaus ryšio telefonu skambino ir grasino nukentėjusiąją N. S. nušauti.

Be to, 2019 m. rugpjūčio 14 d. apie 20.50 val., A. U., Kėdainių r., Tiskūnų k., Kranto gatvėje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, kuriame nurodytas draudimas vairuoti transporto priemonę neblaiviems, vairavo N. S. priklausančią motorinę transporto priemonę – automobilį Volkswagen Vento, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam alkotesteriu ,,Alcotest 6810“, Nr. ARFM-0437, patikros sertifikato numeris 0968718, buvo nustatytas 2,69 promilių, tai yra 1,5 promilių viršijantis, neblaivumas.

Be to, 2019 m. rugpjūčio 19 d. apie 18.30 val., A. U., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), laiptinės pirmo aukšto aikštelėje, nukentėjusiajai N. S. rakinant savo buto duris, tyčia, daiktu - panašiu į šaunamąjį ginklą - revolverį, sudavė jai nemažiau trijų smūgių į galvos sritį, po ko, tęsdamas nusikalstamą veiką, nukentėjusiai N. S. jį atstūmus ir pabėgus į namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinę, laiptinės pirmo aukšto aikštelėje, turėdamas rankoje daiktą - panašų į šaunamąjį ginklą - revolverį, šaukdamas „nušausiu“, tai yra grasindamas nužudyti, paminėtu daiktu vėl sudavė nukentėjusiai N. S. nemažiau trijų smūgių į galvos sritį, dėl ko nukentėjusiajai buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, po ko, nukentėjusiajai N. S. jį vėl atstūmus ir išbėgus į kiemą, tęsdamas nusikalstamą veiką, pasivijo nukentėjusiąją N. S. ir reikalaudamas atrakinti buto durys bei parodyti, neva, jame esantį vyrą, tyčia, daiktu - panašiu į šaunamąjį ginklą - revolverį, vėl sudavė nukentėjusiai N. S. vieną smūgį į galvą, taip smurtaudamas, dėl daugybinių poodinių kraujosruvų galvoje ir poodinės kraujosruvos kairės čiurnos srityje, muštinės žaizdos kairio momens srityje, nukentėjusiajai N. S. nežymiai sutrikdė sveikatą, sukėlė jai fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

Dėl sistemingo terorizavimo nuo 2019 m. rugpjūčio 9 d. iki 2019 m. rugpjūčio 19 d. (BK 145 straipsnio 2 dalis)

Dėl transporto priemonės vairavimo esant neblaiviam (BK 281¹ straipsnio 1 dalis)

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados. Byloje surinktų ir išnagrinėtų įrodymų visuma, tame tarpe kaltinamojo visišku prisipažinimu, nustatyta, kad:

2019 m. vasario mėn., tiksli data nenustatyta, apie 14.00 val., A. U., savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), siekdamas atimti buto raktus, tyčia sugriebė rankomis savo šeimos narei - sugyventinei N. S. už dešinės rankos riešo ir ranką suko iki tol, kol nukentėjusioji, pajutusi fizinį skausmą, buto raktus iš rankos paleido, taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai N. S. fizinį skausmą.

Be to, laike nuo 2019 m. rugpjūčio 9 d. iki 2019 rugpjūčio 19 d. 16.00 val., A. U., terorizavo savo buvusią sugyventinę N. S. grasindamas jos atžvilgiu padaryti pavojingą sveikatai ir gyvybei veiką, bei sistemingai ją baugino naudodamas psichinę prievartą, tai yra: 2019 m. rugpjūčio 9 d. apie 17.26 val., 2019 m. rugpjūčio 11 d. apie 14.00 val., 2019 m. rugpjūčio 12 d. apie 17.00 val., 2019 m. rugpjūčio 16 d. apie 20.00 val., mobilaus ryšio telefonu skambino ir grasino nukentėjusiąją N. S. nušauti.

Be to, 2019 m. rugpjūčio 14 d. apie 20.50 val., A. U., Kėdainių r., Tiskūnų k., Kranto gatvėje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, kuriame nurodytas draudimas vairuoti transporto priemonę neblaiviems, vairavo N. S. priklausančią motorinę transporto priemonę – automobilį Volkswagen Vento, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam alkotesteriu ,,Alcotest 6810“, Nr. ARFM-0437, patikros sertifikato numeris 0968718, buvo nustatytas 2,69 promilių, tai yra 1,5 promilių viršijantis, neblaivumas.

Be to, 2019 m. rugpjūčio 19 d. apie 18.30 val., A. U., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), laiptinės pirmo aukšto aikštelėje, nukentėjusiajai N. S. rakinant savo buto duris, tyčia, daiktu - panašiu į šaunamąjį ginklą - revolverį, sudavė jai nemažiau trijų smūgių į galvos sritį, po ko, tęsdamas nusikalstamą veiką, nukentėjusiai N. S. jį atstūmus ir pabėgus į namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinę, laiptinės pirmo aukšto aikštelėje, turėdamas rankoje daiktą - panašų į šaunamąjį ginklą - revolverį, šaukdamas „nušausiu“, tai yra grasindamas nužudyti, paminėtu daiktu vėl sudavė nukentėjusiai N. S. nemažiau trijų smūgių į galvos sritį, dėl ko nukentėjusiajai buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, po ko, nukentėjusiajai N. S. jį vėl atstūmus ir išbėgus į kiemą, tęsdamas nusikalstamą veiką, pasivijo nukentėjusiąją N. S. ir reikalaudamas atrakinti buto durys bei parodyti, neva, jame esantį vyrą, tyčia, daiktu - panašiu į šaunamąjį ginklą - revolverį, vėl sudavė nukentėjusiai N. S. vieną smūgį į galvą, taip smurtaudamas, dėl daugybinių poodinių kraujosruvų galvoje ir poodinės kraujosruvos kairės čiurnos srityje, muštinės žaizdos kairio momens srityje, nukentėjusiajai N. S. nežymiai sutrikdė sveikatą, sukėlė jai fizinį skausmą.

Dėl 2019 m. vasario mėn. fizinio skausmo sukėlimo sugyventinei (BK 140 straipsnio 2 dalis).

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta: ,,Tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui...“. Objektyviai nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu nežymų sveikatos sutrikdymą ar fizinį skausmą. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, stumiant ir pan. Pagal BK 140 str. 2 d., pagal kurį kaltinamajam pareikštas kaltinimas, atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė fizinį skausmą ar nežymiai sužalojo ar trumpam susargdino artimą giminaitį ar šeimos narį. Artimo giminaičio ir šeimos nario sąvokos yra išaiškintos Baudžiamojo kodekso 248 str. 1 d. ir 2 d., kur nurodytas sąrašas asmenų, laikytinų artimais giminaičiais ar šeimos nariais. Artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Kadangi kaltinamasis ir nukentėjusioji tuo metu gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį, jie, nagrinėjant šį nusikaltimą, laikytini sugyventiniais, tai yra šeimos nariais.

Nusikaltimas baigtas, nes buvo sukeltos straipsnio dispozicijoje numatytos pasekmės – nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas. Smurtinį veiksmą kaltinamasis atliko suvokdamas pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, privalėjo numatyti ir numatė, kad dėl jo veiksmo fiziškai silpnesnei nukentėjusiajai bus sukeltas fizinis skausmas ir to norėjo, todėl A. U., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 2 d. (fizinio skausmo sukėlimas sugyventinei).

Dėl sistemingo žmogaus terorizavimo nuo 2019 m. rugpjūčio 9 d. iki 2019 m. rugpjūčio 19 d. (BK 145 straipsnio 2 dalis)

Grasinimu laikomas pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti neigiami padariniai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-26/2010). Pagal BK 145 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas terorizavo žmogų grasindamas susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką, ...>. Psichinė prievarta terorizuojant kitą žmogų paprastai reiškiasi kaip įvairaus pobūdžio grasinimai, kuriuos vertinant, be kita ko, taikomas ir jų realumo kriterijus. Nustatant grasinimo realumą, būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas (tai nebuvo nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, į grasinimą panašūs bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan.), kad nagrinėjamoje situacijoje nukentėjusiajam buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir kad kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-403/2006, 2K-142/2007, 2K-341/2010 ir kt.). Taigi, vertinant grasinimo realumą, svarbu įvertinti ir tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ir grasinančiojo siekius bei ketinimą, tačiau nebūtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketintų įgyvendinti grasinimą (kasacinės nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2K-26/2010, 2K-542/2011, 2K-94/2013 ir kt.).

Kaltinamojo grasinimai buvo efektyvūs, nes paveikė nukentėjusiosios psichinę būseną, sukėlė jai baimę, stresą, nesaugumo jausmą, ji net bijojo gyventi savo namuose. Kaltinamojo motyvai įtakos veikos kvalifikacijai neturi. Teismas mano, jog kaltinamasis, būdamas suaugęs ir psichiškai sveikas, aiškiai suvokė, kad toks jo elgesys peržengia bet kokias socialinio elgesio ribas ir yra neteisėtas, jo išsakyti grasinimai jį puikiai pažįstančiam asmeniui – sugyventinei, kaltinamojo elgesio priešistorė, patvirtina, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė, kad jis nuolat bauginą nukentėjusiąją, o grasindamas nukentėjusiajai siekia jai sukelti baimę, nerimą dėl savo sveikatos, gyvybės, ir norėjo taip veikti. Nusikaltimas yra baigtas nuo pirmo grasinimo pareiškimo nukentėjusiajai.

Įrodymų visuma nustatyta, kad kaltinamasis terorizavo nukentėjusiąją grasindamas padaryti pavojingą gyvybei, sveikatai veiką, sistemingai ją baugino naudodamas psichinę prievartą, todėl padarė nusikaltimą, numatytą BK 145 str. 2 d.

Dėl transporto priemonės vairavimo esant neblaiviam (BK 281¹ straipsnio 1 dalis)

Kadangi kaltinamasis, ką pats pripažino, patvirtino ir ištirti liudytojų parodymai, kuriuose jie nurodė, kad kaltinamasis ne pirmą kartą automobiliu dideliu greičiu važinėja būdamas girtas, tačiau anksčiau policija jo nespėdavo pagauti, kad matė, kaip iš automobilio išlipęs kaltinamasis buvo akivaizdžiai neblaivus, nekoordinuotų judesių, dėl girtumo sunkiai galėjo paeiti, bei rašytiniai įrodymai, prieš tai su draugu išgėręs du butelius stipraus alus ir vieną degtinės butelį, po ko sėsdamas už automobilio vairo būdamas apsvaigęs ir jį vairuodamas, kai kaltinamajam galiojančią patikrą turinčiu alkotesteriu po 10-20 min nuo vairavimo pabaigos buvo nustatytas neblaivumas – 2,69 promilės etilo alkoholio, veikdamas tiesiogine tyčia, A. U. padarė baigtą nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Policijos iškvietimo, atvykimo ir liudytojų parodymuose užfiksuotas akivaizdžiai neblaivaus kaltinamojo išlipimo iš automobilio ir jo neblaivumo patikrinimo laikas, paties kaltinamojo nurodytas laikas – kada, kiek ir kokio jis suvartojo alkoholio, įrodo, kad kaltinamasis automobiliu važiavo jau būdamas tokio girtumo, už kurį numatyta baudžiamoji atsakomybė.

Dėl 2019 m. rugpjūčio 19 d. fizinio skausmo sukėlimo ir grasinimo nužudyti (BK 140 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnio 1 dalis)

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Pagal įstatymą toks grasinimas turi būti išsakytas konkrečiam asmeniui ir turi būti realus. Vertinant grasinimo realumą reikšmės turi tai, kaip jį suprato būtent nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-94/2013). Šio nusikaltimo objektyvieji požymiai pasireiškia žodžiu, raštu, telefonu ar kitokia forma pranešant žmogui, kad jis gali būti nužudytas ar sunkiai sutrikdyta sveikata. Grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Grasinimo sudėčiai pakanka, kad kaltininkas siekia sudaryti įspūdį nukentėjusiajam, jog grasinimas bus įvykdytas. Grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino grasinimą įvykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-403/2006, 2K-142/2007, 2K-26/2010, 2K-341/2010, 2K-12/2011).

Kaltinamasis prisipažino, kad aplinkybėse nurodytu laiku, tyčia panaudojo fizinį smurtą prieš tuo metu jau sugyventine nebesančią nukentėjusiąją ir nežymiai sutrikdė jos sveikatą, sukėlė jai fizinį skausmą. Pripažino, kad daiktu, panašiu į šaunamąjį ginklą, tuo pačiu metu grasino nukentėjusiąją nužudyti ir išsigandusiai nukentėjusiajai buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Kaltinamojo kaltę visiškai įrodo ištirti nukentėjusiosios parodymai, kuriais ji patvirtino, kad kaltinamasis smurtavo jos atžvilgiu, ją sužalojo, sukėlė fizinį skausmą, o tuo pačiu laiku, mušdamas jai grasino daiktu, panašiu į šaunamąjį ginklą, grasino nušauti, ir ji galvojo, kad savo ketinimą kaltinamasis gali įvykdyti. Nukentėjusiosios parodymus patvirtino ir anksčiau aprašytų liudytojų parodymai, teismo medicinos specialisto išvada, vaizdo įrašas. Tai, kad kaltinamasis grasino realiai į šaunamąjį ginklą panašiu daiktu, įrodo žiebtuvėlio apžiūros fotonuotraukos.

Nusikalstama veika baigta, nes buvo sukeltos straipsnių dispozicijose numatytos pasekmės – nukentėjusiajai mušant buvo nežymiai sužalota sveikata, sukeltas fizinis skausmas, o mušant daiktu, panašiu į pistoletą, nukentėjusiajai išreikštas grasinimas ją nužudyti, buvo pakankamas pagrindas nukentėjusiajai manyti, kad kaltinamasis grasinimą gali įvykdyti. Tai, kad nukentėjusioji turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad kaltinamojo išsakytas grasinimas ją nužudyti yra realus, įrodo ne tik kaltinamojo elgesio priešistorė, bet ir jo veiksmų kryptingumas, intensyvumas, veiksmai ciniškai ir žiauriai mušant nukentėjusiąją, mušant į šaunamąjį ginklą panašiu daiktu, kuriuo jai dar buvo ir grasinama. Be to, kaltinamojo psichinį santykį su jo padaryta veika įrodo ir teisme kaltinamojo išsakyti žodžiai, kad jei jis būtų turėjęs tikrą ginklą, būtų nukentėjusiąją nušovęs. Taigi kaltinamasis savo veiksmais ir elgesiu ne tik siekė nukentėjusiajai sudaryti įspūdį, kad jo grasinimai realūs, siekė nukentėjusiąją įbauginti, siekė, kad ji kaltinamojo bijotų ir, kaip patvirtino nukentėjusioji, savo tikslų pasiekė, nes nukentėjusioji išsigando. Jokie kaltinamojo motyvai įtakos veikos kvalifikacijai neturi.

Smurtinius ir grasinimo veiksmus kaltinamasis atliko suvokdamas pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, privalėjo numatyti ir numatė, kad dėl jo smūgių į galvos sritį nukentėjusiajai bus sukeltas fizinis skausmas, gali būti sutrikdyta sveikata, o mušimo metu grasinant į pistoletą panašiu daiktu, atsižvelgiant ir į ankstesnę nusikalstamą kaltinamojo elgesio priešistorę, nukentėjusioji turės pakankamą pagrindą bijoti, kad grasinimas nužudyti gali būti įvykdytas, kaltinamasis šių pasekmių norėjo, todėl, veikdamas tiesiogine tyčia, jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje.

Kadangi kaltinamasis 2019-08-19 nusikaltimus padarė tos pačios nukentėjusiosios atžvilgiu, tuo pačiu metu, esant vieningai tyčiai, kaltinamojo nusikalstami veiksmai turi būti vertintini kaip idealioji nusikaltimų, numatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje ir BK 145 straipsnio 1 dalyje, sutaptis.

Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės.

Bausmės skyrimo nuostatos.

Teismas, skirdamas bausmes kaltinamajam, atsižvelgia į tai, kad jis teisiamas už penkias baigtas: keturis nesunkius (BK 140 straipsnio 1, 2 dalys, 145 straipsnio 1 dalis, 281¹ straipsnio 1 dalis) ir vieną apysunkį (BK 145 straipsnio 2 dalis) tyčinius nusikaltimus; į padarytų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamais veiksmais siekiant privesti kitą žmogų paklusti; į kaltininko atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes; į asmenybę charakterizuojančius duomenis (3 tomas, b. l. 112-115, 119-126, ): neteistas, tačiau 2017 m. rugsėjo 21 d. ikiteisminis tyrimas dėl smurto prieš N. S., nutrauktas susitaikius, baustas administracinėmis nuobaudomis, tame tarpe už girto pasirodymą viešoje vietoje, už KET nusižengimus, padarytus esant neblaiviam, išsituokęs, nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, neregistruotas Kėdainių VšĮ Priklausomybės ligų ir Psichikos sveikatos kabineto priežiūros grupėse, tai yra sveikas.

Teismas daro išvadą, kaltinamajam prieš tai jau buvus atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimą prieš tą pačią nukentėjusiąją, tačiau tai nesustabdžius jo nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, už jo padarytas penkias nusikalstamas veikas – nusikaltimus, turi būti paskirtos griežčiausios - terminuotos laisvės atėmimo bausmės (BK 50 str.), bausmes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais (BK 54 str. 3 d., BK 61 str.), paskiriant mažesnes, nei sankcijose numatytos galimos skirti bausmės vidurkis, bausmes už tęstinę nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 1 d ir 145 str. 1 d. tarpusavyje subendrinant apėmimo būdu (BK 63 str. 5 d. 1 p.), o šią subendrintą bausmę ir bausmes už kitus nusikaltimus, nusikalstamoms veikoms, nors ir esant priskiriamoms skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims/kategorijoms, iš esmės nesiskiriant pagal pavojingumą, sudarančioms realiąją nusikalstamų veikų sutaptį, tarpusavyje subendrinant dalinio sudėjimo būdu - nes kaltinamasis teisiamas pirmą kartą, sunkios pasekmės sukeltos nebuvo (BK 63 str. 4 d.), subendrintą bausmę 1/3 mažinant (BK 64¹ str.), į bausmės laiką įskaitant laikino sulaikymo laiką (BK 66 str.), ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant vidutiniam laikui, nes teismas mano, jog kaltinamajam galima suteikti galimybę pasikeisti be patalpinimo į pataisos namus, tai yra bausmės tikslas gali būti pasiektas be realaus bausmės atlikimo (BK 75 str.), kaltinamajam skiriant įpareigojimus (LR BK 75 str. 2 d., 3 d.), kurie per teismo paskirtą bausmės vykdymo atidėjimo laiką įtakotų jo elgesį, kurį, teismo įsitikinimu ir remiantis byloje esančia charakterizuojančia medžiaga, esminiai sąlygoja alkoholio vartojimas; bei, kartu su bausme, atsižvelgiant ir į kaltinamojo smurtinio elgesio priešistorę, siekiant nukentėjusiajai užtikrinti ramią aplinką, kaltinamajam skiriant baudžiamojo poveikio priemones:

1) draudimą prisiartinti prie nukentėjusio asmens ir įpareigojimą gyventi skyrium (BK 67 str. 2 d. 8 p., 72¹ str.), nes nukentėjusioji kaltinamojo buvo ir yra labai įbauginta, tai yra draudžiant bendrauti, ieškoti ryšių (prieiti prie nukentėjusiosios, kalbinti ar kitais būdais [telefonu, rašant raštu, SMS, per kitus asmenis ar pan.]) bandant susisiekti su nukentėjusiąja, draudžiant lankytis vietose, kur tuo metu būna nukentėjusioji, įpareigojant gyventi skyrium;

2) teisės vairuoti atėmimą/uždraudimą maksimaliam 5 metų laikui (BK 68 str.);

3) bei turto konfiskavimą (BK 72 str.) ir, nors kaltinamojo vairuotam automobiliui buvus nusikaltimo padarymo priemone, atitinkant konfiskuotino turto požymius, tačiau nesant BK 72 str. 4 d. numatytų pagrindų, kuriems esant būtų galima spręsti dėl kitiems asmenims priklausančio turto konfiskavimo, tai yra neturint duomenų buvus automobilio savininkės kaltei dėl to, kad transporto priemone pasinaudojo neblaivus kaltinamasis, iš kaltinamojo konfiskuojant turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 str. 5 d.). Byloje nustatyta vidutinė transporto priemonės vertė be PVM – 422,00 Eur, todėl, nesant byloje kitokio turto įvertinimo (BPK 7 straipsnis), iš kaltinamojo valstybei išieškotina 422,00 Eur konfiskuotino turto vertę atitinkanti suma, nes priteisiant turto vertę šis turtas nėra apmokestinamas PVM mokesčiu.

Kardomosios priemonės.

Kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas nuo 2019 m. rugpjūčio 14 d. 21.10 val. iki 2019 m. rugpjūčio 15 d. 17.45 val., ir nuo 2019 m. rugpjūčio 16 d. 13.20 val. iki 2019 m. rugpjūčio 17 d. 14.31 val. (tris paras) (3 t., b. l. 28-30, 43, 45-46). Paleidus jam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas nesiartinti prie nukentėjusiosios N. S. arčiau nei 200 metrų atstumu, paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, kardomosios priemonės panaikintinos nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus nuosprendį vykdyti.

Daiktiniai įrodymai.

Pistoleto formos žiebtuvėlis, saugomas Kauno AVPK Kėdainių r. PK (kvito Nr. 0045803, 2 t., b. l. 124), nuosprendžiui įsiteisėjus, kaip nusikaltimo padarymo įrankis, konfiskuotinas ir sunaikintinas (BPK 72, 94 straipsniai).

Du kompaktiniai diskai, saugomi byloje (2 t., b. l. 68,95), paliktini toliau saugoti byloje.

Proceso išlaidos.

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (3,47 Eur), nežymiai viršija 3,00 Eur, todėl iš nedirbančio ir pajamų neturinčio kaltinamojo, bylos nagrinėjimą baigus sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka, valstybei nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302-305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

A. U. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje (2019 m. vasario mėn. fizinio skausmo sukėlimas šeimos narei – sugyventinei), BK 145 straipsnio 2 dalyje (sugyventinės terorizavimas nuo 2019 m. rugpjūčio 9 d. iki 2019 m. rugpjūčio 19 d.), BK 281¹ straipsnio 1 dalyje (transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam) bei BK 140 straipsnio 2 dalyje ir BK 145 straipsnio 1 dalyje (nežymus sveikatos sutrikdymas/fizinio skausmo sukėlimas ir grasinimas nužudyti 2019 m. rugpjūčio 19 d.), ir nuteisti:

· pagal BK 140 straipsnio 2 dalį - 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

· pagal BK 145 straipsnio 2 dalį - 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

· pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį - 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

· pagal BK 140 straipsnio 1 dalį - 7 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

· pagal BK 145 straipsnio 1 dalį - 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

remiantis BK 63 straipsnio 2 d., 4 d., 5 d. 1 p., 6 d., apėmimo būdu subendrinus bausmes, paskirtas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir BK 145 straipsnio 1 dalį - šią subendrintą ir likusias bausmes tarpusavyje subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę – 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimą;

remiantis BK 64¹ straipsniu, bausmę mažinti 1/3 ir paskirti galutinę bausmę – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimą;

remiantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1-3 d., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laikui ir bausmės vykdymo atidėjimo metu įpareigoti A. U.: 1) per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti ir visą bausmės laiką gydytis nuo alkoholizmo; 2) per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti ir būti registruotam Užimtumo tarnyboje;

bei, remiantis Lietuvos Respublikos BK 67 str. 2 d. 1 p., 7 p. ir 8 p., 68 str., 72¹ str. ir 72² str., kartu su bausme A. U. paskirti ir baudžiamojo poveikio priemones:

1. laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laiku uždrausti A. U. prisiartinti prie nukentėjusiosios N. S., gim. (duomenys neskelbtini)tai yra uždrausti bendrauti, ieškoti ryšių (prieiti prie jos, kalbinti ar kitais būdais [telefonu, rašant raštu, per kitus asmenis] susisiekti ar bandyti susisiekti su nukentėjusiąja), uždrausti lankytis vietose, kuriose būna ar yra nukentėjusioji, įpareigojant gyventi skyrium kitoje gyvenamojoje vietoje, nei šiuo metu gyvena nukentėjusioji;

2. atimti/uždrausti naudotis specialia teise - teise vairuoti kelių transporto priemones 5 (penkerių) metų laikui;

3. paskirti turto konfiskavimą ir į valstybės biudžetą iš A. U. išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 422,00 Eur (keturis šimtus dvidešimt du eurus 00 ct).

Išaiškinti, kad jei nuteistasis be pateisinamų priežasčių neįvykdo teismo paskirtų įpareigojimų, pažeidinėja viešąją tvarką, girtauja ar padaro kitų teisės pažeidimų, už kuriuos jam paskiriamos administracinės nuobaudos, bausmės vykdymo atidėjimas jam gali būti panaikintas ir nuteistasis pasiunčiamas į pataisos namus atlikti jam paskirtos realios laisvės atėmimo bausmės. Jei nuteistasis bausmės vykdymo atidėjimo laiku padaro naują nusikalstamą veiką, teismas skiria jam bausmę pagal šio kodekso 64 straipsnyje numatytas taisykles. Taip pat išaiškinti, kad asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą (-as) baudžiamojo poveikio priemonę (-es) (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali jį pripažinti kaltu ir nuteisti pagal BK 243 straipsnį. Šiuo atveju nuteisimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos vykdyti paskirtą (-as) baudžiamojo poveikio priemonę (-es).

Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2019 m. rugpjūčio 14 d. 21.10 val. iki 2019 m. rugpjūčio 15 d. 17.45 val., ir nuo 2019 m. rugpjūčio 16 d. 13.20 val. iki 2019 m. rugpjūčio 17 d. 14.31 val. (tris paras).

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą nesiartinti prie nukentėjusiosios, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus nuosprendį vykdyti - panaikinti.

Daiktinius įrodymus - pistoleto formos žiebtuvėlį, saugomą Kauno AVPK Kėdainių r. PK (kvito Nr. 0045803), nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti ir sunaikinti. Du kompaktinius diskus, saugomus byloje, palikti toliau saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus (išaiškinti, kad teikiant apeliacinį skundą, jame turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).