Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2017-03-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1-703-873/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-03-23
Bylos Nr.
1-703-873/2017
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Nijolė Žimkienė
Civilinis ieškovas
O. A.
Kaltinamasis
V. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr.1-703-873/2017Teisminio proceso Nr.1-01-1-40374-2016-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.4.2.8.; 1.2.26.2. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. kovo 23 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Nijolė Žimkienė,sekretoriaujant Saulutei Jurkėnaitei,dalyvaujant prokurorei Audronei Šukienei,nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui O. A.,kaltinamajam V. B.,vertėjui Audriui Krušnai,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjus baudžiamąją bylą, kurioje

V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, vedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) kepėju, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas 2012 m. gegužės 31 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį 16 MGL (2080 Lt) dydžio bauda, baudos nesumokėjęs, kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnio 1 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. B. 2016 m. rugpjūčio 20 d., apie 20.00 val., viešoje vietoje - daugiabučio namo, adresu Architektų g. 220, Vilniuje, kieme, žodinio konflikto metu, tyčia, dėl chuliganiškų paskatų, nukentėjusiajam O. A. sėdint ant suoliuko, kumščiu sudavė vieną smūgį į dešinę veido pusę, tuo padarydamas nukentėjusiajam apatinio žandikaulio dešinės pusės pakrumplio srities lūžį, vertinamą nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes žandikaulio gijimas užtruko ir sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, bet jam nebuvo šio kodekso Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

V. B. buvo kaltinamas, jog jis viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką tuo, kad 2016 m. rugpjūčio 20 d., apie 20.00 val., viešoje vietoje - daugiabučio namo, adresu Architektų g. 220, Vilniuje, kieme, žodinio konflikto metu, tyčia dėl chuliganiškų paskatų, be priežasties, nukentėjusiajam O. A. sėdint ant suoliuko, kumščiu sudavė vieną smūgį į dešinę veido pusę.

Kaltinamasis V. B. kaltu prisipažino iš dalies, nurodė, kad smūgį sudavė dėl kilusio konflikto. Duodamas parodymus jis paaiškino, kad nurodytą dieną jie girtavo su D. K.. Su D. K. susitiko, nuėjo į „Iki“ parduotuvę, nusipirko alaus. Susitiko ant suoliuko sėdintį O. A., pakvietė kartu, jis tuo metu jau gėrė, girtavo trise. Tuo metu, kai gėrė, tarp jo ir O. A. kilo kažkoks žodinis konfliktas, V. B. smogė jam kairės rankos delnu. O. A. nugriuvo, atsistojo, su juo pasikalbėjo, šiek tiek išgėrė, jis nuėjo namo. V. B. pradėjo alkoholį vartoti nuo 14-15 val., jis išgėrė porą taurių šampano. Su D. K. susitiko vakare, nusipirko parduotuvėje gal po 3-4 butelius alaus. Užėjo už parduotuvės, ten, kaip visada, sėdėjo O. A.. V. B. jį pažinojo, anksčiau kažkiek bendravo. O. A. gėrė alų ant suoliuko už parduotuvės. Ten buvo dar du ar trys asmenys. Jie pakvietė O. A. šiek tiek toliau su jais išgerti. Už namo yra aikštelė, jie nuėjo ant suoliuko prie miškelio. Tuo metu kilo konfliktas. Konfliktas kilo, galima sakyti, dėl nieko. V. B. pasakė žodį narkomanas. Jis pasakė O. A., kad jis daugiau nevartotų narkotikų, tada jam padės. Jam tai nepatiko. Tuo momentu viskas labai greitai įvyko. Kai V. B. sudavė smūgį O. A., jis stovėjo priešais. Smūgis buvo kaire ranka, smūgį jis sudavė su delnu. Žino, kad O. A. lūžo žandikaulis. Po smūgio nukentėjusysis nugriuvo. Jis nukentėjusiojo atsiprašė. Kai sudavė smūgį, O. A. stovėjo prieš jį. Po smūgio jis nugriuvo, iš karto atsistojo. Jie dar kokią valandą gėrė. Kai O. A. atsistojo, jis parodė V. B. savo dantį. Jam lūžo kažkuris dantis. V. B. yra kairiarankis, gaunasi taip, kad jis sudavė O. A. į dešinę pusę. V. B. 3 metus užsiėmė boksu. Smūgį sudavė dėl žodinio konflikto. Jis sakė, kad O. A. narkomanas, o jis sakė, kad ne. V. B. matė, kad jis blogai atrodo, sakė, kad užteks vartoti. Situacija buvo tokia, kad arba jis būtų trenkęs, arba jam, jis pasirinko tokį variantą.

Nukentėjusysis O. A. paaiškino, kad jie su V. B. yra pažįstami apie 8 metus. O. A. sėdėjo ant suoliuko, priėjo V. B., pakvietė išgerti alaus. O. A. sutiko. Po to V. B. pradėjo jį vadinti narkomanu, sudavė į veidą, sulaužė žandikaulį. Kai priėjo V. B., O. A. sėdėjo ant suoliuko už parduotuvės ir rūkė. V. B. norėjo O. A. pakviesti išgerti alaus, alų laikė rankose. V. B. buvo su draugu. Tą dieną O. A. nebuvo vartojęs alkoholio, V. B. buvo išgėręs, linksmas. V. B. sakė eiti su juo, išgerti alaus. Aikštelėje V. B. pradėjo O. A. vadinti narkomanu. Alų gėrė O. A., V. B., paskui atėjo dar V. B. draugas. Iki tol, kol V. B. jam sudavė, O. A. spėjo išgerti pusę butelio alaus. V. B. pradėjo jį pravardžiuoti narkomanu. O. A. pasakė, kad jis ne narkomanas, tada jam V. B. sudavė, kumščiu trenkė į dešinį žandą. O. A. nugriuvo, atsikėlė, truputį pasėdėjo, išėjo namo, nes pradėjo skaudėti. Kai jam sudavė smūgį, atrodo, buvo dviese. Kai jį pavadino narkomanu, D. K. nebuvo, jis buvo išėjęs į parduotuvę. Jis grįžo po smūgio, O. A. nesakė, kad jam sudavė. Buvo šeštadienis, poliklinika neveikė. Tą patį vakarą į gydytojus nesikreipė, galvojo, praeis. V. B. sakė, kad jis atsakys už žodžius, jog jis ne narkomanas. Jis prieš nieką smurto nėra vartojęs.

Liudytoja L. U. paaiškino, kad vakare O. A. atėjo namo, pasakė, kad V. B. davė jam į veidą, atrodo, sulaužė žandikaulį. L. U. pasakė, kad jis negalvotų, jog lūžo, palauktų iki pirmadienio, tada nueis į polikliniką. Kai sūnus nuėjo į polikliniką, jį nusiuntė į Žalgirio kliniką, jam padarė tyrimus, nustatė lūžį. Jis pasakė, kad V. B. sudavė, ji klausė, už ką, sakė, kad nei už ką. Jis sakė, kad sėdėjo kieme, žiūrėjo, kaip vaikai žaidžia kamuoliu. Buvo vakaras, kai sūnus parėjo. Jis pasakė, kad labai skauda, iš karto guls. Jos sūnus ir V. B. nebuvo draugai, jie pasisveikindavo. V. B. buvo atėjęs, sakė, kad gali mokėti po 50 Eur per mėnesį žalos atlyginimui. Sūnus savaitę laiko gulėjo Žalgirio ligoninėje. Jam buvo vamzdelis tarp dantų, visą mėnesį negalėjo valgyti. Po mėnesio išėmė sutvirtinimą, pasakė, kad ilgai negalima valgyti nieko kieto. Sūnui yra diabetas, jam gyja blogiau, nei kitiems. Jam liepė saugotis, nevalgyti kieto maisto. Ji pirko sūnui kalcį, magnį. Sūnus nieko nėra sumušęs, jis nejudrus, yra lėtas.

Liudytojas D. K. paaiškino, kad tą dieną jis paties įvykio nematė, buvo išėjęs į parduotuvę. Tą dieną jie nutarė išgerti. Jis žino, kad V. B. trenkė O. A.. V. B. sakė, kad tarp jų kilo konfliktas.

Pareiškimo duomenimis, O. A. 2016 m. rugpjūčio 25 d. kreipėsi dėl to, kad jis sėdėjo kieme prie Architektų g. 220, atėjo S. su draugais, pradėjo kabinėtis, O. A. pasakė, kad nuo jo atstotų, bet jis trenkė jam į žandą, sulaužė dantį ir žandikaulį (b. l. 1).

Parodymų patikrinimo vietoje 2016 m. lapkričio 21 d. protokolo duomenimis, O. A. parodė aikštelę prie Architektų g. 220 namo, suoliuką, ant kurio jis sėdėjo, kai jam sudavė V. B. ( b. l. 19-22).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus vyresniojo teismo medicinos eksperto J. M. P. specialisto išvados apžiūros 2016 m. spalio 19 d. protokole duomenimis, O. A. nustatyta apatinio žandikaulio dešinės pusės pakrumplio srities lūžis, kuris padarytas smūginiu kieto buko riboto paviršiaus daikto poveikiu ir būdingas smūgio (nemažiau kaip vieno smūgio) sudavimo. Sužalojimas padarytas prieš kreipiantis medicininės pagalbos (tiksliau sužalojimo padarymo laiko pagal esamus medicininius duomenis nustatyti negalima, sužalojimo padarymo galimybė 2016 m. rugpjūčio 20 d. neatmetama). Sužalojimas atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą, nes žandikaulio lūžio gijimas užtrunka ir sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Ligos istorijoje duomenų apie dantų sužalojimą nėra ( b. l. 32).

V. B. savo kaltės dėl to, kad sudavė smūgį nukentėjusiajam, neginčijo, teigė, jog sudavė delnu dėl žodinio konflikto, jei būtų nesudavę, kaltinamojo teigimu, nukentėjusysis būtų sudavęs jam. Pasekmės – nesunkus sveikatos sutrikdymas, nustatytos specialisto išvados duomenimis. Nukentėjusiojo parodymai dėl smūgio priežasties yra priešingi, nukentėjusysis nurodo, kad jį kaltinamasis pavadino narkomanu, o kai jis atsakė, kad yra ne narkomanas, kaltinamasis pasakė, jog jis atsakys už tuos žodžius, smogė kumščiu.

Teismas, vertindamas bylos duomenų visumą, daro išvadą, kad netikėti nukentėjusiojo parodymais nėra pagrindo. Kaltinamasis, jo paties parodymais, trejus metus užsiėmė boksu, objektyviai, nuo vieno smūgio nukentėjusiajam lūžo žandikaulis. Kaltinamajam jokių sužalojimų nepadaryta, nei kaltinamasis, nei nukentėjusysis nenurodė, jog prieš smūgį ar po jo O. A. būtų net bandęs vartoti smurtą kaltinamajam. Nukentėjusysis, bylos duomenimis, yra iš dalies darbingas, serga diabetu, depresija. Teismas vertina, kad paties kaltinamojo nurodomas teiginys, jog, jo nuomone, nukentėjusysis yra narkomanas, prielaida, kad, galimai, nukentėjusysis jam būtų sudavęs, vertintina kaip menkavertė dingstis, nukentėjusiojo neteisėtų veiksmų nenustatyta. Netikėti nukentėjusiojo parodymais dėl to, jog jam buvo smogta kumščiu, įvertinus padarytą sužalojimą – lūžo dantis ir žandiklaulis, teismo vertinimu, taip pat nėra pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas vertina, kad kaltinamasis veikė neapibrėžta tyčia – suduodamas smūgį jis numatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti pavojingi padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti, jam tiko bet kokios pasekmės. Bylos metu ištirtais įrodymais – nukentėjusiojo O. A. parodymais, juos patvirtinančiais liudytojos L. U. parodymais nustatyta, jog nukentėjusysis buvo užpultas be tarpusavio santykių priežasties, ignoruojant elementarias elgesio taisykles ir visuotinai priimtas moralės normas, teismas vertina, kad kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, kadangi kaltinamasis nesunkiai sužalojo nukentėjusįjį dėl chuliganiškų paskatų, jo kaltė dėl šios nusikalstamos veikos įrodyta.

Kaltinamajam V. B. inkriminuotas ir nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 red.), padarymas.

Teismas vertina, kad bylos duomenimis, pasitvirtino kaltinimo aplinkybės, jog kaltinamasis veikė viešoje vietoje, įžūliai, jo veiksmais buvo demonstruojama nepagarba aplinkiniams, nepaisoma visuomenėje galiojančių elgesio normų. Tačiau tokie veiksmai - sveikatos sutrikdymas, savaime nereiškia visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymo. Duomenų, kad smūgį nukentėjusiajam būtų matę pašaliniai liudytojai, dėl veikos kiltų sumaištis ar kitaip būtų sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, byloje nėra.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 19 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-54-222/2017 pasisakyta, jog pagrindinė BK 284 straipsnyje saugoma vertybė yra viešoji tvarka, o visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymo padariniai turi būti konkrečiai įvardyti teismų sprendimuose. Kartu pažymėtina, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais aplinkybes, atskleidžiančias visus būtinuosius nusikalstamos veikos sudėtį sudarančius požymius. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, aptardamas veikos padarinius, nurodė tai, kad gulintį sumuštą nukentėjusįjį (bet ne pačius smurtinius veiksmus prieš jį) matė liudytojas O. Š. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši aplinkybė nėra pakankama konstatuoti minėtoje situacijoje buvus realiai sutrikdytą visuomenės rimtį ar tvarką, nes nėra teismų išvadų apie tai, kad įvykį, t. y. įžūlius nuteistojo veiksmus, be jo sutuoktinės ir nukentėjusiojo, būtų matę daugiau pašalinių asmenų, kad kiltų sumaištis, kad nuteistojo veiksmais būtų sutrikdytas kitų žmonių darbas, kad automobilių stovėjimo aikštelėje būtų sutrikdytas eismas ar pan.

Teismas pasisako, kad išvada apie asmens kaltę prielaidomis negali būti grindžiama, nenustačius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 red.) numatyto būtinojo viešosios tvarkos pažeidimo sudėties požymio – pavojingų veikos padarinių (realaus visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymo), kaltinamasis dėl šio kaltinimo išteisintinas.

Vilniaus teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė 695,14 Eur ieškinį dėl nukentėjusiojo gydymo išlaidų ( b. l. 37-40).

Kaltinamasis pripažino civilinį ieškinį, pateikė Žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo 2017 m. vasario 13 d. sutartį Nr. 2090. Teismas vertina, kad sutarties dėl savanoriško žalos atlyginimo patvirtinimui kliūčių nėra.

O. A. byloje pareiškė 1000 Eur civilinį ieškinį ( b. l. 11). O. A. nurodė, kad savaitę gulėjo ligoninėje, tris mėnesius negalėjo valgyti, jam labai skaudėjo, valgė per vamzdelį. Dėl danties pretenzijų neturi. Tris mėnesius vartojo vaistus, skalavo burną. Jis negalėjo kalbėti, burna buvo užrišta. Jis gauna neįgalumo pensiją, nustatytas 40 procentų darbingumas, jam pripažinta depresija.

V. B. pripažino, kad nukentėjusiajam padaryta žala, nurodė, kad atlygins tiek, kiek priteis teismas.

Civilinis ieškinys tenkintinas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnyje numatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai žala padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teismas vertina, kad nukentėjusiojo paaiškinimu, specialisto išvada byloje yra įrodyta, kad dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo O. A. buvo padaryta neturtinė žala, pasireiškusi fiziniu skausmu, dvasiniais išgyvenimais, nepatogumais, bendravimo galimybių sumažėjimu.

Esminis ir lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį, yra nusikaltimo pasekmės, nusikaltimu pažeista vertybė, jos reikšmingumas. Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad nukentėjusiajam O. A. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas bei su tuo susiję kiti neigiami padariniai, nepatogumai. Nors dėl sužalojimo nukentėjusiajam sveikata buvo sutrikdyta santykinai neilgą laiko tarpą, duomenų, ar nusikaltimu padaryta žala nukentėjusiojo sveikatai turės neigiamų padarinių ateityje, šiuo metu byloje nėra, tačiau teismas vertina, kad nukentėjusysis patyrė skausmą dėl žandikaulio traumos, nepatogumus dėl apribotos galimybės kalbėti, valgyti, bendravimo galimybių sumažėjimo.

Kitas reikšmingas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį – žalą padariusio asmens kaltė, veikos pobūdis, jos pavojingumo laipsnis. Neturtinė žala šioje byloje padaryta V. B. tyčiniais smurtiniais veiksmais, kurie atitinka apysunkio nusikaltimo požymius, į veikos padarymo motyvus – dėl menkavertės dingsties. Nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgiama į kaltinamojo turtinę padėtį - dirba, turi pastovų pragyvenimo šaltinį, šeimoje yra du mažamečiai vaikai, kaltinamojo žmona šiuo metu nedirba, aplinkybę, kad turtinė žala nepadaryta.

Teismas, nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dydį, remiasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo formuojama praktika analogiškose bylose (Nr. 2K-375/2010, Nr. 2K-170/2007, Nr. 2K-730/2007, Nr. 2K-253/2009, Nr. 2K-190/2010, Nr. 2K-249/2010).

Įvertinus bylos aplinkybių visumą, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teismas daro išvadą, kad ieškinys dėl neturtinės žalos tenkintinas, nukentėjusiajam O. A. atlygintina 1000 Eur neturtinė žala.

Kaltinamojo V. B. dalinį prisipažinimą teismas vertina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 41, 54, 61 straipsniuose numatytais bausmės skyrimo pagrindais ir taisyklėmis. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika - apysunkis nusikaltimas. V. B. teistas (b. l. 63-64), administracinėmis nuobaudomis baustas (b. l. 83-97), dirba, turi du mažamečius vaikus. Skirdamas bausmę, teismas vertina, kad V. B. atsiprašė nukentėjusiojo, sudarė sutartį dėl žalos atlyginimo su Vilniaus teritorine ligonių kasa, siekė susitarimo su nukentėjusiuoju dėl žalos atlyginimo dalimis, yra dirbantis. Teismas daro išvadą, kad sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas neprieštarauja teisingumo ir protingumo principams, bausmės dydids nustatytinas mažesnio nei sankcijoje numatyto vidurkio, bausmės tikslai kaltinamajam gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

V. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ( b. l. 48), nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, teismas

nusprendžia:

V. B. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, skirti bausmę - laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, 6 punktu, bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant visu laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą, dalyvauti elgesio pataisos programoje 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

V. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

V. B. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 red.) išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

O. A. civilinį ieškinį tenkinti, priteisti iš V. B. 1000 Eur O. A. naudai.

Patvirtinti V. B. įsipareigojimą atlyginti Vilniaus teritorinei ligonių kasai žalą – 695,14 Eur, per 12 mėnesių nuo 2017 m. vasario 13 dienos mokant po 57 Eur kiekvieną mėnesį, pirmos įmokos suma – 68,14 Eur.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Nijolė Žimkienė