Klaipėdos apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Inter corpora“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. liepos 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo IMPEXAS GmbH ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Inter corpora“ dėl avanso priteisimo ir atsakovės priešieškinį ieškovei dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

15. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo

16. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta tenkinti atsakovės prašymą dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo / atidėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

18. Teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Jeigu teismo sprendimui, kuriuo iš Lietuvos valstybės priteistos mokėtinos sumos įvykdyti reikalingos sumos nenumatytos patvirtintame valstybės biudžete, šio sprendimo įvykdymas atsakovo prašymu gali būti atidėtas kitiems biudžetiniams metams. Skubiai vykdytino sprendimo ar jo dalies įvykdymą atidėti ar išdėstyti negalima (CPK 284 straipsnio 1 dalis).

19. Išnagrinėjęs bylą iš esmės, priimdamas galutinį sprendimą, teismas ginčą išsprendžia visiškai, toks sprendimas tampa privalomas ir vykdytinas, įgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galią (CPK 18, 259, 260 straipsniai, 279 straipsnio 4 dalis). Vis dėlto teismo sprendimas ne visuomet gali būti įvykdytas jame nurodyta tvarka. Teismo sprendimo nevykdymą gali lemti tiek skolininko nesąžiningumas, kai jis vengia įvykdyti sprendimą, tiek neįvykdymo padarinių nenurodymas teismo sprendime, kai atsakovas sprendimu įpareigojamas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, tiek objektyvios aplinkybės, kurioms susidėjus teismo sprendimas negali būti vykdomas jame nurodytu būdu. Tokiais atvejais bylos šalys, vadovaudamosi CPK 284 straipsnio 1 dalimi, turi teisę prašyti teismo pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimas – tai kitokios sprendimo įvykdymo tvarkos nustatymas, palyginti su teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyta jo įvykdymo tvarka ar įprastine tam tikros rūšies sprendimų vykdymo tvarka. Teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimas užtikrina įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumą ir vykdytinumą, bylos šalies, kurios naudai priimtas sprendimas, teisėtų interesų apsaugą. Kadangi prašymas pakeisti sprendimo vykdymo tvarką nagrinėjamas šiam įsigaliojus, tai, spręsdamas tokį klausimą, teismas yra saistomas sprendimo rezoliucinėje dalyje išdėstyto patenkinto materialiojo reikalavimo turinio ir negali keisti sprendimo esmės. CPK 284 straipsnyje įtvirtintas teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo institutas nėra skirtas įsiteisėjusiam teismo sprendimui peržiūrėti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K- 3-346/2013).

20. Sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo aktualūs yra Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar, atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006).

21. Be to, CPK 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principas, kuris, be kita ko, reiškia, kad teismas turi siekti kuo trumpiausio ir kuo ekonomiškiausio įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymo, todėl, nusprendžiant dėl įprastinės teismo sprendimo vykdymo tvarkos modifikavimo (atidėjimo ar išdėstymo), visuomet turi būti atsižvelgiama ir į šį principą – kad per nepagrįstai ilgą sprendimo neįvykdymo laikotarpį nebūtų faktiškai paneigtas teismo sprendimo privalomumo visiems asmenims principas, įtvirtintas CPK 18 straipsnyje.

22. Apie būtinybę teismui, sprendžiančiam CPK 284 straipsnio 1 dalyje nurodyto instituto taikymo klausimą, užtikrinti, kad sprendimo vykdymo atidėjimu ar išdėstymu nebūtų iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas ir jo privalomas pobūdis, taip pat nebūtų pažeisti bendrieji teisės principai – teisingumo, protingumo ir sąžiningumo, buvo pasisakęs ir kasacinis teismas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).

23. Pažymėtina, kad apeliantė atskirajame skunde iš esmės tik atkartoja jau pirmosios instancijos teismui išdėstytus argumentus, jog jos dabartinė finansinė situacija neleidžia jai sumokėti visos Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. vasario 23 d. sprendimu priteistos skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų sumos, akcentuoja dėl COVID-19 pandemijos sumažėjusias iš vykdomos veiklos gaunamas pajamas. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovė savo įsipareigojimus ieškovui turėjo įvykdyti dar iki 2018 m. birželio pabaigos, tuo tarpu pirmasis karantinas dėl COVID-19 pandemijos Lietuvos Respublikoje buvo paskelbtas tik nuo 2020 m. kovo 16 d.

24. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas šioje byloje tinkamai pritaikė Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, kurioje nurodyta, kad karantino paskelbimas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje savaime nereiškia skolininkų atleidimo nuo prievolių ir / ar įsiteisėjusių teismo sprendimų vykdymo. Juolab, kad būtent valstybės taikomos mokestinės pagalbos priemonės (pavyzdžiui, atleidimas nuo delspinigių, galimybė sudaryti mokestinės paskolos sutartį be palūkanų) šiuo atveju leidžia lėšas, kurias asmuo būtų privalėjęs skirti privalomiems mokesčiams į valstybės biudžetą sumokėti, naudoti atsiskaitymui su įmonės kreditoriais. Taip pat nurodė, kad, siekdamas jam palankaus procesinio sprendimo dėl skolos išdėstymo, atsakovas turi pateikti įrodymus, patvirtinančius ne tik tai, kad dėl susiklosčiusių aplinkybių jo finansinė padėtis yra sunki, bet ir tai, kad padėtis yra tokia sudėtinga, jog priteistos skolos mokėjimo neišdėstymas sukeltų atsakovui itin sunkias pasekmes, kartu ir įrodymus, kad ateityje jo finansinė padėtis pagerės (Lietuvos apeliacinio teismo 2021-02-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-92-370/2021).

25. Iš atsakovės 2021 m. gegužės 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitos ir balanso matyti, kad atsakovė turi turto už 267 319,00 Eur, iš kurių ilgalaikio turto už 92 462,00 Eur, o trumpalaikio turto už 174 335,00 Eur; atsakovės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 283 318,00 Eur. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovės finansinę padėtį, pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovė teismui nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad pastaroji neturi jokio nekilnojamojo turto, savo vardu registruotų transporto priemonių (išskyrus motorinį pramoginį laivą, kuris yra areštuotas pagal teismo nutartį šioje byloje). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, jog net ir konstatavus, kad atsakovės finansinė padėtis yra sunki dėl jos patiriamų nuostolių, nagrinėjamoje byloje atsakovė nepateikė jokių objektyvių duomenų ir įrodymų, kad ateityje jos finansinė padėtis pagerės.

27. Taigi atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas atsakovės prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo / atidėjimo išnagrinėjo teisingai, to pagrindu darytina pagrįsta išvada, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo ginčo klausimu keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme

28. CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklė – šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

29. Teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus sprendžia, ar šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų, ar jos turi būti apmokamos, o pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį – ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje visa asmens sumokėta suma pripažįstama bylinėjimosi išlaidomis ir jos turi būti atlyginamos. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).

30. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai priteisė ieškovo naudai net 802,61 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias teismas nesigilindamas įvardijo kaip susijusias su advokato pagalba sprendžiant teismo procesinio sprendimo vykdymo klausimą.

31. Nagrinėjamu atveju remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovui už suteiktas teisines paslaugas buvo išrašytos šios PVM sąskaitos faktūros: 2021 m. gegužės 31 d. 73,33 Eur sumos (už komunikaciją su ieškovo atstove dėl sąskaitų apmokėjimo, prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų parengimą ir pateikimą, komunikaciją dėl sąskaitos už prekes apmokėjimo); 2021 m. birželio 30 d. 284,16 Eur sumos (už teismo sprendimo analizę, pareiškimo dėl vykdomojo rašto išdavimo parengimą ir pateikimą teismui, pateiktų atsakovo dokumentų teismui analizę ir vertinimą, pranešimo dėl reikalavimų įskaitymo parengimą ir pateikimą); 2021 m. liepos 13 d. 5,12 Eur sumos (už Juridinių asmenų registro finansinių ataskaitų rinkinį); 2021 m. liepos 13 d. 440,00 Eur sumos (už atsiliepimo į atsakovės prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo / atidėjimo parengimą, pasirengimą teismo posėdžiui, dalyvavimą teismo posėdyje). Bendra ieškovui jo atstovo išrašytų PVM sąskaitų faktūrų suma siekia 802,61 Eur sumą.

32. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovės atskirajame skunde nurodytais teiginiais, jog ieškovo patirtos išlaidos teisinėms paslaugoms pagal 2021 m. gegužės 31 d. ieškovui išrašytą PVM sąskaitą faktūrą 73,33 Eur sumos, kuri išrašyta dar bylą nagrinėjant apygardos teisme, t. y. iki Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. birželio 18 d. sprendimo priėmimo, neturėjo būti priteistinos teismui sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo / atidėjimo. Kaip matyti iš sąskaitos detalizacijos, ši sąskaita išrašyta už toliau nurodytas teisines paslaugas: komunikaciją su ieškovo atstove dėl sąskaitų apmokėjimo, prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų parengimą ir pateikimą, komunikaciją dėl sąskaitos už prekes apmokėjimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nėra teisinio pagrindo ieškovui iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas ieškovo patirtas už jo atstovo suteiktą konsultaciją dėl sąskaitų apmokėjimo ir konsultaciją dėl sąskaitos už prekes apmokėjimo, kadangi byloje esantys duomenys nepatvirtina, kad šios konsultacijos buvo teikiamos ieškovui išskirtinai su šia byla susijusiais klausimais. Taip pat, apeliacinės instancijos teismo vertinimu ieškovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos už prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų parengimą ir pateikimą teismui, neatitinka teisingumo ir proporcingumo principų, kadangi tokio prašymo parengimui nėra būtina kvalifikuoto teisininko pagalba, tokio prašymo parengimas nereikalauja didelių darbo ir laiko sąnaudų, o pats procesinio dokumento pobūdis yra formalus ir nereikalaujantis pastangų, ko pagrindu ieškovo prašomos priteisti 77,33 Eur bylinėjimosi išlaidos, kaip perteklinės ir neįrodytos iš atsakovės nepriteistinos.

33. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad 2021 m. birželio 30 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra 284,16 Eur sumos, išrašyta ieškovui už šias atstovo suteiktas teisines paslaugas: už teismo sprendimo analizę, pareiškimo dėl vykdomojo rašto išdavimo parengimą ir pateikimą teismui, pateiktų atsakovo dokumentų teismui analizę ir vertinimą už 155,83 Eur, kurios yra susijusios su byla ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai šias išlaidas iš atsakovės ieškovui priteisė. Tačiau, apeliacinės instancijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovui iš atsakovės priteisė 128,33 Eur už pranešimo dėl reikalavimų įskaitymo parengimą ir pateikimą, kadangi šios išlaidos nėra susijusios su byla ir pačiu teisminiu procesu.

34. Vertinant 2021 m. liepos 13 d. PVM sąskaitą faktūrą, išrašytą 440,00 Eur sumos – už atsiliepimo į atsakovės prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo / atidėjimo, pasirengimą, pasiruošimą teismo posėdžiui, dalyvavimą teismo posėdyje, sutiktina su atsakovės teiginiu, jog ieškovė nepagrįstai reikalauja iš atsakovės priteisti 110,00 Eur sumą už ieškovės atstovo dalyvavimą teismo posėdyje, kurį atstovas įvertino vienos valandos trukme, kadangi šis 2021 m. liepos 13 d. vykęs teismo posėdis, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, tetruko vos septynias minutes.

35. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 9 punkte yra nurodyta, kad teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinimas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog 2021 m. liepos 13 d. teismo posėdis truko 7 min., todėl, vadovaujantis prieš tai nurodytu teisiniu reglamentavimu, ieškovo atstovo dalyvavimas minėtame teismo posėdyje neturėtų būti apmokestinamas, atsižvelgiant į tai, laikytina, kad 2021 m. liepos 13 d. PVM sąskaitoje faktūroje įtrauktas 110,00 Eur mokestis už atstovo dalyvavimą septynias minutes trukusiame teismo posėdyje yra nepagrįstas ir neteisėtas.

36. Apeliacinės instancijos teismui įvertinus ieškovei suteiktų teisinių paslaugų kiekį ir apimtį (iš viso 802,61 Eur) ir Rekomendacijose įtvirtintus maksimalius rekomenduojamus priteisti dydžius už advokato teisinę pagalbą, konstatuotina, jog aptartos ieškovės patirtos išlaidos neviršija rekomenduojamo maksimalaus dydžio, tačiau, kaip nurodyta anksčiau, dalis šių išlaidų (128,33 Eur išlaidos už pranešimo dėl reikalavimų įskaitymo parengimą ir pateikimą) nėra tiesiogiai susijusios su nagrinėjama byla, dalis šių išlaidų (73,33 Eur išlaidos už komunikaciją su ieškovo atstove dėl sąskaitų apmokėjimo, prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų parengimą ir pateikimą, komunikaciją dėl sąskaitos už prekes apmokėjimo) yra perteklinės ir ieškovas neįrodė šių išlaidų pagrįstumo, o 110,00 Eur išlaidos už ieškovo atstovo dalyvavimą teismo posėdyje, vertinant šias išlaidas teismo posėdžio trukmės apimtimi, kaip nepagrįstos nepriteistinos. Dėl nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovui iš atsakovės priteisė 802,61 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą, kadangi dėl prieš tai nurodytų argumentų ieškovui iš atsakovės turėjo būti priteista pagrįsta 490,95 Eur suma.

Dėl bylos procesinės baigties

37. Apeliacinės instancijos teismas mano, kad atsakovės atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo keisti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties esmę (sprendimo vykdymo išdėstymo/atidėjimo kontekste), apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai nusprendė netenkinti atsakovo prašymo dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo / atidėjimo. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas ginčijamoje nutartyje nurodė neteisingą ieškovei iš atsakovės priteistiną bylinėjimosi išlaidų dydį, keistinas nutarties rezoliucinėje dalyje nurodytas ieškovui iš atsakovės priteistinas bylinėjimosi išlaidų dydis.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

38. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostata numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priteisiamas iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

39. Kadangi apeliantės atskirasis skundas patenkintas iš dalies, t. y. patenkinta 32,97 proc. atskiruoju skundu pareikštų reikalavimų, o atmesta 67,03 proc., proporcingai netenkintų reikalavimų daliai, ieškovui iš atsakovės priteistinos ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovas teismui pateikė apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį patvirtinančius dokumentus, kuriuose nurodyta, kad ieškovas patyrė 357,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, kad dalis paminėtų išlaidų – 45,83 Eur – yra susidariusios už pareiškimo dėl įskaitymo korekciją, atsižvelgiant į tai, kad paminėtos išlaidos nėra tiesiogiai susijusios su šiuo teisminiu procesu, šios išlaidos ieškovui nepriteistinos. Atsižvelgiant į prieš tai nurodytas aplinkybes, ieškovui iš atsakovės priteistina 208,91 Eur (67,03 proc. (netenkintų reikalavimų daliai) nuo 311,67 Eur sumos) bylinėjimosi išlaidų suma. Pažymėtina, kad ieškovo bylinėjimosi išlaidų dydis neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, atitinka suteiktos teisinės pagalbos mastą, taip pat byloje spręstų klausimų faktinį ir teisinį sudėtingumą bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais,

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. liepos 14 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų pakeisti ir ieškovui IMPEXAS GmbH iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Inter corpora“ priteistas bylinėjimosi išlaidas sumažinti iki 490,95 Eur (keturių šimtų devyniasdešimties Eur 95 ct).

Kitą Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. liepos 14 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Inter corpora“ priteisti 208,91 Eur (du šimtus aštuonis Eur 91 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovei IMPEXAS GmbH.