Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2018-07-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1-903-927/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2018-07-13Vilniaus regiono apylinkės teismas
  2. KasacijaNutartis · 2019-04-30Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-07-13
Bylos Nr.
1-903-927/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-60211-2017-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jolanta Bagdonienė
Kaltinamasis
J. C.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-903-927/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-60211-2017-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4; 1.1.6.6; 1.1.7.2.2; 2.3.4.3; 2.3.6.4.6.
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. liepos 13 d.Vilnius
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Jolanta Bagdonienė,sekretoriaujant Ugnei Rėkutei,dalyvaujant: prokurorui Vytautui Jancevičiui,kaltinamajam J. C., gynėjui advokatui A. V.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

J. C. (J. C.), a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Vilniaus m., Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) administracine tvarka baustas, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. C. vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, nes vairavo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatyta daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, o būtent jis:

2017 m. lapkričio 17 d. apie 23.23 val. Vilniaus (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties pastatu Nr. 153, pažeisdamas Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (2014-10-03 nutarimo Nr. 1086 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „VW Passat CC“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatyta 2,3 promilės etilo alkoholio,

t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 7 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis J. C. kaltu padaręs šią nusikalstamą veiką prisipažino visiškai, patvirtino parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 35) ir teisme paaiškino, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, būdamas neblaivus, vairavo automobilį. Įvykio dieną dalyvavo draugo vestuvėse, ten vartojo alkoholį. Palaukė, kol alkoholio poveikis praeis ir sėdo prie vairo. Norėjo važiuoti namo, nes gyvena netoliese. Bevažiuodamas pasijautė blogai, nuvažiavo nuo kelio. Pasijautė blogai dėl neblaivumo. Automobilyje užmigo. Jį pažadino policija. Prisipažino, kad vairavo neblaivus, buvo nuvežtas į nuovadą, namo grįžo su taksi. Automobilis registruotas jo vardu, tačiau automobiliu naudojasi ir jo mama, kuri turi sveikatos problemų, turi vykti pas medikus. Prašo jo atžvilgiu taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti jį nuo atsakomybės pagal laidavimą. Laiduotoja sutinka būti jo motina. Jis pasitiki mama, gerbia ją. Žino, kad po šio įvykio jis net negaus vairuoti automobilio. Gyvena kartu su tėvais, mama jam autoritetas. Po įvykio jie rimtai pasikalbėjo, jis pasižadėjo taip nesielgti. Mama serga astma, todėl jai automobilis reikalingas važiuoti į gydymo įstaigas. Praeityje baustas už vairavimą esant neblaiviu, tačiau tada nesuprato, ką daro, šiuo atveju suvokė, kad elgiasi negerai. Prašo nekonfiskuoti automobilio, nes jis reikalingas motinai. Tėvas vairuoja ir turi kitą automobilį, tačiau dažnai yra išvykęs darbo reikalais (b. l. 134-135).

Byla išnagrinėta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka.

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltė įrodyta šiais įrodymais ir duomenimis:

-liudytojos J. C. parodymais teisme, kad apie įvykį sužinojo iš sūnaus. Jis paskambino kitą dieną ir viską papasakojo. Automobilis faktiškai priklauso jai, tik registruotas sūnaus vardu. Prašo taikyti sūnaus atžvilgiu BK 40 straipsnio nuostatas ir ją paskirti laiduotoja. Pati vairuoja automobilį, turi 20 metų vairuotojo stažą. Sūnumi rūpinasi ir pažada jam daryti tik teigiamą poveikį. Jų šeima yra darni. Gyvena visi kartu. Žino, kad jis praeityje buvo baustas už girto vairavimą, tačiau tai buvo seniai – 2013 m., ir nemano, kad toks jo elgesys yra sistema. Ji pati nėra nei teista, nei bausta. Yra pensininkė. Po įvykio labai rimtai su sūnumi klabėjosi ir jis jai pažadėjo elgtis dorai (b. l. 136-137);

-liudytojo T. S. pranešimo apie įvykį informacija (b. l. 4) ir parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kad 2017 m. lapkričio 17 d. apie 22 val. jis grįžo namo. Gyvena (duomenys neskelbtini). Apie 23.11 val. jam paskambino uošvienė D. T., gyvenanti kitoje to paties namo pusėje ir pasakė, jog keliuke į kaimynų sklypą atvažiavo kažkoks automobilis, žibintais stovėdamas švietė jai tiesiai į miegamojo langą, esantį antrame aukšte, paskui bandė apsisukinėti, tačiau tikriausiai užklimpo ir dabar išjungė šviesas. Jis nuėjo pasižiūrėti. Žibintuvėliu pašvietęs pro šoninį kairį langą į saloną, pamatė, jog vairuotojo vietoje sėdintis žmogus yra nuleidęs galvą, užsigulęs ant vairo. Žmogus tuo metu, kai jam pašvietė žibintuvėliu, pamosikavo rankomis, tačiau galvos nepakėlė. Tada jis, iš kūno judesių įtaręs, jog vairuotojas yra tiesiog girtas 23.23 val. paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir pranešė apie situaciją. Policijos pareigūnai atvažiavo maždaug po 15 minučių, jis jiems parodė, kur privažiuoti prie automobilio VW Passat, o pats nuėjo namo (b. l. 13);

-liudytojo O. J. (O. J.) tarnybiniu pranešimu (b. l. 5) ir parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kad 2017 m. lapkričio 18 d. apie 00.01 val. patruliuodamas su kolega gavo pranešimą, kad Vilniaus rajone, (duomenys neskelbtini) gatvėje prie pranešėjo namo stovi automobilis ,,VW Passat CC“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame miega neblaivus vairuotojas. Atvykus į įvykio vietą, į juos kreipėsi pilietis T. S., kuris parodė automobilį. Vairuotojas buvo patikrintas. Nustatė, kad tai J. C.. Nuo vairuotojo sklido stiprus alkoholio kvapas, o patikrinus jo blaivumą, buvo nustatytas 2.08 promilių girtumas. Asmuo neneigė fakto, kad vairavo automobilį neblaivus, sakė, kad norėjo grįžti namo iš sodybos, kur šventė ir vartojo alkoholinius gėrimus, o toje vietoje sustojo, nes norėjo miego. J. C. buvo pristatytas į Vilniaus PLC kraujo tyrimams priduoti (b. l. 16);

-alkoholio matuoklio duomenimis ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada T-A 11880/2017 (01), kuriuose užfiksuota, kad kaltinamojo iškvėptame ore 2017 m. lapkričio 18 d. 00.01 val. nustatyta 2,08 promilės alkoholio, o kraujyje 00.45 val. – 2.30 promilės etilo alkoholio (b. l. 7, 10);

-savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo, jų apžiūros protokolais, kuriais užfiksuota, kad kaltinamasis pateikė videoregistratoriaus įrašą įvykio metu, kuris patvirtina, kad kaltinamasis prie vairo užmigo (b. l. 21-25);

-UAB „Emprekis“ duomenimis, kurie patvirtina, kad automobilio ,,VW Passat CC“, 2008-2011 metų gamybos, vidutinė kaina su PVM yra 12770 Eurų (b. l. 53);

-VĮ „Regitra“ duomenimis, kuri patvirtina, kad automobilis „VW Passat CC“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), registruotas J. C. vardu (b. l. 54).

Vertindamas kaltinimo pagrįstumą, atsižvelgęs į byloje esančius teisminio nagrinėjimo metu ištirtus įrodymus bei nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad nuosekli įrodymų visuma patvirtina, jog kaltinamasis pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jo kraujyje rasta daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, todėl jo nusikalstami veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 7 dalį.

Dėl BK 40 straipsnio taikymo

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Pagal BK 40 straipsnio 2 dalį asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tam, kad asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta visų BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visuma.

Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą dėl laiduotojo tinkamumo, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.

Esant tokiam įstatyminiam reglamentavimui, tik visų BK 40 straipsnyje išdėstytų būtinų sąlygų egzistavimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tačiau, net ir esant visoms nurodytoms formalioms sąlygoms, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės.

BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatyta sąlyga – pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų, yra vertinamojo pobūdžio. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad teismo išvada šiuo klausimu turi būti paremta objektyviais faktais, kurių buvimas ar nebuvimas padeda į tai atsakyti. Tai gali būti faktai, liudijantys asmens nusikalstamo elgesio atsitiktinumą, ar priešingai – polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat aplinkybės, apibūdinančios veikos pobūdį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje. Jeigu, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, kyla pagrįstų abejonių, ar asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų, ar jis nėra linkęs nusikalsti, tai paprastai reiškia, kad nėra vienos iš sąlygų, leidžiančių teismui daryti atitinkamas išvadas, vadinasi, ir taikyti BK40 straipsnio nuostatas. Sprendžiant šį klausimą neturi likti neaiškumų ar abejonių dėl to, ar iš tiesų visos aplinkybės yra tokios aiškios, kad galima būtų daryti išvadą, jog yra pagrindas atleisti nusikalstamą veiką padariusį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės.

Šiuo atveju bylos duomenys patvirtina, kad J. C. nors ir nusikalto pirmą kartą, tačiau praeityje buvo baustas už vairavimą esant neblaiviam: 2013 m. rugpjūčio 9 d. (b. l. 61-63). Ir nors nagrinėjamo įvykio metu nuobauda nebegaliojo, toks kaltinamojo elgesys praeityje patvirtina, kad pastarasis nepadarė tinkamų išvadų dėl padaryto administracinio pažeidimo, o skirta nuobauda nebuvo efektyvi ir nepasiekė savo tikslų bei neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį kaip asmenį, nes jis vėl vairavo neblaivus. Ta aplinkybė, kad kaltinamasis buvo sulaikytas policijos pareigūnų ne vairuojantis, o jau užmigęs prie vairuoto automobilio vairo, nekaip nepaneigia nusikalstamos veikos pavojingumo.

Taip pat šios aplinkybės leidžia teismui abejoti J. C., kaip laiduotojos, tinkamumu, atsižvelgdamas į tai, kad nors kartu gyvena su sūnumi, tačiau realios įtakos jam, kaip asmeniui, ji negalėjo padaryti nei praeityje, nei, teismo nuomone, negalės daryti ateityje. Nors kaltinamąjį ir jo motiną sieja artimi ryšiai, jie kartu gyvena, tai nesudaro pagrindo teigti, kad laiduotoja savo sūnui gali daryti kokią nors realią teigiamą įtaką, nes kaltinamasis gyvendamas ir bendraudamas su mama, elgėsi priešingai teisei - būdamas nubaustas už vairavimą esant neblaiviu, nepakeitė savo elgesio ir nuo nusikalstamos veikos padarymo tai jo nesulaikė.

Pagal BK 40 straipsnio 3 dalį laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą dėl laiduotojo tinkamumo, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Vadinasi, kad pagal BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatas laiduotoju gali būti tik vertas teismo pasitikėjimo asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi. Pažymėtina, kad teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikytini pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010, 2K- 160/2010).

Šiuo konkrečiu atveju administracinio baustumo buvimas teismo vertintinas BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkto aspektu, t. y. sprendžiant, ar asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Vadinasi, nesant visų BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų, prašymas dėl laidavimo negali būti tenkinamas.

Dėl skirtinos bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o ją sunkinančių aplinkybių nėra.

Skiriant bausmę atsižvelgta į nusikaltimo padarymo aplinkybes, pobūdį ir pavojingumo laipsnį, į jo pasekmes, nustatyto neblaivumo sunkumą (2,3 promilės alkoholio), į kaltinamojo asmenybę ir šeimyninę padėtį (dirba, nevedęs), į tai, kad neteistas, tačiau baustas administracine tvarka už greičio viršijimą (b. l. 61-63), ir nors nuobauda už vairavimą esant neblaiviu tiriamo įvykio metu nebegaliojo, tai jį charakterizuoja kaip asmenį, linkusį pažeisti KET. Todėl esant vienai jo atsakomybę lengvinančiai ir nesant sunkinančių aplinkybių, jam skirtina mažesnė nei vidutinė sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatyta bausmė – bauda, kuri mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Valstybinis kaltintojas prašė taikyti kaltinamojo atžvilgiu BK 72 straipsnio 1, 3 dalių nuostatas ir konfiskuoti įvykio metu vairuotą automobilį bei teisę vairuoti transporto priemones uždrausti naudotis maksimalų įstatyme numatytą laiką. Kaltinamasis ir jo gynėjas prašė nekonfiskuoti automobilio, o terminą uždrausti naudotis specialia teise mažinti iki 1 ar 2 metų.

Teismas pažymi, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. kriminalizavus atsakomybę už vairavimą esant neblaiviam, kai kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 straipsnio 7 dalis), buvo siekiama padidinti saugumą kelyje ir užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme. Todėl atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį, į tai, kad kaltinamasis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jo kraujyje buvo nustatytas 2,3 promilių girtumas bei siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones. Nors kaltinamasis kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu, savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailisi, teisiamas pirmą kartą, tačiau praeityje buvo baustas už šiurkštų KET pažeidimą (vairavimą esant neblaiviam), todėl terminas, uždraudžiantis naudotis specialia teise nustatytinas maksimalus, o būtent - treji metai.

Kaltinamasis prašė nekonfiskuoti automobilio ir prašymą motyvavo tuo, kad jis priklauso motinai, tik registruotas jo vardu.

Tačiau pažymėtina, kad BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, turinčios padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, šio straipsnio trečiojoje dalyje yra nurodytos baudžiamojo poveikio priemonių rūšys, tarp jų ir – turto konfiskavimas, kurios gali būti skiriamos kartu su bausme. Tuo tarpu, tik kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę. Tokios aplinkybės nagrinėjant bylą nebuvo nustatytos.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad teismų praktikoje jau yra suformuluotos pagrindinės teisinės taisyklės tais atvejais, kada sprendžiama dėl asmens, nuteisto pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, transporto priemonės konfiskavimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-34-699/2018, 2K-51-699/2018 ir 2K-392-699/2017, 2K-80-511/2018).

LAT yra pasisakęs, kad: 1) BK 72 straipsnio 1–2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Automobilis yra BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytos tyčinės nusikalstamos veikos padarymo priemonė; 2) asmens nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi. Pagal BK 67 straipsnį, baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį ir nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis); remiantis BK 72 straipsniu, tokiu atveju teismas privalomai skiria įstatyme nurodyto turto konfiskavimą. Išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. Kartu LAT savo nutartyse yra pažymėjęs, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas).

Nagrinėjamoje byloje kaltinamasis vairavo jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „VW Passat CC“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 54), būdamas neblaivus, kai jo kraujyje nustatyta 2,3 prom. etilo alkoholio koncentracija, t. y. būdamas vidutiniškai apsvaigęs (sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymo Nr. V-505 „Dėl medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo ir bendros asmens būklės įvertinimo metodikų patvirtinimo“ (2017 m. lapkričio 20 d. redakcija Nr. V-1312) 10.4.2 punktas). Bylos duomenys rodo, kad kaltinamasis praeityje yra baustas už šiurkščius KET pažeidimus, tame tarpe - ir susijusius su vairavimu esant neblaiviam, viena nuobauda, už greičio viršijimą 45 km/h nagrinėjamo įvykio metu galiojo (b. l. 61-63), pirmiau skirtos nuobaudos buvo neefektyvios, nes jis ir vėl pažeidė KET 14 punktą bei vairavo automobilį būdamas neblaivus. Todėl darytina išvada, kad jam paskiriant dvi tarpusavyje logiškai tiesiogiai susijusias ir suderinamas baudžiamojo poveikio priemones, kaip numato ir BK 67 straipsnio 6 dalis, – teisės vairuoti transporto priemonę atėmimą trejiems metams ir įvykio metu vairuoto automobilio konfiskavimą, nebus pažeisti proporcingumo ir teisingumo principai, bei kad tai neprieštarauja ir suformuotai teismų praktikai. Nėra pagrindo teigti, kad dviejų baudžiamojo poveikio priemonių taikymas akivaizdžiai tarpusavyje nesuderinamas ir netikslingas. Pabrėžtina ir tai, kad BK 281 straipsnio pakeitimais įstatymo leidėjas siekė didinti eismo saugumą, užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems KET pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir kalto asmens nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio nusikalstamą veiką, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu nusikaltimu.

Daiktinis įrodymas – videoregistratoriaus atmintinė kortelė, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintina kaltinamajam (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 273 straipsnio 1 dalimi, 291 straipsnio 1 dalimi, 254 straipsnio 5 dalimi, 303 straipsnio 4 dalimi,

nusprendžia:

J. C. (J. C.) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 7 dalyje ir paskirti 75 MGL, t. y. 3750 (trijų tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimties) eurų, dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti 1/3 dalimi, t. y. iki 50 MGL - 2500 (dviejų tūkstančių penkių šimtų) eurų dydžio baudos.

Bauda turi būti sumokėta į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (AB banke ,,Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitos Nr. LT247300010112394300, kodas 73000, įmokos kodas 6801) per 20 (dvidešimt) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 3 dalimi, konfiskuoti kaltinamojo J. C. automobilį „VW Passat CC“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Vadovaujantis BK 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 3 dalimi ir 68 straipsniu, skirti J. C. baudžiamojo poveikio priemonę - draudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejus) metus.

2017 m. lapkričio 20 d. nutarimu taikytą (2018 m. gegužės 18 d. teismo nutartimi terminas pratęstas) laikiną nuosavybės teisės apribojimą į automobilį „VW Passat CC“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo dienos.

Kardomąją priemonę - dokumentų paėmimą - panaikinti, o dokumentą - vairuotojo pažymėjimą Nr. R1090929, perduoti teisę Lietuvos Respublikoje vairuoti transporto priemones suteikiančiai institucijai - VĮ ,,Regitra‘‘.

Daiktinį įrodymą – videoregistratoriaus atmintinę kortelę, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti kaltinamajam J. C..

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėja Jolanta Bagdonienė