Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

3. Apeliaciniu skundu nuteistasis Š. N. (toliau – nuteistasis arba apeliantas) prašė pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 25 d. nuosprendžio dalį, kurioje jis pripažintas kaltu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, – jo veiką perkvalifikuoti į BK 259 straipsnio 1 dalį ir 265 straipsnį bei paskirti jam su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.

3.1. Skunde nurodė, jog skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis priimtas pažeidžiant baudžiamojo proceso kodekso 305 straipsnio 1 dalie nuostatas. Pripažindamas jį (nuteistąjį) kaltu pagal veikas, numatytas BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje, teismas išskirtinę reikšmę suteikė vienintelei aplinkybei, kurios pagrindu, nuteistojo manymu, padarė klaidingą išvadą dėl jo (nuteistojo) subjektyvių požymių buvimo, pasikėsinus disponuoti labai dideliu kiekių narkotinių medžiagų – kanapių.

3.2. Toliau nuteistasis apeliaciniame skunde pateikia skundžiamo nuosprendžio vertinimą ir nurodo, jog šio nuosprendžio dalyje: „Teismo motyvai ir išvados dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 262 straipsnyje ir 22 straipsnio 1 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje, padarymo“ 45 lapo 3 pastraipoje yra nurodoma, jog <...> Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis teigė, kad jis 2019 metų vasaros pabaigoje arba rudens pradžioje pasodino apie 400 kanapių sėklų. Kelis žuvusius augalus džiovino savo vartojimo reikmėms, nes kariais parūko kanapes kaip nuskausminamųjų priemonę. <...>To paties lapo 4 pastraipoje yra dėstoma: <...> Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoti duomenys patvirtina, kad patalpose...buvo rasti ir paimti 3X0 augalų stiebų, džiovintų kanapių žiedai, augalinės kilmės stiebeliai, ir žiedai...trys stikliniai indai su augalų žiedais, polietileninis maišas su augalų kotais, plastikinis kibiras su augalų lapais, augalinės kilmės stiebeliai su žiedais, augalinės kilmės lapai žiedais, taip pat patalpoje buvo rasti ir 95 vazonai su nukirptais žiedais. Aptarti duomenys akivaizdžiai patvirtina, kad dalis patalpose buvusių augalų buvo nukirpta iki apžiūros atlikimo, šie augalai buvo apdorojami, t. y. sandėliuojami, džiovinami, smulkinami. <....>. 47 lapo 2 pastraipoje yra sakoma, kad <...> Iš kaltinamojo parodymų, duotų teisiamajame posėdyje, matyti, kad jis aiškino, jog kanapes augino, nes iš jų ketino gaminti kanapių aliejų. Dėl klaidų, kurios buvo padarytos auginant kanapes, dalis augalų žuvo. Šiuos žuvusius augalus jis nusprendė išsidžiovinti. Jam buvo reikalingi tik kanapių žiedai, visas kitas augalų dalis jis vertino kaip šiukšles, kurias būtų sunaikinęs... Maišuose rastų augalų dalių neišmetė, tačiau ketino jas sunaikinti, kai pasibaigs kitų augalų auginimo ciklas ir susikaups daugiau augalinės medžiagos. <...> To paties lapo 3 pastraipoje teismas konstatuoja, <...> kad baudžiamojoje byloje užfiksuoti duomenys leidžia daryti išvadą, jog iš tikrųjų Š. N. ketino neteisėtai gaminti narkotines medžiagas, buvo pradėjęs jas gaminti, dalį pagamino, o parodymai, kad jam buvo reikalingi tik kanapių žiedai, kitos įvykio vietoje rastos augalų dalys buvo vertinamos kaip šiukšlės, kurias jis ketino sunaikinti, nepasitvirtino. <...>, tokią išvadą teismas daro remdamasis byloje esančiomis specialistų išvadomis, kuriose buvo nustatyta, kaip dėstoma nuosprendyje 47 lapo 4 pastraipoje: <...> Iš specialisto išvados Nr. 140-IS1-1186(8.1) matyti, kad visos tyrimui pateiktos medžiagos, kurios buvo paimtos įvykio vietoje, yra narkotinė medžiaga - kanapės (antžeminės dalys), skyrėsi tik šių medžiagų masė ir veikliosios medžiagos koncentracija. Kaip jau minėta anksčiau, teismų praktikoje yra pripažįstama, kad nupjauti kanapių augalai (antžeminės dalys) Lietuvos Respublikos teisės aktų priskiriami narkotinėms medžiagoms ir atitinka neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis dalyko požymius. Iš specialisto išvados matyti, kad medžiagų, rastų ir paimtų patalpoje Nr. 2 sudarė augalų stiebeliai su žiedais, delta-9 tetrahidrokanabinolio kiekis joje buvo 22,8 %. Medžiagų buvusių plastikiniame inde, rastų ir paimtų patalpoje Nr. 9, sudarė augalo stiebeliai su žiedais, delta-9-t delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekis joje buvo 18,2 %. Medžiagų, ratų ir paimtų patalpoje Nr. 9 (augalai kabojo ant pakabų), sudarė augalo stiebeliai su žiedais, delta-9-t delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekis joje buvo 19,2 %. Šiuo atveju yra visiškai akivaizdu, kad aptartuose trijuose medžiagose (jas sudarė augalo stiebeliai su žiedais) buvusi veikliosios medžiagos koncentracija ženkliai nesiskyrė nuo stikliniuose induose, kuriuose buvo tik augalo žiedai, buvusioje medžiagoje nustatytos veikliosios medžiagos koncentracijos, t. y. 23,6 %. Taigi yra visiškai akivaizdu, kad aptartos medžiagos pagal savo savybes iš esmės buvo identiškos. Faktų, kurie leistų manyti, kad visos medžiagos ar dalis šių medžiagų, kurias sudarė augalo stiebai su žiedais, buvo vertinamos kaip šiukšlės, nereikalingos atliekos, nėra nustatyta. Nuteistojo manymu, tokios teismo išvados galėtų būti vertinamos kaip teisingos tik tuo atveju, jeigu jam (Š. N.) būtų buvusios žinomos specialisto išvados iki jų padarymo, tačiau, anot apelianto, jis vadovavosi kitais kriterijais – bendru žinojimu, kad didžiausia veikliosios medžiagos koncentracija yra pumpuruose, o įprastai stiebai nėra tinkama vartojimui medžiaga, todėl augalų atskirų dalių sudėjimas logiškai negali būti grindžiamas argumentu apie veikliosios medžiagos koncentracijos procentinės išraiškos panašumus, o todėl, pasak nuteistojo, ir negalėjo turėti jokios įtakos jo veiksmams su augalų dalių sudėjimu į skirtingas vietas.

3.3. Apeliaciniame skunde nuteistasis taip pat nurodė, jog skundžiamo nuosprendžio 47 lapo paskutinėje pastraipoje pažymėta,: „<...> Konstatuotina, kad medžiagos, rastos ir paimtos patalpoje Nr. 9, kurios buvo plastikiniame kibire (šis kibiras buvo įdėtas į maišų) bei polietileniniame maiše, skiriasi nuo anksčiau aptartų medžiagų tiek savo struktūra (šių medžiagų sudarė augalo lapai, kotai ir žiedynai), tiek veikliosios medžiagos koncentracija (vienu atveju koncentracija buvo 9,6 %, o kitu 9,9 %), tačiau ir šiuo atveju taip pat nėra nustatyta objektyvių faktų, kurie leistų daryti išvadų, jog ši medžiaga būtų vertinama kaip šiukšlės, atliekos, kurias būtų perspektyvoje ruošiamasi sunaikinti. Pastebėtina, ir tai, kad medžiagų, kurias ruošiamasi išmesti, nėra jokio tikslo dėti į plastikinį kibirų, o šį į maišų. Aplinkybė, kad dalis narkotinės medžiagos buvo sudėta į maišus, įvertinus tai, kad šios medžiagos savybės iš esmės niekuo nesiskyrė nuo kibire, įdėtame į maišus, laikytos medžiagos, nėra pagrindas tvirtinti, jog ši medžiaga skirta išmetimui. Teismo vertinimu, šiuo atveju narkotinių medžiagų, kuriuose skyrėsi veikliosios medžiagos koncentracija, skirtingas laikymo sąlygas lėmė ne tai, kad dalis medžiagų, rastų maiše bei kibire, buvo vertinama kaip šiukšlės bei atliekos, o siekis jas surūšiuoti pagal savybes, paruošimo stadijų ar kitus kriterijus. <...>“. Su tokiu teismo vertinimu nuteistasis nesutiko ir pažymėjo, jog jo (nuteistojo) pasirinkti daiktai: šiukšlių maišas ir kibiras, kuriuose buvo rastos ir paimtos kanapių augalų dalys, pagal savo tiesioginę paskirtį yra naudotini būtent tuo tikslu – sudėti šiukšles. Nurodo, jog ant polietileninių maišų pakuotės yra užrašai „šiukšlių maišai“, todėl, nuteistojo teigimu, galimos įvairios prielaidos ir interpretacijos dėl tokių daiktų teorinio panaudojimo, tačiau įrodymų tyrimo metu apžiūrint daiktinius įrodymus – fotolentelę su kibiru, jame matoma ir kitų daiktų (šiukšlių), taip pat matoma daug kanapių augalų dalių išmėtytų ant grindų patalpose. Situacija, kai šiukšlės sudėtos į tam tikslui skirtas priemones, o likusi dalis netvarkingai mėtosi patalpose, nuteistojo manymu, turi būti vertinama kitaip negu šiukšlių sudėjimas, ir reikalauja svaresnio pagrindimo, negu veikliosios medžiagos koncentracija, kuri net teoriškai negalėjo būti žinoma kaltinamajam.

3.4. Nuteistojo teigimu, taip pat yra svarbi teismo išvada (Nuosprendžio 48 lapas 2 pastraipa): „<...> Pastebėtina. kad pats Š. N. vartojo (rastų jo gyvenamoje vietoje), kurioje veikliosios medžiagos koncentracija buvo 14,3 %, t. y. buvo mažesnė nei keturiuose iš šešių tirtų objektų (medžiagų), dėl kurių buvo pateikta specialisto išvada Nr. 140-IS1-1186(8.1). Kaltinamojo vartotojoje medžiagoje buvusios veikliosios medžiagos koncentracija yra artimesnė plastikiniame kibire ir maiše rastoje medžiagoje buvusioms veikliosios medžiagos koncentracijoms, o artimiausia plastikiniame inde buvusioje medžiagoje nustatytai veikliosios medžiagos koncentracijai. Taigi ir vartojimui skirtos medžiagos savybės ženkliai savo savybėmis nesiskyrė nuo medžiagų, rastų įvykio vietos apžiūros metu. Nurodyti faktai, juos vertinant su jau aptartais duomenimis, taip pat leidžia daryti išvadų, kad iš tikrųjų kaltinamasis ketino disponuoti ne tik kanapių žiedais, bet ir kitomis šių augalų antžeminėmis dalimis.“ Nuteistojo vertinimu, aukščiau paminėta teismo aplinkybė, jog kaltinamojo vartotoje medžiagoje buvusios veikliosios medžiagos koncentracija yra artimesnė plastikiniame kibire ir maiše rastoje medžiagoje buvusioms veikliosios medžiagos koncentracijoms, yra paaiškinama tuo, kad pas kaltinamąjį namie rasta medžiaga buvo anksčiau nuskinta, o kadangi augalas buvo per anksti žuvęs, todėl visai logiška yra tai, kad jo veikliosios medžiagos koncentracija yra mažesnė už ilgiau augusių augalų, todėl, pasak nuteistojo, teismo išvada „<...> Taigi ir vartojimui skirtos medžiagos savybės ženkliai savo savybėmis nesiskyrė nuo medžiagų, rastų įvykio vietos apžiūros metu. <...>“ yra grindžiama specialisto išvada, bet ne jo (nuteistojo) žinojimu, todėl konkrečiu atveju nepagrįsta. Nuteistojo teigimu, sutapatinus, jo manymu, logiškai nepagrįstą tvirtinimą, jo (nuteistojo) žinias apie augalų veikliosios medžiagos koncentraciją su specialisto išvadomis, teismo išvada: „<...> Nurodyti faktai, juos vertinant su jau aptartais duomenimis, taip pat leidžia daryti išvadą, kad iš tikrųjų kaltinamasis ketino disponuoti ne tik kanapių žiedais, bet ir kitomis šių augalų antžeminėmis dalimis. <...>“, taip pat negali būti pagrįstai laikoma teisinga.

3.5. Taip pat teigė, jog pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl jo (nuteistojo) tyčios kryptingumo, vertindamas, kad dalis augalų jau buvo nuskinta ir pradėta džiovinti ir t. t., pažymėjo ir tai, jog: „<...> Vertinant faktus, kad kanapių auginimo ir jų apdorojimo vietoje buvo rastas pakankamai didelis įvairių dydžių maišelių kiekis..., vienkartiniai dirželiai, kurie su dalimi maišelių ir pakavimo juosta buvo įsigyja apytiksliai tuo metu, kai pagal informacinėje lentelėje užfiksuotus duomenis turėjo imamas derlius, leidžia daryti išvadų, jog iš tikrųjų šie objektai turėjo būti naudojami narkotinei medžiagai pakuoti bei laikyti. Tuo pačiu teismas konstatuoja, kad kaltinamojo parodymai leidžia daryti išvadų, kad jis maišeliuose nesiruošė laikyti išdžiovintų kanapių žiedų, šie žiedai buvo laikomi stikliniuose induose. Kaltinamojo parodymus dėl kanapių laikymo patvirtina ir faktas, kad dalis paruoštų kanapių žiedų buvo laikoma trijuose stikliniuose induose. Vis tik ši aplinkybė nepaneigia išvados, kad patalpose buvusiuose maišeliuose buvo planuojama laikyti kitas kanapių dalis. Be to, teismo vertinimu, aplinkybę, kad užaugintas ir išdžiovintas kanapes buvo ketinama ir toliau apdoroti, o tuomet sandėliuoti, patvirtina ir faktas, jog džiovinimo patalpose buvo rastas ir smulkintuvas. <...>“ (Nuosprendžio 48 lapas 3 pastraipa). Nuteistojo manymu, teismas, darydamas išvadas dėl kaltinamojo tyčios kryptingumo, pasirinko aplinkybes, kuriomis iš esmės galima patvirtinti, jog jis (nuteistasis) ketino disponuoti ne vien kanapių žiedais, bet ir kitomis šių augalų antžeminėmis dalimis. Gi įvairaus dydžio maišelių radimas įvykio vietoje, o taip pat ir stiklinių indų, kuriuose buvo rasti kanapių žiedai, nuteistojo manymu, tik teoriškai paaiškina tai, jog juose galėjo būti laikomos ir kanapių augalų dalys, tačiau iš to negalima išvesti logiškai pagrįstos išvados, jog kanapių žiedai būtų laikomi tik stiklainiuose, o kitos augalų dalys, būtų supakuotos į maišelius. Nuteistojo vertinimu, tokia teismo išvada nėra patikima dėl to, jog stiklinių indų buvo rasta tik keletas, todėl, pasak nuteistojo, nėra paneigta tikimybė, kad būtent žiedai turėjo būti dedami į maišelius. Nuteistojo įsitikinimu, tokių loginių konstrukcijų modeliavimas, siekiant nustatyti, kokioje taroje, kas galėtų būti laikoma, kai dėl taros universalumo joje gali būti laikoma viskas, yra gana ydingas ir tikrai nėra tinkamas būdas padaryti vienareikšmiškas išvadas, kuriomis gali būti paremtas nuosprendis, kas, be kita ko, pasakytina ir apie paminėtą smulkintuvą, kuris tinkamas smulkinti taip pat ir kanapių žiedus, kadangi vartojimui tinkama medžiaga turi būti susmulkinta.

3.6. Nuteistasis Š. N. apeliaciniame skunde nurodė, jog aukščiau paminėti teismo argumentai (iš esmės dėl tyčios kryptingumo) leido teismui padaryti išvadą: „<.... Įvertinęs visa, kas buvo patarta, teismas neturi pagrindo spręsti, kad su 380 kanapių augalais Š. N. būtų elgęsis kitaip, nei su jau nupjautais, iš kurių buvo pagaminta narkotinė medžiaga. Apibendrinant visa, kas buvo aptarta, konstatuotina, kad Š. N. veiksmai atitinka BK 262 straipsnyje ir 260 straipsnio 3 dalyje numatytų nusikaltimų požymius... Kaltinamasis disponavo 9,458 g narkotinės medžiagos, taip pat jis disponavo kanapių augalų dalimis, iš kurių būtų pagaminta 2165,871 g narkotinės medžiagos, o iš jo augintų kanapių augalų būtų pagaminta dar 36091 g narkotinės medžiagos, todėl Š. N. veiksmai kvalifikuojami kaip pasikėsinimas disponuoti labai dideliu narkotinės medžiagos - antžeminių kanapių dalių kiekiu. <...>“ (Nuosprendžio 49 lapas 2-3 pastraipos). Nuteistojo vertinimu, tokias teismo išvadas sąlygojo objektyvių kaltinamojo veikos požymių įvertinimas, nulėmęs, kad šių išvadų pakanka nustatyti ir subjektyviuosius požymius, kurie apibūdinti kaip kryptinga tyčia: „<.... Įvertinęs visa, kas buvo aptarta, teismas neturi pagrindo spręsti, kad su 380 kanapių augalais Š. N. būtų elgęsis kitaip, nei su jau nupjautais, iš kurių buvo pagaminta narkotinė medžiaga. <...>“. Nuteistojo manymu, dėl tokios teismo išvados teorinio pagrįstumo sunku būtų diskutuoti, tačiau, apibendrinus aukščiau aptartus skundo argumentus dėl teismo išvadų apie jo (nuteistojo) kryptingą tyčią, kurią siejo jau nupjautų augalų ruošimas su ateities elgesiu su išaugusiais augalais, nuteistojo vertinimu, ji turi pagrįstų spragų. Šios spragos, pasak nuteistojo, pasireiškė tuo, jog teismo išvados dėl tyčios disponuoti „<...> kanapių augalų dalimis, iš kurių būtų pagaminta 2165,871 g narkotinės medžiagos <...>“, buvo paremtos iš esmės jo (nuteistojo) žinojimu, kas buvo nustatyta specialistų išvadomis dėl panašios veikliosios medžiagos koncentracijos, tačiau, vertinant tai, kad veikliosios medžiagos koncentracija jam (nuteistajam) nebuvo ir negalėjo būti žinoma, jis negalėjo pasirinkti elgesio modelio vadovaujantis duomenimis, kurie, teismo nuomone, buvo nulėmę jo elgesį. Jo (nuteistojo) elgesį, atrenkant, kurias augalų dalis palikti, o kurias mesti į kibirą ir maišą skirtą šiukšlėms, nulėmė jo žinios apie tai, kad didžiausia veikliosios medžiagos koncentracija yra augalo žieduose, kas ir nulėmė, jog jie buvo atskirti, o likusios augalų dalys buvo ruošiamos utilizavimui, kadangi tiek iš jo (nuteistojo) parodymų, tiek ir objektyviai yra logiška, kad kartu pasodinti augalai maksimalią brandą turi pasiekti vienu metu, todėl „<...> kanapių augalų dalys, iš kurių būtų pagaminta 2165.871 g narkotinės medžiagos <...>“, nuteistojo manymu, turi būti vertinamos kaip per anksti žuvę augalai, nes pats derliaus nuėmimo procesas dar buvo neprasidėjęs. Pasak nuteistojo, teismas nevertino, jog, esant šioms aplinkybėms, jo (nuteistojo) tyčia buvo nukreipta disponuoti ne visu kiekiu, kuris buvo rastas ir paimtas įvykio vietos apžiūros metu, t. y. kanapių augalų dalys, kurios buvo kibire ir kurių masė yra 403 g, kaip analogiškai buvo rasta ir paimta polietileniniame maiše susmulkinta medžiaga, kurios masė 1323, 000 g (specialisto išvada Nr. 140-IS1-1186(8.1)). Nuteistojo teigimu, logiškai vertinant objektyvius duomenis, jog jis (nuteistasis) atrinko tik pumpurus ir juos sudėjo atskirai į stiklinius indus; likusias augalų dalis sumetė į kibirą ir maišą (apie tai, kad minėti daiktai – kibiras ir maišas yra objektyviai skirti šiukšlėms buvo kalbama aukščiau), bet nesudėjo į maišelius, kuriuos teismas įvertino kaip „<...> patalpose buvusiuose maišeliuose buvo planuojama laikyti kitas kanapių dalis.<...>“. Pas jį namuose buvo rasti taip pat tik kanapių pumpurai, todėl, nuteistojo manymu, darytina pagrįsta išvada, kad ši dalis – 2165,871 g narkotinės medžiagos buvo skirta, abstrakčiai suvokiant, kad didžiausia veikliosios medžiagos koncentracija yra pumpuruose, o atrinkti augalų žiedai buvo skirti asmeniniam vartojimui (byloje, pasak nuteistojo, neabejotinai nustatyta, kad jis vartojo kanapes). Tokios aplinkybės, nuteistojo įsitikinimu, leidžia pagrįstai teigti, kad dalis narkotinių medžiagų – kanapių augalų dalys, kurios buvo kibire ir kurių masė yra 403 g, kaip analogiškai ir rasta bei paimta polietileniniame maiše susmulkinta medžiaga, kurios masė 1323,000 g, turi būti vertinamos, kaip šiukšlės ir jomis jis (nuteistasis) neturėjo tikslo disponuoti, kadangi buvo paruošęs jas sunaikinti/išmesti.

3.7. Toks aukščiau aptartų aplinkybių loginis vertinimas, nuteistojo manymu, leidžia pagrįstai abejoti ir kita teismo išvada, jog kaltinamojo veiksmai pagrįstai ir logiškai buvo susieti jo tyčios kryptingumo ir vieningumo: „<...> Kaltinamasis disponavo 9,458 g narkotinės medžiagos, taip pat jis disponavo kanapių augalų dalimis, iš kurių būtų pagaminta 2165,871 g narkotinės medžiagos, o iš jo augintų kanapių augalų būtų pagaminta dar 36091 g narkotinės medžiagos, todėl Š. N. veiksmai kvalifikuojami kaip pasikėsinimas disponuoti labai dideliu narkotinės medžiagos - antžeminių kanapių dalių kiekiu. <...>“. Anot nuteistojo, tokia išvada pagrindžiama ir paaiškinama dar keliomis aplinkybėmis, o būtent, kad jam (nuteistajam) elgiantis tokiu būdu, atskiriant ir savo dispozicijoje paliekant tik augalų žiedus, o likusias augalų dalis išmetant, lieka visiškai neaišku, kokiu narkotinių medžiagų kiekiu buvo pasikėsinta disponuoti, todėl neaišku, pagal kokį baudžiamojo kodekso straipsnį ar jo dalį reikėjo kvalifikuoti jo (nuteistojo) veiksmus. Nuteistojo teigimu, jam yra aišku, kad tokia išvada formaliai gali būti vertintina kaip nepagrįsta, atsižvelgiant, jog narkotinėmis medžiagomis yra laikoma kanapės ir jų dalys, kurios nėra pluoštinės kanapės, o pagal teismų praktiką tokia nuomonė ir panaši argumentacija dar labiau išplėtota, tačiau šiame kontekste, nuteistojo vertinimu, teismas ėjo tuo keliu (buvo įrodinėjamas kaltinamojo tyčios kryptingumas), kas, anot nuteistojo, pasitelktus argumentus leidžia laikyti pagrįstais, dar ir dėl to, jog jo (nuteistojo) veika de facto turėjo kitos nusikalstamos veikos, numatytos BK 265 straipsnyje, požymius. Kadangi, nuteistojo teigimu, teismų praktika šiuo klausimu dėl veikų atribojimo, situacijoje, kai yra požymių tiek neteisėto disponavimo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis (BK 259 ir 260 straipsniai), tiek neteisėto aguonų ir kanapių auginimo (BK 265 straipsnis), korektiškai tariant, yra nevienareikšmė, todėl, anot nuteistojo, dominuoja pakankamai plona riba su pakankamai sudėtingais veikų atribojimo kriterijais, vienas iš kurių – kaltininko veikos subjektyvieji požymiai. Tokia suformuota teisinė padėtis, nuteistojo manymu, vertintina, kaip stokojanti teisinio tikrumo, kas akivaizdu ir konkrečiu atveju, kai byla pirmoje instancijoje iš pradžių buvo nagrinėjama apylinkės teisme pagal nusikalstamų veikų sutaptį (tame tarpe pagal BK 260 straipsnio 2 dalį ir 265 straipsnį). Kadangi šiame kontekste, pasak nuteistojo, turi būti akcentuojama ir įrodinėjama jo (nuteistojo) veikos subjektyvių požymių visuma dėl pasikėsinimo disponuoti labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, siekiant jo veiksmus atriboti nuo neteisėto kanapių auginimo, teismo aukščiau išdėstytais ir aptartais argumentais remiantis, galima pagrįstai daryti ir priešingas išvadas, t. y. nuteistojo manymu negalima pagrįstai teigti, kad jis (nuteistasis) buvo pradėjęs nuiminėti derlių, nes pagrindinė dalis kanapių dar nebuvo pilnai išauginta, jis buvo surinkęs tik žuvusius augalus, iš kurių atrinko tik žiedus (savo asmeniniam vartojimui), o likusias kanapių augalų dalis buvo išmetęs į šiukšlių kibirą ir maišą. Kadangi nėra tiksliai nustatytas, o tik spėjamas (pagal kaltinamojo eksperimentinius planus ir jo teorinę patirtį) laikas, kada būtų nupjauti jau visiškai išauginti kanapių augalai, anot nuteistojo, vienareikšmiškai negalima susieti jo (nuteistojo) veiksmų (surinktų anksčiau žuvusių augalų apdirbimo ir ateityje planuojamų nupjauti kanapių augalų) į vieną visumą laiko prasme, kas, nuteistojo manymu, pagrįstai paneigia, o tiksliau neapibrėžia jo tyčios kryptingumo, tame tarpe ir dėl skirtingų tikslų, kadangi pirmu atveju kanapės bei jų kiekis buvo ruošiamos savo reikmėms (BK 259 straipsnio 1 dalis), o antru atveju nėra aišku, kiek kanapių žūtų, nupjovus visus kanapių augalus, todėl, atsižvelgiant į jo (nuteistojo) elgesį su kanapių dalimis (ne kanapių žiedais), nuteistojo manymu, lieka neaiškumai dėl narkotinių medžiagų kiekio ir jo veikos kvalifikavimo.

4. 2022 m. rugsėjo 6 d. teisme gautas nuteistojo Š. N. raštas, kuriame nurodo, kad atšaukia pateiktą apeliacinį skundą.

5. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apeliantas Š. N. patvirtino, kad atšaukia savo apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 25 d. nuosprendžio, jo gynėjas bei prokuroras tam neprieštaravo.

6. Baudžiamojo proceso įstatymas numato apelianto teisę apeliacinį skundą atšaukti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 316 straipsnio 1 dalis). Prašymai dėl skundų atšaukimo gali būti paduoti iki teismo pranešimo posėdžių salėje apie nuosprendžio ar nutarties paskelbimo laiką ir vietą (BPK 316 straipsnio 3 dalis). Atšaukus apeliacinį skundą, teismas palieka skundą nenagrinėtą ir teismo procesą nutraukia (BPK 316 straipsnio 5 dalis). Iš minėtų normų turinio analizės matyti, kad teismas negali nepriimti prašymo atšaukti apeliacinį skundą, jeigu toks prašymas paduotas iki teismo pranešimo posėdžių salėje apie nuosprendžio ar nutarties paskelbimo laiką ir vietą, taip pat negali jo formaliai atmesti.

7. Apeliantas Š. N. apeliacinį skundą atšaukė laikydamasis BPK reikalavimų, jo prašymas atitinka tokio pobūdžio dokumento formai ir turiniui keliamus reikalavimus, jo valia išreikšta aiškiai, daugiau apeliacinių skundų byloje nėra pateikta, todėl teismas palieka skundą nenagrinėtą ir teismo procesą nutraukia.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 316 straipsnio 3, 5 dalimis,