- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-08-27
- Bylos Nr.
- e2YT-24688-1256/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-10859-2025-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aistė Kričenaitė
- Skolininkas
- D. T.
- Kreditorius
- E100 I
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo skolininko D. T. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė Audronė Adomaitienė, uždaroji akcinė bendrovė „S.“, išieškotojai E100 I. T. sp. zo. o ir uždaroji akcinė bendrovė „E. k. s.“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas skolininkas D. T. (toliau – pareiškėjas (skolininkas) prašo: 1) panaikinti 2025 m. gegužės 26 d. antstolės Audronės Adomaitienės (toliau – antstolė) patvarkymą dėl skolininko prašymo netenkinimo Nr. S-25-36-19343 (toliau – skundžiamas patvarkymas); 2) užskaityti, kad pareiškėjas (skolininkas), kaip laiduotojas, sumokėjo kreditorei 35 955,00 Eur sumą pagal laidavimo sutartį; arba 3) perdavus skundą teismui, įpareigoti antstolę užskaityti 35 955,00 Eur lėšas, kaip pareiškėjo (skolininko) įsipareigojimų užskaitymą.
Pareiškėjas (skolininkas) nurodė, kad antstolė skundžiamu patvarkymu netenkino prašymo dėl lėšų užskaitymo. Suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „S.“ (toliau – ir suinteresuotas asmuo) nuo 2024 m. rugsėjo 4 d. iki 2024 m. spalio 8 d. sumokėjo kreditorei 15 950,00 Eur sumą pagal laidavimo sutartį. Visuose mokėjimo nurodymuose pradinio mokėtojo laukelyje nurodyta, jog UAB „S.“ moka laidavimo sutartines įmokas už pareiškėją (skolininką), nurodytas paso numeris. Bankinių sistemų mokėjimo nurodymuose esantys laukeliai „Pradinis mokėtojo vardas ir pavardė“ bei „Pradinio mokėtojo kodas“ atlieka funkciją, kad mokėtojas galėtų atlikti piniginės prievoles už kitus asmenis, pavyzdžiui, laidavimo atveju, kaip šioje situacijoje. Antstolė skundžiamame patvarkyme klaidingai nurodo, kad visuose mokėjimo nurodymuose atlikti mokėjimai už degalus: 1) 2024 m. rugsėjo 4 d. kreditorei sumokėta 2 700,00 Eur (sumokėta už D. T.; mokėjimo paskirtis – pinigų pervedimas); 2) 2024 m. rugsėjo 10 d. kreditorei sumokėta 750,00 Eur (sumokėta už D. T.; mokėjimo paskirtis – pinigų pervedimas); 3) 2024 m. rugsėjo 17 d. kreditorei sumokėta 6 000,00 Eur (sumokėta už D. T.; mokėjimo paskirtis – pinigų pervedimas); 4) 2024 m. spalio 1 d. kreditorei sumokėta 4 500,00 Eur (sumokėta už D. T.; mokėjimo paskirtis – už degalus); 5) 2024 m. spalio 8 d. kreditorei sumokėta 2 000,00 Eur (sumokėta už D. T.; mokėjimo paskirtis – už degalus). Didžioji dalis mokėjimo nurodymų nėra „už degalus“, o atliekami pinigų pervedimai pagal laiduotojo įsipareigojimą. Tuo pačiu skunde pažymima, kad UAB „S.“ turėjo įsipareigojimų už degalus ir neatsiskaitė. Dėl šios priežasties pateikti du mokėjimo nurodymai už pareiškėją (skolininką) ir nurodoma, kad atsiskaitoma pagal neįvykdytus suinteresuoto asmens įsipareigojimus (šiuo atveju už degalus) ryšyje su laiduotojo įsipareigojimais pagal laidavimo susitarimą. Pareiškėjas (skolininkas) pažymėjo, kad UAB „S.“ veikdama civilinėje apyvartoje su kitais juridiniais ir fiziniais asmenimis kaip savarankiškas ūkio subjektas, neturi galimybės kontroliuoti ar daryti įtaką, kada ir kokia apimtimi kiti juridiniai ir fiziniai asmenys vykdys atsiskaitymus su juo. Be to, pareiškėjas (skolininkas) dar papildomai yra sumokėjęs kreditorei 20 005,00 Eur. Mokėjimus atliko kitas juridinis asmuo UAB „P“, pradinio mokėtojo langelyje nurodant D. T. ir šio asmens kodą. Šiuos mokėjimo nurodymus kreditorė akceptavo. Pareiškėjas (skolininkas) yra sumokėjęs UAB „E. k.s.“ 15 950,00 Eur sumą pagal laidavimo sutartį, t. y. iki civilinės bylos pradėjimo, o šiuo metu, būdamas UAB „S.“ akcininku – iš viso 35 955,00 Eur sumą. Laidavimo susitarimas nėra modifikuojamas, nes mokėjimo nurodymuose aiškiai nurodyta, kad atsiskaito pareiškėjas (skolininkas) pagal savo įsipareigojimus.
Antstolė 2025 m. birželio 19 d. patvarkymu pareiškėjo (skolininko) skundo netenkino ir perdavė jį nagrinėti teismui. Antstolė nurodė, kad skola yra išieškoma solidariai iš suinteresuoto asmens (skolininko) ir suinteresuoto asmens. Pareiškėjo (skolininko) nurodomi mokėjimai atlikti gerokai iki civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) iškėlimo teisme, t. y. prieš beveik keturis mėnesius. Pareiškėjas (skolininkas) neteikė prašymo sumažinti ieškinio sumą ir kad teismas priteistų tik esamą įsiskolinimą. Vertinant įmokų užskaitymo pagrįstumą buvo teikta užklausa išieškotojai, kuri pateikė atsakymą, jog buvo atsiskaitoma už išieškotojos ir jos partnerių parduotus degalus, t. y. vykdomas atsiskaitymas pagal UAB „S.“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras, o ne vykdomos pareiškėjo (skolininko) prievolės pagal laidavimo sutartį.
Šalies argumentai
Išieškotoja UAB „E. k.s“ pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriais su skundu nesutiko ir nurodė, kad pareiškėjas (skolininkas) būdamas vienasmeniu UAB „S.“ valdymo organu, atlikdamas mokėjimus skolininkės UAB „S.“ vardu ir sąskaita, negalėjo vienašališkai pakeisti savo, kaip laiduotojo, solidarios prievolės pobūdžio ar apimties. Visi pareiškėjo (skolininko) nurodyti mokėjimai buvo atlikti iš bendrovės apyvartinių lėšų, gautų vykdant krovinių pervežimo veiklą, o ne iš pareiškėjo (skolininko) asmeninių lėšų.
Atsiliepimas
Išieškotojas E100 I. T.sp. zo. o. ir suinteresuotas asmuo per teismo nustatytą terminą atsiliepimų į skundą nepateikė, teismo procesiniai dokumentai jiems įteikti tinkamai.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalimi, pareiškėjo (skolininko) skundą dėl antstolio veiksmų nutarta nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Pareiškėjas (skolininkas) bei suinteresuoti asmenys apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka vietą ir laiką informuoti 2025 m. rugpjūčio 5 d., specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt paskelbiant pranešimą (CPK 133 straipsnio 3 dalis, 443 straipsnio 5 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
teismas iš byloje esančių ir Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko (toliau – Liteko) duomenų nustatė, kad antstolės Audronės Adomaitienės kontoroje yra vykdomos vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) pagal 2025 m. kovo 20 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) išieškotojų UAB „E. k.s“ ir E100 I. T.sp. z. o. o naudai iš pareiškėjo (skolininko) D. T..
2025 m. gegužės 14 d. antstolės kontoroje gautas pareiškėjo (skolininko) atstovo prašymas užskaityti pareiškėjo (skolininko) atliktus mokėjimus, atliktus nuo 2024 m. rugsėjo 4 d. iki 2024 m. spalio 8 d. už 15 950,00 Eur sumą pagal laidavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)/2022, kaip tinkamai atliktą laiduotojo prievolę. Iš pridėtų mokėjimų nurodymų nustatyta, kad pavedimai atlikti iš UAB „S.“ sąskaitos (elektroninės bylos lapas (toliau – e. b. l.) 70–74, tomas (toliau – t.) 1).
Žemesnės instancijos teismas
Antstolė 2025 m. gegužės 20 d. raštu dėl įmokų užskaitymo (e. b. l. 227, t. 1) paprašė išieškotojas informuoti, ar pareiškėjas (skolininkas) pagal pateiktus vykdomuosius dokumentus yra sumokėjęs 15 950,00 Eur. Tą pačią dieną gautas išieškotojų atstovo raštas (e. b. l. 194–195, t. 1), kuriuo nesutiko užskaityti prašomas lėšas ir prašė pareiškėjo (skolininko) gautą prašymą atmesti, nes 15 950,00 Eur suma atlikta ne iš asmeninių skolininko lėšų, o iš UAB „S.“ apyvartinių lėšų. Be to, šiais atsiskaitymais įmonė apmokėjo PVM sąskaitas faktūras už parduotus degalus.
Antstolė skundžiamu 2025 m. gegužės 26 d. patvarkymu Nr. S-25-36-19343 pareiškėjo (skolininko) prašymo netekino, atsižvelgdama į gautą išieškotojų atstovo raštą ir tai, kad minimos piniginės lėšos užskaitytos kaip dalinė UAB „S.“ prievolių įvykdymo suma.
2025 m. birželio 17 d. antstolės kontoroje gautas pareiškėjo (skolininko) atstovo skundas dėl skundžiamo patvarkymo, kuri antstolė 2025 m. birželio 19 d. patvarkymu netenkino (e. b. l. 60–62, t. 1).
Dėl skundžiamo patvarkymo (ne)teisėtumo.
Vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, vertina, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje, esant konkrečioms aplinkybėms antstolis nepažeidė jo veiklos principus bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.
CPK 510 straipsnyje nustatyta tvarka yra skundžiami antstolių procesiniai veiksmai ir atsisakymas juos atlikti. Tokiu būdu pagal CPK 510 straipsnio 1 dalį skundo objektas gali būti tik antstolio atliekami procesiniai veiksmai arba atsisakymas procesinius veiksmus atlikti. Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, vertina, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje esant konkrečioms aplinkybėms antstolis nepažeidė jo veiklos principus bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Antstoliai, atlikdami savo funkcijas, privalo vadovautis antstolių veiklos teisėtumo, kooperacijos ir demokratiškumo, taip pat civilinio proceso principais. Atliekant išieškojimo veiksmus, privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai. Antstolio veiklos principai svarbūs aiškinant ir taikant vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas, be to, jie yra antstolio veiksmų teisėtumo matas ir tais atvejais, kai įstatyme tiesiogiai neįtvirtinta taisyklė, kaip susiklosčiusioje situacijoje antstolis privalo veikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85-403/2020, 20 punktas).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas (skolininkas) prašo panaikinti skundžiamą patvarkymą, kuriuo antstolė nesutiko užskaityti 15 950,00 Eur sumą pagal laidavimo sutartį kaip tinkamai įvykdytą pareiškėjo (skolininko) prievolę. Pareiškėjas (skolininkas) savo nesutikimą su skundžiamu patvarkymu grindžia šiais esminiais argumentais: 1) bankų sistemos leidžia mokėti už kitą asmenį, nurodant jį „Pradinio mokėtojo“ laukelyje, pateikiant jo vardą, pavardę, mokėtojo kodą, kaip ir buvo taip buvo padaryta šiuo atveju, mokant už laiduotoją; 2) tik dviejuose iš penkių mokėjimų paskirtyje pažymėta „už degalus“, kitose trijose pervedimuose nurodoma „pinigų pervedimas“, t. y. nurodant laidavimo pagrindą; 3) mokėjimai atlikti pagal laidavimo sutartį, o ne už UAB „S.“ skolą – tai matyti iš paskirties ir mokėtojo duomenų; 4) papildomus 20 005,00 Eur už pareiškėją (skolininką) sumokėjo UAB „P“, kuriuos išieškotoja priėmė kaip laidavimo prievolės vykdymą; 5) UAB „S.“ veikdama civilinėje apyvartoje su kitais juridiniais ir fiziniais asmenimis kaip savarankiškas ūkio subjektas, neturi galimybės kontroliuoti ar daryti įtaką, kada ir kokia apimtimi kiti juridiniai ir fiziniai asmenys vykdys atsiskaitomus su juo.
Laidavimas yra asmeninis prievolių įvykdymo užtikrinimo būdas. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.76 straipsnio 1 dalį, laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. CK 6.78 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad negali būti laiduojama už didesnę sumą, negu skolininkas skolingas. Laidavimu užtikrinamas ir papildomų (šalutinių) prievolių, susijusių su pagrindine prievole, įvykdymas (CK 6.78 straipsnio 3 dalis). CK 6.81 straipsnyje, nustatančiame laiduotojo atsakomybę, reglamentuojama, kad, prievolei esant neįvykdytai, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis (1 dalis); laiduotojas atsako tiek pat kaip ir skolininkas (už palūkanų sumokėjimą, nuostolių atlyginimą, netesybų sumokėjimą), jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis (2 dalis); bendrai laidavę asmenys atsako kreditoriui solidariai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis (3 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra laikomasi pozicijos, kad laiduotojo prievolė kreditoriui laiduojant už skolininką yra asmeninio pobūdžio. Tais atvejais, kai laiduotojui tenka atsakyti už skolininko prievoles solidariai su skolininku arba subsidiariai, kai skolininkas nevykdo ar netinkamai vykdo prievolę, vykdymo procese laiduotojo prievolė įgyja daiktinės prievolės pobūdį, nes laiduotojas atsako savo turtu pagal prisiimtą asmeninę prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-508/2007).
Nagrinėjamu atveju, 2022 m. rugpjūčio 26 d. laidavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 83–85, t. 1) numato, kad pareiškėjas (skolininkas) solidariai su UAB „S.“ įsipareigoja atsakyti kreditorėms iki visiško įsipareigojimų, nurodytų laidavimo sutartyje, įvykdymo. Šiuo atveju, pagrindinė skolininkė yra UAB „S.“, o pareiškėjas laidavo. Skolininko kaip laiduotojo, prievolė yra akcesorinė, todėl jos mažinimas galimas tik įrodžius, kad mokėjimai buvo atlikti laiduotojo asmeninėmis lėšomis ir skirti laidavimo prievolei vykdyti bei gavus kreditoriaus sutikimą. Skolininkas atsako savo asmeniniu turtu, t. y. atlikti mokėjimai turi būti iš asmeninių lėšų, kurie būtent skirti laidavimo prievolei.
Teismas atkreipia dėmesį, kad vykdymo procese išieškotinos sumos dydis yra nurodomas teismo sprendime ir teismo išduotame vykdomajame rašte, kuriame teismo sprendimo rezoliucinė dalis perkeliama pažodžiui. Įstatymas nesuteikia antstoliui pačiam spręsti dėl išieškotinos sumos dydžio, tačiau išieškotojui nurodžius, kad dalis sumos yra įvykdyta, išieškomas sumas antstolis gali mažinti. Antstolis privalo vykdyti teismo sprendimą griežtai pagal dokumento turinį. Antstoliui neleidžiama savavališkai keisti sprendimo, sumažinti atsakomybės ar atleisti nuo jos.
Išieškotoja UAB „E. k.s“ pateikė antstolei vykdyti 2025 m. kovo 20 d. vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 17, 18), išduotą Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų, kuriame nurodyta, kad teismas nusprendė iš skolininko (laiduotojo) ir UAB „S.“ solidariai priteisti 23 782,16 Eur skolą, 798,50 Eur bylinėjimosi išlaidas ir 5 procentų dydžio metines palūkanas (tik iš skolininko). Taip pat toje pačioje civilinėje byloje kreditorei E100 I. T.sp. zo. o buvo priteista solidariai iš pareiškėjo ir UAB „S.“12 217,84 Eur skola ir 435,00 Eur bylinėjimosi išlaidos bei 5 procentų dydžio metines palūkanos (tik iš skolininko) Antstolė remdamasis pateiktais vykdomaisiais raštais 2025 m. kovo 27 d. patvarkymais Nr. S-25-36-12351 ir Nr. S-25-36-12352 (e. b. l. 134, 221, t. 1) priėmė vykdomuosius dokumentus vykdyti ir pradėjo skolų išieškojimą iš pareiškėjo (skolininko), t. y. laiduotojo, kaip tai numato įstatymas. Pažymėtina, kad pareiškėjui (skolininkui) pateikus prašymą dėl 15 950,00 Eur užskaitymo kaip tinkamai įvykdytos prievolės ir gavus mokėjimo nurodymų kopijas, antstolė pirmiausiai kreipėsi į išieškotojų atstovą prašydama pateikti paaiškinimą dėl skolininko nurodytų aplinkybių. Suinteresuotų asmenų atstovas pateikė raštą, kuriuo nesutiko užskaityti nurodomos sumos, nes pareiškėjas, būdamas vienasmeniu UAB „S.“ valdymo organu, atlikdamas mokėjimus skolininkės UAB „S.“ vardu ir sąskaita, negalėjo vienašališkai pakeisti savo, kaip laiduotojo, solidarios prievolės pobūdžio ar apimties. Mokėjimai buvo atlikti iš įmonė, kuri su pareiškėjus atsako solidariai, apyvartinių lėšų, gautų vykdant krovinių pervežimo veiklą, o ne iš pareiškėjo asmeninių lėšų. Minėtas aplinkybes pakartotinai išieškotojų atstovas nurodė ir savo atsiliepime į skundą (e. b. l. 13, t. 2).
Teismas iš antstolės pateiktų vykdomųjų bylų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų ir jose esačių pateiktų bankinių pavedimų kopijų ir sąskaitos išrašo nustatė, kad ginčo pavedimai buvo atlikti ne iš skolininko sąskaitos, o jo įmonės UAB „S.“, kuri civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat buvo atsakovė. 15 950,00 Eur suma buvo atlikta iš įmonės apyvartinių lėšų, t. y. lėšos gautos iš bendrovės vykdomos veiklos. 2024 m. rugsėjo 4 d. atliktas mokėjimas už 2 700,00 Eur sumą, tačiau 2024 m. rugsėjo 2 d. UAB „S.“ gavo 12 000,00 Eur iš „I. S. C. “, o 2024 m. rugsėjo 4 d. – 8 215,14 Eur iš „H. W. L.“. 2024 m. rugsėjo 10 d. atliktas mokėjimas už 750,00 Eur sumą, kuris atliktas naudojant bendrovės apyvartines lėšas. Prieš atliekant 2024 m. rugsėjo 17 d. mokėjimą už 6 000,00 Eur sumą, UAB „S.“ 2024 m. rugsėjo 16 d. gavo 12 500,00 Eur iš „N.“. 2024 m. spalio 1 d. atliktas mokėjimas už 4 500,00 Eur sumą, prieš kurį UAB „S.“ gavo 12 500,00 Eur iš „P. B.“, o 2024 m. spalio 1 d. – 19 000,00 Eur iš „E. SRL‘‘. 2024 m. spalio 8 d. mokėjimas už 2 000,00 Eur sumą atliktas iš UAB „S.“ sąskaitos, naudojant bendrovės apyvartines lėšas. (e. b. l. 43–51). Taigi, vykdomoje byloje esantis banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad lėšos buvo gautos iš įmonės vykdomos veiklos, o ne iš pareiškėjo (skolininko) asmeninių lėšų. Pareiškėjas (skolininkas) skunde neįrodinėja aplinkybių bei nepateikė įrodymų dėl 15 950,00 Eur sumos kilmės.
Atsižvelgiant į tai, kas pirmiau nurodyta, teismas sprendžia, kad iš UAB „S.“ sąskaitos pervestos piniginės lėšos UAB „E. k. s.“ nurodžius pradiniu mokėtoju skolininką (laiduotoją) yra pervestos iš UAB „S.“ apyvartinių lėšų, todėl užskaityti 15 950,00 Eur dydžio sumą, ja sumažinant skolininko (laiduotojo) prievolę, nėra pagrindo.
Pareiškėjas (skolininkas)taip pat prašo užskaityti 35 955,00 Eur sumą pagal laidavimo sutartį. Tačiau iš byloje pateiktų vykdomosios bylos duomenų nustatyta, kad antstolė mokėjimo nurodymai laikotarpiu nuo 2025 m. gegužės 23 d. iki 2025 m. birželio 11 d. už 20 005,00 Eur sumą buvo užskaityti kaip tinkamai sumokėta dalis įsiskolinimo. Teismas atkreipia dėmesį, kad šiuose mokėjimuose yra aiškiai nurodyta mokėjimo paskirtis „Už „S.“ D. T., laidavimo raštą (duomenys neskelbtini)“. Kreditorė šiuos mokėjimus priėmė ir užskaitė kaip prievolės įvykdymą pagal laidavimo sutartį, taip de facto pripažindama, kad mokėjimas atliktas už laiduotoją. Pagal CK 6.50 straipsnį, prievolė gali būti įvykdyta trečiojo asmens, jeigu įstatymai ar sutartis to nedraudžia, o CK 6.59 straipsnis nustato, kad kreditorius turi pareigą priimti prievolės įvykdymą, jei jis atliekamas tinkamai, nepriklausomai nuo to, kas moka.
Taip pat teismas nesutinka su pareiškėjo (skolininko) argumentu, kad mokėjimai atlikti pagal laidavimo sutartį, o ne už UAB „S.“ skolą – tai matyti iš paskirties ir mokėtojo duomenų. Vien ta aplinkybė, kad bankinių mokėjimų paskirtyse nurodyti pareiškėjo (skolininko) vardas, pavardė bei paso numeris, savaime nereiškia, kad šie mokėjimai turi būti kvalifikuojami kaip laidavimo prievolės įvykdymas. Pažymėtina, kad mokėjimus atliko juridinis asmuo – laiduotojo įmonė, kuri pati yra solidarioji skolininkė kartu su laiduotoju, todėl tokie mokėjimai objektyviai galėjo būti atlikti vykdant savo kaip įmonės įsipareigojimus. Teismas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjui (skolininkui) turėjo būti žinoma, jog, atliekant mokėjimus pagal laidavimo sutartį, mokėjimo paskirtyje tai turi būti konkrečiai nurodyta, ką patvirtina UAB „P“ atlikti mokėjimai. Tuo tarpu vien mokėjimo nurodymuose esančios nuorodos į pareiškėjo tapatybę ar asmens dokumento numerį laikytinos techninio pobūdžio informacija, nesuteikiančia pakankamo pagrindo šiuos mokėjimus vienareikšmiškai priskirti laidavimo prievolės vykdymui.
Pirmiau nurodytų aplinkybių kontekste teismas pažymi, kad pareiškėjo (skolininko) prašomi užskaityti mokėjimai už laikotarpį nuo 2024 m. rugsėjo 4 d. iki 2024 m. spalio 8 d. buvo atlikti iki civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) iškėlimo, kuris pagal Liteko duomenis įvyko 2025 m. vasario 11 d., todėl galėjo būti vertinamas pareiškėjui (skolininkui) ar suinteresuotam asmeniui teikiant motyvuotus prieštaravimus dėl priimto 2025 m. vasario 24 d. preliminaraus sprendimo byloje. Priimtam preliminariam sprendimui įsiteisėjus ir jo pagrindu esant išduotam vykdomajam raštui, antstolė pagrįstai nevertino ginčo pavedimų kaip mažinančių vykdomajame rašte nurodytas išieškotinas sumas.
Atsižvelgiant į tai, kas pirmiau išdėstyta, teismas konstatuoja, kad antstolė priimdama skundžiamą patvarkymą veikė pagal įstatymus, nepažeidė vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų, todėl tenkinti skundo nėra pagrindo. Antstolės veiksmai vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) yra atlikti pagal jai suteiktus įgalinimus, nepažeidžiant vykdymo proceso normų, yra teisėti ir pagrįsti, todėl pareiškėjo (skolininko) skundas yra atmetamas.
Valstybės patirtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos neviršija minimalios (8,00 Eur) valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl yra nepriteistinos iš pareiškėjo (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymas Nr. 1R-386/1K-411).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 513 straipsniu,
nutaria:
atmesti pareiškėjo D. T. skundą dėl antstolės veiksmų.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos elektroninio dokumento nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.