Kauno apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos teikimą dėl E. B. atžvilgiu priimto Vokietijos Federacinės Respublikos Tiergarteno apylinkės teismo 2021 m. liepos 6 d. nuosprendžio pripažinimo ir jam paskirtos likusios laisvės atėmimo bausmės vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2008/909/TVR dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principo taikymo skiriant laisvės atėmimo bausmes ar su laisvės atėmimu susijusias priemones, siekiant jas vykdyti Europos Sąjungoje, pagrindu kreipėsi į Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus, prašydamas spręsti klausimą dėl Vokietijos Federacinės Respublikos Tiergarteno apylinkės teismo 2021 m. liepos 6 d. subendrinto nuosprendžio E. B. atžvilgiu pripažinimo ir jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Vokietijos Federacinės Tiergarteno apylinkės teismo 2021 m. liepos 6 d. nuosprendžiu, bylos Nr. (265 Ls) 263 Js 3966/20 (10/21), kuris yra vykdymo pagrindas, E. B. paskirta subendrinta bausmė – 1275 dienos (3 metai 6 mėnesiai) laisvės atėmimo bausmė, kuri apima bausme iš toliau nurodytų nuosprendžių (įsilaužimo į gyvenamąsias patalpas būdu įvykdytos vagystės, panaudojant pavojingą įrankį, bei vagystė įsilaužus į gyvenamąsias patalpas pagal idealią nusikaltimų sutaptį kartu su turto sugadinimu), kurių kiekvienas buvo priimtas dalyvaujant nuteistojo E. B. gynėjams. Sprendimas dėl bausmių subendrinimo buvo priimtas raštu:

Prokurorė teismo posėdžio metu siūlė teikimą tenkinti, pripažinti E. B. atžvilgiu priimtą Vokietijos Federacinės Respublikos Tiergarteno apylinkės teismo 2021 m. liepos 6 d. nuosprendį ir jį vykdyti Lietuvos Respublikos teritorijoje, kadangi nėra nustatyta, kad Lietuvoje laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygos yra prastesnės, o nuteistojo padaryta nusikalstama veika, prokurorės nuomone, atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas tenkintinas.

Pagal 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatinį sprendimą 2008/909/TVR dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principo taikymo skiriant laisvės atėmimo bausmes ar su laisvės atėmimu susijusias priemones, siekiant jas vykdyti Europos Sąjungoje (toliau - Pamatinis sprendimas), Lietuvos Respublikos 2014 m. lapkričio 13 d. įstatymą Nr. XII-1322 dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 1, 73, 121, 122, 342 straipsnių ir kodekso priedo pakeitimo bei kodekso papildymo 365⁵ straipsniu 2014 m. lapkričio 13 d. įstatymą Nr. XII-1325, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 9¹ straipsnio ir kodekso priedo pakeitimo 2014 m. lapkričio 13 d. įstatymą Nr. XII-1324, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 109 straipsnio ir kodekso 3 priedo pakeitimo 2014 m. lapkričio 13 d. įstatymą Nr. XII-1323, Vokietijos Federacinė Respublika – tai yra išduodančioji valstybė (valstybė, kurioje priimtas nuosprendis) perdavė Lietuvos Respublikai, tai yra vykdančiajai valstybei (valstybė, kuriai perduodamas nuosprendis, siekiant jį pripažinti ir vykdyti) nuosprendį kartu su liudijimu pripažinti nuosprendį ir bausmę atlikti E. B. perkelti į Lietuvos Respubliką.

E. B. Vokietijos Federacinėje Respublikoje neturėjo nuolatinės gyvenamosios vietos, nedirbo, Vokietijoje jis neturi jokių socialinių ryšių, nuteistasis užaugo Lietuvoje, ten gyvena jo broliai ir seserys, kai tuo tarpu su Vokietijos Federacine Respublika be pačių nusikalstamų veikų padarymo fakto ir ten jau atliekamos terminuoto laisvės atėmimo bausmės jo niekas daugiau nesieja. Įvertinus byloje esančius duomenis, nėra nustatyta pagrindų, kuriais remiantis dėl paskirtos laisvės atėmimo bausmės pripažinimo ir vykdymo teismas galėtų atsisakyti pripažinti nuosprendį ir vykdyti bausmę Lietuvos Respublikoje.

Vadovaujantis 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatiniu sprendimu 2008/909/TVR dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principo taikymo skiriant laisvės atėmimo bausmes ar su laisvės atėmimu susijusias priemones, siekiant jas vykdyti Europos Sąjungoje, Lietuvos Respublikos 2014 m. lapkričio 13 d. įstatymu Nr. XII-1322 dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 1, 73, 121, 122, 342 straipsnių ir kodekso priedo pakeitimo bei kodekso papildymo 365⁵ straipsniu 2014 m. lapkričio 13 d. įstatymu Nr. XII-1325, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 9¹ straipsnio ir kodekso priedo pakeitimo 2014 m. lapkričio 13 d. įstatymu Nr. XII-1324, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 109 straipsnio ir kodekso 3 priedo pakeitimo 2014 m. lapkričio 13 d. įstatymu Nr. XII-1323, Vokietijos Federacinės Respublikos Tiergarteno apylinkės teismo 2021 m. liepos 6 d. nuosprendis pripažintinas ir vykdytinas Lietuvos Respublikos teritorijoje, nuteistajam E. B. nustatytinas laisvės atėmimo bausmės laikas ir įkalinimo įstaigos rūšis pagal Lietuvos Respublikos įstatymus (Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksą).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 365⁵ straipsnyje numatyta, kad Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimti sprendimai dėl laisvės atėmimo bausmės, sprendimai dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ir sprendimai dėl probacijos Lietuvos Respublikoje pripažįstami ir vykdomi pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ ir šio Kodekso VII dalies nuostatas.

Vokietijos Federacinės Respublikos Berlyno prokuratūros pateiktame liudijime nurodyta, jog nuteistasis E. B. nesutiko, kad nuosprendis ir liudijimas būtų perduoti Lietuvos Respublikos valstybei (b. l. 46). Tačiau pažymėtina, jog nuteistojo sutikimas ar nesutikimas dėl jo perdavimo atlikti likusią laisvės atėmimo bausmę Lietuvos Respublikoje nėra būtina ir privaloma sąlyga nuosprendžio pripažinimui ir vykdymui. Iš bylos duomenų matyti, jog nuteistasis yra Lietuvos Respublikos pilietis, Lietuvoje gyvena jo giminaičiai. Teismų praktikoje pripažįstama, kad siekimas komfortabilesnio laisvės atėmimo bausmės atlikimo užsienio valstybėje nesudaro pagrindo nepripažinti nuosprendžio (Šiaulių apygardos teismo 2018 m. spalio 10 d. nutartis byloje Nr. 1S-170-332/2018, Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. sausio 3 d. nutartis byloje Nr. 1S-2-417/2019). Taip pat pažymėtina ir tai, kad nuteistojo, atliekančio laisvės atėmimo bausmę, teisės ir saugumas yra užtikrinamas remiantis Lietuvos Respublikos įstatymais. Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 65 straipsnį, kardomojo kalinimo vietos administracija nuteistąjį siunčia į konkrečią pataisos įstaigą, nustatytą Kalėjimų departamento, atsižvelgdama į nuteistojo asmenybės pavojingumą, visuomenės saugumą, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, nuteistojo sveikatą, psichologines savybes, amžių, darbingumą, turimą specialybę ir požiūrį į darbą. Taip pat nuteistasis dėl savo saugumo gali būti perkeliamas į kitą pataisos įstaigą arba izoliuojamas nuo kitų nuteistųjų (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 69 straipsnis, 70 straipsnis).

Nuteistojo E. B. gynėja advokatė Violeta Naujokienė teismo posėdžio metu nurodė, jog iš teismui pateiktų duomenų matyti, jog nuosprendis buvo priimtas nedalyvaujant nuteistajam, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, jog liudijime pateikti duomenys apie tai, kad nagrinėjant bylas nuteistojo atžvilgiu bei nuosprendžių priėmimo metu, teismo posėdžiuose dalyvavo nuteistojo gynėjai kurie gynė jo teises bei teisėtus interesus, o duomenų apie tai, kad E. B. teisės ir teisėti interesai nebuvo reikiamai ginami, byloje nėra, tokių duomenų nepateikė nei nuteistasis nei nuteistojo gynėja.

Nagrinėjamu atveju yra nustatytos visos Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos, kuomet Lietuvos Respublika pripažįsta ir vykdo kitos Europos Sąjungos valstybės narės priimtą sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės. Pagrindų, numatytų Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje, nepripažinti ir nevykdyti Vokietijos Federacinės Respublikos Tiergarteno apylinkės teismo 2021 m. liepos 6 d. nuosprendžio E. B. atžvilgiu nenustatyta. Įvertinus visas bylos aplinkybes ir turimą medžiagą, darytina išvada, kad Vokietijos Federacinės Respublikos Tiergarteno apylinkės teismo 2021 m. liepos 6 d. nuosprendis E. B. atžvilgiu pripažintinas ir vykdytinas Lietuvos Respublikos teritorijoje, nuteistajam nustatytinas laisvės atėmimo bausmės laikas ir įkalinimo įstaigos rūšis pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso atitinkamus straipsnius.

Tiergarteno apylinkės teismo 2021 m. liepos 6 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Oranienburgo apylinkės teismo 2021 m. balandžio 22 d. nuosprendžiu, priimtu E. B. atžvilgiu, paskirta bausme, ir paskirta subendrinta bausmė – 1275 dienos (3 metai 6 mėnesiai) laisvės atėmimo. E. B. yra pripažintas kaltu ir nuteistas už įsilaužimo į gyvenamąsias patalpas būdu įvykdytą vagystę pagal idealią nusikaltimų sutaptį su turto sugadinimu, už ką baudžiamoji atsakomybė numatyta Vokietijos Federacinės Respublikos baudžiamojo kodekso 244 straipsnio 1 dalies Nr. 3, 4 dalyse, 303 straipsnio 1 dalyje ir 52 straipsnyje – nuteistas 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir Oranienburgo apylinkės teismo 2021 m. balandžio 22 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas už įsilaužimo į gyvenamąsias patalpas būdu įvykdytą vagystę, panaudojant pavojingą įrankį, už ką baudžiamoji atsakomybė, numatyta Vokietijos Federacinės Respublikos baudžiamojo kodekso 242 straipsnio 1 dalyje, 244 straipsnio 1 dalies Nr. 1 a), 2-ąją alt., 4 dalyje – nuteistas 2 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.

Atsižvelgiant į Tiergarteno apylinkės teismo 2021 m. liepos 6 d. priimtą nuosprendį, kuriuo paskirta bausmė buvo subendrinta su Oranienburgo apylinkės teismo 2021 m. balandžio 22 d. nuosprendžiu paskirta bausme, bei juose nustatytas faktines aplinkybes ir kvalifikaciją, spręstina, kad E. B. padarytos nusikalstamos veikos – svetimo turto pagrobimas įsibraunant į patalpas, atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius.

Įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje numatyta, kad suderintos bausmės trukmė turi kuo labiau atitikti išduodančiosios valstybės narės paskirtą bausmę ir išduodančiosios valstybės paskirta bausmė gali būti mažinama tik tuo atveju ir tik tiek, kiek ji viršija maksimalią bausmės ar kitos priemonės trukmę, kuri gali būti paskirta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamuosius įstatymus už atitinkamą nusikalstamą veiką. Kadangi E. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės: Oranienburgo apylinkės teismo 2021 m. balandžio 22 d. nuosprendžiu – 2 metai 10 mėnesiai, Tiergarteno apylinkės teismo 2021 m. liepos 6 d. nuosprendžiu – 2 metai 3 mėnesiai, ir kurios subendrintos Tiergarteno apylinkės teismo 2021 m. liepos 6 d. nuosprendžiu, neviršija Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatytos maksimalios bausmės, kuri galėtų būti skiriama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, ir galutinės subendrintos bausmės pagal BK 63 straipsnio 7 dalį, suderinus Vokietijos Federacinės Respublikos teismų paskirtas bausmes su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso nuostatomis, E. B. nustatytina ir vykdytina 1275 dienų (3 metų 6 mėnesių) laisvės atėmimo bausmė, kokia ir buvo paskirta Vokietijos Federacinės Respublikos Tiergarteno apylinkės teismo 2021 m. liepos 6 d. subendrintu nuosprendžiu.

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuteistojo perėmimo dienos, į bausmės laiką įskaičiuotinas visas Vokietijos Federacinės Respublikoje atliktos laisvės atėmimo bausmės bei kardomojo kalinimo laikas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatiniu sprendimu 2008/909/TVR dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principo taikymo skiriant laisvės atėmimo bausmes ar su laisvės atėmimu susijusias priemones, siekiant jas vykdyti Europos Sąjungoje, ir Lietuvos Respublikos 2014 m. lapkričio 13 d. įstatymu Nr. XII-1322 dėl Europos Sąjungos narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo 7 ir 8 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 365 straipsniu, 365⁵ straipsniu,

nutaria:

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos teikimą tenkinti.

Pripažinti Vokietijos Federacinės Respublikos Tiergarteno apylinkės teismo 2021 m. liepos 6 d. nuosprendį E. B. atžvilgiu ir vykdyti jį pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

Nuteistajam E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), Vokietijos Federacinės Respublikos Tiergarteno apylinkės teismo 2021 m. liepos 6 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę, kuri apima ir bausmę, paskirtą Oranienburgo apylinkės teismo 2021 m. balandžio 22 d. nuosprendžiu, pagal Vokietijos Federacinės Respublikos baudžiamojo kodekso 242 straipsnio 1 dalis, 244 straipsnio 1 dalies Nr. 1 a), 2-ąją alt., 4 dalį – suderintu su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalimi, ir nustatyti E. B. 3 (trejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuteistojo E. B. perėmimo iš Vokietijos Federacinės Respublikos į Lietuvos Respubliką dienos.

Į galutinės bausmės E. B. laiką įskaičiuoti jo iki perėmimo dienos iš dalies atliktą bausmę Vokietijos Federacinėje Respublikoje pagal Vokietijos Federacinės Respublikos Tiergarteno apylinkės teismo 2021 m. liepos 6 d. nuosprendį ir pagal Vokietijos Federacinės Respublikos paskirtą Oranienburgo apylinkės teismo 2021 m. balandžio 22 d. nuosprendį, iki 2022 m. birželio 13 d. – 544 dienas, ir laiką nuo 2022 m. birželio 13 d. iki perėmimo į Lietuvos Respubliką dienos.

Šios nutarties nuorašą išsiųsti prokurorui, nuteistajam E. B. ir jo gynėjai.

Įsiteisėjus šiai nutarčiai, jos nuorašą kartu su patvarkymu vykdyti sprendimą išsiųsti Vokietijos Federacinės Respublikos Berlyno vyriausiajam prokurorui, Vokietijos Federacinės Respublikos Noirupino-Vulkovo įkalinimo įstaigai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Viešojo saugumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos kriminalinės policijos biurui.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Suimtam nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nutarties nuorašo jam įteikimo dienos.