- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-11-27
- Bylos Nr.
- e2-6220-1028/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-03850-2017-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Silvijus Balčytis
- Ieškovas
- BUAB „CCM Baltic“
- Atsakovas
- UAB „IT sistemos“
- Trečiasis asmuo
- UAB „LIDL Lietuva“
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinė bylą pagal ieškovo BUAB „CCM Baltic“ ieškinį atsakovui UAB „IT sistemos“, tretysis asmuo UAB „LIDL Lietuva“, dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
ieškovas pateikė ieškinį, kuriuo prašo pripažinti negaliojančia 2016-06-16 tarp ieškovo BUAB „CCM Baltic“ ir atsakovo UAB „IT sistemos“ sudarytą Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 16/06/16-2 nuo jos sudarymo momento (ab initio); taikyti restituciją ir priteisti ieškovo BUAB „CCM Baltic“ naudai iš atsakovo UAB „IT sistemos“ 9336,05 EUR; priteisti ieškovo BUAB „CCM Baltic“ naudai iš atsakovo UAB „IT sistemos“ 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti ieškovo BUAB „CCM Baltic“ naudai iš atsakovo UAB „IT sistemos“ išlaidas advokato paslaugoms apmokėti.
Ieškinyje nurodoma, kad 2015-10-22 Ieškovas (generalinis rangovas) ir Trečiasis asmuo (užsakovas) sudarė Generalinės statybos rangos sutartį Nr. 15/10/082 dėl statybos darbų atlikimo statybos objekte, esančiame Rasų g. 9A, Vilnius. Generalinės rangos sutarties 17.3 punkte yra nustatytas draudimas generaliniam rangovui (Ieškovui) be raštiško užsakovo sutikimo perleisti tretiesiems asmenims iš Generalinės rangos sutarties kylančias teises ir pareigas. 2016-03-29 Ieškovas (generalinis rangovas) ir Atsakovas (subrangovas) sudarė Subrangos sutartį Nr. 16/L08-S dėl statybos darbų atlikimo statybos objekte, esančiame Rasų g. 9A, Vilnius. 2016-05-30 Ieškovas Atliktų darbų akto Nr. 5 pagrindu išrašė ir pateikė Trečiajam asmeniui PVM sąskaitą faktūrą Nr. TAL2325 už atliktus Statybos rangos darbus pagal Generalinės rangos sutartį. 2016-06-16 tarp Ieškovo (reikalavimo perleidėjas) ir Atsakovo (reikalavimo įgijėjas) buvo sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis Nr. 16/06/16-2, kuria Ieškovas perleido Atsakovui dalį, sudarančią 9336,05 EUR, savo reikalavimo teisės į Trečiąjį asmenį (skolininkas) bei susitarė, kad Ieškovo 9336,05 EUR prievolė Atsakovui yra laikoma pilnai įvykdyta įskaitymo būdu. 2016-10-17 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-917-372/2016 Šiaulių apygardos teismas pripažino Ieškovą nemokiu ir iškėlė bankroto bylą. 2017-01-10 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-334-372/2017 Šiaulių apygardos teismas patvirtino Ieškovo kreditorių reikalavimus, kurie sudaro 3 336 483,67 EUR. BUAB „CCM Baltic“ yra neatsiskaičiusi su įkaito turėtoju AB „Citadele“ banku, 74-iais pirmos eilės kreditoriais - darbuotojais, 3-mis antros eilės kreditoriais - Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriumi, Valstybine mokesčių inspekcija, VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centru ir 176-iais trečios eilės kreditoriais. 2017-01-10 raštu Nr. 17/01/876//17-01-607 Trečiasis asmuo patvirtino, kad pagal Reikalavimo perleidimo sutartį ir PVM sąskaitą faktūrą Nr. TAL2325, kuri buvo išrašyta Ieškovo Trečiajam asmeniui, Trečiasis asmuo Atsakovui sumokėjo 9336,05 EUR sumą. Ieškovo bankroto administratorius nustatė, kad Reikalavimo perleidimo sutartis buvo sudaryta pažeidžiant imperatyvias įstatymo normas (CK 6.930¹ str.) bei trečiojo asmens kreditorių interesus (CK 6.66 str.). CK 6.930¹ str. ir Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo normų tikslai, reglamentavimo sritis ir esmė yra analogiška. CK 6.930¹ str. įtvirtinta norma yra imperatyvi, o jos pažeidimas lemia sandorio negaliojimą CK 1.80 str. pagrindu. Reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo metu (2016-06-16) Ieškovas buvo skolingas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai 17381,15 EUR. Ieškovas Reikalavimo perleidimo sutarties 1 sudarymo dienai buvo neįvykdęs eilės įsiteisėjusių teismų sprendimų. Reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo dienai (2016-06-16) Ieškovo vykdytini įsipareigojimai kreditoriams sudarė 2 567 693,52 EUR, iš šios sumos pradelsti įsipareigojimai sudarė 2 154 914,09 EUR, iš kurių pradelsti nuo 1 iki 30 dienų – 297 625,43 EUR, nuo 31 iki 60 dienų – 5 211,36 EUR, nuo 61 iki 90 dienų – 256 768,24 EUR, virš 90 dienų – 1 605 731,78EUR, o Ieškovo skola Atsakovui sudarė 10 185,11 EUR ir šios skolos mokėjimo terminas buvo pradelstas nuo 1 iki 30 dienų. Reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo dienai (2016-06-16) Ieškovas neturėjo pakankamai lėšų visiems kreditorių reikalavimams patenkinti, todėl privalėjo laikytis CK 6.930¹ str. nustatyto atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo. Ieškovas sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartimi atsiskaitė su Atsakovu, taip nepagrįstai pirmumą atsiskaitymų eilėje suteikdamas Atsakovui, todėl Ieškovas pažeidė imperatyvias CK 6.930¹ str. nuostatas. Kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių šis sudaryti neprivalėjo, jeigu tokie pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Pripažinus Reikalavimo perleidimo sutartį negaliojančia, turi būti taikoma restitucija ir Atsakovas privalo grąžinti Ieškovui pagal ginčijamą Reikalavimo perleidimo sutartį neteisėtai gautą 9336,05 EUR sumą.
Atsiliepimas
Atsakovas su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad atsakovas sudarydamas sandorį elgėsi sąžiningai ir teisėtai. Reikalavimo perleidimo sutarties iniciatorius buvo tretysis asmuo, kuris nurodė, kad tokių sutarčių sudarymas jo praktikoje yra įprastas, todėl atsakovas neturėjo pagrindo abejoti sandorio neteisėtumu ar tuo, kad jis atlieka nesąžiningus veiksmus, taigi šiuo atveju neigiami padariniai atsakovui kiltų dėl trečiojo asmens kaltės, kurio iniciatyva toks sandoris buvo sudarytas, o ne dėl ieškovo atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo. Būtų neadekvatu atsakovui, kaip sąžiningai šaliai, sukelti neigiamus padarinius, kuomet sutartiniai santykiai iš esmės buvo tarp atsakovo ir trečiojo asmens, kuriam darbai buvo atlikti. Kol skolininkui nebuvo iškelta bankroto byla, įstatymai nenustato bendrojo kreditorių lygybės principo, būdingo bankroto situacijai. Subrangovui (atsakovas UAB „IT sistemos) tinkamai atlikus rangos darbus užsakovui (tretysis asmuo UAB „Lidl Lietuva“) 2016-05-30 sudarė Susitarimą Nr.16/05/30-1, kuriuos pagrindu, trišalio susitarimo pagrindu, rangovas perleido subrangovui užsakovo prievolę sumokėti už subrangovo darbus atliktus užsakovo naudai, be kita ko, sutarta, kad tretysis asmuo gali reikšti pretenzija ir tiesiogiai atsakovui dėl atliktų darbų trūkumų, todėl daroma išvada, kad ieškovas buvo tiesiog tarpininkas, kuris suorganizavo statybos darbus, kuriuo atliko atsakovas trečiojo asmens naudai, todėl reikalavimas buvo pagrįstai perleistas tiesiogiai statybos darbų sutarties šalims. 2016-05-31 atsakovas išrašė PVM sąskaitą-faktūrą Serija ITSG Nr. 883 už atliktus darbus pagal priėmimo-perdavimo aktą 12551,80 EUR sumai. 2016-06-16 sudarytoje Reikalavimo sutartyje be kita ko nurodoma, kad sudarant sutartį ieškovo kreditorių teisėtų interesų, sutartis nepažeis. Ieškovas tiek sudarymas trišalį susitarimą, tiek Reikalavimo perleidimo sutartį nurodė, kad sudaromi sandoriai nepažeis jo kreditorių interesų, todėl atsakovas žinoti ar suprasti, kad sandoris prieštarauja ieškovo kreditorių interesams, negalėjo. Tokie susitarimai buvo privalomi, nes atsakovas atliko darbų trečiojo asmens naudai, todėl atlyginimo sumokėjimas tiesiogiai darbus atlikusiam asmeniui yra normalus sandoris, kuris dažnai vyrauja statybos santykiuose. Reikalavimo perleidimo sutartis iš esmės nepažeidžia imperatyviųjų teisės normų numatytų CK 6.930¹ normoje. Normoje numatytas imperatyvas laikytis atsiskaitymo tvarkos yra taikytinas tik ieškovui, todėl tvarkos nesilaikymo padariniai kyla skolininko valdymo organams, o ne atsakovui, kuriam nekyla pareiga laikytis ieškovo atsiskaitymo tvarkos. Sudarant Reikalavimo perledimo sutartį, ieškovas neturėjo skolos pirmosios eilės kreditoriui (VSDFV). Nagrinėjamu atveju daryti išvadą, kad egzistuoja actio Pauliana sąlygų visetas nėra pagrindo. Ieškovas ne tik nepagrįstai prašo pripažinti Reikalavimo perleidimo sutartį negaliojančią, bet ir netinkamai teikia reikalavimą dėl restitucijos būdo, perduoti pinigai būtų grąžinti jo buvusiam savininkui, t. y. trečiajam asmeniui, kuris įvykdė savo prievolę.
Tretysis asmuo su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad nebuvo kliūčių sudaryti Reikalavimo perleidimo sutartį. CK 6.101 str. įtvirtintos nuostatos dėl kreditoriaus teisės perleisti reikalavimą. Minėto straipsnio 1 dalyje numatyta, kad „Kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Ieškovas ir Subrangovas sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį, kuria Ieškovas perleido Subrangovui 9336,05 Eur savo reikalavimo teisę į Lidl. Subrangovas kreipėsi į Lidl su reikalavimu sumokėti Subrangovui 9336,05 Eur ir pateikė Reikalavimo perleidimo sutartį. Subrangovas įvykdė CK numatytą reikalavimą pranešti apie reikalavimo perleidimą, o Lidl, vadovaujantis CK 6.109 str. 7 d., turėjo pareigą įvykdyti prievolę naujajam kreditoriui, t. y. Subrangovui. Lidl įsitikinimu, nebuvo jokių draudimų ar ribojimų, dėl kurių Ieškovas nebūtų galėjęs perleisti reikalavimo teisės Subrangovui. Ieškovas Reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo metu neturėjo įsiskolinimo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriui. Ieškovas neteisingai interpretuoja Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenis. Ieškovas nepateikė įrodymų, jog Ieškovo atžvilgiu Reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo metu būtų vykdomi priverstiniai skolos išieškojimai ar kad Ieškovas nebūtų vykdęs teismų sprendimų. Didžioji dalis Ieškovo nurodytų teismų sprendimų buvo dėl taikos sutarčių patvirtinimo, taip pat didžioji dalis teismų sprendimų/nutarčių nebuvo įsiteisėjusios Reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo metu, todėl nebuvo vykdytinos, kitos nutartys/sprendimai buvo vykdomi. Nesutiktina su Ieškovo teiginiu, jog tariamai „Reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo dienai (2016-06-16) Ieškovas neturėjo pakankamai lėšų visiems kreditorių reikalavimams patenkinti“. Kaip matyti iš Ieškovo 2016 m. liepos 31 d. duomenimis parengto balanso, Ieškovas turėjo 3 645 894 Eur turto. Galimybė padengti įsipareigojimus vertinama ne tik banko sąskaitose laikomomis lėšomis, kaip bando teigti Ieškovas. Vertinimas, ar gali būti padengti turimi įsipareigojimai, atliekamas atsižvelgiant į viso turimo turto masę. Trečiojo asmens nuomone, neegzistuoja CK 6.66 str. įtvirtintos actio Pauliana taikymo sąlygos. Šalių sudarytam sandoriui esant teisėtam ir sandoriui neatitinkant actio Pauliana taikymo sąlygų, nėra sąlygų, kurioms esant galėtų būti taikoma restitucija.
Dublike ieškovas nurodo, kad iki Reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo (2016-06-16) priimti ir įsiteisėję teismo sprendimai, nutartys, įsakymai patvirtina, kad Ieškovo kreditorių reikalavimai yra atsiradę iki Reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo (2016-06-16). Skolų darbuotojams susidarymo pažyma parodo, kad skolos darbuotojams yra susidariusios nuo 2016 m. sausio mėnesio, daliai darbuotojų skolos susidariusios nuo 2016 m. balandžio mėnesio. Šiaulių apygardos teismas 2017-05-02 nutartyje (civilinėje byloje Nr. B2-594-372/2017) konstatavo, jog darbo užmokestis Ieškovės darbuotojams buvo nemokamas nuo 2016 metų balandžio – birželio mėnesių, viso jo suma sudarė 219927,26 Eur. Pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo Ieškovui Šiaulių apygardos teisme buvo gautas 2016-06-14, Šiaulių apygardos teismo 2016-06-16 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-758-357/2016 taikytos laikinosios apsaugos priemonės Ieškovo turtui, Šiaulių apygardos teismo 2016-10-17 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-917-372/2016 iškelta Ieškovo bankroto byla, Šiaulių apygardos teismo 2017-01-10 nutartimi patvirtinti ieškovės kreditorių reikalavimai 3 336 483,67 Eur sumai. Tada, kai buvo sudarytas Reikalavimo perleidimo sandoris (2016-06-16), Ieškovas buvo faktiškai nemokus. Vienas iš Ieškovo subrangovų – UAB „Metalika“, dirbęs UAB „LIDL Lietuva“ objekte, netgi siekė teismo keliu prisiteisti Ieškovo skolą tiesiogiai iš LIDL, tačiau Šiaulių apygardos teismas 2017-03-27 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-538-372/2017, šį UAB „Metalika“ ieškinį teismas atmetė, konstatavęs, jog subrangovas neturi teisės reikšti tiesioginių reikalavimų užsakovui. Atlikus ginčijamą reikalavimo teisių perleidimą, buvo sumažintas ieškovo turtas. LIDL objekte iš viso dirbo 27 subrangovai ir tik su 5 iš jų buvo atsiskaityta visiškai, o 2016 m. gegužės – birželio mėnesį LIDL objekte darbus be Atsakovo vykdė viso 14 subrangovų, tačiau tik Atsakovas ir dar 6 subrangovai buvo išskirti su jais atsiskaitant sudarytomis reikalavimo perleidimo sutartimis, o su kitais subrangovais Ieškovas liko neatsikaitęs, be to Ieškovas liko skolingas subrangovams, kurie darbus šiame objekte buvo atlikę anksčiau. 2016-05-30 sudaryto tarp Ieškovo, Atsakovo ir Trečiojo asmens susitarimo Nr. 16/05/30-1 C punkte yra konstatuota, kad Ieškovas turi mokumo problemų – Ieškovas galimai vėluos atsiskaityti su Atsakovu pagal Subrangos sutartį. Atsakovui visos šios faktinės aplinkybės apie ieškovą: skolų mastas, turtinė padėtis, finansiniai sunkumai, nemokumas, ginčai teisme pagal kreditorių ieškinius, buvo žinomos, todėl, kaip rūpestingas verslininkas, atsakovas privalėjo įvertinti šią situaciją ir atsisakyti Reikalavimo perleidimo sandorio, kaip pažeidžiančio kitų kreditorių interesus, sudarymo. Pareiškimas dėl Ieškovo bankroto pripažinimo tyčiniu buvo pateiktas Šiaulių apygardos teismui, kuris 2017-05-02 nutartimi (civilinėje byloje Nr. B2-594-372/2017) pripažino Ieškovo bankrotą tyčiniu ir be kita ko konstatavo, kad vykdydamas atsiskaitymus su kreditoriais Ieškovas pažeidė CK 6.930¹ str. nuostatas. Reikalavimo perleidimo sutarties šalimis yra tik Ieškovas ir Atsakovas, dėl ko restitucija turi būti taikoma tarp Ieškovo ir Atsakovo.
Triplike atsakovas nurodo, kad buvo sudarytas eilinis verslo praktikoje naudojamas sandoris, kurio pagrindu subrangovui tiesiogiai atsiskaito užsakovas, todėl pagrindo teigti, kad atsakovas buvo nesąžiningas nėra pagrindo. Bendri apdairumo ir protingumo reikalavimai irgi nesuponuoja pareigos atsakovui, sudarančio įprastą praktikoje sandorį, tikrinti kitos šalies, juridinio asmens, finansinę būklę. Ieškovo vadovas, priimdamas būtent tokius verslo sprendimus, rėmėsi natūralia verslo rizika ir taip siekė išsaugoti tolesnę įmonės veiklą, Reikalavimo perleidimo sutartis buvo sudaryta siekiant tęsti pradėtas užsakovo naudai statybas, todėl buvo pasirinktas lengvesnis ir paprastesnis mokėjimo būdas, t. y. užsakovas tiesiogiai atsiskaito su subrangovui, tokiais veiksmais išsaugant statybų tęstinumą. Ieškovas nepateikė jokių priverstinio vykdymo dokumentų, kurie grįstų pirmosios ir antrosios eilės atsiskaitymo pažeidimus.
Triplike tretysis asmuo nurodo, kad vykdant Reikalavimo perleidimo sutartį, buvo mažinami Ieškovo skoliniai įsipareigojimai, kas akivaizdžiai buvo naudinga Ieškovui. Kaip matyti iš byloje šalių nurodytų aplinkybių, tik reikalavimo perleidimo sutarties vykdymas galėjo užtikrinti statybos darbų tęstinumą, o tuo pačiu - naudos gavimą Ieškovui. Toliau tęsiant statybos darbus, Ieškovas gautas pajamas, manytina, būtų panaudojęs atsiskaityti su kitais kreditoriais, taip būtų užtikrinamos ir kitų Ieškovo kreditorių teisės. Be to, statybos darbų tęstinumo užtikrinimas galėjo sąlygoti ir tai, kad neatsiras žala užsakovui ir (arba) ji kiek įmanoma bus minimalizuota, kurią atlyginti privalėtų generalinis rangovas, t. y. Ieškovas. Ieškovas, kaip generalinis rangovas, tokiu būdu siekė sumažinti galimus užsakovo nuostolius dėl nukrypimo nuo patvirtintų statybos darbų grafikų, darbų eiliškumo, subrangovų ar tiekėjų prastovų ir pan. Taigi šios aplinkybės patvirtina būtinumą sudaryti Reikalavimo perleidimo sutartį nagrinėjamu atveju. Jeigu Reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo momentu Ieškovas turėjo daugiau kreditorių, kurių reikalavimai nebuvo patenkinti iki bankroto bylos iškėlimo, Reikalavimo perleidimo sutartis atitiko kreditorių interesus bei įprastą verslo praktiką, todėl nėra pagrindo ją pripažinti negaliojančia. CK 6.930¹ str. 1 d. darbuotojai nėra nurodyti antrojoje eilėje, jeigu jie nėra pateikę antstoliui vykdyti vykdomojo rašto ar kito vykdomojo dokumento. Ieškovas nepagrįstai tvirtina, kad Reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo metu Ieškovas buvo faktiškai nemokus, o taip pat nepateikia jokių įrodymų, kad jis neturėjo pakankamai turto atsiskaityti su visais turimais kreditoriais.
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad sandorio sudarymo dieną buvo skola VSDFV, skolos darbuotojams buvo jau nuo 2016 m. sausio mėn., buvo įsiteisėjusių teismų sprendimų, kurie turėjo būti vykdomi sandorio sudarymo dieną. Yra visos actio Pauliana sąlygos. Sandoris sudarytas tą dieną, kai bankroto byloje buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Ieškovas tuo metu vykdė veiklą ir kituose objektuose, tačiau tokie sandoriai nebuvo sudaromi. Bankroto byloje su 1-2 eilės kreditoriais bus atsiskaityta visiškai, su 3 eilės kreditoriais – kažkokia dalimi.
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad jei atsakovas nebūtų gavęs atsiskaitymo, nebūtų atsidariusi Lidl parduotuvė, būtų buvusios taikomos baudos. Atsakovas ginčijamu sandoriu tiesiogiai prisiėmė ir garantijas dėl atliktų darbų. Buvo susitarta dar 2016-05-30. Susitarimais ieškovas išvengė didesnių nuostolių. Pradinė iniciatyva sutarčiai buvo iš Lidl. Objekte kalbų apie neatsiskaitymą buvo. Lidl turi skaidrumo principus, todėl negalėjo sudaryti sutartį dėl darbų su atsakovu tiesiogiai.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu trečiojo asmens atstovė su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad nėra pagrindų pripažinti sandorį negaliojančiu. Ieškovas neįrodė, kad buvo pirmesnės eilės kreditorių ir neturėjo pakankamai lėšų atsiskaityti su kreditoriais. Ieškovas turėjo daug reikalavimo teisių į kitus skolininkus. Nėra duomenų, kad darbuotojai kreipėsi į teismą dėl neatsiskaitymo.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas
Iš byloje pateiktų įrodymų nustatyta, kad ieškovas BUAB „CCM Baltic“, kaip generalinis rangovas, ir trečiasis asmuo UAB „LIDL Lietuva“, kaip užsakovas, 2015-10-22 sudarė Generalinės statybos rangos sutartį Nr. 15/10/082 dėl statybos darbų atlikimo statybos objekte, esančiame Rasų g. 9A, Vilnius (1 t., b. l. 14-82). Ieškovas ir atsakovas UAB „IT sistemos“ 2016-03-29 sudarė subrangos sutartį dėl gaisrinės signalizacijos, apsauginės signalizacijos, vidaus elektroninių ryšių, įrengimo, darbo projektų parengimo statybos objekte, esančiame Rasų g. 9A, Vilnius (1 t., b. l. 89-97). Ieškovas turėjo reikalavimo teisę į trečiąjį asmenį (1 t., b. l. 98-99). Iš ieškovo banko sąskaitų išrašų matyti, kad nuo 2016-05-02 priverstinį vykdymą iš ieškovo vykdė antstoliai, VSDFV, VMI (1 t., b. l. 100-112). Jau 2016-06-30 banko sąskaitoje nebebuvo lėšų (1 t., b. l. 110). Ieškovas pagal sutartį su atsakovu pilnai neatsiskaitė, todėl 2016-06-16 tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis Nr. 16/06/16-2, pagal kurią ieškovas perleido atsakovui teisę reikalauti iš trečiojo asmens 9336,05 Eur atsiskaitymo (1 t., b. l. 113). LITEKO duomenimis Šiaulių apygardos teisme 2016-06-14 buvo gautas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovui. Šiaulių apygardos teismo 2016-10-17 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-917-372/2016 ieškovui iškelta bankroto byla (1 t., b. l. 114-121). Šiaulių apygardos teismo 2017-01-10 nutartimi patvirtinti ieškovės kreditorių reikalavimai 1864528,79 Eur sumai (1 t., b. l. 122-136). Bylos duomenimis nustatyta, kad tretysis asmuo su atsakovu pagal reikalavimo perleidimo sutartį atsiskaitė (1 t., b. l. 140). Tretysis asmuo pateikė informaciją, kad pagal antstolių patvarkymus pervedinėjo pinigus ieškovo skolų išieškojimui 2016 m. balandžio-birželio mėnesiais (1 t., b. l. 140-141). 2016-07-04 tretysis asmuo informavo ieškovą, kad vienašališkai nutraukia su juo sutartį dėl ieškovui inicijuotos bankroto bylos, nurodo, kad Turto arešto aktų registro duomenimis ieškovui taikomi 24 areštai, tretysis asmuo yra gavęs antstolių patvarkymus dėl mokėjimų rangovui sulaikymo arba pervedimo į antstolių depozitines sąskaitas (patvarkymai surašyti nuo 2016-05-25 iki 2016-07-01), tretysis asmuo daro išvadą, kad ieškovas nėra pajėgus atsiskaityti su subrangovais (1 t., b. l. 143-144). Iš bylos dalyvių 2016-05-30 susitarimo matyti, kad pripažįstama aplinkybė, jog ieškovas galimai vėluos atsiskaityti su atsakovu pagal subrangos sutartį, todėl atsakovas ketina sustabdyti darbų vykdymą (2 t., b. l. 36). Atsakovas išrašė sąskaitą ieškovui 2016-05-31 (2 t., b. l. 39).
Dėl LR civilinio kodekso 1.80 straipsnio taikymo
Ieškovas prašo pripažinti 2016-06-16 tarp ieškovo ir atsakovo sudarytą reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 16/06/16-2, pagal kurią ieškovas perleido atsakovui teisę reikalauti iš trečiojo asmens 9336,05 Eur atsiskaitymo, negaliojančia LR civilinio kodekso (toliau – CK) 1.80 str. pagrindu.
Imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja (CK 1.80 str.).
CK numato imperatyvią atsiskaitymų su kreditoriais tvarką.
Skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile:
1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo;
2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių;
3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus;
4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti;
5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka
2. Atsiskaitymai pagal tos pačios eilės reikalavimus atliekami mokėjimo dokumentų gavimo kalendorinio eiliškumo tvarka.
3. Atsiskaitymų eilę vykdymo proceso, bankroto, restruktūrizavimo ir kitais įstatymų numatytais atvejais nustato kiti įstatymai (CK 6.930¹ str. 1-3 d.).
Nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar UAB „CCM Baltic“, sudarydama ginčijamą 2016-06-16 reikalavimo perleidimo sutartį, laikėsi imperatyvių atsiskaitymų eilę reglamentuojančių įstatymo normų.
Iš pateiktos suvestinės matyti, kad ieškovo įsiskolinimas darbuotojams sudaro 219927,26 Eur (2 t., b. l. 78-79). Įsiskolinimas darbuotojams absoliučia dauguma atvejų susidarė 2016 m. gegužės mėnesį, kai kuriais atvejais 2016 m. balandžio mėnesį (11744,39 Eur), o vienu atveju net sausio mėnesį (2892,32 Eur). Šią aplinkybę nustatė ir Šiaulių apygardos teismas 2017-05-02 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-594-372/2017.
Nurodytoje nutartyje taip pat pažymėta, kad „žinodamas tokią situaciją, BUAB „CCM Baltic“ vadovas S. V. privalėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, juolab, kad Šiaulių apygardos teismo 2016 m. birželio 14 d. buvo gautas kitų kreditorių pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo (civilinė byla Nr.B2-758-357/2016). Teismas pažymi, kad bankroto byla atsakovei iškelta 2016 m. spalio 17 d. Taigi, nuo 2016 metų balandžio iki bankroto bylos iškėlimo su darbuotojais nebuvo atsiskaitinėjama, nors teismas nustatė, kad įmonės vadovai atsiskaitinėjo su tolesnės eilės kreditoriais. Įmonės vadovo nesikreipimas į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir tolesnis įmonės skolų auginimas, jau įmonei nebevykdant veiklos, yra vertintinas kaip vedimas prie bankroto, iš esmės įmonei nevykdant veiklos“.
Taigi, matyti, kad Šiaulių apygardos teismas bankroto byloje padarė išvadą, jog įmonė iki bankroto bylos iškėlimo jau nebevykdė veiklos, nemokėjo darbo užmokesčio. Tokia išvada nesuderinama su mokios įmonės samprata.
Ieškovas 2016-04-15 turėjo 21087,42 Eur įsiskolinimą VSDF, balandžio mėnesį jam papildomai buvo priskaičiuota 17614,20 Eur įmokų, o ieškovas sumokėjo tik 13415,42 Eur. Ieškovas gegužės mėnesį padengė likusio įsiskolinimo sumą – 25286,20 Eur, tačiau už gegužės mėnesį ieškovui buvo apskaičiuota 17381,15 Eur įmokų, birželio mėnesį 22480,01 Eur įmokų, o ieškovas birželio mėnesį sumokėjo tik 5178,39 Eur, todėl 2016-07-15 jo įsiskolinimas VSDF buvo jau 34682,77 Eur, kuris per kitus tris mėnesius augo, tačiau nebuvo dengiamas, ir 2016-10-15 sudarė 74718,59 Eur. Kadangi už gegužės mėnesį ieškovui buvo apskaičiuota 17381,15 Eur įmokų, už birželio mėnesį 22480,01 Eur įmokų, o ieškovas birželio mėnesį sumokėjo tik 5178,39 Eur, po ko jo mokėjimai apskritai nutrūko, akivaizdu, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu, 2016-06-16, įsiskolinimas VSDFV naudai neabejotinai buvo, ir pakankamai didelis (1 t., b. l. 209-210).
Iš ieškovo banko sąskaitų išrašų matyti, kad nuo 2016-05-02 priverstinį vykdymą iš ieškovo vykdė antstoliai, VSDFV, VMI (1 t., b. l. 100-112).
Pagal pateiktus įrodymus bei LITEKO duomenimis iki sudarant ginčo sandorį ieškovė jau turėjo neįvykdytų ir nevykdomų prievolių kreditoriams pagal įsiteisėjusius teismų sprendimus, dėl kurių kreditoriai prašė išduoti vykdomuosius dokumentus: UAB „Talša“ 2016-04-21 (dėl 28962,24 Eur), UAB „Bikuvos prekyba“ 2016-05-24 (teismo nutartis įsiteisėjo 2016-01-19, ja patvirtintas 56262,22 Eur reikalavimas, bankroto byloje pateiktas nepadengtas 28911,25 Eur reikalavimas), UAB „Absoliuta“ 2016-05-23 (preliminarus sprendimas įsiteisėjo 2016-04-22, priteista 4207,14 Eur), UAB „RENT2“ 2016-05-16 (preliminarus sprendimas įsiteisėjo 2016-05-13, priteista 3109,73 Eur), UAB „Gelvora“ 2016-05-03 (nutartis įsiteisėjo 2016-04-27, priteista 36180,47 Eur), UAB „Visas labas“ 2016-05-13 (nutartis įsiteisėjo 2016-05-04, priteista 38686,72 Eur), UAB „Pristis“ 2016-05-26 (nutartis įsiteisėjo 2016-05-09, priteista 26839,66 Eur), UAB „Adista“ 2016-06-15 (nutartis įsiteisėjo 2016-05-10, priteista 54002,53 Eur); UAB „Adista“ 2016-05-24 (nutartis įsiteisėjo 2016-05-13, priteista 79424,46 Eur), UAB „Lamberta“ (nutartis įsiteisėjo 2016-05-20, priteista 7548,17 Eur). Taip pat VšĮ „Kultūros paveldo išsaugojimo pajėgos“ naudai 2016-04-26 teismo įsakymu (įsiteisėjo 2016-05-20) priteista 35807,25 Eur; UAB „Doresta“ 2016-04-27 teismo įsakymu (įsiteisėjo 2016-05-23) priteista 6135,13 Eur; UAB A&B grupė“ 2016-04-28 teismo įsakymu (įsiteisėjo 2016-05-24) priteista 3948,75 Eur; UAB „Kontesa“ 2016-05-05 teismo įsakymu (įsiteisėjo 2016-05-31) priteista 5023,66 Eur; UAB „Jonavos paslaugos“ 2016-05-10 teismo įsakymu (įsiteisėjo 2016-05-31) priteista 3240,78 Eur (1 t., b. l. 146-191).
Pagal 2016-05-01 klientų įsipareigojimų nevykdymo ataskaitą matyti, kad ginčijamos 2016-06-16 reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo dienai ieškovės vykdytini įsipareigojimai kreditoriams sudarė 2567693,52 Eur, iš šios sumos pradelsti įsipareigojimai sudarė 2154914,09 Eur, iš kurių pradelsti nuo 1 iki 30 dienų – 297625,43 Eur, nuo 31 iki 60 dienų – 5211,36 Eur, nuo 61 iki 90 dienų – 256768,24 Eur, virš 90 dienų – 1605731,78 Eur (1 t., b. l. 192-198).
Pagal 2015-12-31 balansą ieškovės trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 2389801 Eur, iš kurių 2182267 Eur skolos tiekėjams, 20273 Eur gauti išankstiniai apmokėjimai, 150372 Eur su darbo santykiais susiję įsipareigojimai, 36889 Eur kiti trumpalaikiai įsipareigojimai (1 t., b. l. 206-207). Pagal 2016-07-31 balansą ieškovės trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 2645686 Eur, iš kurių 2453625 Eur skolos tiekėjams, 20273 Eur gauti išankstiniai apmokėjimai, 170910 Eur su darbo santykiais susiję įsipareigojimai, 878 Eur kiti trumpalaikiai įsipareigojimai (1 t., b. l. 204-205). Iš šių dokumentų matyti, kad, palyginus su 2015-12-31 balansu, ieškovės trumpalaikiai įsipareigojimai 2016-07-31 buvo išaugę, kas nepatvirtina įmonės mokumo ar mokumo pagerėjimo.
Pažymėtina, kad Šiaulių apygardos teismo 2017-05-02 nutartyje civilinėje byloje Nr. B2-594-372/2017 konstatuota: „Kad buhalterinė apskaita įmonėje buvo tvarkoma aplaidžiai, rodo ir tai, kad įmonės balansai vien laikotarpiu nuo teismui pateikto pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo iki nutarties iškelti bankroto bylą keitėsi kelis kartus. Galų gale įmonės turimos atsargos sumažėjo iki 7963 Eur, nors praėjusiais finansiniais metais jos sudarė 1185049 Eur (b.l.47-48, 2 t.). Tai rodo, kad įmonėje nebuvo nurašomos medžiagos, tuo pačiu iškraipant balanso duomenis. Teismas pripažįsta, kad netinkamas buhalterinės apskaitos organizavimas suteikė įmonės valdymo organams galimybę vengti bankroto bylos iškėlimo dar 2015 metais.“ Iš to galima daryti išvadą, jog reali įmonės padėtis galimai buvo ženkliai blogesnė, nei buvo nurodoma balansuose.
Ieškovas banko sąskaitose 2016-06-16 piniginių lėšų neturėjo (1 t., b. l. 199-203).
Ieškovui finansinius reikalavimus iki ginčijamo sandorio ir neilgai trukus po jo sudarymo reiškė ir kiti kreditoriai (2 t., b. l. 77-168).
Pažymėtina, kad tretysis asmuo pagal antstolių patvarkymus pervedinėjo pinigus ieškovo skolų išieškojimui 2016 m. balandžio-birželio mėnesiais (1 t., b. l. 140-141). 2016-07-04, t. y. nepraėjus net trims savaitėms nuo ginčijamo sandorio sudarymo, tretysis asmuo informavo ieškovą, kad vienašališkai nutraukia su juo sutartį dėl ieškovui inicijuotos bankroto bylos, taip pat nurodo, kad Turto arešto aktų registro duomenimis ieškovui taikomi 24 areštai, tretysis asmuo yra gavęs antstolių patvarkymus dėl mokėjimų rangovui sulaikymo arba pervedimo į antstolių depozitines sąskaitas (patvarkymai surašyti nuo 2016-05-25 iki 2016-07-01), dėl ko tretysis asmuo darė išvadą, kad ieškovas nėra pajėgus atsiskaityti su subrangovais (1 t., b. l. 143-144). Iš bylos dalyvių 2016-05-30 susitarimo matyti, kad pripažįstama aplinkybė, jog ieškovas galimai vėluos atsiskaityti su atsakovu pagal subrangos sutartį (2 t., b. l. 36). Visos šios aplinkybės ne tik patvirtina, kad ieškovas ginčo sandorio sudarymo metu buvo nemokus, bet ir tai, kad atsakovui bei trečiajam asmeniui ši situacija buvo žinoma. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu taip pat patvirtino, kad objekte buvo kalbų apie ieškovo neatsiskaitymą.
Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad UAB „CCM Baltic“ 2016-06-16 sudarydama ginčijamą reikalavimo perleidimo sutartį jau buvo akivaizdžiai nemoki, o su finansiniais sunkumais susidūrė dar gerokai anksčiau, dėl ko eilė kreditorių dėl skolų išieškojimo kreipėsi į teismą, buvo skaičiuojamos ir nuo banko sąskaitos nurašomos mokestinės prievolės, teikiami antstolių patvarkymai trečiajam asmeniui. UAB „CCM Baltic“ nemokumą patvirtina ir tai, kad Šiaulių apygardos teisme dar 2016-06-14 buvo gautas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovui.
Taip pat bankroto byloje (civilinėje byloje Nr. B2-594-372/2017) Šiaulių apygardos teismas 2017-05-02 priėmė nutartį, kuria pripažino UAB „CCM Baltic“ bankrotą tyčiniu, konstatuodamas, kad darbo užmokestis UAB „CCM Baltic“ darbuotojams buvo nemokamas nuo 2016 metų balandžio – birželio mėnesių, viso jo suma sudarė 219927,26 Eur. Neabejotinai žinodamas tokią situaciją, UAB „CCM Baltic“ vadovas privalėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, juolab, kad Šiaulių apygardos teismo 2016 m. birželio 14 d. buvo gautas kitų kreditorių pareiškimas dėl bankroto bylos. Nurodė, jog nuo 2016 metų balandžio iki bankroto bylos iškėlimo su darbuotojais nebuvo atsiskaitinėjama, nors teismas nustatė, kad įmonės vadovai atsiskaitinėjo su tolesnės eilės kreditoriais. Įmonės vadovo nesikreipimas į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir tolesnis įmonės skolų auginimas, jau įmonei nebevykdant veiklos, yra vertintinas kaip vedimas prie bankroto, iš esmės įmonei nevykdant veiklos.
Taigi, darytina išvada, kad 2016-06-16 dienai UAB „CCM Baltic“ turėjo įsiskolinimą darbuotojams. Įsiskolinimas darbuotojams netrukus išaugo iki 219927,26 Eur (įsiskolinimas darbuotojams absoliučia dauguma atvejų susidarė 2016 m. gegužės mėnesį). Nors nėra pateikta duomenų apie vykdomuosius dokumentus dėl įsiskolinimo darbuotojams išieškojimo, į šią aplinkybę svarbu atsižvelgti vertinant UAB „CCM Baltic“ mokumą 2016-06-16 dienai. Taip pat nustatyta, kad UAB „CCM Baltic“ turėjo įsiskolinimą VSDF ir visai eilei kreditorių pagal teismų sprendimus, kuriems įsipareigojimai ženkliai viršijo UAB „CCM Baltic“ turėtas lėšas bankų sąskaitose 2016 m. gegužės mėnesį, o sandorio sudarymo dieną piniginių lėšų nebuvo apskritai. Nurodyti duomenys įrodo, jog ieškovei trūko apyvartinių lėšų ir ji akivaizdžiai negalėjo atsiskaityti su kreditoriais, todėl turėjo laikytis CK 6.930¹ str. 1 d. nustatytos atsiskaitymų eilės. Nurodyti kreditoriai priklauso 3-4 eilei (darbuotojai vykdomųjų dokumentų išdavimo atveju būtų priskirti 2 eilei), tuo tarpu atsakovas 2016-06-16 buvo priskirtinas tik 5 eilei.
Esant nustatytoms aplinkybėms konstatuotina, kad ieškovas 2016-06-16 neturėjo pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, todėl turėjo vadovautis CK 6.930¹ str. 1 d. nustatytos atsiskaitymų eilės, tačiau sudarė ginčijamą sandorį, kuris pažeidžia CK 1.80 str., todėl pripažintinas niekiniu ir negaliojančiu.
Dėl LR civilinio kodekso 6.66 straipsnio taikymo
Ieškovas prašo pripažinti 2016-06-16 tarp ieškovo ir atsakovo sudarytą reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 16/06/16-2, pagal kurią ieškovas perleido atsakovui teisę reikalauti iš trečiojo asmens 9336,05 Eur atsiskaitymo, negaliojančia CK 6.66 str. pagrindu.
CK 6.66 straipsnyje įtvirtintos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išskiriamos actio Pauliana taikymo sąlygos: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; 7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (LAT 2010-11-30 nutartis byloje Nr. 3K-3-485/2010).
Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju, CK 6.66 str. prasme, kreditoriais laikytini BUAB „CCM Baltic“ kreditoriai, skolininku BUAB „CCM Baltic“, trečiuoju asmeniu – UAB „IT sistemos“.
Kaip jau konstatuota, jau ginčijamo sandorio sudarymo 2016-06-16 metu visa eilė kreditorių turėjo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę UAB „CCM Baltic“ atžvilgiu, o 2017-01-10 nutartimi bankroto byloje buvo patvirtinti net 176 kreditorių kreditoriniai reikalavimai.
Ginčijamas 2016-06-16 sandoris neabejotinai pažeidžia BUAB „CCM Baltic“ kreditorių teises, kadangi BUAB „CCM Baltic“ iškelta bankroto byla, o įmonės turto neužtenka atsiskaityti su kreditoriais, iš kurių net 74 asmenys yra darbuotojai, taip pat vienas įkaito turėtojas, VSDFV, VMI, kurie yra pirmesnės eilės kreditoriai bankroto byloje. Be to, iš to, kas išdėstyta prieš tai, darytina išvada, kad 2016-06-16 UAB „CCM Baltic“ faktiškai buvo nemoki (CK 6.66 str. 1 d.).
Vienerių metų ieškinio senaties terminas nėra suėjęs, kadangi ieškinys pateiktas 2017-05-04.
UAB „CCM Baltic“ neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio. Kaip matyti iš nustatytų aplinkybių šioje byloje, taip pat bankroto byloje konstatuotų aplinkybių, vietoj ginčijamo sandorio UAB „CCM Baltic“ turėjo arba vykdyti atsiskaitymus su aukštesnės eilės kreditoriais, arba kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. Sudarytu ginčijamu sandoriu UAB „CCM Baltic“ turtinė padėtis nepagerėjo, kitų kreditorių teisės nebuvo užtikrintos, o aukštesnės eilės kreditorių teisės buvo netgi pažeistos, taip pat nebuvo siekiama atsiskaityti su visais kreditoriais. Kasacinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad sprendžiant, ar buvo pažeistos kreditoriaus teisės ginčijamu sandoriu suteikiant pirmenybę kitam kreditoriui, reikia turėti omenyje tai, kad kol skolininkui nėra iškelta bankroto byla, įstatymai nenustato bendrojo kreditorių lygybės principo, būdingo bankroto situacijai, todėl įprastai skolininko sudarytas sandoris, kuriuo tenkinamas vieno iš kreditorių reikalavimas, nors ir yra suėję prievolių vykdymo kitiems kreditoriams terminai, įstatymų yra leidžiamas net ir esant neįvykdytiems įsipareigojimams kitiems kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010; 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-511/2012). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad pastarosiose nutartyse pateiktas nurodytas aiškinimas taikytinas tik tiems atvejams, kai yra teisinis pagrindas konstatuoti skolininko kaip verslo subjekto – protingo asmens elgesio standartus atitinkančius veiksmus sąžiningai siekiant naudos įmonei ir atsiskaitymo su visais jos kreditoriais įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-130/2013; 2013 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2013). Svarbu, kad sandoris nepažeistų kitų į tokią pačią situaciją patekusių kreditorių teisių, kurie būtų suinteresuoti sudaryti tokį sandorį (įsigyti tą patį turtą, įskaityti savo reikalavimus ir pan.) tokiomis pačiomis ar geresnėmis skolininkui sąlygomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-179-611/2017). Akivaizdu, kad ginčijamas sandoris nebuvo sudarytas siekiant naudos įmonei ir atsiskaitymo su visais jos kreditoriais įstatymų nustatyta tvarka, todėl UAB „CCM Baltic“ neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio. Iš surinktų įrodymų darytina išvada, kad ieškovas ginčo sandorį sudarė siekdamas elementariai apeiti priverstinio išieškojimo priemones, taikytas mokesčių administratorių ir antstolių. Nors ginčijamas sandoris ir kiti analogiški sandoriai, manytina, buvo sudaryti siekiant prailginti įmonės gyvavimo laiką, faktiškai šie sandoriai nebebuvo būtini, kadangi, kaip minėta, tretysis asmuo ieškovą jau 2016-07-04 informavo apie vienašališką rangos sutarties nutraukimą, be kita ko ir dėl to, kad ieškovas vėlavo objekte atlikti darbus (1 t., b. l. 143), taip pat dėl ieškovui inicijuotos bankroto bylos, dėl kurios pareiškimas pateiktas dar 2016-06-14. Iš to darytina išvada, kad trečiajam asmeniui buvo žinoma bloga finansinė ieškovo padėtis, galimai ir negalėjimas pabaigti statybos darbų objekte, priešingu atveju tretysis asmuo nebūtų skubotai nutraukęs rangos sutarties. Esant šioms aplinkybėms atmestini teiginiai apie tai, kad jei ieškovas būtų nesudaręs ginčijamo sandorio, būtų atsiradę dar didesni nuostoliai, būtų vėlavusi atsidaryti parduotuvė – darbų vėlavimas atsirado dar iki ginčijamo sandorio sudarymo.
Akivaizdu ir tai, kad UAB „CCM Baltic“ buvo nesąžininga, nes žinojo, kad sudaromas sandoris pažeis kreditorių teises – visų pirma buvo nesilaikoma atsiskaitymų eilės su aukštesnės eilės kreditoriais, antra, tokiu būdu sumažėjo įmonės turtas ir galimybė patenkinti kitų kreditorių reikalavimus.
UAB „IT sistemos“ taip pat buvo nesąžininga. Kaip matyti iš atsakovo pateiktos sąskaitos-faktūros, ieškovas su juo atsiskaitė tik dalinai. Dėl likusios dalies ieškovas perleido atsakovui teisę reikalauti iš trečiojo asmens 9336,05 Eur. Iš šių aplinkybių matyti, kad ieškovas atsakovui apmokėjo tik nedidelę dalį to, ką privalėjo, dėl likusios dalies pasiūlė sudaryti reikalavimo perleidimo sutartį. Ši aplinkybė turėjo sukelti pagrįstą abejonę atsakovui apie tai, kad ieškovas yra nemokus. Atsakovo atstovas taip pat nurodė, kad objekte buvo kalbų apie neatsiskaitymą. Iš bylos dalyvių 2016-05-30 susitarimo matyti, kad pripažįstama aplinkybė, jog ieškovas galimai vėluos atsiskaityti su atsakovu pagal subrangos sutartį (2 t., b. l. 36), kas akivaizdžiai duoda pagrindo manyti, jog atsakovui buvo žinoma, kad ieškovas yra nebemokus. Darytina išvada, kad trečiajam asmeniui tuo metu taip pat buvo žinoma aplinkybė, kad ieškovas turi problemų su galimybe atsiskaityti, kadangi tretysis asmuo buvo gavęs vykdymui antstolių patvarkymus dėl mokėjimų rangovui (ieškovui) sulaikymo arba pervedimo į antstolių depozitines sąskaitas. Kaip matyti, apie blogą ieškovo finansinę padėtį buvo galima sužinoti ir Turto arešto aktų registro dėka – tretysis asmuo šia galimybe pasinaudojo (2016-07-04 pranešime tretysis asmuo nurodo, kad Turto arešto aktų registro duomenimis ieškovui taikomi 24 areštai). Atsakovas tokią informaciją taip pat turėjo galimybę gauti, manytina, tam tikra informacija atsakovui ir buvo žinoma, kadangi buvo sudarytas ginčijamas sandoris.
Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl skolininko ir trečiojo asmens nesąžiningumo vertinimo, ne kartą nurodė, kad skolininkas ir trečiasis asmuo laikomi nesąžiningais tik esant pagrindui konstatuoti, kad jie žinojo ar turėjo žinoti, jog sudarydami sandorį pažeis skolininko kreditoriaus teises. „Žinojimas“ aiškinamas kaip asmens turėjimas tam tikrų duomenų. „Turėjimas žinoti” suprantamas kaip asmens pareiga veikti aktyviai, nustatyta pareiga pasidomėti, todėl nepagrįstas neveikimas vertinamas kaip nesąžiningas elgesys. Sąžiningu gali būti laikomas tas kontrahentas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį su juo ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Verslininko statusas sustiprina reikalavimą sandorio šaliai domėtis kita sandorio šalimi ir jos turtine padėtimi, kiek normaliai reikia sandoriui sudaryti, nepažeidžiant įstatymų (LAT 2010-03-02 nutartis byloje Nr. 3K-3-94/2010). Teismo vertinimu, UAB „IT sistemos“ žinojo apie ieškovo sunkumus dėl mokumo, taip pat turėjo pareigą pasidomėti šiuo klausimu. Pažymėtina, kad internetu viešai skelbiami duomenys apie įmonių mokestinį įsiskolinimą. Taip pat galima ir vieša teismo sprendimų paieška. Tačiau atsakovas pasielgė savaime suprantamai – sudarė ginčijamą sandorį, siekdamas išvengti nuostolių ir apginti tik savo interesus.
Taip pat konstatuotina, kad ieškovo reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą tiek, kiek būtina UAB „CCM Baltic“ kreditorių reikalavimams patenkinti, kadangi bankroto byloje konstatuota ir iš šioje byloje pateiktų įrodymų spręstina, kad BUAB „CCM Baltic“ turto nepakanka visiems kreditorių reikalavimams patenkinti.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad yra visos sąlygos, numatytos, CK 6.66 str., todėl ginčijamas sandoris pripažintinas negaliojančiu ir šiuo pagrindu.
Dėl restitucijos taikymo
Kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija) (CK 1.80 str. 2 d.). Restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtą, pripažintas negaliojančiu ab initio (CK 6.145 str. 1 d.).
Ginčijamu sandoriu ieškovas perleido reikalavimo teisę atsakovui, o atsakovas šios teisės pagrindu gavo iš trečiojo asmens 9336,05 Eur. Kadangi atsakovas pagal sandorį yra gavęs 9336,05 Eur, nagrinėjamu atveju restitucija yra galima, šią sumą priteisiant ieškovui. Atsakovas tokiu atveju įgyja kreditorinio reikalavimo teisę į ieškovą bankroto byloje. Kadangi tretysis asmuo nėra sandorio šalis, taip pat tretysis asmuo neginčijo prievolės išmokėti 9336,05 Eur sumą už atliktus elektronikos įrengimo darbus, nėra pagrindo kalbėti apie tai, kad nurodyta suma turėtų būti grąžinta trečiajam asmeniui.
Kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 str. 2 d.). Atsižvelgiant į tai, ieškovui iš atsakovo priteistinos 6 procentų dydžio procesinės palūkanos (CK 6.37 str. 2 d.).
Kiti klausimai.
Žyminis mokestis šioje byloje sudaro 210,00 Eur (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 d.). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str. 1 d.). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes iš atsakovo priteistini 210,00 Eur žyminio mokesčio valstybės naudai.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Ieškovas prašo priteisti 1210,00 Eur advokato išlaidų. Atsižvelgiant į ieškovo surašytus procesinius dokumentus, pateiktus dokumentus, į teismo posėdžių kiekį ir trukmę, pašomos advokato išlaidos priteistinos.
Kadangi tretysis asmuo prašė ieškovo ieškinį atmesti, o ieškinio reikalavimai tenkinami, trečiojo asmens prašymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 268 str., 269 str., 270 str., teismas
nusprendžia:
ieškinį patenkinti.
Pripažinti negaliojančia 2016-06-16 tarp UAB „CCM Baltic“ ir UAB „IT sistemos“ sudarytą Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 16/06/16-2 nuo jos sudarymo momento.
Taikyti restituciją ir priteisti ieškovui UAB „CCM Baltic“ iš atsakovo UAB „IT sistemos“ 9336,05 Eur (devynis tūkstančius tris šimtus trisdešimt šešis Eur 5 ct) ir šešių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2017-05-15 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti ieškovui BUAB „CCM Baltic“ 1210,00 Eur (vieną tūkstantį du šimtus dešimt Eur 0 ct) išlaidų advokatui iš atsakovo UAB „IT sistemos“.
Priteisti valstybei 210,00 Eur (du šimtus dešimt Eur 0 ct) žyminio mokesčio iš atsakovo UAB „IT sistemos“.
Trečiojo asmens UAB „LIDL Lietuva“ prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas netenkinti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismą.