Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Administracinė byla Nr. ATP-114-282/2017 Teisminio proceso Nr. 4-70-3-03051-2016-2 Procesinio sprendimo kategorijos:

16.9.3.; 16.9.6.; 21.11.8.; 21.11.9.; 21.11.10.

2017 m. balandžio 26 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Žindulienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracine tvarka nubausto A. P. įgalioto atstovo advokato padėjėjo Sandžio Povilausko apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. vasario 28 d. nutarimo, kuriuo A. P. nubaustas:

už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124¹ straipsnio 8 dalyje, 5 Eur bauda;

už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, 724 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, nuobaudos subendrintos apėmimo būdu ir A. P. skirta galutinė administracinė nuobauda – 724 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. P. nubaustas už tai, kad jis 2016 m. spalio 1 d., apie 14.30 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai buvo nustatytas 2,38 promilių vidutinis girtumo laipsnis, taip pat su savimi neturėjo ir tikrinančiam pareigūnui nepateikė galiojančio vairuotojo pažymėjimo.

Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui A. P. įgaliotas atstovas advokato padėjėjas S. Povilauskas prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. vasario 28 d. nutarimą ir administracinę bylą nutraukti.

Apeliaciniame skunde A. P. įgaliotas atstovas advokato padėjėjas S. Povilauskas nurodo, kad skundžiamas Šiaulių apylinkės teismo nutarimas yra neteisėtas, nes paremtas neleistinais ir neteisėtai bei netinkamai surinktais įrodymais – aplinkoje nesiorientuojančių asmenų paaiškinimais, nepatikrinus kiekvieno byloje esančio įrodymo tikrumo (patikimumo), liečiamumo, leistinumo, jų tarpusavio ryšio, neįvertinus jų visumos, neaptarus ir motyvuotai nepaneigus kaltinimui prieštaraujančių duomenų, tokiu būdu pažeidus Lietuvos Respublikos ANK 567 straipsnio, 569 straipsnio reikalavimus. Padarytos teismo išvados prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Be to, buvo pažeisti procesinio lygiateisiškumo ir teismo nešališkumo principai.

Apelianto nuomone, byloje nustatytos aplinkybės nėra pakankamos A. P. kaltei konstatuoti. Iš bylos medžiagos matyti, kad į eismo įvykio vietą policijos pareigūnai atvyko Šiaulių apskrities VPK budėtojo nurodymu, gavus telefoninį pranešimą apie eismo įvykį, o būtent apie į griovį nuo kelio nuvažiavusį asmenį. Teisminio nagrinėjimo metu perklausius pranešimo garso įrašą bei apklausus liudytoją P. M., jokių konkrečių duomenų apie automobilį vairavusį asmenį nebuvo gauta. Teismo nurodyti motyvai vertinant liudytojo P. M. parodymus dėl trečiojo asmens yra neišsamūs ir negali patvirtinti ar paneigti liudytojų A. P., M. Z. bei K. P. pateiktų paaiškinimų, kadangi byloje nėra nustatyta, kada liudytojas atvyko į eismo įvykio vietą, ir, ar tuomet, kai jis prie automobilio matė A. P. ir M. Z., jie prie transporto priemonės buvo pirmą kartą ar antrą kartą, kuomet netrukus atvyko policijos pareigūnai. Esant šioms aplinkybėms, apelianto nuomone, liudytojo P. M. skambutis bei pateiktas paaiškinimas teisme nesudaro pagrindo A. P. pripažinti kaltu vairavus transporto priemonę esant neblaiviam.

A. P. įgalioto atstovo advokato padėjėjo S. Povilausko teigimu, liudytojai A. P. ir M. Z. nuosekliai, logiškai ir visiškai analogiškai paaiškino aplinkybes, jog K. P. vairuojant automobilį ir nuvažiavus nuo kelio, jie, palikę transporto priemonę, nuėjo į netoliese esančią sodybą, ten vartojo alkoholinius gėrimus, o K. P. iš eismo įvykio vietos iš karto pasišalino. Šios aplinkybės teisminio nagrinėjimo metu nebuvo paneigtos. Policijos pareigūnai, gavę pranešimą apie eismo įvykį, atvyko į įvykio vietą, tačiau pirmąjį atvykimo kartą nesurado automobilio vairuotojo, keleivių ar pan., tai yra prie automobilio jokių žmonių nebuvo ir ši aplinkybė, apelianto nuomone, patvirtina liudytojų A. P. bei M. Z. paaiškinimus, jog po patirtos avarijos jie pasišalino nuo transporto priemonės į sodybą ir ten vartojo nemažą kiekį alkoholinių gėrimų. Teismas taip pat vertino apklaustos senyvo amžiaus sodybos savininkės paaiškinimus ir juos laikė patikimais, nors iš jos teisme duotų paaiškinimų akivaizdu, jog pateikti paaiškinimai negali būti vertinami kaip absoliučiai teisingi, nes liudytoja dėl senyvo amžiaus nesugebėjo rišliai bei logiškai atsakyti į daugelį užduodamų klausimų.

Apeliantas skunde nurodo, kad po pirmojo atvykimo į įvykio vietą policijos pareigūnai išvyko nenustatę automobiliu važiavusių asmenų ir grįžo iškviesti antrą kartą, kai pašaliniai asmenys prie automobilio pamatė žmones ir iškvietė pareigūnus. Taigi nuo eismo įvykio ir asmenų fiksavimo prie automobilio buvo praėjęs gana ilgas laiko tarpas, kuris bylos nagrinėjimo teisme metu nebuvo nustatytas, detalizuotas. Laiko tarpas tarp avarijos ir neblaivumo tikrinimo byloje taip pat nėra nustatytas, o faktas, kad po eismo įvykio A. P. ir M. Z. vartojo alkoholinius gėrimus nepaneigtas. Todėl, apelianto nuomone, nėra galimybės teigti, kad A. P. policijos pareigūnų nustatytas neblaivumo laipsnis buvo toks ir eismo įvykio metu.

Apeliantas pažymi, kad po eismo įvykio atvykus policijos pareigūnams M. Z. buvo neblaivus, tačiau policijos pareigūnai, pažeisdami įrodymų rinkimo teisėtumą ir tinkamumą, paėmė iš jo paaiškinimą, neteisėtai įspėję neblaivų asmenį už melagingų parodymų davimą, neteisėtai neatlikę pareigos patikrinti asmens blaivumą, jam esant neblaiviam. Be to, nors M. Z. paaiškinime patvirtino, kad nuo automobilio kartu su A. P. buvo pasišalinę ir neva pasišalinimo metu alkoholio nevartojo, tačiau teisminio nagrinėjimo metu jis paaiškino, kad alkoholį vartojo, buvo nuėję į greta esančią sodybą, apklausiamas pareigūnų buvo neblaivus ir versiją, kad automobilį vairavo A. P., pateikė norėdamas apsaugoti draugą K. P..

Apeliantas skunde pažymi, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta ir apklausta pranešėja, kuri antrąjį kartą pranešė policijai apie prie automobilio atėjusius asmenis. A. P. protokolas dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo buvo surašytas nuo įvykio praėjus maždaug 8 valandoms, ir prieš surašant protokolą nepatikrinus asmens blaivumo. Be to, A. P. nebuvo pristatytas į medicinos įstaigą neblaivumui nustatyti, kuomet įvyko eismo įvykis, kaip tai numato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006-05-12 nutarimas Nr. 452 „Dėl transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo ir leidžiamos etilo alkoholio koncentracijos darbo metu nustatymo“..

A. P. įgalioto atstovo advokato padėjėjo S. Povilausko įsitikinimu, policijos pareigūnas E. A. tarnybiniame pranešime nurodė neteisingas aplinkybes, kad alkoholio iki pareigūnams atvykstant asmenys (A. P. ir M. Z.) nevartojo ir visą laiką buvo kartu, nors policijos pareigūnai nuo eismo įvykio iki atvykimo į vietą asmenų nekontroliavo, nestebėjo, nebuvo nustatę jų buvimo vietos, todėl niekaip neturėjo galimybės teigti, kad asmenys alkoholio nevartojo. Policijos pareigūnas M. P. paaiškino, kad šias aplinkybes išgirdo iš M. Z., kuris teisme paaiškino visiškai skirtingai. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, tiek policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuoti duomenys, tiek M. Z. paaiškinimas, tiek A. P. žodžiu pateikti paaiškinimai yra neleistini kaip įrodymai, nes yra surinkti pažeidžiant nustatytus teisės aktų reikalavimus ir yra klaidingi.

Apelianto teigimu, apklaustas policijos pareigūnas E. A. nurodė aplinkybes, kurios nebuvo pateiktos tarnybiniame pranešime, nebuvo užfiksuotos objektyviai pranešimo apie eismo įvykį garso įraše, todėl šios aplinkybės laikytinos keliančiomis abejones, nurodytos policijos pareigūnui esant suinteresuotam patvirtinti savo atliktus veiksmus, tai yra esant šališkam. Tai, kad A. P. ir M. Z. neva slėpėsi krūmuose liudytojas paaiškino tik teisme, šios aplinkybės nenurodė tarnybiniame pranešime ir šie duomenys nėra patvirtinti jokiais objektyviais duomenimis, ypatingai garso įrašu apie prie automobilio grįžusius asmenis. Pareigūnas patvirtino, kad M. Z. buvo neblaivus, tačiau nepaisant to su juo buvo atliekami neteisėti procesiniai veiksmai. Be to, A. P., būdamas neblaivus (visiškai girtas, nesiorientuodamas aplinkoje), pateikė pareigūnams aplinkybes apie neva automobilio vairavimą, tačiau šios aplinkybės apart girto asmens kliedesių nėra pagrįstos jokiais objektyviai duomenimis, tai yra nei vienas iš proceso dalyvių, būdamas blaivus, nematė, kaip A. P. neva vairavo transporto priemonę. Aplinkybes dėl A. P. visiško girtumo ir negalimumo susišnekėti patvirtino pareigūnas M. P.. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, akivaizdu, kad policijos pareigūnų pateikti paaiškinimai ir tarnybiniai pranešimai neatitinka byloje nustatytų aplinkybių, nes atlikti neteisėti įrodymų rinkimo veiksmai neturi būti vertinami kaip pagrindžiantys asmenų kaltę.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyrius prašo Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. vasario 28 d. nutarimą palikti nepakeistą ir A. P. įgalioto atstovo advokato padėjėjo S. Povilausko apeliacinio skundo netenkinti. Nurodo, kad Šiaulių apylinkės teismas, nagrinėdamas bylą, nustatė visas bylos aplinkybes, kurios buvo reikšmingos teisingam bylos išsprendimui, išanalizavo ir įvertino visas A. P. ir jo įgalioto atstovo advokato padėjėjo S. Povilausko nurodytas faktines aplinkybes ir, atsižvelgęs į byloje esančių duomenų visumą, teisingai įvertino A. P. veiksmus.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

ATPK 302¹¹ str. 1 d. įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Pažymėtina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu teisės pažeidimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK ypatingoje dalyje, sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei, priešingu atveju nėra pagrindo taikyti administracinės atsakomybės priemonių. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Sutinkamai su ATPK 256 str. nuostatomis, įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Pagal ATPK 257 str., organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-21-2012, 2AT-2-2013, 2AT-9/2014, 2AT-39-2014).

Administracine tvarka nubausto A. P. įgaliotas atstovas advokato padėjėjas apeliaciniu skundu nesutikdamas su A. P. pripažinimu kaltu ir nubaudimu pagal ATPK 124¹ straipsnio 8 dalį ir 126 straipsnio 4 dalį, apeliaciniame skunde iš esmės ginčija byloje esančių duomenų vertinimą ir jų pripažinimą įrodymais, patvirtinančiais jo atstovaujamojo kaltę padarius jam inkriminuojamus pažeidimus, pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų atitiktį faktinėms bylos aplinkybėms, ir teigia, kad A. P. jam inkriminuotų administracinių teisės pažeidimų nepadarė. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal ATPK 256 straipsnio 1–3 dalių, 257 straipsnio nuostatas, duomenų pripažinimas įrodymais bei jų vertinimas yra teismo (bylą nagrinėjančio organo) prerogatyva, todėl vien dėl to, jog A. P. įgaliotam atstovui yra nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje surinktus duomenis ir pripažindamas juos įrodymais, pažeidė ATPK 256, 257 straipsnių reikalavimus. Priešingai, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, skundžiamą apylinkės teismo nutarimą ir apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir padarė teisingą bei faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadą dėl A. P. kaltės jam įvykdžius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 124¹ straipsnio 8 dalyje ir 126 straipsnio 4 dalyje. Tokią apeliacinės instancijos teismo išvadą patvirtina tai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutarimą grindė byloje laikantis įstatymo reikalavimų surinktais ir teismo posėdžio metu patikrintais įrodymais, išanalizavęs kiekvieną iš jų atskirai bei įvertinęs jų visumą, nurodė, kuriais iš jų remiasi, o kuriuos atmeta, išdėstė ir tokio įrodymų vertinimo motyvus. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, surinktų ir ištirtų įrodymų teisėtumas ir patikimumas abejonių nekelia.

Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad byloje yra surinkta pakankamai patikimų įrodymų, kurių visuma leidžia daryti išvadą, jog A. P. padarė jam inkriminuojamus administracinius teisės pažeidimus. Tai, kad A. P. 2016 m. spalio 1 d., apie 14.30 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai buvo nustatytas 2,38 promilių vidutinis girtumo laipsnis, taip pat su savimi neturėjo ir tikrinančiam pareigūnui nepateikė galiojančio vairuotojo pažymėjimo, patvirtina: apylinkės teismo posėdžių metu duoti liudytojų – policijos pareigūnų E. A. ir M. P. parodymai (36-38 b. l.), kai jie parodė, kad 2016 m. spalio 1 d. iš Šiaulių apskrities VPK OVS budėtojo gavę pranešimą, jog kelyje (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) nuo kelio yra nuvažiavęs automobilis „Mazda 3“, nuvykę į įvykio vietą rado į griovį nuvažiavusį automobilį „Mazda 3“. Prie automobilio nieko nebuvo, todėl nusprendė, kad juo važiavę asmenys galėjo pasišalinti. Pavažiavo link (duomenys neskelbtini), bet nieko nerado, tada nuvažiavo iki (duomenys neskelbtini), bet ir ten nieko nerado, tuomet gavo budėtojo pakartotinį pranešimą, kad tie asmenys, išlindę iš krūmų, grįžo prie automobilio, todėl jie iš karto nuvažiavo prie automobilio ir rado A. P. ir M. Z.. Paklausus, kas vairavo automobilį, M. Z. paaiškino, kad automobilį vairavo A. P., nurodė, kad jis dar prašė, jog A. P. greitai nevažiuotų, nes vos į kažką neatsitrenkė, tačiau jis nepaklausė ir nuvažiavo į griovį. A. P. buvo labai girtas, su juo iš viso nebuvo įmanoma bendrauti, tačiau jis sakė, kad tai jo trasa, kad jis nuolat važiuoja tuo keliu ir niekas jo nepagaus, gyrėsi, kad „mėgsta driftą, yra drifto karalius, gerai driftino“, tačiau, kad automobilį galėjo vairuoti kitas asmuo, nesakė. Pas A. P. rasti automobilio užvedimo rakteliai, jo apranga atitiko pranešėjos apibūdintą vairuotojo apsirengimą. Nors M. Z. buvo neblaivus, tačiau su juo susikalbėti buvo galima; tokius liudytojų E. A. ir M. P. parodymus atitinkantys jų tarnybiniai pranešimai (5-8 b. l.); liudytojo P. M. apylinkės teisme duoti parodymai (67 b. l.), kai jis nurodė, kad 2016 m. spalio 1 d., po pietų, tikslaus laiko neprisimena, važiuodamas iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), pamatė nuo kelio nuvažiavusį automobilį „Mazda“, aplink nuvažiavusį nuo kelio automobilį vaikščiojo du vyrai. Jis paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir pranešė apie įvykį, po to nuvažiavo. Liudytojų E. A., M. P. ir P. M. nurodytas aplinkybes patvirtina liudytojo M. Z. 2016 m. spalio 1 d. rašytiniame paaiškinime nurodytos aplinkybės ir Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus informaciniame rašte nurodyta informacija. Liudytojas M. Z. savo 2016 m. spalio 1 d. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad 2016 m. spalio 1 d., apie 16.00 val., jis važiavo su draugu A. P., kuris buvo neblaivus ir vairavo savo automobilį „Mazda 3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Išvažiavus iš (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini), padarė eismo įvykį, nesuvaldė automobilio, kadangi buvo išgėręs. Jis A. P. sakė, kad neskubėtų, bet pastarasis nereagavo. Jie nuo automobilio pasišalino. Kol buvo pasišalinę, alkoholio nevartojo. Vėliau jie grįžo ir tuo metu atvažiavo policijos pareigūnai (4 b. l.). Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus 2016 m. gruodžio 20 d. informaciniame rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog apie eismo įvykį, įvykusį (duomenys neskelbtini), 2016 m. spalio 1 d. 14.51 val. pranešė P. M. (47, 48 b. l.). Kartu su raštu Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus pateiktame kompaktiniame diske (skaitmeniniame garso įraše) užfiksuotas P. M. pranešimas apie nuvažiavusį nuo kelio ir griovyje esantį automobilį „Mazda 3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Šiame pranešime nurodoma, jog vairuotojas yra prie automobilio, galimai neblaivus, nesužalotas (49 b. l.). Iš asmens blaivumo testo parodymų matyti, jog 2016 m. spalio 1 d. 15.54 val. A. P. buvo nustatytas 2,38 promilių girtumas (10 b. l.). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad visi šie duomenys papildo vieni kitus ir sudaro vieningą įrodymų visumą, neabejotinai patvirtinančią A. P. kaltę dėl jam inkriminuojamų administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 124¹ straipsnio 8 dalyje ir 126 straipsnio 4 dalyje, padarymo, todėl teismas neturi jokio pagrindo jais nesiremti. Aukštesnės instancijos teismo nuomone, apylinkės teismas A. P., M. Z. ir K. P. teisme duotus paaiškinimus, kad automobilį vairavo K. P., nuvažiavo nuo kelio ir iš eismo įvykio vietos iš karto pasišalino, o A. P. ir M. Z., palikę transporto priemonę, nuėjo į netoliese esančią sodybą ir ten vartojo alkoholinius gėrimus, pagrįstai vertino kaip pasirinktą gynybos taktiką, siekiant sušvelninti A. P. administracinę atsakomybę arba padėti jos išvengti. Šios A. P., M. Z. ir K. P. nurodomos aplinkybės yra paneigtos jau anksčiau minėtų objektyvių, apylinkės teismo ištirtų ir įvertinų faktinių duomenų visuma.

Pažymėtina, kad liudytojai policijos pareigūnai E. A. ir M. P. bei liudytojas P. M. įvykio aplinkybes nurodė iš esmės vienodai, parodymus davė teisme būdami įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, byloje nėra jokių duomenų, kad jie būtų šališki, suinteresuoti apkalbėti ar duoti A. P. kaltinančius parodymus, todėl netikėti jų parodymais nėra pagrindo. Įvertinus bylos duomenų visumą, nėra pagrindo pripažinti liudytojų E. A., M. P. ir P. M. parodymus netinkamais ar nepatikimais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. P. paaiškinimais bei liudytojų M. Z., K. P. parodymais, kad transporto priemonę vairavo K. P., kadangi A. P. suinteresuotas išvengti atsakomybės, o liudytojai M. Z. ir K. P. yra pastarojo draugai, todėl taip pat gali būti suinteresuoti bylos baigtimi. A. P. ir jo draugų M. Z., K. P. parodymai apylinkės teismo pagrįstai įvertinti kritiškai, nes šių parodymų turinys rodo, jog parodymai buvo derinami A. P. palankia linkme, siekiant padėti jam išvengti administracinės atsakomybės. Šių asmenų parodymai yra šališki, todėl nepatikimi. Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, apylinkės teismas taip pat nesirėmė ir teisme apklaustos liudytojos M. A. parodymais, nes ši liudytoja parodymus davė ne apie byloje nagrinėjamo įvykio aplinkybes, o apie kitą įvykį.

Apeliaciniame skunde A. P. įgaliotas atstovas nurodo, kad liudytojo P. M. nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo A. P. pripažinti kaltu vairavus transporto priemonę esant neblaiviam, nes liudytojas P. M. tiek 2016 m. spalio 1 d. pranešdamas Bendrajam pagalbos centrui apie nuvažiavusį nuo kelio ir griovyje esantį automobilį „Mazda 3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tiek apklausiamas apylinkės teismo posėdžio metu nenurodė jokių konkrečių duomenų apie automobilį vairavusį asmenį, be to, byloje nėra nustatyta, ar tuomet, kai liudytojas prie automobilio matė A. P. ir M. Z., jie prie transporto priemonės buvo pirmą kartą ar antrą kartą, kai netrukus atvyko policijos pareigūnai. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors liudytojas P. M. nei pranešime Bendrajam pagalbos centrui, nei apklausiamas apylinkės teisme nenurodė, kas konkrečiais vairavo automobilį, tačiau jis nuo pat pradžių nuosekliai nurodė, kad aplink nuo kelio nuvažiavusį automobilį vaikščiojo du vyriškiai. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad P. M. Bendrajam pagalbos centrui apie nuvažiavusį nuo kelio ir griovyje esantį automobilį pranešė 2016 m. spalio 1 d. 14.51 val. (47, 48 b. l.), o policijos pareigūnai į įvykio vietą atvyko šiek tiek vėliau – 14.57 val., ir vairuotojo ar kitų asmenų šalia automobilio nebuvo (5-8 b. l.), darytina išvada, kad liudytojas P. M. eismo įvykio vietoje vaikščiojančius du vyriškius matė iškart po eismo įvykio, dar į įvykio vietą neatvykus policijos pareigūnams. Taigi apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, pagrįstai rėmėsi liudytojo P. M. parodymais.

Apeliaciame skunde A. P. įgaliotas atstovas pažymi, kad po eismo įvykio atvykus policijos pareigūnams M. Z. buvo neblaivus, tačiau policijos pareigūnai, nepatikrinę jo neblaivumo, pažeisdami įrodymų rinkimo teisėtumą ir tinkamumą, paėmė iš jo paaiškinimą, neteisėtai įspėję neblaivų asmenį už melagingų parodymų davimą.

Bylos duomenys rodo, kad neblaivumas byloje nagrinėjamo įvykio metu M. Z. nebuvo nustatytas, tačiau paaiškinimą jis rašė tik po kurio laiko (iš M. Z. paaiškinimo matyti, kad jis rašytas 2016 m. spalio 1 d. gerokai po 16 val. (4 b. l.), kas rodo, jog rašydamas paaiškinimą jis nebuvo tokio girtumo laipsnio, koks buvo paties įvykio metu. Be to, jo paties rašytas ir pasirašytas paaiškinimas patvirtina, kad M. Z. neblaivumas nebuvo toks, jog asmuo realiai nesuprastų su juo atliekamų veiksmų esmės. Pažymėtina ir tai, kad M. Z. neužsiminė apie blogą savijautą dėl girtumo ar negalėjimą dėl kokių nors kitokių priežasčių iš karto po įvykio paaiškinti jo aplinkybes. Be to, patys kelių policijos pareigūnai, kurie su panašiais įvykiais susiduria turbūt kiekvieną jų darbo dieną, taip pat neabejotinai įvertino M. Z. galimybes adekvačiai suvokti ir vertinti įvykio aplinkybes bei apie jas duoti pirminius paaiškinimus. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad padaryto administracinio teisės pažeidimo įvykis buvo tiriamas tinkamai, nepadarant esminių proceso pažeidimų.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuo eismo įvykio iki A. P. neblaivumo tikrinimo praėjo tam tikras laiko tarpas, todėl nėra pagrindo teigti, kad A. P. nustatytas neblaivumo laipsnis buvo toks ir eismo įvykio metu.

Pažymėtina, kad laikui bėgant alkoholio kiekis atitinkamose organizmo terpėse dėl natūralių procesų, vykstančių žmogaus organizme, mažėja. Patikrinimo metu, kuris atliekamas praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis paprastai neatspindi to laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą. Nagrinėjamu atveju alkoholio matuokliu „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. spalio 1 d. 15.54 val. A. P. nustatytas 2,38 promilių neblaivumas (10 b. l.). Alkoholio matuoklio patikros sertifikatas Nr. (duomenys neskelbtini) galiojo iki 2016-12-06 (5-8, 10 b. l.). Įvertinus tai, kad po eismo įvykio praėjo tam tikras laiko tarpas, kol A. P. buvo pastebėtas policijos pareigūnų, darytina išvada, kad A. P. neblaivumo patikrinimo metu jau buvo galimai šiek tiek prablaivėjęs, tačiau jam nustatytas neblaivumo laipsnis vis tiek viršijo leistiną normą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, policijos pareigūnai laikėsi LR Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 6.3 punkte nustatytos tvarkos, t. y. nustatę, kad alkoholio koncentracija A. P. iškvėptame ore viršijo 0,4 promilės, jie pagrįstai surašė jam administracinio teisės pažeidimo protokolą. Byloje nėra duomenų, kad alkotesteris, kuriuo buvo tikrinamas A. P. neblaivumas, būtų naudojamas ne pagal instrukciją ar turėtų kokių nors gedimų. Taip pat nėra duomenų, kad A. P. ir jo blaivumą tikrinusius policijos pareigūnus sietų tam tikri asmeniniai santykiai, todėl abejoti teisės pažeidimo metu užfiksuotais alkotesterio parodymais nėra pagrindo.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad A. P. protokolas dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo buvo surašytas nuo įvykio praėjus maždaug 8 valandoms ir prieš surašant protokolą nepatikrinus asmens blaivumo. Tačiau apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas tinkamai, laikantis ATPK 259, 259¹ ir 260 straipsnių reikalavimų. Tai, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas nuo įvykio praėjus maždaug 8 valandoms, kad protokolas buvo surašytas nepatikrinus asmens blaivumo, dar nereiškia, jog pažeidimas užfiksuotas netinkamai, nes priešingu atveju neblaivių asmenų padaryti pažeidimai liktų neužfiksuoti.

A. P. įgalioto atstovo advokato padėjėjo S. Povilausko įsitikinimu, policijos pareigūnas E. A. tarnybiniame pranešime nurodė neteisingas aplinkybes, kad alkoholio iki pareigūnams atvykstant asmenys (A. P. ir M. Z.) nevartojo ir visą laiką buvo kartu, nes policijos pareigūnai nuo eismo įvykio iki atvykimo į vietą asmenų nekontroliavo, nestebėjo, nebuvo nustatę jų buvimo vietos, todėl niekaip neturėjo galimybės teigti, kad asmenys alkoholio nevartojo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti, todėl atmestini. Kaip matyti iš byloje esančio policijos pareigūno E. A. tarnybinio pranešimo (5, 6 b. l.), jame policijos pareigūnas, be kita ko, nurodė, kad iš M. Z. buvo gautas paaiškinimas, kuriame jis nurodė, kad alkoholio iki atvykstant policijos pareigūnams jis ir A. P. nevartojo ir visą laiką buvo kartu. Taigi policijos pareigūnas E. A. savo tarnybiniame pranešime tiesiog atkartojo M. Z. nurodytas aplinkybes apie alkoholio nevartojimą po eismo įvykio ir buvimą kartu su A. P..

Apeliaciniame skunde A. P. įgaliotas atstovas nurodo, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta ir apklausta pranešėja, kuri antrąjį kartą pranešė policijai apie prie automobilio atėjusius asmenis, tačiau, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įrodymų rinkimo procesas negali būti begalinis. Įrodymų turi būti surenkama ir ištiriama tiek, kad jų pakaktų pagrįstoms išvadoms padaryti. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių daryti pagrįstą išvadą, jog A. P. padarė jam inkriminuojamus administracinius teisės pažeidimus.

Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apylinkės teismas teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė įstatymo nuostatas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, kurį keisti ar naikinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. vasario 28 d. nutarimą nepakeistą ir A. P. įgalioto atstovo advokato padėjėjo Sandžio Povilausko apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.