Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Vanago (kolegijos pirmininkas), Eligijaus Gladučio ir Bronės Vidzėnienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. P., R. P. ir nukentėjusiosios J. Š. apeliacinius skundus dėl Ignalinos rajono apylinkės teismo 2013-10-03 nuosprendžio, kuriuo:

A. P. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal BK 178 str. 2 d. (dėl A. K. turto pagrobimo) trejų metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausme.

A. P. pagal BK 178 str. 2 d. dėl A. B. turto pagrobimo išteisintas, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

A. P. pagal BK 178 str. 2 d. dėl O. M. turto pagrobimo išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

A. P. pagal BK 178 str. 2 d. dėl J. Š. turto - 100 Lt - pagrobimo išteisintas, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

A. P. pagal BK 214 str. 1 d. dėl J. Š. elektroninio mokėjimo priemonės neteisėto įgijimo išteisintas, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

A. P. pagal BK 215 str. 1 d. dėl finansinės operacijos atlikimo neteisėtai panaudojant J. Š. vardu išduotą elektroninio mokėjimo kortelę išteisintas, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

A. P. pagal BK 182 str. 1 d. dėl J. Š. turto įgijimo apgaule išteisintas, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

R. P. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal BK 178 str. 2 d. (dėl A. K.) trejų metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 3 ir 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies „b“ papunkčiu, skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta iš dalies sudedant su Ignalinos rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 6 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme - laisvės apribojimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, prilyginant vieną laisvės atėmimo dieną dviem laisvės apribojimo dienoms, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams ir šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 9 d. ir 65 str. 1 d. „b“ papunkčių, į bausmės laiką įskaitytas iš dalies atlikta laisvės apribojimo bausmė pagal Ignalinos rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 6 d. baudžiamąjį įsakymą, t.y. laikotarpis nuo 2013 m. vasario 28 d. iki 2013 m. liepos 22 d., dvi laisvės apribojimo dienas prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Nukentėjusiosios J. Š. A. P. pareikštas 9700 Lt civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmestas.

Skundžiamu nuosprendžiu nuteistas ir R. R., tačiau jo atžvilgiu apeliacinių skundų nepaduota.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. P., R. P. ir R. R. nuteisti už tai, kad 2011 m. birželio 20 d., veikdami bendrininkų grupėje, įsibrovę į A. K. priklausantį pastatą, esantį Ignalinos rajono savivaldybėje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pagrobė 29 ketaus radiatorius, kainuojančius 2900 Lt, padarydami A. K. 2900 Lt turtinę žalą.

A. P. išteisintas iš kaltinimo tuo, kad 2011 m. rugsėjo 7 d., laikotarpyje nuo 12 iki 14 val., Ignalinos rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), įsibrovęs į gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), iš J. Š. rankinės pagrobė 100 Lt ir banko „(duomenys neskelbtini)“ elektroninę mokėjimo kortelę „(duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą J. Š. vardu, kurią taip neteisėtai įgijo, laikė iki 2011 m. rugsėjo 8 d. ir, žinodamas šios elektroninio mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti - PIN kodą, neteisėtai atliko finansinę operaciją – 2011 m. rugsėjo 7 d., apie 23 val., banko „(duomenys neskelbtini)“ bankomate, esančiame Visagine, (duomenys neskelbtini), iš J. Š. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) paėmė 4352,50 Lt, taip apgaulės būdu savo naudai įgydamas J. Š. priklausančius 4352,50 Lt, tai yra nusikalstamomis veikomis, numatytomis Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje.

A. P. skundžia Ignalinos rajono apylinkės teismo 2013-10-03 nuosprendį ir prašo jį išteisinti. Nurodo, kad jis yra nuteistas neteisingai, teismas neįvertino bylos įrodymų – liudytojų parodymų bei bylos aplinkybių. Buvo neįvertinti E. Č. parodymai, jog R. P. sakė, jog su šeimininku yra susitaręs. Taip pat nevertinti analogiški ir jo, apelianto, parodymai. Teismas neatsižvelgė į tai, kad R. P. nurodė, jog pareigūnai liepė jam nesakyti, kad jis jam, apeliantui ir R. R. sakė, kad yra susitaręs su pastato šeimininku. Taip pat teismas neįvertino ir R. R. parodymų. Nurodo, kad jis recidyvistu pripažintas nepagrįstai.

J. Š. skundžia Ignalinos rajono apylinkės teismo 2013-10-03 nuosprendį ir prašo bylą atnaujinti. Apeliantė nurodo, kad baudžiamojoje byloje yra tiesioginių įrodymų, kad A. P. ir R. P. įsibrovė į jos namą, todėl jie turi būti nuteisti.

R. P. skundžia Ignalinos rajono apylinkės teismo 2013-10-03 nuosprendį ir prašo nuosprendį pakeisti – švelninti jam skirtą bausmę.

Apeliantas nurodo, kad dėl nusikaltimo, už kurį yra nuteistas, kaltę pilnai pripažino duodamas išsamius parodymus ikiteisminio tyrimo metu bei juos patvirtindamas teisme. Apeliantas pažymi, kad kaltinamajame akte yra nurodyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė tai, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, tačiau teismas šios jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės nepripažino nepagrįstai, jo nurodytą versiją, kurią patvirtino kiti kaltinamieji, atmetė kaip neįtikimą. Apeliantas nurodo, kad jo parodymai buvo nuoseklūs nuo pat pradžių, jis ikiteisminio tyrimo metu atskleidė visas jam žinomas aplinkybes.

Be to, apeliantas nurodo, kad gyvena su garbaus amžiaus motina, verčiasi atsitiktine darbine veikla, nes jo gyvenamajame miestelyje sunku rasti darbą, padeda išlaikyti sūnų. Jei turės atlikti visą paskirtą laisvės atėmimo bausmę, neįstengs atlyginti 2900 Lt dydžio turtinė žalos nukentėjusiajam. Apeliantas nurodo, kad jis nebuvo nuteistas už smurtinio nusikaltimo padarymą, todėl griežta trejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė tik mažins jo socialinius ryšius bei didins socialinę atskirtį. Apeliantas nurodo, kad palaiko glaudžius ryšius su mažamečiu sūnumi, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, gyvena su motina, kurui yra ligota ir kuria nebus kam pasirūpinti. Nors nusikalto būdamas teistas už tyčinius nusikaltimus, tačiau teigia, teismas už BK 178 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymą jam paskyrė per griežtą bausmę. Apeliantas mano, kad jo nurodytos aplinkybės patvirtina, kad jam bausmės tikslai pasiekiami sušvelninus laisvės atėmimo bausmę. Tvirtina, kad skirdamas bausmę teismas nesivadovavo BK 54 str. 2 d. 1, 3 ir 7 p., be to, nepagrįstai konstatavo, kad jis nusikaltimą padarė būdamas recidyvistu, nes jokiu teismo nuosprendžiu juo nebuvo pripažintas. Apeliantas pažymi, kad skundžiamu nuosprendžiu buvo pripažinta, kad jis padarė vieną nusikalstamą veiką, kas taip pat sudaro pagrindą sušvelninti bausmę.

Teismo posėdyje A. P. ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, o nukentėjusiosios apeliacinį skundą atmesti, R. P. gynėjas prašė nuteistojo R. P. apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinius skundus atmesti.

Apeliaciniai skundai netenkinami.

Nuteistasis A. P., apeliaciniu skundu nesutikdamas su bylos įrodymų įvertinimu, teigia, kad jis nepagrįstai pripažintas kaltu dėl A. K. priklausančio turto – radiatorių vagystės įsibraunant į patalpą bei prašo jį išteisinti. Apelianto A. P. apeliacinis skundas nepagrįstas.

Įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus teismas konstatuoja, kad A. P. kaltė 2011-06-20 įvykdžius A. K. turto – radiatorių vagystę veikiant bendrininkų grupėje kartu su R. P. ir R. R. yra įrodyta bylos įrodymu visuma - R. P., R. R., liudytojų O. R. ir A. M. parodymais, paties A. P. paaiškinimais, 2011-06-20 metalo laužo pirkimo – pardavimo sutartimi, įvykio vietos apžiūros protokolu, nukentėjusiojo A. K. pareiškimu.

Apeliantas A. P. nesutikimą su jo nuteisimu dėl A. K. turto vagystės motyvuoja tuo, kad teismas neįvertino byloje esančių duomenų, jo teigimu patvirtinančių, kad jam R. P. sakė, kad jis su namo savininku dėl radiatorių paėmimo iš namo yra susitaręs. Tačiau iš skundžiamo teismo nuosprendžio matyti, kad teismas A. P. nurodytas aplinkybes įvertino. A. P. paaiškinimu byloje apie tai, kad jis manęs, jog radiatorius iš pastato jis paima teisėtai, nes R. P. jam nurodė, kad juos paimti leido pastato savininkas, teismas nesivadovavo pagrįstai. Tokią išvadą teismas nuosprendyje pagrindė išsamia A. P., R. R. ir R. P. parodymų analize ir įvertinimu, su kuriuo apygardos teismas sutinka ir jo nekartoja.

Apeliantas A. P. nepagrįstai tvirtina, kad teismas neteisingai jį pripažino recidyvistu. BK 27 str. 1 d. numato, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų ir toks asmuo yra recidyvistas. Iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, kad A. P. tyčinį nusikaltimą – A. K. turto pagrobimą padarė būdamas teistas už tyčinius nusikaltimus, už kuriuos A. P. teistumas išnykęs nebuvo ( t. 2, b. l. 99-103, 110-133).

Apeliaciniu skundu nukentėjusioji J. Š. nesutinka su A. P. ir R. P. išteisinimu ir faktiškai prašo juos nuteisti už įsibrovimą į jos namą, teigia, byloje yra tiesioginių jų kaltės įrodymų. Apeliantės skundas nepagrįstas.

Visų pirma apygardos teismas pažymi, kad R. P. nebuvo kaltinamas nukentėjusiosios turto vagyste įsibraunant į gyvenamąjį namą ar kitomis nusikalstamomis veikomis J. Š. atžvilgiu ( t. 4, b. l. 2-15).

Įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas išteisinti A. P. pagal BK 178 str. 2 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d. bei 182 str. 1 d. dėl J. Š. turto pagrobimo įsibraunant į gyvenamąjį namą, neteisėto J. Š. priklausančios banko mokėjimo kortelės įgijimo ir laikymo, neteisėto finansinės operacijos atlikimo pasinaudojant svetima elektronine mokėjimo kortele bei svetimo turto įgijimo apgaule, yra pagrįstas tinkamai ištirtais ir įvertintais bylos įrodymais.

Priešingai nei teigia apeliantė, byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių A. P. kaltę dėl turto pagrobimo 2011-09-07 įsibraunant į gyvenamąjį namą. Tuo tarpu R. P. parodymais, kuriuos jis davė būdamas įtariamuoju, apie tai, kad A. P. neteisėtai disponavo J. Š. priklausančia banko mokėjimo kortele, teismas nesivadovavo pagrįstai. Apygardos teismas su pirmosios instancijos teismo išdėstytais motyvais, kurie sudaro pagrindą nesivadovauti R. P. parodymais, pilnai sutinka. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu R. P. faktiškai jokių duomenų apie nusikalstamą veiką J. Š. atžvilgiu nenurodė (t.4., b.l. 127), o jo teismo posėdžio metu patvirtinti ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuomet jis buvo apklaustas įtariamuoju, nesant byloje kitų duomenų, patvirtinančių šių parodymų teisingumą, negali būti vertintini kaip A. P. kaltės įrodymu. Be to, iš teismo posėdžio metu apklaustos liudytojos Z. A., parodymų matyti, kad atsiskaitydamas pasinaudojant banko kortele parduotuvėje pirko R. P. (b.l. 151). Todėl apylinkės teismo išvados, jog neįrodyta, kad R. P. dalyvavo padarant nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 str. 2 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d. bei 182 str. 1 d., yra pagrįsta.

Apygardos teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo švelninti apeliantui R. P. skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę.

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir į jas skirdamas bausmę R. P. atsižvelgė. R. P. už BK 178 str. 2 d. numatyto nusikaltimo padarymą pagrįstai skirta laisvės atėmimo bausmė. R. P. nusikalto būdamas teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą ( t. 3., b. l. 50-53; 56-78), todėl sutinkamai su BK 56 str. 1 d. nuostatomis jam skirtina laisvės atėmimo bausmė. Nustatydamas bausmės trukmę teismas atsižvelgė į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę - tai, kad jis nusikalto veikdamas bendrininkų grupėje, bei tai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, taip pat į duomenis, apibūdinančius jo asmenybę. Apygardos teismas įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad nėra pagrindo pripažinti R. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi ar padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Tokių aplinkybių nepatvirtina byloje surinkti duomenys. Iš R. P. paaiškinimų pirmosios instancijos teismo posėdžio metu matyti, kad jis tvirtino R. R. ir A. P. sakęs, jog radiatorius jam leido pasiimti šeimininkas. Kadangi ši aplinkybė baudžiamojoje byloje surinktais ir ištirtais įrodymais paneigta, todėl nėra jokio pagrindo pripažinti esant nurodytas apelianto R. P. atsakomybę lengvinančias aplinkybes.

R. P. skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. paskirta laisvės atėmimo bausmė subendrinta su 2013-02-06 Ignalinos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta laisvės apribojimo bausme bausmes iš dalies sudedant. Todėl dar labiau švelninti apeliantui skirtą bausmę, nėra jokio pagrindo. Apelianto R. P. apeliaciniame skunde dėstomos asmeninio pobūdžio aplinkybės, šios išvados nepaneigia ir bausmės švelninimui pagrindo nesudaro, todėl jo apeliacinis skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistųjų A. P. ir R. P., nukentėjusiosios J. Š. apeliacinius skundus atmesti.