- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-10-03
- Bylos Nr.
- 1-75-277/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-59-1-00204-2011-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Algirdas Baliulis
- Nukentėjusysis
- A. B., J. Š.
- Advokatai
- Antanas Skrebutėnas
Ignalinos rajono apylinkės teismo teisėjas Algirdas Baliulis, sekretoriaujant Ingai Sivickienei, dalyvaujant prokurorei Gražinai Valinčienei, gynėjams advokatui Antanui Skrebutėnui, advokatui Romanui Bareikai, advokatui J. R. nukentėjusiesiems A. B. ir J. Š., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. P., gimęs (duomenys neskelbtini) Ignalinos rajone, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis Ignalinos rajono savivaldybės Dūkšto mieste, (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nesusituokęs, nedirbantis, teistas:
1) 1991 m. gruodžio 5 d. Ignalinos rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 146 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu trejiems metams, pritaikius Baudžiamojo kodekso 47¹ straipsnį, nuosprendžio vykdymas atidėtas dvejiems metams;
2) 1996 m. sausio 31 d. Ignalinos rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams ir 6 mėnesiams, pritaikius Baudžiamojo kodekso 47¹ straipsnį, nuosprendžio vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant įsidarbinti arba dirbti ir atlyginti nusikaltimu padarytą žalą per šešis mėnesius;
3) 1996 m. spalio 18 d. Ignalinos rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu trejiems metams be baudos su turto konfiskavimu, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 43 straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Ignalinos rajono apylinkės teismo 1996 m. sausio 31 d. nuosprendžiu paskirta bausme, bausmes iš dalies sudedant ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas ketveriems metams be baudos su turto konfiskavimu, bausmę atliekant bendrojo režimo pataisos darbų kolonijoje;
Žemesnės instancijos teismas
4) 1996 m. lapkričio 25 d. Vilniaus apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 272 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu šešeriems metams ir šešiems mėnesiams be baudos su turto konfiskavimu, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 43 straipsnio 3 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Ignalinos rajono apylinkės teismo 1996 m. spalio 18 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės neatlikta dalimi ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas aštuoneriems metams be baudos su turto konfiskavimu, atliekant bausmę sustiprinto režimo pataisos darbų kolonijoje; Vilniaus apygardos teismo 2003 m. birželio 10 d. veika perkvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalį ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas septyneriems metams;
5) 2003 m. gruodžio 9 d. Ignalinos rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose;
6) 2004 m. gruodžio 23 d. Ignalinos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį keturių minimalių gyvenimo lygių (MGL), t.y. 500 Lt dydžio bauda;
7) 2005 m. spalio 14 d. Zarasų rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose; Zarasų rajono apylinkės teismo 2006 m. vasario 13 d. nutartimi, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 65 straipsnio 2 dalimi, Zarasų rajono apylinkės teismo 2005 m. spalio 14 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Ignalinos rajono apylinkės teismo 2004 m. gruodžio 23 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta keturių minimalių gyvenimo lygių (MGL), t.y. 500 Lt dydžio bauda, bausmes visiškai sudedant, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas šešiems mėnesiams ir keturių minimalių gyvenimo lygių (MGL), t.y. 500 Lt dydžio bauda; Ignalinos rajono apylinkės teismo 2006 m. birželio 13 d. nutartimi 2004 m. gruodžio 23 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta keturių minimalių gyvenimo lygių (MGL), t.y. 500 Lt dydžio bauda, kuri Zarasų rajono apylinkės teismo 2006 m. vasario 13 d. nutartimi subendrinta su Zarasų rajono apylinkės teismo 2005 m. spalio 14 d. nuosprendžiu paskirta šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme, pakeista vieno mėnesio trukmės viešaisiais darbais, įpareigojant neatlygintinai atlikti 24 valandas viešųjų darbų;
8) 2006 m. liepos 17 d. Ignalinos rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 dalies 3 punktu ir 5 dalimi, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, išieškant valstybės nuosavybėn 250 Lt; pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu septyniems mėnesiams, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 dalies 3 punktu ir 5 dalimi, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, išieškant valstybės nuosavybėn 200 Lt; pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu aštuoniems mėnesiams, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 dalies 3 punktu ir 5 dalimi, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, išieškant valstybės nuosavybėn 300 Lt; vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtosios bausmės subendrintos, jas iš dalies sudedant ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams; vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64 straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė subendrinta su Ignalinos rajono apylinkės teismo 2004 m. gruodžio 23 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta keturių minimalių gyvenimo lygių (MGL), t.y. 500 Lt dydžio bauda, kuri Ignalinos rajono apylinkės teismo 2006 m. birželio 13 d. nutartimi pakeista vieno mėnesio trukmės viešaisiais darbais, įpareigojant neatlygintinai atlikti 24 valandas viešųjų darbų ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams ir viešieji darbai vienam mėnesiui, įpareigojant neatlygintinai atlikti 24 valandas viešųjų darbų;
9) 2007 m. kovo 29 d. Ignalinos rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu keturiems mėnesiams, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Ignalinos rajono apylinkės teismo 2006 m. liepos 17 d. nuosprendžiu paskirtomis laisvės atėmimo bausmėmis už tris nusikalstamas veikas, prie Ignalinos rajono apylinkės teismo 2006 m. liepos 17 d. nuosprendžiu paskirtos griežčiausios aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėtos Ignalinos rajono apylinkės teismo 2006 m. liepos 17 d. nuosprendžiu ir šiuo nuosprendžiu paskirtos švelnesnės laisvės atėmimo bausmės ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams ir dviem mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose, paleistas 2008 m. sausio 8 d. atlikus bausmę;
10) 2009 m. gruodžio 9 d. Ignalinos rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo laikas nuo 2009 m. birželio 30 d. iki 2009 m. liepos 1 d. (dvi paros), vadovaujantis baudžiamojo kodekso 67 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones trejus metus, pritaikius baudžiamojo kodekso 75 straipsnį, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms; Ignalinos rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 15 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir vykdoma 2009 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu paskirta vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, atliekant ją pataisos namuose, į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2009 m. birželio 30 d. iki 2009 m. liepos 1 d. (dvi paros), bausmę atlikęs 2013 m. rugpjūčio 6 d., teistumas neišnykęs, kaltinamas dėl keturių nusikalstamų veikų, numatytų Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, vienos nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje, vienos nusikalstamo veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalyje, ir vienos nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje;
R. P., gimęs (duomenys neskelbtini). Ignalinos rajone, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis Ignalinos rajono savivaldybės Dūkšto mieste, (duomenys neskelbtini), nesusituokęs, 9 klasių išsilavinimo, nedirbantis, teistas:
1) 1989 m. gruodžio 20 d. Ignalinos rajono apylinkės teismo pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 146 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams, pritaikius Baudžiamojo kodekso 47¹ straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams;
2) 1996 m. sausio 31 d. Ignalinos rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams ir šešiems mėnesiams, pritaikius Baudžiamojo kodekso 47¹ straipsnį bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams;
3) 1999 m. balandžio 26 d. Ignalinos rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu ketveriems metams, konfiskuojant dalį jo turto už 1000 Lt, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 43 straipsniu, bausmė subendrinta su Ignalinos rajono apylinkės teismo 1996 m. sausio 31 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas ketveriems metams ir šešiems mėnesiams, konfiskuojant dalį jo turto už 1000 Lt, Ignalinos rajono apylinkės teismo 2000 m. sausio 10 d. nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos 1999 m. lapkričio 25 d. įstatymu Nr. VIII-1440 dėl baudžiamojo kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymo įgyvendinimo įstatymo, bausmė sumažinta iki dvejų metų ir septynių mėnesių; 2000 m. rugsėjo 19 d. pagal Vilniaus miesto antrojo apylinkės teismo 2000 m. rugsėjo 11 d. nutartį, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 54² straipsniu, nuo likusios laisvės atėmimo bausmės – septynių mėnesių – lygtinai paleistas;
Žemesnės instancijos teismas
4) 2006 m. gruodžio 11 d. Ignalinos rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį penkiasdešimties parų areštu; pagal Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalį dvidešimties parų areštu; vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsniu, bausmės subendrintos ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – šešiasdešimties parų areštas, paleistas 2007 m. balandžio 3 d. atlikus arešto bausmę, teistumas neišnykęs;
5) 2007 m. birželio 22 d. Ignalinos rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalį dėl dviejų nusikalstamų veikų, pagal 182 straipsnio 1 dalį dėl vienos nusikalstamos veikos ir pagal 182 straipsnio 3 dalį dėl vienos nusikalstamos veikos, pagal Baudžiamojo kodekso 63 ir 65 straipsnius subendrinus paskirtąsias bausmes ir Ignalinos rajono apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 11 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams, įskaityta atlikta 2006 m. gruodžio 11 d. nuosprendžiu paskirta bausmė, paleistas 2008 m. balandžio 3 d. pagal Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartį, vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, lygtinai trims mėnesiams ir 3 dienom; Ignalinos rajono apylinkės teismo 2008 m. liepos 17 d. nutartimi pasiųstas į pataisos įstaigą atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį, suimtas 2008 m. rugsėjo 8 d., paleistas 2008 m. gruodžio 3 d. atlikus bausmę, teistumas neišnykęs;
6) 2008 m. gruodžio 9 d. Ignalinos rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį trisdešimties parų areštu; vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta trisdešimties parų arešto bausmė subendrinta visiškai sudedant su Ignalinos rajono apylinkės teismo 2007 m. birželio 22 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta vienerių metų laisvės atėmimo bausme, vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas vieneriems metams ir vienam mėnesiui, bausmę atliekant pataisos namuose, į bausmės laiką įskaityta atlikta Ignalinos rajono apylinkės teismo 2007 m. birželio 22 d. nuosprendžiu paskirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo laikas nuo 2005 m. sausio 17 d. iki 2005 m. sausio 19 d., paleistas 2009 m. rugpjūčio 5 atlikus bausmę, teistumas neišnykęs;
7) 2013 m. vasario 6 d. Ignalinos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu aštuoniems mėnesiams, įpareigojant nuo 23 val. iki 6 val. būti savo namuose, esančiuose Ignalinos rajono savivaldybės Dūkšto mieste, Vasario 16-osios g. 43-2, ir išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį – laisvės apribojimu dešimčiai mėnesių, įpareigojant nuo 23 val. iki 6 val. būti savo namuose, esančiuose Ignalinos rajono savivaldybės Dūkšto mieste, Vasario 16-osios g. 43-2, ir išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nesenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirtosios bausmės subendrintos visiškai jas sudedant ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, įpareigojant nuo 23 val. iki 6 val. būti savo namuose, esančiuose Ignalinos rajono savivaldybės Dūkšto mieste, Vasario 16-osios g. 43-2, ir per keturis mėnesius, skaičiuojant nuo baudžiamojo įsakymo pateikimo vykdyti dienos, išdirbti šimtą valandų sveikatos priežiūros, globos ir įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nesenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, nuosprendis vykdomas nuo 2013 m. vasario 28 d., bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas dėl vienos nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje;
R. R., gimęs (duomenys neskelbtini). Ignalinos rajone, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis Ignalinos rajono savivaldybės Dūkšto mieste, (duomenys neskelbtini) nesusituokęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, teistas:
1) 2006 m. rugpjūčio 24 d. Ignalinos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį dešimties minimalių gyvenimo lygių (MGL) dydžio, t.y. 1250,00 Lt bauda; 2008 m. spalio 29 d. Ignalinos rajono apylinkės teismo nutartimi šiuo nuosprendžiu paskirtos dešimties MGL baudos nesumokėta dalis – 5 MGL, t.y. 678,27 Lt, pakeista vieno mėnesio trukmės viešaisiais darbais, įpareigojant R. R. neatlygintinai atlikti 30 valandų viešųjų darbų, bausmė atlikta;
2) 2007 m. rugpjūčio 2 d. Ignalinos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį šešių minimalių gyvenimo lygių (MGL) dydžio, t.y. 780,00 Lt bauda, bauda išieškota 2008 m. balandžio 17 d., bausmė atlikta, teistumas neišnykęs;
3) 2011 m. lapkričio 2 d. Ignalinos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį dešimties minimalių gyvenimo lygių (MGL) dydžio, t.y. 1300,00 Lt bauda už 2011 m. rugsėjo 24 d. padarytą nusikalstamą veiką, bauda nesumokėta;
4) 2012 m. kovo 15 d. Ignalinos rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu keturiems mėnesiams už 2011 m. rugsėjo 24 d. padarytą nusikalstamą veiką; pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu septyniems mėnesiams už 2011 m. lapkričio 4 d. padarytą nusikalstamą veiką; vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos su Ignalinos rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 2 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta dešimties minimalių gyvenimo lygių dydžio (MGL), t.y. 1300,00 Lt baudos bausme, bausmes iš dalies sudedant, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dešimčiai mėnesių ir dešimties minimalių gyvenimo lygių dydžio (MGL), t.y. 1300,00 Lt bauda, nustatant, kad laisvės atėmimo bausmė turi būti atliekama pataisos namuose, bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2012 m. kovo 15 d.;
5) 2012 m. gegužės 31 d. Ignalinos rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu keturiems mėnesiams už 2011 m. balandžio 30 d. padarytą nusikalstamą veiką, vadovaujantis baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimis, paskirta laisvės atėmimo keturiems mėnesiams bausmė subendrinta su Ignalinos rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 15 d. nuosprendžiu paskirta dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausme ir dešimties minimalių gyvenimo lygių dydžio (MGL), t.y. 1300,00 Lt bauda, bausmes iš dalies sudedant, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams ir vienam mėnesiui bei dešimties minimalių gyvenimo lygių dydžio (MGL), t.y. 1300,00 Lt bauda, nustatant, kad laisvės atėmimo bausmė turi būti atliekama pataisos namuose, į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2011 m. spalio 4 d. iki 2011 m. spalio 6 d. (dvi paros), kardomosios priemonės suėmimo laikas nuo 2011 m. lapkričio 9 d. iki 2012 m. kovo 15 d. bei laisvės atėmimo bausmė, iš dalies atlikta pagal Ignalinos rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 15 d. nuosprendį - nuo 2012 m. kovo 15 d. iki 2012 m. gegužės 31 d., bausmės pradžia nuo 2012 m. gegužės 31 d.;
6) 2012 m. rugpjūčio 23 d. Ignalinos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu už nusikalstamas veikas, padarytas 2010 m. gegužės 1 d., pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 161 straipsnio 2 dalį dvidešimt penkių parų areštu; pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 149 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu šešeriems metams; vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu ir 9 dalimi, nuosprendžiu paskirta dvidešimt penkių parų arešto bausmė, taikant bausmių apėmimą, subendrinta su nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo šešeriems metams bausme, griežtesne bausme apimant švelnesnę ir Ignalinos rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis – laisvės atėmimu vieneriems metams ir vienam mėnesiui bei dešimties minimalių gyvenimo lygių dydžio (MGL), t.y. 1300,00 Lt bauda, bausmes iš dalies sudedant, paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas šešeriems metams ir šešiems mėnesiams ir dešimties minimalių gyvenimo lygių dydžio (MGL), t.y. 1300,00 Lt bauda, nustatant, kad laisvės atėmimo bausmė turi būti atliekama pataisos namuose, į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2010 m. gegužės 1 d. iki 2010 m. gegužės 3 d. (dvi paros), Ignalinos rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu įskaityti laikotarpiai: laikino sulaikymo laikas nuo 2011 m. spalio 4 d. iki 2011 m. spalio 6 d. (dvi paros), kardomosios priemonės - suėmimo laikas nuo 2011 m. lapkričio 9 d. iki 2012 m. kovo 15 d. bei laisvės atėmimo bausmė, iš dalies atlikta pagal Ignalinos rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 15 d. nuosprendį – nuo 2012 m. kovo 15 d. iki 2012 m. gegužės 31 d., taip pat laisvės atėmimo bausmė, iš dalies atlikta pagal Ignalinos rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 31 d. nuosprendį – nuo 2012 m. gegužės 31 d. iki 2012 m. rugpjūčio 23 d., bausmę atliekantis nuo 2012 m. rugpjūčio 23 d., bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas dėl vienos nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. P., A. P. ir R. R. 2011 m. birželio 20 d., veikdami bendrininkų grupėje, įsibrovę į A. K. priklausantį pastatą, esantį Ignalinos rajono savivaldybėje Dūkšte, Laisvės g. 29, pagrobė 29 ketaus radiatorius, kainuojančius 2900 Lt, padarydami A. K. 2900 Lt turtinę žalą.
Šalies argumentai
A. P. kaltės nepripažino ir paaiškino, kad 2011 m. vasarą, galėjo būti ir birželio 20 d., R. P. pakvietė ateiti prie buvusios Dūkšto bandymų stoties pastato. R. P. paaiškino, kad šio pastato savininkas leido jam paimti iš pastato radiatorius, kuriuos galima parduoti kaip metalo laužą. Patikėjo R. P. aiškinimu, jog pastato savininkas leido jam paimti radiatorius. Paskambino R. R. ir paprašė organizuoti transporto priemonę metalo laužui gabenti. Netrukus prie pasato atvažiavo sunkvežimis, kurį vairavo O. R.. Kartu su R. P. ir R. R. nuiminėjo pastato patalpose ant sienų pritvirtintus radiatorius, nešė juos iš pasato ir krovė į automobilį. Metalo laužo į supirktuvę jis nevežė, nes turėjo paimti vaiką iš darželio. Vėliau sutiko R. P., kuris pasakė, kad radiatorius pardavė ir davė jam 200 Lt. Kaltės dėl radiatorių vagystės nepripažįsta, nes tikėjo, kad R. P. veikia su pastato savininko žinia.
R. P. kaltę dėl pareikšto kaltinimo pripažino ir paaiškino, kad 2011 m. vasarą, galėjo būti ir birželio 20 d., kilo mintis pagrobti radiatorius iš buvusios Dūkšto bandymų stoties pastato ir parduoti juos kaip metalo laužą. Pasikvietė į pagalbą A. P. ir R. R., kuriems melagingai paaiškino, kad paimti radiatorius leido pastato savininkas. Iš tikrųjų net nežinojo, kas to pastato savininkas, o A. K. nepažįsta ir su juo nebendravo. Susitarė su O. R. dėl pagrobtų radiatorių nuvežimo į metalo laužo supirktuvę. Kartu su A. P. ir R. R. nulaužė pastate esančius radiatorius, išnešė juos iš pastato, sukrovė į O. R. automobilį ir nuvežęs į metalo laužo supirktuvę pardavė. O. R. už paslaugas sumokėjo 200 Lt, o likusius pinigus pasidalino su A. P. ir R. R.. Ikiteisminio tyrimo metu aiškino, kad A. P. ir R. R. nesakė apie pastato savininko leidimą paimti radiatorius, nes duoti tokius parodymus „spaudė“ ikiteisminį tyrimą atliekantys policijos pareigūnai.
R. R. teisiamajame posėdyje pareiškė, kad kaltę pripažįsta iš dalies. Pasiūlius duoti parodymus apie įvykio aplinkybes, paprašė pagarsinti jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Pagarsinus R. R. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, patvirtino, kad šie jo parodymai teisingi, atpasakojantys tikrąsias įvykio aplinkybes. Ikiteisminio tyrimo metu R. R. parodė (T. 3, b.l. 134-135), kad 2011 metų vasaros pradžioje (tikslios datos ir tikslaus laiko neprisimena), dienos metu su A. M. atėjo pas savo giminaitį O. R.. Ten kalbėjo telefonu su A. P., kuris klausė, kur jis yra. Sužinojęs pasakė, jog jam reikia O. R. automobilio „GAZ 53“, bet nepaaiškino, kam automobilio prireikė. Paprašė atvažiuoti prie buvusios Dūkšto bandymo stoties pastato. O. R. vairuojamu automobiliu kartu su A. M. atvažiavo prie Dūkšto bandymų stoties. Čia jų laukė A. P. ir R. P., kurie pasakė, kad iš pastato reikia išnešti radiatorius. Nuėjo į pastato vidų. A. M. ir O. R. pasiliko lauke. Pastato viduje pamatė ant grindų sudėtus radiatorius. Kabinetuose taip pat buvo daug nulaužtų radiatorių. A. P. ir R. P. įkalbinėjo jį ir A. M. padėti nulaužti likusius radiatorius, pakrauti juos į automobilį ir nuvežti į metalo laužo supirktuvę. A. M. laužti radiatorių nesutiko. R. P., A. P. ir jis pradėjo laužti kabančius ant sienų radiatorius pirmajame ir antrajame pastato aukštuose. Kiek jų nulaužė, pasakyt negali. Kai vogė radiatorius, dalies jų pastate jau nebuvo, todėl šnekėjosi apie tai, kad kažkas čia buvo apsilankęs prieš juos. Tuo metu kažkas paskambino A. M. ir pasakė, kad atvažiuoja policija, todėl O. R. nuvarė automobilį už tvarto, esančio prie jo senelės namų. Jis, A. M. ir O. R. nuėjo į O. R. namus. A. P. ir R. P. pasiliko prie pastato. Maždaug po valandos paskambino A. P. ir pasakė, kad nieko nėra, paprašė ateiti. Jis atėjo vienas. Kartu su A. P. ir R. P. išnešė iš pastato radiatorius į lauką ir sudėjo į krūvą. Po to paskambino O. R. ir paprašė atvažiuoti. Kai O. R. atvažiavo, jie trise sukrovė radiatorius į automobilio priekabą. A. P. nuėjo į darželį pasiimti vaiką. Radiatorius krovė dviese. Labai pavargo, todėl paskambino A. M. ir paprašė padėti. A. M. atėjo ir padėjo sukrauti likusius radiatorius. Sukrovus visus radiatorius į automobilį, O. R. ir R. P. išvažiavo į metalo laužo supirktuvę. Jis ir A. M. nuėjo į O. R. namus. Sugrįžus O. R. ir R. P., paskambino A. P.. Netrukus susitiko prie A. P. namų. R. P. davė O. R. 200 litų, o likusius pinigus pasidalino. Kiekvienam teko po 150 litų.
Nukentėjusysis A. K. į teisiamąjį posėdį neatvyko. Pateikė prašymą bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, kuriame nurodė, kad byloje pareikštą civilinį ieškinį palaiko (T.4, b.l.104) .
Liudytojas O. R. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad 2011 m. vasarą, tiksliai datos neprisimena, R. P. paprašė automobilio nuvežti į metalo laužo supirktuvę metalo laužą. Jis davė savo krovininį automobilį. Už automobilio naudojimą R. P. sumokėjo jam apie 200 Lt. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu O. R. duotus parodymus, jis patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu jo duoti parodymai yra teisingi, išskyrus tą dalį, kurioje kalbama, kad matė, jog ir R. R. lupo nuo sienų radiatorius, nes R. R., lupančio nuo sienų radiatorius, nematė. Ikiteisminio tyrimo metu O. R. parodė (T.1, b.l.59-60), kad gyvena Dūkšto mieste ir turi automobilį „GAZ 53“. 2011 metų birželio mėnesį, kuri buvo diena, negali pasakyti, pas jį atėjo R. P.. Pasakė, jog iš buvusios Dūkšto bandymų stoties pastato reikia nuvežti metalo laužą į supirktuvę, paprašė automobilio. Pasakė, kad automobilio neskolins, o važiuos pats. Atvažiavęs prie buvusios bandymų stoties pastato, pamatė stoviniuojančius A. P., R. R. ir A. M.. Kiek vėliau atėjo R. P.. Įėjęs į pastatą pamatė ant grindų sukrautus ketaus radiatorius. R. P., A. P. ir R. R. pradėjo lupti nuo sienų radiatorius. Tai pamatęs išėjo į lauką, o paskui jį labai greitai išėjo ir A. M.. A. P., R. P., R. R. ir A. M. radiatorius sukrovė į automobilį „GAZ 53“. Radiatorius kartu su R. P. nuvežė į metalo laužo supirktuvę „Avakona“. Ten R. P. pardavė juos savo vardu. Už parduotus radiatorius gavo 700 litų. Jam davė 200 Lt.
Liudytojas A. M. parodė, kad 2011 metų vasarą, galėjo būtį ir birželio 20 d., datos neprisimena, su R. R. vartojo alkoholinius gėrimus. Kažkas paskambino R. R., pasakė, kad reikia eiti prie buvusios Dūkšto bandymų stoties pastato. Ten buvo A. P. ir R. P.. Vartojo alkoholinius gėrimus. Po to nuėjo į O. R. garažą. Atėjo R. P. tartis su O. R. dėl mašinos. Jis pasiliko garaže. Pro buvusios bandymų stoties pastatą eidamas namo, pamatė prie pastato stovintį O. R. automobilį GAZ ir prie jo sukrautus radiatorius. R. P. paprašė padėti sukrauti radiatorius į automobilį ir jis padėjo. Už pagalbą gavo 50 Lt.
Nukentėjusiojo A. K. pareiškimas ir civilinis ieškinys patvirtina, kad iš jam priklausančio pastato, esančio Dūkšte, Laisvės g. 29, 2011 m. birelio mėnesį pagrobti 29 ketaus radiatoriai, kainuojantys 2900 Lt ( T.1, b.l.38, 43).
Įvykio vietos apžiūros protokolai patvirtina, kad 2011 m. birželio 21 d. apžiūrint pastatą, esantį Dūkšte, Laisvės g. 29, nustatyta, kad abejos pastato įėjimo durys yra atidarytos, o pastato kambariuose nupjaustyti radiatoriai su vamzdžiais, iš viso pastate trūksta 29 radiatorių (T.1, b.l. 45-52).
Dokumentų pateikimo protokolas ir metalo laužo pirkimo-pardavimo sutartis patvirtina, kad liudytojas uždarosios akcinės bendrovės „Avakona“ gamybos direktorius A. G. pateikė metalo laužo pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią R. P. 2011 m. birželio 20 d. uždarajai akcinei bendrovei „Avakona“ pardavė 1340 kg juodojo metalo laužo už 740,35 Lt (T.1, b.l. 76-77).
Įvertinęs kaltinamųjų A. P., R. P. ir R. R. parodymus, liudytojų O. R. ir A. M. parodymus, įvykio vietos apžiūros metu nustatytas aplinkybes, nukentėjusiojo A. K. pareiškimą ir ieškinį, R. P. 2011 m. birželio 20 d. su uždarąja akcine bendrove „Avakona“ sudarytą metalo laužo pirkimo-pardavimo sutartį, teismas pripažįsta, jog šių įrodymų pakanka konstatuoti, kad A. P., R. P. ir R. R. 2011 m. birželio 20 d., veikdami bendrininkų grupėje, įsibrovę į A. K. priklausantį pastatą, esantį Ignalinos rajono savivaldybės Dūkšto mieste, Laisvės g. 29, pagrobė 29 ketaus radiatorius, kainuojančius 2900 Lt, padarydami A. K. 2900 Lt turtinę žalą. Tokie jų veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, nes svetimą turtą pagrobė įsibrovę į patalpą.
Teismas atmeta kaip neįtikimą A. P. ir R. R. aiškinimą, jog manę, kad radiatorius iš pastato paima teisėtai, nes patikėję R. P. žodžiais apie savininko leidimą. Tokią versiją ikiteisminio tyrimo metu iškėlė A. P., bet net ne pirmos apklausos dėl šio įtarimo metu 2011 m. rugsėjo 2 d. (T.2, b.l. 3-5), o tiktai 2011 m. lapkričio 16 d. apklausiant jį teisme, kai buvo sprendžiamas kardomosios priemonės paskyrimo klausimas (T.2, b.l. 22). Pažymėtina, kad pirmos apklausos dėl šio įtarimo metu 2011 m. rugpjūčio 29 d. R. R. tai pat nieko nesakė apie R. P. aiškinimą, jog pastato savininkas leido paimti radiatorius (T 3, b.l. 98-100). Apie tai prabilo tik 2013 m. kovo 19 d., pats padarydamas papildomą įrašą protokole. (T.3, b.l. 120-121). Teismas mano, kad šios aplinkybės liudija, jog versija apie R. P. aiškinimą, kad savininkas leidęs paimti radiatorius, yra prasimanyta, nes priešingu atveju įtariamieji, būdami įsitikinę, jog veikė teisėtai, parodymus apie tokį leidimą būtų davę jau pirmos apklausos metu. Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo pareigūnams R. P. kategoriškai tvirtino, kad nesakęs, jog pastato savininkas leido paimti radiatorius (T. 3, b.l. 27, 33, 39). Apie jokį leidimą nekalbėjo ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo (T.3, b.l. 28), o teisiajame posėdyje pareiškė, kad nors pastato savininko A. K. nepažįsta ir leidimo paimti radiatorius neturėjo, bet A. P. ir R. R. melagingai aiškino, kad turi savininko leidimą. Tokius R. P. teisiamajame posėdyje duotus parodymus teismas vertina kaip norą melagingais parodymais palengvinti savo padėti, pašalinant iš kaltinimo sunkinančią aplinkybę – nusikalstamos veikos padarymą bendrininkų grupėje ir mėginimą padėti bendrininkams išvengti atsakomybės. Spręsdamas, kad visi įtariamieji suvokė, jog radiatoriai vagiami, teismas remiasi ir R. R. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kurių teisingumą jis patvirtino teisiamajame posėdyje. Pasakodamas apie įvykio aplinkybes ikiteisminio tyrimo pareigūnams R. R. nurodė, kad imant nuo sienų radiatorius, kažkas paskambino A. M. ir pasakė, kad atvažiuoja policija, todėl veiksmus nutraukė ir iš pastato pasišalino. Veiksmus atnaujino tik maždaug po valandos, kai A. P. pranešė, kad nieko nėra (T.3, b.l. 98-100).
Kaltinamajame akte nurodyta, kad R. P. ir R. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe yra tai, kad prisipažino padarę nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Teismas konstatuoja, kad tokios R. P. ir R. R. atsakomybę lengvinančios aplinkybės nėra. R. P. nors ir pripažįsta pagrobęs iš A. K. priklausančio pastato ketaus radiatorius, bet nepripažįsta padaręs tai bendrininkų grupėje, teigdamas, kad A. P. ir R. R. suklaidino, aiškindamas, jog pastato savininkas leido jam pasiimti radiatorius, bet teismas tokį R. P. aiškinimą atmetė kaip neįtikimą, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad R. P. dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi. R. R. nors ir pareiškė, kad kaltę pripažįsta iš dalies, bet teigdamas, jog patikėjęs R. P. aiškinimu, jog pastato savininkas jam leidęs paimti radiatorius, faktiškai kaltės nepripažino, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad R. R. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi.
A. P., R. P. ir R. R. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. A. P., R. P. ir R. R. atsakomybę sunkinančia aplinkybe yra tai, kad nusikalstamą veiką – 29 ketaus radiatorių pagrobimą, įsibraunant į A. K. priklausantį pastatą, padarė bendrininkų grupė.
Tiriant A. P., R. P. ir R. R. asmenybes nustatyta, kad nusikalstamą veiką jie padarė būdami pirmiau teisti už tyčinius nusikaltimus, teistumams neišnykus. Pakartotinai padarė tyčinį nusikaltimą, turėdami neišnykusius teistumus už tyčinius nusikaltimus, t.y. būdami recidyvistais (Baudžiamojo kodekso 27 straipsnis). Pagal Baudžiamojo kodekso 56 straipsnio 1 dalį recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Nėra aplinkybių, dėl kurių A. P., R. P. ir R. R. galėtų būti paskirta švelnesnė bausmės rūšis (Baudžiamoj kodekso 54 straipsnio 3 dalis, 62 straipsnis), todėl jiems skiriama laisvės atėmimo bausmė. Nustatydamas A. P., R. P. ir R. R. skiriamos bausmės dydį, teismas vadovaujasi Baudžiamojo kodekso 61 straipsnio nuostatais, numatančiais, kad bausmės dydis nustatomas, skaičiuojant nuo jos vidurkio, įvertinus atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes. Atsižvelgdamas į tai, kad A. P., R. P. ir R. R. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, bet yra jų atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupė, teismas sprendžia, kad jiems skirtina laisvės atėmimo bausmė savo dydžiu viršijanti Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį. Pagal Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalį R. P. šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė turi būti subendrinta su Ignalinos rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 6 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta vienerių metų ir šešių mėnesių laivės apribojimo bausme, prilyginant vieną laisvės atėmimo dieną dviem laisvės apribojimo dienoms (Baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „b“ papunktis), o R. R. šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė - su Ignalinos rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 23 d. nuosprendžiu paskirta šešerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas A. P., R. P. ir R. R. negali būti atidėtas (Baudžiamojo kodekso 75 straipsnis). A. P. Ignalinos rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas, bet bausmės vykdymo atidėjimo metu jis padarė apysunkį tyčinį nusikaltimą, todėl nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. R. P. vykstant ikiteisminiam tyrimui dėl 2011 m. birželio 20 d. padarytos nusikalstamos veikos – 29 ketaus radiatorių pagrobimo iš A. K. priklausančio pastato - po to, kai jam buvo pareikštas įtarimas dėl šios nusikalstamos veikos, vėl padarė nusikalstamas veikas, numatytas Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 ir 2 dalyse, o tai rodo, kad jis piktybiškai nenori paklusti įstatymų reikalavimams, nesistengia pasitaisyti, todėl paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas negali būti atidėtas, nes nėra pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. R. R. šiuo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė turi būti subendrinta su Ignalinos rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 23 d. nuosprendžiu paskirta realia laisvės atėmimo bausme, todėl bausmės vykdymo atidėjimas negalimas.
A. P., turėdamas neišnykusį teistumą už Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą, būdamas recidyvistu, bausmės vykdymo už 2009 m. birželio 30 d. padarytą neatsargų nusikaltimą atidėjimo metu, vėl padarė apysunkį tyčinį nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, todėl yra pagrindas manyti, kad būdamas laisvėje jis darys naujus Baudžiamojo proceso kodekso 122 straipsnio 4 dalyje numatytus nusikaltimus. Esant tokioms aplinkybėms A. P. iki nuosprendžio įsiteisėjimo skiriama kardomoji priemonė suėmimas.
R. P., turėdamas neišnykusį teistumą už Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą, vykstant ikiteisminiam tyrimui dėl 2011 m. birželio 20 d. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, po to, kai buvo pareikštas įtarimas dėl šios nusikalstamos veikos, vėl padarė nusikalstamas veikas, numatytas Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 ir 2 dalyse (Ignalinos rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 6 d. baudžiamasis įsakymas). Esant tokioms aplinkybėms yra pagrindas manyti, kad būdamas laisvėje R. P. darys naujus Baudžiamojo proceso kodekso 122 straipsnio 4 dalyje numatytus nusikaltimus, todėl iki nuosprendžio įsiteisėjimo jam paliekama kardomoji priemonė suėmimas.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, kad R. R. pataisos namuose atlieka laisvės atėmimo bausmę, kurios neatlikta dalis skaičiuojama metais, ikiteisminio tyrimo metu jam paskirta kardomoji priemonė - dokumentų paėmimas - panaikinama ir kita kardomoji priemonė iki nuosprendžio įsiteisėjimo neskiriama.
Nukentėjusiojo A. K. 2900 Lt ieškinys turtinei žalai atlyginti pagrįstas ir tenkinamas priteisiant žalos atlyginimą solidariai iš A. P., R. P. ir R. R..
A. P. buvo kaltinamas, kad 2011 m. kovo 13 d., apie 20 val., Ignalinos rajono savivaldybėje, Dūkšte, įsibrovęs į A. B. namą, esantį Bažnyčios g. 18, pagrobė 20 Lt ir mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 1112“, kainuojantį 150 Lt, padarydamas A. B. 170 Lt turtinę žalą, tai yra nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso178 straipsnio 2 dalyje.
A. P. kaltės dėl šio kaltinimo nepripažino, pareikšdamas, kad į A. B. namą įsibrovęs nebuvo, nieko iš ten nepagrobė ir apie tokį nusikaltimą nieko nežino.
Kaltinamajame akte šis kaltinimas grindžiamas nukentėjusiosios A. B., liudytojų J. R., N. B., J. Z. ir L. Z. parodymais. Ikiteisminio tyrimo pareigūnams liudytojos J. R., J. Z. ir L. Z. aiškino, kad 2011 m. kovo 13 d., apie 20 val., matė iš A. B. namo išbėgantį A. P. (T.1, b.l.170-172, 174).
Nukentėjusioji A. B. teisme paaiškino, kad Dūkšte, Bažnyčios gatvėje turi namą, kuriame gyvena. 2011 m. kovo 6 d. pablogėjus sveikatai buvo nuvežta į Visagino miesto ligoninę. Išvykdama mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 1112“ ir piniginę, kurioje buvo apie 20 Lt, paliko name. 2011 m. birželio 10 d. grįžusi iš ligoninės pamatė, kad sugadinta įėjimo durų pakabinama spyna. Name neberado mobiliojo ryšio telefono, o iš piniginės dingo pinigai. Kokiomis aplinkybėmis dingo telefonas ir pinigai, nežino. Kaimynė Z. pasakojo, kad kažkas buvo įsibrovęs į namą, bet ir pati kaimynė Z. su dukra pasisavino dalį jos banko sąskaitoje buvusių pinigų.
Liudytoja J. R. parodė, kad gyvena Dūkšte, Bažnyčios gatvėje esančiame daugiabučiame name. Greta šio daugiabučio yra A. B. gyvenamasis namas. 2011 m. kovo pradžioje A. B. buvo išvežta į Visagino ligoninę. 2011 m. kovo 13 d., apie 20 val., pamatė, kad A. B. name kažkas vaikšto pasišviesdamas mobiliojo ryšio telefonu. Suprato, jog į namą kažkas įsibrovė, todėl paskambino kaimynei N. B. ir paprašė pranešti J. Z., kad į A. B. namą kažkas įsibrovė. Netrukus atėjo J. Z. ir jos dukra L. Z.. Paskambino į policiją ir prie daugiabučio namo laukė atvykstančių policijos pareigūnų. Matė aikštelėje prie bažnyčios stovintį vyrą. Įtarė, kad tai gali būti aplinką stebintis įsibrovėlio bendrininkas. Pamatė iš A. B. namo išbėgantį žmogų, kuris nubėgo link vaikų darželio. Dėl tamsaus paros meto, blogo apšvietimo, didelio atstumo ir trumpo stebėjimo laiko atpažinti to asmens buvo negalima. Kartu su L. Z. nuėjo link prie bažnyčios stovinčio vyro. Pamatė, kad tai R. P.. Pradėjo gėdinti jį dėl įsibrovimo į A. B. namą. A. P. stovėjo sutrikęs ir nieko nesakė. Tuo metu nuo kultūros namų ėjo kitas vyras, kuris, pamatęs jas prie R. P., pabėgo. Nei iš A. B. namo išbėgusio asmens, nei vyro, einančio nuo kultūros namų, nepažino. Apie tai sakė ją apklausinėjusiam pareigūnui. Kategoriškai tvirtina, kad iš A. B. namo išėjusio asmens ir asmens, ėjusio nuo kultūros namų, nepažino.
Liudytoja N. B. parodė, kad 2011 m. kovo 13 d., apie 20 val., jai paskambino J. R. ir pasakė, kad A. B. name kažkas šviečia prožektoriumi ir tai gali būti vagys. Paprašė pranešti apie tai J. Z.. Nuėjo pas J. Z. ir papasakojo apie J. R. skambutį, o po to grįžo namo.
Liudytoja J. Z. parodė, kad 2011 m. kovo 13 d., apie 20 val., atėjo kaimynė N. B. ir papasakojo, jog skambino J. R. ir pasakė, kad į A. B. namą įlindo vagys. Su dukra L. Z. nuskubėjo link kaimynės namo. Prie daugiabučio laukė J. R., kuri sakė, kad ant suoliuko sėdi P. Tuo metu iš A. B. namo kažkas išbėgo. To asmens nepažino, nes buvo tamsu ir stebėjo jį tik iš nugaros. J. R. ir duktė nuėjo prie P. Su juo kalbėjo, o grįžusios pasakė, kad iš už kultūros centro pastato buvo pasirodęs P. Kartu su atvykusiais policijos pareigūnai užėjo į A. B. namą. Matė ant grindų išmėtytus popierius, numestą piniginę, sujauktą lovą. Ikiteisminio tyrimo metu surašytame jos apklausos protokole klaidingai užrašyta, kad ji pažinusi iš A. B. namo išbėgantį A. P.. To asmens ji nepažino. Galima buvo daryti tik prielaidą, kad ten buvo A. P., nes dukra ir J. R. sakiusios, jog P. buvo pasirodęs prie kultūros centro pastato.
Liudytoja L. Z., kuri ikiteisminio tyrimo pareigūnui davė parodymus apie tai, kad matė iš A. B. namo išbėgantį A. P. (T. 1, b.l.170-171) į teismo posėdį neatvyko, pranešdama, kad išvyko dirbti į Švediją ir prašo nesivadovauti jos duotais parodymais (T.4,b.l. 75).
R. P. patvirtino, kad 2011 m. kovo mėnesį, vakare, kai po darbo ėjo namo ir prie bažnyčios prisėdo ant suoliuko išgerti alaus, buvo priėjusi J. R.. Tuo metu jis ten nieko nesaugojo, o A. P. sutiko tik kitą dieną.
Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas liudytojų ikiteisminio tyrimo pareigūnams duotais parodymais, kuriuos tie liudytojai teisme paneigė, todėl teismas, visas abejones aiškindamas kaltinamojo naudai, konstatuoja, jog neįrodyta, kad A. P. 2011 m. kovo 13 d., apie 20 val., Ignalinos rajono savivaldybėje, Dūkšte, įsibrovęs į A. B. namą, esantį Bažnyčios g. 18, pagrobė 20 Lt ir mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 1112“. Dėl šio kaltinimo A. P. išteisinamas, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.
A. P. buvo kaltinamas, kad 2011 m. rugpjūčio 28 d., apie 11 val., Ignalinos rajono savivaldybėje, Dūkšte, įsibrovęs į O. M. gyvenamąjį namą, esantį S. R. g. 11, iš virtuvės spintelėje buvusios piniginės pagrobė 50 Lt, padarydamas O. M. 50 Lt turtinę žalą, tai yra, nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje.
A. P. kaltę dėl šio kaltinimo pripažino iš dalies ir paaiškino, kad 2011 m. rugpjūčio 28 d. ryte turėjo pagavęs šviežių žuvų ir ketino jas kam nors Dūkšte parduoti. Atėjęs prie O. M. namo pabeldė į duris, bet nieks neatsiliepė. Durys buvo neužrakintos, todėl užėjo į vidų, ketindamas pasiūlyti šeimininkei žuvies. Name nieko nebuvo. Tik tada kilo mintis paieškoti vertingų daiktų. Virtuvės spintelės stalčiuje rado piniginę, kurioje buvo 50 Lt. Pinigus paėmė ir išėjo. Į namą ėjo, norėdamas parduoti žuvį, o ne pagrobti svetimą turtą.
Kaltinamajame akte šis kaltinimas grindžiamas nukentėjusiosios O. M. parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu ir specialisto išvada.
Nukentėjusioji O. M. ikiteisminio tyrimo pareigūnui paaiškino, kad 2011 m. rugpjūčio 28 d., apie 9 val. 30 min., išėjo į bažnyčią. Namo duris užrakino ir raktą pasiėmė. Grįžusi apie 11val. duris atsirakino savo raktu. Vėliau pastebėjo, kad virtuvės spintelėje paliktoje piniginėje nebėra 58 Lt, o iš sekcijos spintelės dingo butelis brendžio (T.1,b.l.100-101).
Į teismo posėdį O. M. neatvyko. Pranešė, kad gydosi sanatorijoje ir bylą prašė nagrinėti jai nedalyvaujant.
Įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad 2011 m. rugsėjo 7 d. apžiūrint O. M. gyvenamąjį namą jokių įsilaužimo pėdsakų nerasta. Virtuvėje, ant spintelės rasti ir paimti pirštų pėdsakų fragmentai (T.1, b.l.97-99).
Specialisto išvada patvirtina, kad įvykio vietos apžiūros metu rasti ir paimti pirštų pėdsakai palikti A. P. pirštais (T.1, b.l.118-121).
Paminėti įrodymai nepaneigia A. P. aiškinimo, kad į O. M. namą jis ne įsibrovė, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, o užėjo pro neužrakintas duris, ketindamas šeimininkei parduoti žuvis. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas tik prielaida, kad A. P. įsibrovė į O. M. namą, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą. Teismas, atsižvelgdamas į pagrobto turto vertę, konstatuoja, kad A. P. veiksmuose, pasireiškusiuose O. M. priklausančių 50 Lt pagrobimu 2011 m. rugpjūčio 28 d., nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, o yra požymiai administracinio teisės pažeidimo, numatyto Administracinių teisės pažeidimų kodekso 50 straipsnyje, todėl A. P. išteisinamas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
O. M. ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo paliekamas nenagrinėtas, nes nukentėjusioji turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.
A. P. buvo kaltinamas, kad 2011 m. rugsėjo 7 d., laikotarpyje nuo 12 iki 14 val., Ignalinos rajono savivaldybėje, Dūkšte, įsibrovęs į gyvenamąjį namą, esantį Smėlio g. 20, iš J. Š. rankinės pagrobė 100 Lt ir banko „Snoras“ elektroninę mokėjimo kortelę „Maestro“ Nr.6771778547531660, išduotą J. Š. vardu, kurią taip neteisėtai įgijo, laikė iki 2011 m. rugsėjo 8 d. ir, žinodamas šios elektroninio mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti - PIN kodą, neteisėtai atliko finansinę operaciją – 2011 m. rugsėjo 7 d., apie 23 val., banko „Swedbank“ bankomate, esančiame Visagine, Taikos pr. 10, iš J. Š. sąskaitos Nr. LT60075800681721218 paėmė 4352,50 Lt, taip apgaulės būdu savo naudai įgydamas J. Š. priklausančius 4352,50 Lt, tai yra nusikalstamomis veikomis, numatytomis Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje.
A. P. kaltės dėl šių kaltinimų nepripažino, pareikšdamas, kad į J. Š. namą įsibrovęs nebuvo, pinigų ir elektroninės mokėjimo kortelės nepagrobė, J. Š. elektroninės mokėjimo kortelės neturėjo ir jokių finansinių operacijų su ja neatliko. Apie pinigų ir elektroninės mokėjimo kortelės vagystę iš J. Š. nieko nežino. R. P. apie tai nieko nepasakojo. J. Š. elektroninės mokėjimo kortelės pas R. P. nematė. R. P. meluoja, aiškindamas, kad tai jis perdavė R. P. J. Š. elektroninę mokėjimo kartelę. Mano, kad R. P. taip elgiasi kerštaudamas už tai, kad jis nuolat reikalavo, jog R. P. atlygintų jo pažįstamai žalą, kurią padarė pagrobdamas papuošalus.
Kaltinamajame akte šie kaltinimai grindžiamu nukentėjusiosios J. Š., liudytojos Z. A. parodymais, banko „Snoras“ informacija apie J. Š. sąskaitoje 2011 m. rugsėjo 7 d. atliktas operacijas ir kaltinamojo R. P. parodymais.
Nukentėjusioji J. Š. paaiškino, kad 2011 m. birželio viduryje su dabar jau mirusiu sugyventiniu Vidmantu J. V. apsigyveno Dūkšte, Smėlynės g. 20 esančiame name, kurį ji nusipirko. 2011 m. rugsėjo 7 d., apie 12 val., kartu su sugyventiniu išvažiavo į Plavėjų kaimą atsivežti malkų. Grįžo apie 14 val. Norėjo užeiti į namą, nes reikėjo pinigų sumokėti už paslaugą malkas atvežusiam asmeniui, bet durų spyna neatsirakino. Atrakinti nesugebėjo ir sugyventinis. Tuo metu į kiemą nešinas laužtuvu atėjo R. P. ir, aiškindamas, kad spynos atrakinti nepavyks, norėjo duris išlaužti laužtuvu, bet sugyventinis jam to daryti neleido ir iš kiemo išvarė. Po to sugyventinis, pasiėmęs kaltą, nustūmė spynos velkę ir duris atidarė. Kambaryje paliktoje rankinėje neberado 100 Lt Malkas atvežęs asmuo reikalavo užmokesčio, todėl Dūkšte ieškojo iš ko galėtų pasiskolinti pinigų ir tik vakare pastebėjo, jog iš rankinės dingo ir banko „Snoras“ jai išduota elektroninė mokėjimo kortelė. Taip pat dingo vokas su PIN kodu. Kitą dieną nuvykusi į banko „Snoras“ padalinį Visagine, sužinojo, kad jos sąskaitoje nebėra ten buvusių 4600 Lt. Banko darbuotoja paaiškino, kad kortele kelis kartus buvo atsiskaityta parduotuvėje Dūkšte ir didelė pinigų suma paimta iš bankomato, esančio Visagine, prie parduotuvės „Norfa“. Įtaria, kad vagystę galėjo įvykdyti R. P. su draugais, nes jis dažnai būdavo pas šalia gyvenantį kaimyną, girdėjo apie ką ji su sugyventiniu kalba, todėl galėjo žinoti, kad išvažiavo atsivežti malkų. Be to, jo elgesys 2011 m. rugsėjo 7 d., pasireiškęs tuo, kad siūlė laužti duris, aiškindamas, kad spynos neatrakins, buvo įtartinas, nes jo pagalbos, priešingai nei aiškina R. P., niekas neprašė. Dėl nusikaltimo patyrė turtinę ir neturtinę žalą. Turtinė žala yra 4700 Lt – 100 Lt pagrobti iš rankinės ir 4600 Lt paimti iš banko sąskaitos, panaudojus pagrobtą banko „Snoras“ elektroninio mokėjimo kortelę. Neturtinę žalą įvertina 5000 Lt.
Liudytoja Z. A. paaiškino, kad Dūkšte dirba pardavėja parduotuvėje „Dūkšta“. Pažįsta Dūkšto gyventojus P. ir P.. 2011 m. rugsėjo mėnesį P. parduotuvėje už prekes atsiskaitinėjo elektronine mokėjimo kortele, ant kurios buvo užrašyta moteriška pavardė, bet kokia, neprisimena. P. prekes pirko gal tris kartus. Tai buvo prieš dvejus metus, todėl gerai visko neprisimena. Pagarsinus Z. A. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, ji patvirtino, kad tie jos parodymai teisingi. Ikiteisminio tyrimo metu 2011 m. rugsėjo 8 d. liudytoja Z. A. paaiškino (T.1, b.l. 134), kad 2011 m. rugsėjo 7 d. jai dirbant parduotuvėje, laikotarpyje nuo 17 val. 29 min. iki 19 val. 30 min. į parduotuvę penkis kartus buvo atėjęs R. P.. Jis parduotuvėje apsilankydavo dažnai ir tarp apsilankymų buvo nedidelis laiko tarpas, vos kelios minutės. R. P. už prekes atsiskaitinėjo mokėjimo kortele „Snoras“. Atkreipė dėmesį, kad ant banko mokėjimo kortelės yra J. Š. duomenys. R. P., pastebėjęs, kad ji skaito, kas parašyta ant kortelės, griežtai pasakė, kad ji nežiūrėtų kur jai nereikia, nes tai ne jos reikalas.
Dėl pinigų ir elektroninio mokėjimo kortelės vagytės iš J. Š. namo R. P. teisiamajame posėdyje nieko nepapasakojo, bet pagarsinus jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigūnams ir ikiteisminio tyrimo teisėjui patvirtino, kad šie jo parodymai teisingi. Ikiteisminio tyrimo teisėjui 2012 m. gegužės 9 d. R. P. aiškino (T.3, b.l. 29), kad 2011 m. rugpjūčio mėnesį A. P. pasiūlė įsibrauti į J. Š. gyvenamąjį namą, bet jis atsisakė. Gali būti, kad 2011 m. rugsėjo 7 d., tiksliai datos neprisimena, apie 16-17 val., sutiko A. P. Dūkšte, prie buvusios policijos nuovados pastato, A. P. davė jam kortelę ir paprašė patikrinti, ar sąskaitoje yra pinigų. Manė, kad tai A. P. kortelė. A. P. pasakė PIN kodą, bet kol nuėjo iki parduotuvės, kodą pamiršo. Tada paskambino A. P., kuris vėl pasakė kodą. Parduotuvėje „Dūkšta“ pirko cigaretes, gal papildė kortelę. Po to dar 5-6 kartus ėjo į parduotuvę. Iš viso nupirko prekių maždaug už 200 Lt. Pirko alkoholinius gėrimus, cigaretes, išankstinio papildymo „Tele 2 Pildyk“ korteles savo ir A. P. telefonui. Kortelę grąžino A. P.. Kitą rytą, kai išsiblaivė, suprato, kad tai ne A. P. kortelė. 2011 m. rugsėjo 8 d. vėl sutiko A. P., kuris davė jam 800 Lt. Mano, kad pinigus davė tam, kad jis tylėtų. Vėliau jau ir jo mama prašė, kad visą kaltę pasiimtų sau. Buvo skolingas parduotuvei apie 100 Lt. Už skolą A. P. ir R. R. jį sumušė. Po to skolą grąžino iš tų 800 Lt, kuriuos davė A. P.. Jokio pykčio ant A. P. neturi. Teisiamajame posėdyje atsakydamas į klausimą, iš kur žinojo, kad 2011 m. rugsėjo 7 d. J. Š. namo durų spyna neatsirakins ir siūlėsi padėti atidaryti duris, paaiškino, kad einant pro tą namą pats šeimininkas paprašė padėti atidaryti duris.
Pagal banko „Snoras“ pateiktą informaciją apie J. Š. sąskaitoje 2011 m. rugsėjo 7 d. atliktas operacijas iš pradžių nuo J. Š. sąskaitos, panaudojant J. Š. elektroninę mokėjimo kortelę, per Visagine, prekybos centre „Norfa“ esantį bankomatą, atlikus aštuonias finansines operacijas, paimta 4240 Lt, o po to, tą pačią dieną, UAB DŪKŠTA parduotuvėje, panaudojant J. Š. elektroninę mokėjimo kortelę, penkis kartus atsiskaityta už prekes, sumokant 169,04 Lt (T.1, b.l. 150-151).
Kaltinimas A. P. grindžiamas faktiškai tik įtariamojo R. P. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais apie tai, kad J. Š. elektroninę mokėjimo kortelę jam perdavęs A. P. ir šių parodymų pagrindu suformuota prielaida, kad 2011 m. rugsėjo 7 d. A. P., įsibrovęs į J. Š. gyvenamąjį namą, pagrobė 100 Lt ir elektroninę mokėjimo kortelę, kurią panaudodamas per banko „Swedbank“ bankomatą, esantį Visagine, Taikos pr. 10, nuo J. Š. sąskaitos paėmė ir taip apgaule savo naudai įgijo J. Š. priklausančius 4352,50 Lt. Objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad tokius veiksmus padarė A. P., nėra. Priešingai, yra įrodymai, kad J. Š. elektroninę mokėjimo kortelę neteisėtai laikė ir neteisėtai finansinėms operacijoms atlikti naudojo R. P., o ne A. P.. R. P., duodamas parodymus prieš A. P., išvengė atsakomybės už neteisėtą svetimos elektroninės mokėjimo priemonės laikymą ir panaudojimą. Esant tokiems prieštaravimams tarp kaltinamųjų interesų, atsižvelgiant, kad R. P. parodymus prieš A. P. davė būdamas įtariamuoju ir todėl neįspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už žinomai melagingus parodymus, o taip pat tą aplinkybę, kad teisme faktiškai tokių parodymų nedavė, o tik patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotų ir teisiamajame posėdyje pagarsintų parodymų teisingumą, teismas sprendžia, kad apkaltinamasis nuosprendis A. P. negali būti grindžiamas R. P. parodymais. Esant tokioms aplinkybėm s A. P. dėl šio kaltinimo išteisinamas, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant tokias nusikalstamas veikas.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 122 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 4 dalimi, 297, 303-307 straipsniais, teismas
nusprendžia:
A. P. dėl A. K. turto pagrobimo pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir skirti bausmę – laisvės atėmimą trejiems metams ir trims mėnesiams.
Vadovaujantis Baudžiamoj kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti sulaikymo ir kardomojo kalinimo laiką, t.y. laikotarpius nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. iki 2011 m. rugsėjo 3 d., nuo 2011 m. rugsėjo 21 d. iki 2011 m. rugsėjo 23 d., nuo 2011 m. lapkričio 14 d. iki 2011 m. lapkričio 16 d. ir nuo 2011 m. lapkričio 16 d. iki 2012 m. vasario 16 d. A. P. iki nuosprendžio įsiteisėjimo paskirti kardomąją priemonę suėmimą, suimant teismo salėje. Bausmės pradžia skaičiuoti nuo 2013 m. spalio 3 d. Nustatyti, kad A. P. paskirtą laivės atėmimo bausmę turi atlikti pataisos namuose.
R. P. dėl A. K. turto pagrobimo pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir skirti bausmę – laisvės atėmimą trejiems metams ir trims mėnesiams.
Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies „b“ papunkčiu, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti iš dalies sudedant su Ignalinos rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 6 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme - laisvės apribojimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, prilyginant vieną laisvės atėmimo dieną dviem laisvės apribojimo dienoms, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą trejiems metams ir šešiems mėnesiams. Vadovaujantis Baudžiamoj kodekso 63 straipsnio 9 dalimi ir 65 straipsnio 1 dalies „b“ papunkčių, į bausmės laiką įskaityti iš dalies atliktą laisvės apribojimo bausmę pagal Ignalinos rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 6 d. baudžiamąjį įsakymą, t.y. laikotarpį nuo 2013 m. vasario 28 d. iki 2013 m. liepos 22 d., dvi laisvės apribojimo dienas prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai. Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į bausmės laiką įskaityti kardomojo kalinimo laiką nuo 2013 m. liepos 22 d. iki 2013 m. spalio 3 d. Nustatyti, kad paskirta laivės atėmimo bausmė turi būti atliekama pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2013 m. spalio 3 d. R. P. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti 2013 m. liepos 11 d. nutartimi paskirtą kardomąją priemonę suėmimą. R. P. ikiteisminio tyrimo metu 2011 m. rugsėjo 20 d. paskirtą kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą – panaikinti.
R. R. dėl A. K. turto pagrobimo pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir skirti bausmę – laisvės atėmimą trejiems metams ir trims mėnesiams. Vadovaujantis Baudžiamoj kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti iš dalies sudedant su Ignalinos rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 23 d. nuosprendžiu paskirta bausme - laisvės atėmimu šešeriems metams ir šešiems mėnesiams ir dešimties minimalių gyvenimo lygių dydžio (MGL), t.y. 1300,00 Lt bauda, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą aštuoneriems metams ir dešimties minimalių gyvenimo lygių dydžio (MGL), t.y. 1300,00 Lt baudą. Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaityti iš dalies atliktą laivės atėmimo bausmę pagal Ignalinos rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 23 d. nuosprendį. Nustatyti, kad bausmė turi būti atliekama pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2013 m. spalio 3 d. R. R. ikiteisminio tyrimo metu 2011 m. rugsėjo 29 d. paskirtą kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą – panaikinti.
A. K. civilinį ieškinį patenkinti.
Priteisti solidariai iš A. P., R. P. ir R. R. A. K. 2900,00 Lt (dviejų tūkstančių devynių šimtų litų 00 ct) turtinės žalos atlyginimą.
A. P. pagal Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį dėl A. B. turto pagrobimo išteisinti, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.
A. P. pagal Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį dėl O. M. turto pagrobimo išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
A. P. pagal Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį dėl J. Š. turto - 100 Lt - pagrobimo išteisinti, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.
A. P. pagal Baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalį dėl J. Š. elektroninio mokėjimo priemonės neteisėto įgijimo išteisinti, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.
A. P. pagal Baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalį dėl finansinės operacijos atlikimo neteisėtai panaudojant J. Š. vardu išduotą elektroninio mokėjimo kortelę išteisinti, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.
A. P. pagal Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį dėl J. Š. turto įgijimo apgaule išteisinti, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.
O. M. A. P. pareikštą 2050 Lt civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtą.
J. Š. A. P. pareikštą 9700 Lt civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmesti.
Daiktinius įrodymus – voką su keturiomis daktiloskopinėmis plokštelėmis – saugoti prie bylos.
Prie bylos saugomus asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus - R. P. asmens tapatybės kortelę ir R. R. pasą - nuosprendžiui įsiteisėjus pasiųsti pataisos namų, kuriuose nuteistieji atliks bausmę, administracijai.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo, o nuteistiesiems A. P., R. P. ir R. R. nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Ignalinos rajono apylinkės teismą.