Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Ramūnui Palkui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – VTAS) ieškinį atsakovams L. Č., V. P., trečiajam asmeniui K. šeimynai „G.“ dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, nuolatinės globos ir globos vietos nustatymo, globėjo bei turto administratoriaus skyrimo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovas kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydamas neterminuotai apriboti tėvų valdžią atsakovams L. Č. ir V. P., vaiko Š. P. atžvilgiu; priteisti iš L. Č. išlaikymą sūnui po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; iš V. P. priteisti išlaikymą sūnui po 190 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; vaikui Š. P. nuolatinę globą ir globos vietą nustatyti K. šeimynoje „G.“; paskirti Š. P. globėju bei turto administratoriumi K. šeimyną „G.“.Ieškinyje nurodė, kad L. Č. ir V. P. augina nepilnametį sūnų Š. P.. L. Č. motinos valdžia jos vaikų V. B. ir A. B. atžvilgiu apribota neterminuotai Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 17 d. sprendimu. V. ir A. B. nustatyta nuolatinė globa, jų globėja ir turto administratore paskirta močiutė B. B.. Iš L. Č. priteistas išlaikymas kiekvienam vaikui po 70 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. L. Č. vaikams išlaikymo neskiria, jų nelanko, nesidomi vaikų vystymusi, ugdymu, sveikata, su sūnumi A. nebendrauja, su dukra V. bendrauja kartą per mėnesį telefonu. L. Č. šeima įrašyta į Šiaulių rajono Socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą 2015 m. gegužės 18 d. Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-522. V. P. į Šiaulių rajono Socialinės rizikos šeimų apskaitą įrašytas 2016 m. liepos 22 d. Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-929. Šeimai teikiamos socialinių įgūdžių ugdymo bei palaikymo paslaugos.Pažymėjo, jog atsakovų šeimoje nuolat fiksuojami girtavimo atvejai, tarpusavio konfliktai. Šeimoje lankosi svetimi žmonės, girtaujama, keliamas triukšmas, konfliktų metu daug kartų buvo išdaužti gyvenamojo būsto langai, sužaloti tai L. Č., tai V. P., dažnai gaunami kaimynų nusiskundimai, kviečiami policijos pareigūnai. L. Č. ir V. P. neatlieka savo pareigos sudaryti palankias sąlygas vaikui visapusiškai ir harmoningai vystytis, atsižvelgiant į jo fizinę ir protinę būklę, kyla pavojus vaiko gyvybei ir saugumui. Girtaujama dažniausiai vakarais, švenčių dienomis, kai nedirba socialiniai darbuotojai. Abu atsakovai nepakankamai rūpinasi vaiku, daro žalingą įtaką vaikui savo amoraliu elgesiu dėl savo kaltės, t. y. dėl girtavimo. Abu atsakovai ne kartą bausti administracine tvarka, pažeidimai padaryti, būnant neblaiviems. Abu atsakovai dėl savo elgesio daug kartų įspėti, savivaldybės lėšomis gydyti nuo priklausomybės alkoholiui, L. Č. su kūdikiu buvo apgyvendinta reabilitaciniame centre, šeimai teikiamos socialinės paslaugos, tačiau taikytos priemonės neduoda rezultatų ir nėra duomenų, kad situacija pasikeistų. Yra išnaudotos visos socialinės, administracinės, teisinės priemonės, teikiant pagalbą atsakovams, kad jie galėtų tinkamai įgyvendinti vaiko teises.Taip pat nurodė, jog skyriaus duomenimis, V. P. šiuo metu nedirba, duomenų apie nustatytą dalinį darbingumą nėra, yra registruotas darbo biržoje. V. P. dirbo nuo 2015 m. rugsėjo 17 d. iki 2016 m. spalio 31 d., nuo 2017 m. liepos 19 d. įdarbintas MB M.. Skyriaus duomenimis, V. P. daugiau nepilnamečių vaikų neturi. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas Ramūnas Palkus palaikė ieškinyje nurodytus reikalavimus, prašė ieškinį tenkinti, pakartojo ieškinyje išdėstytus argumentus. Papildomai nurodė, kad su atsakovais daug dirbo įvairūs asmenys, bet atsakovų elgesyje nėra pagerėjimo ir mano, kad atsakovai nepasikeis. Išlaikymo dydį vaikui grindžia padidėjusiomis kainomis, nes viskas brangsta, o vaikus išlaikyti vis tiek reikia. Išlaikymo dydis atsakovams nevienodas, kadangi atsižvelgiama į tai, jog atsakovė turi dar du vaikus, kuriems taip pat yra priteistas išlaikymas, o atsakovas kitų išlaikytinių neturi ir tai vienintelis jo vaikas. Teismo posėdžio metu atsakovė L. Č. prašė neapriboti neterminuotai jai motinos valdžią. Papildomai paaiškino, kad ji, kuomet buvo su vaiku nuvežta gydytis nuo priklausomybės alkoholiui, ten elgėsi gerai ir, kas parašyta ieškinyje, yra ne tiesa. Ten ji nenorėjo būti, kadangi buvo negerai vaikui. Kuomet buvo savo namuose, vaikui buvo ramiau ir geriau. Nesutinka ir nenori, kad būtų jai apribota motinos valdžia. Šiuo metu ji nebegeria, nuomojasi butą ir yra nuo 2017 m. lapkričio 8 d. registruota darbo biržoje. Turi įgijusi virėjos specialybę, anksčiau yra dirbusi pagalbine virtuvės darbuotoja. Šiuo metu gaunamos mėnesinės pajamos yra bedarbio pašalpa, kurios dydis 120 Eur. 2017 m. liepos 6 d. išgėrinėjo, atvažiavo policija ir, neradus kas vaiką prižiūrėti, vaiką išvežė į vaikų klinikas, vėliau vaikų teisių specialistai pranešė jai, kad vaiko ji neatgaus. Kairiuose vaiką lanko kas dvi savaites. Lankydama vaiką jam nuveždavo rūbelius, saldumynus. Sūnų paskutinį kartą matė prieš lapkričio 1 d. Šiuo metu gyvena B., nuomojamame bute. Ateityje planuoja leisti vaiką į darželį, o pati planuoja eiti dirbti. Dar neseniai buvo įsidarbinusi UAB „P.“, bet pradirbo tik 2 dienas ir išėjo, nes reikėjo dirbti per lietų, buvo sunkios darbo sąlygos. Dėl vaiko išlaikymo mokėti po 100 Eur sutinka, bet ji nepajėgi teikti tokią sumą. Savo kitiems vaikams priteisto išlaikymo nėra mokėjusi. Šiuo metu su V. P. nebegyvena jau kokios dvi savaites ir neketina taikytis, nurodė, kad jie išsiskyrė galutinai. Teismo posėdžio metu atsakovas V. P. nesutiko, kad jam būtų neterminuotai apribota tėvo valdžia. Supranta, kad turi vaiką išlaikyti, jam pirkti maistą. Savo elgesį vertina blogai ir supranta, kad girtavimas neigiamai veikia vaiką. Šiuo metu paties elgesys nepasikeitęs ir dabar mėgsta išgerti. Šiuo metu nedirba, nes spalio 10 d. buvo atleistas iš darbo dėl sumažėjusių darbų. Šiuo metu darbo biržoje nėra registruotas, bet planuoja į ją registruotis. Vaikui išlaikymui, kol gyveno kartu, skirdavo 50 Eur - 60 Eur. Sveikatos problemų neturi, kitų išlaikytinių taip pat neturi. Praeityje turėjo dvi transporto priemones, bet jų nebeturi. Nuo priklausomybės gydėsi vieną kartą, tačiau socialiniai darbuotojai buvo siūlę daugiau kartų gydytis, bet tai daryti atsisakė. Vaikui gimus buvo vieną kartą užsikodavęs, bet tai nepadėjo. Šiuo metu pajamų neturi. Su L. Č. dabar nebegyvena jau kokios dvi savaites ir išsiskyrė galutinai. Pagrindinis išgertuvių iniciatorius būdavo jis. Pats kartais matydavo, kad L. Č. būdavo išgėrusi ir be jo kompanijos. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens „G.“ atstovė Z. K. prašė ieškinį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad vaiką globoja nuo 2017 m. liepos 10 d. Atsakovai vaikui dėmesį ir iniciatyvą rodo, kai turi galimybės ir juos kas nors atveža, nes patys transporto priemonės neturi. Vaikas yra labai geras, protingas. Mano, kad atsakovai turi stengtis ir siekti savo vaiką susigrąžinti, o savo elgesiu per alkoholį ir muštynes jo tikrai nesusigrąžins. Nuo pat pradžių atsakovai lankė sūnų dažniau, maždaug kas savaitę, bet vėliau susitikimai retėjo. Atsakovai lankydami vaiką buvo atvežę „Kinder“ šokoladinį kiaušinį, gimtadienio proga buvo atvežę tortuką.Teismo posėdžio metu trečiojo asmens „G.“ atstovas A. K. prašė ieškinį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad atsakovai buvo atvykę aplankyti vaiką. Mano, kad atsakovams buvo suteikta pakankamai šansų keisti savo gyvenimo būdą, tačiau jie tuo nesinaudoja, o dėl tolimesnės situacijos, mano, kad tik nuo pačių atsakovų elgesio priklauso ar jie nori keistis ir nori susigrąžinti vaiką. Nuo rugsėjo mėnesio atsakovai buvo du - tris kartus susitikę su vaiku. Teismo posėdžio metu liudytoja K. B. nurodė, kad yra socialinė darbuotoja. Su šia šeima dirba nuo 2016 m. lapkričio 2 d. Šią šeimą lankydavo po 2-3 kartus per savaitę. 2016 m. lapkričio mėnesį yra buvęs atvejis, kuomet atsakovai buvo susimušę, tačiau kitais atvejais, kuomet ateidavo pas atsakovus, nėra mačiusi, kad L. Č. būtų buvusi neblaivi, tačiau atsakovą V. P. neblaivų yra mačiusi. Apsilankymų metu vaikas būdavo švarus, linksmas. Buitis tuo metu būdavo tvarkinga. L. Č. visuomet „laikydavosi“ ir negerdavo, tačiau kuomet užgerdavo V. P., tuomet ji „palūždavo“ ir pradėdavo gerti kartu, o tada prasidėdavo muštynės, langų daužymai ir t. t. L. Č. pusę metų negėrė kažkur nuo 2016 m. lapkričio mėnesio iki to įvykio, kuomet vaiką išvežė, nes buvo užsikodavusi. 2017 m. liepos mėnesį atsakovai susimušė ir po šio įvykio iš šeimos buvo paimtas vaikas ir išvežtas į ligoninę, o paskui vaikas perduotas laikiniems globėjams. L. Č. gali pasitaisyti, nes ji gali susilaikyti nuo gėrimų, tačiau V. P. geria ir negali susilaikyti. Kai vaikas buvo paimtas, abu jie toliau girtavo. Tik porą savaičių kaip jie kartu nebegyvena ir L. Č. stengiasi nebegirtauti, o V. P. ir toliau girtauja. Iš pokalbių su L. Č. susidarė įspūdis, kad ji nori vaiką susigrąžinti, nes vaikas jai yra kaip postūmis, ji būna visai kitokia.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Faktinės bylos aplinkybės

Dėl tėvų valdžios apribojimo

Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis bei juos iki pilnametystės išlaikyti. Tai – pamatinė tėvų valdžios sampratos nuostata, kuri detalizuojama kituose šeimos teisinius santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose. CK 3.155 straipsnyje, apibrėžiančiame tėvų valdžios turinį, nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti bei prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, naudodamiesi tėvų valdžios turinį sudarančiomis teisėmis ir vykdydami pareigas savo vaikams, turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis (CK 3.165 str.), tačiau valstybės konstitucinė pareiga saugoti ir globoti vaikystę (Konstitucijos 38 str. 2 d.) suteikia valstybei pagrindą įstatyme nustatytais atvejais, kai tėvai dėl objektyvių aplinkybių (pvz., dėl ligos) negali įgyvendinti tėvų valdžios savo vaikams arba įgyvendina ją priešingai vaiko interesams, peržengti tėvų valdžios įgyvendinimo autonomiškumo ribas bei taikyti jos ribojimo priemones (CK 3.160 str. 2 d.). Griežčiausia tėvų teisių ir pareigų savo vaikams įgyvendinimą suvaržančių priemonių yra tėvų (tėvo ir (ar) motinos) valdžios apribojimas (CK 3.180 str.). Tėvų valdžios apribojimas reiškia esminį vaiko teisės į šeimos ryšius, į jo gyvenimą biologinėje šeimoje suvaržymą, todėl ši priemonė gali būti taikoma tik teismo ir tik tada, kai nustatoma, kad jai taikyti egzistuoja įstatyme nustatytos sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013).CK 3.180 straipsnyje nustatyta, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais : kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; kai piktnaudžiauja tėvų valdžia; kai žiauriai elgiasi su vaikais; kai daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; kai nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ir (ar) motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 str. 2 d.). Europos Žmogaus Teisių Teismas šią priemonę taip pat laiko išimtine (Johansen v. Norway judgement of 7 August 1996, Reports of Judgements and Decisions 1996-III, p. 1008-09 § 78). Taigi, esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė. Nagrinėjamoje byloje ieškinys dėl tėvystės teisių apribojimo yra pareikštas abiem tėvams – motinai ir tėvui (atsakovams), dėl to, sprendžiant ginčą dėl tėvystės teisių apribojimo, būtina nustatyti kiekvieno iš tėvų priešingus teisei, vaiko teisėms, interesams, veiksmus. Ieškovas Šiaulių rajono savivaldybės administracijos VTAS, pareikšdamas ieškinį dėl tėvystės teisių neterminuoto apribojimo atsakovams vaiko atžvilgiu, kaip ieškinio faktinį pagrindą nurodė tai, kad atsakovai neatlieka savo pareigos sudaryti palankias sąlygas vaikui visapusiškai ir harmoningai vystytis, atsižvelgiant į jo fizinę ir protinę būklę, kyla pavojus vaiko gyvybei ir saugumui. Kaip minėta, tėvų valdžios turinys nustatytas CK 3.155 straipsnio 2 dalyje – tai tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Pažymėtina, kad tėvų valdžia yra skirta įgyvendinti prigimtinėms vaiko teisėms, ji apima tėvų su savo vaikais susijusias ne tik teises, bet ir pareigas, todėl yra privaloma ir nė vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžią. Tėvų, nevykdančių savo pareigų vaikams, veiksmai ar neveikimas laikytini priešingais teisei. Iš byloje esančių įrodymų darytina išvada, jog vaiko tėvas atsakovas V. P. savo netinkamu elgesiu daro žalingą įtaką savo vaikui, neatlieka savo pareigos sudaryti palankias sąlygas vaikui visapusiškai ir harmoningai vystytis. Šias išvadas teismas daro atsižvelgdamas į tai, jog iš byloje esančių socialinių darbuotų pateiktų atvejų aprašymų, šeimos aplankymo aktų, įvairių institucijų pateiktų tarnybinių pranešimų nustatyta, kad V. P. nuolat girtauja, girtaudamas konfliktuoja su vaiko motina, naudoja smurtą jos atžvilgiu, daužydamas langus niokoja svetimą turtą, nerodo iniciatyvos keisti savo elgesio, t. y. atsisakė gydytis priklausomybę nuo alkoholio. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, jog jis šiuo metu pajamų ir darbo neturi. Be to, pripažino, jog šiuo metu paties elgesys nepasikeitęs ir dabar mėgsta išgerti bei pripažino, kad toks paties elgesys blogas, neigiamai veikia jo vaiką. Atsakovo nurodytas aplinkybes, jog jis ir šiuo metu išgeria ir savo elgesio po laikino vaiko paėmimo vis tiek nekeičia, įrodo ir liudytojos K. B. teisme nurodytos aplinkybės, jog V. P. geria ir susilaikyti ir būti negėręs jis negali. Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad trečiojo asmens „G.“ atstovė Z. K. teisme teigė, jog atsakovai lankydami vaiką buvo atvežę „Kinder“ šokoladinį kiaušinį, gimtadienio proga buvo atvežę tortuką, tačiau pinigų nėra davę. Šios aplinkybės įrodo faktą, jog atsakovas, kuris tuo metu turėjo darbą ir gavo pajamas, išlaikymo savo nepilnamečiam sūnui jam jau gyvenant su laikinu globėju, neteikė.Atsižvelgdamas į sprendimo 17 punkte nustatytas aplinkybes ir išdėstytus argumentus, teismas daro išvadą, jog atsakovas V. P. savo veiksmais, amoraliu elgesiu, daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ir tinkamai juo nesirūpina, yra duomenų, kad ši padėtis gali nesikeisti (atsakovas pripažino, kad ir toliau geria, atsisako gydymo), atsakovas nerodė ir šiuo metu nerodo bei nededa pastangų, siekiant susigrąžinti vaiką į savo šeimą ir toliau jį auginti. Todėl nagrinėtinu atveju vaikui mažesnį neigiamą poveikį darys neterminuotas tėvo valdžios apribojimas. Šiuo atveju teismas sprendžia, kad tėvo valdžios apribojimas neterminuotai vaiko atžvilgiu yra teisėta priemonė, nes bus užtikrintos vaiko teisės ir teisėti interesai vystytis ir augti saugioje aplinkoje (CK 3.180 str. 1 d., 2 d.). Pažymėtina, kad atsakovas V. P. įsidarbinęs ir turėdamas pastovią gyvenamąją vietą bei siekdamas auklėti ir rūpintis savo vaiku, turi teisę kreiptis nustatyta tvarka dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo panaikinimo (CK 3.181 str., CPK 408 str.).Teismo vertinimu, priešingai nei atsakovo V. P. atžvilgiu, remiantis byloje esančiais įrodymais, negalima daryti kategoriškos išvados, jog, nors atsakovė L. Č. šiuo metu nesirūpina savo vaiku, savo amoraliu elgesiu darė žalingą įtaką vaikui, tačiau, jos elgesys dar nerodo, kad padėtis negali pasikeisti. Šias išvadas teismas daro, atsižvelgdamas į šias, toliau nustatytas aplinkybes. Visų pirma, vertinant atsakovės elgesį, atkreiptinas dėmesys, jog atsakovė L. Č. pasinaudojo jai teikiama pagalba, t. y. gydėsi nuo priklausomybės ir šuo metu gydosi VšĮ Šiaulių centro poliklinikos Psichikos sveikatos centre (b. l. 32) ir deda pastangas keisti savo gyvenimo būdą. Atsakovė teisme teigė, jog šiuo metu yra registruota darbo biržoje ir ieškosi darbo bei savo sūnų nori auginti pati. Liudytoja (socialinė darbuotoja) K. B. teisme nurodė, kad kuomet ateidavo pas atsakovus, nėra mačiusi, kad L. Č. būtų buvusi neblaivi. Apsilankymų metu vaikas būdavo švarus, linksmas. Buitis tuo metu būdavo tvarkinga. L. Č. visuomet „laikydavosi“ ir negerdavo, tačiau kuomet užgerdavo V. P., tuomet ji „palūždavo“ ir pradėdavo gerti kartu. L. Č. pusę metų negėrė kažkur nuo 2016 m. lapkričio mėnesio iki to įvykio kuomet vaiką išvežė, nes buvo užsikodavusi. Abu atsakovai teismo posėdžio metu pripažino, kad jie jau kaip dvi savaitės išsiskyrė ir kartu nebegyvena, todėl teismo manymu, atsakovams gyvenant atskirai ir nesant V. P., kuris šeimoje būdavo išgertuvių iniciatorius, atsakovei susidarė visos sąlygas keisti savo gyvenimo būdą iš esmės ir siekti susigrąžinti savo sūnų bei pradėti tinkamai rūpintis savo vaiku (CPK 185 str.). Be to, liudytoja K. B. teisme nurodė, kad jai iš pokalbių su L. Č. susidarė įspūdis, kad atsakovė nori vaiką susigrąžinti, nes vaikas jai yra kaip postūmis, tikslas, ir ji būna visai kitokia. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, manytina, jog atsakovė nevisiškai suvokia savo, kaip motinos teisių ir pareigų turinį, tačiau nėra visiškai abejinga vaikui, todėl, teismo vertinimu, dėl atsakovės visų pirma turėtų būti išnaudotos visos teisinės, administracinės ir socialinės priemonės, suteikiant jai pagalbą tinkamai užtikrinti vaiko teises.Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, siekdamas nepažeisti vaiko teisės į šeimos ryšius, sprendžia, jog tikslinga terminuotai apriboti motinos valdžią atsakovei L. Č. vaiko Š. P. atžvilgiu. Nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą teismui įžvelgti realią tikimybę, kad atsakovė pakeis savo požiūrį į vaiko auklėjimą, priežiūrą, savo pareigų vaiko atžvilgiu vykdymą ir ateityje stengsis vaiku rūpintis, imsis aktyvių veiksmų ir priemonių sukurti bei užtikrinti tinkamas ir teigiamas sąlygas jam augti bei vystytis. Apribojus atsakovei laikinai motinos valdžią vaiko atžvilgiu, jai sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau lieka teisė matytis su vaiku išskyrus tai, kas prieštarautų vaiko interesams (CK 3.180 str. 3 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. gegužės 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015 suformavo teisės taikymo šios kategorijos bylose taisyklę, kad taikant CK 3.180 straipsnio 2 dalį ir laikinai apribojant tėvų valdžią, tokio apribojimo nustatymas neturi būti susiejamas su konkrečiu terminu. Laikinas tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikintas, kai teismas, gavęs tėvų, kuriems apribota valdžia, ieškinį (CK 3.182 str. 3 d.), priima sprendimą, konstatuodamas, kad išnyko pagrindai, dėl kurių laikinai apribota tėvų valdžia. Todėl laikino motinos valdžios apribojimo terminas atsakovei L. Č. sūnaus Š. P. atžvilgiu nenustatytinas.

Dėl vaiko globos nustatymo, globėjo bei turto administratoriaus paskyrimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

CK 3.183 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, tuo pačiu sprendimu skiria vaikui nuolatinę globą (rūpybą) ir nustato vaiko gyvenamąją vietą. Vaiko globa (rūpyba) gali būti : laikinoji arba nuolatinė (CK 3.252 str. 1 d.). Nuolatinė globa (rūpyba) nustatoma be tėvų globos likusiems vaikams, kurie esamomis sąlygomis negali grįžti į savo šeimą, ir jų priežiūra, auklėjimas, teisių bei teisėtų interesų atstovavimas ir gynimas pavedamas kitai šeimai, šeimynai ar vaikų globos (rūpybos) institucijai (CK 3.256 str.).Atsižvelgiant į tai, kad nepilnamečio vaiko Š. P. atžvilgiu apribota jo biologinių tėvų – atsakovų L. Č. ir V. P., valdžia, akivaizdu, kad vaikas liko be tėvų globos, jis esamomis sąlygomis negali grįžti į savo šeimą, todėl Š. P. nustatytina nuolatinė globa (CK 3.251 str. 1 d., 3.257 str. 3 p., 3.263 str.).Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.3 straipsnyje įtvirtintas prioritetinės vaiko teisių, interesų apsaugos bei gynimo principas, kuris reiškia, kad bet kurį vaiką liečiantį veiksmą būtina įvertinti vaiko interesų požiūriu, užtikrinti, kad jie nebūtų pažeisti. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte pabrėžiama, kad visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus. Vaikui turi būti sudarytos sąlygos, kad nurodytos teisės būtų įgyvendinamos ir tais atvejais, kai vaikas neturi tėvų, kai tėvai negali sudaryti sąlygų vaiko, fizinei, protinei, dvasinei, dorovinei ir socialiniai raidai ar kai tėvų valdžia yra apribota. Būtent vaiko globa ir rūpyba padeda įgyvendinti vaiko teises, kai šito negali ar nenori daryti vaiko tėvai (CK 3.248 str.). CK 3.248 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vaiko globos ir rūpybos uždaviniai, paskirti vaikui globėją, kuris rūpintųsi, auklėtų, jam atstovautų ir gintų vaiko teises ir teisėtus interesus; sudarytų sąlygas vaiko gyvenimui, kurios atitiktų jo amžių, sveikatą ir išsivystymą bei rengtų vaiką savarankiškam gyvenimui šeimoje ir visuomenėje.Ieškovas nurodė, kad tikslinga vaikų nuolatiniu globėju ir turto administratoriumi skirti K. šeimyną „G.“. K. šeimynoje „G.“ vaikas Š. P. yra nuo 2017 m. liepos 10 d., ten jam sudarytos tinkamos sąlygos higienai, sveikatos apsaugai, ugdymui ir poilsiui. Todėl K. šeimyną „G.“ skirtini vaiko nuolatiniu globėju ir turto administratoriumi ir ten nustatytina vaiko gyvenamoji vieta.Sprendimas dalyje dėl nuolatinės globos nustatymo vykdytinas skubiai (CPK 283 str.).

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, o materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 1 d., 2 d., 3 d.). Išlaikymo dydis pirmiausia siejamas su protingais paties vaiko poreikiais. Teikiamas išlaikymas turi tenkinti jo būtinus poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str.), tačiau teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Turi būti randama protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaikų interesų, tačiau prioritetiškai atsižvelgiant į vaikų interesus (Jungtinių tautų Vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., CK 3.3 str. 1 d., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.). Pažymėtina, kad pagal CK 3.195 straipsnį tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir apribojus tėvų valdžią, išskyrus atvejus, kai vaikas įvaikinamas.Teismas sprendžia, kad ieškovo ieškinyje iš atsakovų prašoma priteisti išlaikymo vaikui suma – kas mėnesį vaikui po 100,00 Eur iš atsakovės L. Č. ir po 190,00 iš atsakovo V. P., yra nepagrįstai per didelė. Teismo vertinimu, vaiko išlaikymui reikia įsigyti maisto, drabužių ir avalynės, ugdymo priemonių, kitų prekių, mokėti už jo ugdymą, pramogas, užtikrinti teisę į būstą, tačiau ieškovo nurodomas išlaikymo per mėnesį dydis, atsižvelgiant tiek į berniuko amžių (2 metai), tiek į tėvų galimybes teikti išlaikymą, yra per didelis. Kaip jau minėta, išlaikymo dydį lemia ir tėvų turtinė padėtis, todėl jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, toks pakankamas vaikų išlaikymas ir turi būti priteisiamas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-495/2008). Iš atsakovės paaiškinimų duotų teisme bei iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog atsakovė L. Č. šiuo metu nedirba, pasak jos pačios yra registruota darbo biržoje, registruoto nekilnojamojo turto bei transporto priemonių neturi. Iš Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 17 d. sprendimo matyti, jog iš atsakovės L. Č. yra priteistas išlaikymas jos kitiems dviem nepilnamečiams vaikams po 70,00 Eur kiekvienam iki vaikų pilnametystės (b. l. 19-21). Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis atsakovė L. Č. registruotino nekilnojamojo turto neturi, o atsakovo V. P. vardu yra registruotas 1,2300 ha žemės sklypas (b. l. 69,70). Transporto priemonių abu atsakovai taip pat neturi. Atsakovas V. P. kitų nepilnamečių vaikų, kuriuos turėtų pareigą išlaikyti, neturi. Iš trečiojo asmens atstovės Z. K. teisme teiktų paaiškinimų matyti, jog atsakovai išlaikymo savo sūnui neteikia iki šiol.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą savo turtinę padėtį, pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais. Priešingu atveju atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas pateisinami tik išimtinais atvejais (pvz., jei tai vyksta dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jų valios) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Nustatant tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jų turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jie ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008, 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009). Pažymėtina, kad vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 str. 1 d.), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Atsakovė L. Č. teisme su prašomo priteisti išlaikymo dydžiu sutiko, bet pripažino, jog savo kitiems nepilnamečiams vaikams išlaikymo po 70,00 Eur kiekvienam vaikui neteikia, nes neturi tam lėšų. Atsakovas V. P. teismo posėdžio metu pripažino, kad supranta, kad turi vaiką išlaikyti; kol vaikas gyveno kartu vaikui skirdavo po 50 Eur - 60 Eur, bet dabar pajamų neturi. Teismas atkreipia dėmesį, jog abu atsakovai yra jauno ir darbingo amžiaus bei byloje nėra duomenų apie atsakovų rimtesnes sveikatos problemas, dėl kurių jie negalėtų dirbti. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Vaikui reikalingo išlaikymo dydžio nustatymas negali būti atliekamas likutiniu principu – tiek, kiek tėvas gali skirti vaiko išlaikymui po to, kai jo poreikiai bus patenkinti, o vaiko teisėtas interesas gauti tinkamą išlaikymą ginamas prioritetiškai (CK 3.3 str. 1 d.). Pažymėtina, kad atsakovai turi imtis priemonių, kad būtų užtikrintas jų gaunamų pajamų stabilumas ir dydis, kuris užtikrintų nepilnamečio vaiko, kuris negali dirbti ir gauti pajamų ir yra priklausomas nuo tėvų, poreikius. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių.Įvertinęs nurodytas aplinkybes bei vadovaudamasis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, padaręs išvadą, kad ieškovo ieškinyje nurodyta suma minimaliems vaiko poreikiams tenkinti yra neadekvati, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė turi kitų išlaikytinių, o atsakovas – ne; į tai, kad atsakovas turi nekilnojamojo turto, teismas sprendžia, kad nagrinėtinu atveju, nukryptina nuo lygių dalių, teikiant išlaikymą vaikui principo, ir šioje dalyje ieškinys tenkintinas iš dalies, iš atsakovės L. Č. priteistinas išlaikymas nepilnamečiam vaikui Š. P. po 70,00 Eur, o iš atsakovo V. P. priteistinas išlaikymas nepilnamečiam vaikui Š. P. po 140,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos, t. y. nuo 2017 m. rugsėjo 11 d., iki vaiko pilnametystės. Priteistos sumos indeksuojamos kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (CK 3.208 str.), o išlaikymo lėšų tvarkytoju paskirtina K. šeimyna „G.“ (CK 3.202 str. 1 d.).Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 str. 1 d. 5 p.). Vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktu už neturtinį reikalavimą apriboti tėvų valdžią mokėtinas 100,00 Eur žyminis mokestis (reikalavimai nustatyti nuolatinę globą, gyvenamąją vietą ir paskirti globėją ir turto administratorių yra išvestiniai reikalavimai, todėl žyminiu mokesčiu neapmokestinami). Todėl šioje dalyje ieškinį patenkinus, iš atsakovų priteistina valstybei iš kiekvieno po 50,00 Eur žyminio mokesčio (CPK 96 str. 1 d.). Už reikalavimą iš atsakovų priteisti išlaikymą nepilnamečiam vaikui mokėtina žyminio mokesčio suma atsakovei L. Č. yra 25,20 Eur, o atsakovui V. P. yra 50,40 Eur (CPK 85 str. 1 d. 3 p.), ir nurodyto žyminio mokesčio suma priteistina iš atsakovų valstybei (CPK 96 str. 1 d.).Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 12,51 Eur ir yra didesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (3,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos lygiomis dalimis iš kiekvieno iš atsakovų po 6,25 Eur priteisiamos valstybei (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d.).Atsižvelgiant į sprendimo 38 p., 39 p., 40 p. išdėstytus argumentus, iš viso iš atsakovės L. Č. priteistina valstybei 81,45 Eur, o iš atsakovo V. P. 106,65 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 – 265 straipsniais, 268 – 270 straipsniais, 283 straipsniu, 406 straipsnius, teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Laikinai apriboti motinos valdžią atsakovei L. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko Š. P., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Neterminuotai apriboti tėvo valdžią atsakovui V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko Š. P., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Nustatyti nepilnamečiam vaikui Š. P., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuolatinę globą.

Paskirti nepilnamečio vaiko Š. P., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuolatiniu globėju ir globotiniui priklausančio turto administratoriumi K. šeimyną „G.“, kodas 302529763.

Nustatyti nepilnamečio vaiko Š. P., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą K. šeimynoje „G.“, kodas 302529763, buveinė – E. k., Šiaulių r.

Priteisti iš atsakovės L. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam vaikui Š. P., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 70,00 Eur (septyniasdešimt eurų) kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2017 m. rugsėjo 11 d. iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Priteisti iš atsakovo V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam vaikui Š. P., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 140,00 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt eurų) kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2017 m. rugsėjo 11 d. iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Paskirti K. šeimyną „G.“, kodas (duomenys neskelbtini), priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovės L. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 81,45 Eur (aštuoniasdešimt vieną eurą 45 centus) bylinėjimosi išlaidas, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 (gavėjo įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 5660).

Priteisti iš atsakovo V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 106,65 Eur (vieną šimtą šešis eurus ir 65 centus) bylinėjimosi išlaidas, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 (gavėjo įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 5660).

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimą, dalyje dėl išlaikymo priteisimo, nuolatinės globos nustatymo, vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.