Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irena Stasiūnienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos I. P. atstovo advokato L. J. atskirąjį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2FB-1418-237/2017 pagal pareiškėjos I. P. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja I. P. kreipėsi į Raseinių rajono apylinkės teismą prašydama: 1) iškelti bankroto bylą fiziniam asmeniui I. P.; 2) patvirtinti 340 Eur sumą, reikalingą kiekvieną mėnesį pareiškėjos būtiniesiems poreikiams tenkinti; 3) fizinio asmens bankroto administratore paskirti MB „Nemokumas“. Pareiškėja nurodė, kad dėl itin sunkios finansinės padėties neturi galimybių atsiskaityti su kreditoriais; skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję, suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas; egzistuoja visos įstatyme numatytos aplinkybės, leidžiančios pareiškėjai, kaip fiziniam asmeniui, kreiptis į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Raseinių rajono apylinkės teismas 2017 m. birželio 26 d. nutartimi pareiškėjos I. P. pareiškimą atsisakė priimti. Teismas nurodė, kad pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo atsisakoma priimti, kadangi buvo nesilaikyta ikiteisminės ginčų sprendimo tvarkos – pareiškėja neįvykdė Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatyme (toliau – FABĮ) numatyto imperatyvaus reikalavimo ne vėliau kaip prieš mėnesį iki pareiškimo iškelti bankroto bylą pateikimo teismui dienos informuoti visus savo kreditorius apie ketinimą kreiptis į teismą. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja pranešimus kreditoriams išsiuntė daugiau kaip prieš dvejus metus, todėl galima teigti, kad kreditoriams apie bankroto bylos inicijavimą nėra žinoma. Teismas taip pat akcentavo, kad pareiškėjos nurodytasis kreditorių sąrašas nėra išsamus, nė vienas iš kreditorių byloje nėra įtrauktas suinteresuotu asmeniu.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjos I. P. atstovas advokatas L. J. prašo panaikinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 26 d. d. nutartį ir perduoti pareiškėjos I. P. pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo fiziniam asmeniui priėmimo klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:Apie ketinimą inicijuoti bankroto bylą pareiškėja informavo savo kreditorius, pranešimai kreditoriams buvo išsiųsti registruotu paštu; įstatymas neįpareigoja išsiųsti pakartotinį pranešimą kreditoriams apie ketinimą iškelti bankroto bylą, jeigu nuo pranešimo išsiuntimo praėjo daugiau kaip vienas mėnuo.Pareiškėja pateikė teismui kreditorių sąrašą, nurodė pradelstų įsipareigojimų dydį, pateiktų duomenų pakako, kad būtų įvertintas pareiškėjos nemokumo faktas; išsamus kreditorių sąrašas yra sudaromas jau iškėlus bankroto bylą, tad netikslaus kreditorių sąrašo nurodymas pareiškimo priėmimo stadijoje nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai.Įstatymas nenumato reikalavimo įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis kreditorių, kadangi fizinio asmens bankroto bylos iškėlimu jų teisės tiesiogiai nėra paveikiamos, kreditoriai apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo yra informuoti, jie į bylą turėtų būti įtraukiami jų pačių pareiškimu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai

Atskirasis skundas netenkinamas.

Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos I. P. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Ieškinio priėmimo procedūrą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnis, kuris taikomas ir sprendžiant pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo priėmimo klausimą. Fizinių asmenų bankroto bylos iškeliamos ir nagrinėjamos Civilinio proceso kodekso nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis (FABĮ 5 straipsnio 1 dalis).Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, privalo ex officio patikrinti, ar yra asmens teisės kreiptis į teismą prielaidos ir jos tinkamo įgyvendinimo sąlygos, t. y. ar suinteresuotas asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar šią teisę įgyvendina tinkamai, laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos.Ketindamas pateikti pareiškimą iškelti bankroto bylą, fizinis asmuo, kuris negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas, ne vėliau kaip prieš mėnesį iki pareiškimo iškelti bankroto bylą pateikimo dienos apie tai raštu praneša visiems kreditoriams (FABĮ 4 straipsnio 2 dalis). FABĮ 4 straipsnio 4 dalies 4 punkte numatyta, kad prie pareiškimo iškelti bankroto bylą pridedamos ir pateikiamos šio straipsnio 2 dalyje nurodyto (nurodytų) pranešimo (pranešimų) kopija (kopijos). Minėtos įstatymo nuostatos rodo, kad FABĮ nustatyta ginčo išankstinio sprendimo ne teisme tvarka, kurios pareiškėjas privalo laikytis prieš paduodamas pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo fiziniam asmeniui. Išankstinio sprendimo ne teisme tvarkos laikymasis yra teigiama asmens procesinės subjektinės teisės į ieškinį prielaida, t. y. asmuo turi šią teisę ir jo ieškinys/pareiškimas bus priimtas, jei prieš kreipiantis į teismą yra pasinaudota išankstine ginčo sprendimo ne teisme tvarka. Tais atvejais, kai nesilaikoma išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarkos, teismas atsisako ieškinį/pareiškimą priimti.Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja I. P. prie pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą teismui, be kitų FABĮ nustatytų dokumentų, pateikė 2015 m. balandžio 10 d. pranešimus dėl ketinimo teikti pareiškimą iškelti bankroto bylą, adresuotus kreditoriams UAB „Būsto paskolų draudimas“, bankui „Swedbank“, AB, antstoliui T. U. (b. l. 88–90). Į bylą pateiktas AB Lietuvos paštas 2015 m. balandžio 10 d. kvitas, patvirtinantis, kad minėti pranešimai pareiškėjos kreditoriams buvo išsiųsti registruotu paštu (b. l. 88). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pranešimai pareiškėjos kreditoriams buvo išsiųsti daugiau kaip prieš dvejus metus, todėl, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sprendė, kad kreditoriams apie bankroto iniciavimą nėra žinoma; dėl šios priežasties pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo atsisakė priimti kaip pateiktą nesilaikius ikiteisminės ginčų sprendimo tvarkos (b. l. 91–92).Įvertinęs civilinės bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad FABĮ 4 straipsnio 2 dalyje numatytą pareigą fiziniam asmeniui, ketinančiam kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, raštu apie tai pranešti visiems kreditoriams, pareiškėja I. P. formaliai įvykdė. Į bylą pateikti procesiniai dokumentai atitiko FABĮ 4 straipsnio 2 dalyje nustatytus formalius reikalavimus. Tačiau apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad teismas, aiškindamas ir taikydamas įstatymus bei kitus teisės aktus, privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Pareiškėjos kreditoriams apie ketinimą pateikti pareiškimą iškelti bankroto bylą buvo pranešta daugiau kaip prieš dvejus metus, todėl apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo nuomonei, kad, esant tokioms aplinkybėms, galima teigti, kad pareiškėjos I. P. kreditoriams apie bankroto bylos iniciavimą nėra žinoma.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šiuo atveju pareiškėja kreipėsi į teismą nesilaikiusi išankstinės ginčo sprendimo ne teisme tvarkos, bet tokia tvarka dar galima pasinaudoti. Pirmosios instancijos teismui atsisakius priimti pareiškimą CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu, pareiškėjai nebuvo užkirstas kelias vėliau kreiptis į teismą su tapačiu pareiškimu, įvykdžius įstatyme numatytą sąlygą dėl išankstinės neteisminės procedūros laikymosi. Nagrinėjamoje byloje pareiškėja I. P. procesinę subjektinę teisę kreiptis į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo fiziniam asmeniui turi, tik netinkamai ją įgyvendina. Pašalinusi aplinkybes, dėl kurių pareiškimą atsisakyta priimti (pasinaudojusi neteismine ginčo sprendimo tvarka), pareiškėja turi teisę vėl kreiptis į teismą su analogišku pareiškimu.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė pareiškimo priėmimo procedūrą reglamentuojančias teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį, todėl skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Raseinių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.