- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-01-09
- Bylos Nr.
- e2S-233-866/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-44-3-00711-2017-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Pikelienė
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Pikelienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apelianto (pareiškėjo) UAB „UHB AGRO“ atskirąjį skundą dėl Širvintų rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 6 d. nutarties, kuria nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į Širvintų rajono apylinkės teismą prašydama priteisti jai iš atsakovo 5162,50 eurų dydžio netesybas, 6 procentų dydžio procesines metines palūkanas nuo priteistos sumos ir bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas yra įmonė, veikianti Estijos Respublikoje, kuri priklauso Europos Sąjungai. Ieškovas pateikė procesinius dokumentus išverstus į rusų kalbą. Teismas priėmė ieškinį ir išsiuntė jį atsakovui, tačiau šis buvo grąžintas su žyma, kad adresatas atsisakė priimti dokumentą dėl kalbos, kuria jis parengtas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Širvintų rajono apylinkės teismas 2017 m. spalio 6 d. nutartimi nutarė įpareigoti ieškovą UAB „UHB AGRO“ per 14 dienų nuo šios nutarties gavimo dienos pašalinti nutarties aprašomojoje dalyje nurodytus ieškinio trūkumus, tai yra pateikti procesinių dokumentų vertimą į estų kalbą.
Teismas nurodė, kad Europos Sąjungos valstybėse narėse teisminių ir neteisminių dokumentų įteikimas civilinėse bylose sureguliuotas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1393/2007 dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo valstybėse narėse („dokumentų įteikimas“) ir panaikinančiu Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1348/2000 (toliau – Reglamentas).
Išsiuntus atsakovui ieškovo procesinius dokumentus, jie buvo grąžinti teismui neįteikti, kadangi atsakovas atsisakė juos priimti, nes jie nėra parengti viena iš Reglamento 8 straipsnio 1 dalyje nurodytų kalbų, t. y. kalba, kurią supranta adresatas (subjektyvusis kriterijus, kuris turi būti vertinamas kiekvienu konkrečiu atveju); oficialia valstybės narės, į kurią kreipiamasi, kalba (objektyvusis kriterijus); jei toje valstybėje narėje yra keletas oficialių kalbų – oficialia kalba arba viena iš oficialių dokumentų įteikimo vietos kalbų (objektyvusis kriterijus).
Kadangi atsakovas nurodė, kad jis nesupranta rusų kalbos, kuria parengti ieškovo procesiniai dokumentai, o rusų kalba nėra oficiali valstybės narės (Estijos Respublikos) kalba, ieškovas įpareigotinas pateikti procesinių dokumentų vertimą į estų kalbą.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu apeliantas UAB „UHB Agro“ prašo panaikinti Širvintų rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-973-880/2017 ir išspręsti klausimą iš esmės – pripažinti, kad procesiniai dokumentai yra išversti į atsakovui suprantamą kalbą ir atitinka Reglamento 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Apeliantas nurodo, kad pagal minėto Reglamento 8 straipsnio 1 dalį teisminiai dokumentai, kurie turi būti įteikti atsakovui gali būti parengti kalba, kurią supranta adresatas. Nurodo, kad ieškinio vertimas atliktas į rusų kalbą, nes būtent šia kalba vyko komunikacija tarp kontrahentų.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 ir 338 straipsnių nuostatas, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Ginčas kilęs dėl Širvintų rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 6 d. nutarties, kuria nustatytas terminas pašalinti ieškinio trūkumus, t. y. pateikti išverstus procesinius dokumentus į estų kabą.
Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1393/2007 dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo valstybėse narėse 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įteikdama dokumentus gaunančioji agentūra, naudodama II priede pateiktą tipinę formą, informuoja adresatą, kad jis gali atsisakyti priimti įteikiamą dokumentą arba grąžinti dokumentą gaunančiajai agentūrai per vieną savaitę, jeigu jis nėra parengtas viena iš šių kalbų arba nėra pridėtas jo vertimas į bet kurią iš šių kalbų: a) kalba, kurią supranta adresatas; arba b) valstybės narės, į kurią kreipiamasi, oficialia kalba arba jei yra keletas oficialių kalbų toje valstybėje narėje – oficialia kalba ar viena iš oficialių įteikimo vietos kalbų. Taigi jau pats Reglamento tekstas aiškiai nustato kelias kalbines galimybes įteikti dokumentus ir adresato teisę atsisakyti juos priimti tik tada, kai dokumentai nėra parengti nė viena iš nurodytų kalbų.
Teisingumo Teismo išaiškinta, kad Reglamento 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta galimybė adresatui atsisakyti priimti dokumentą laikoma šio adresato „teise“ ir tik nacionalinis teismas, į kurį kreiptasi perduodančioje valstybėje narėje, turi kompetenciją išnagrinėti klausimą, ar adresatas pagrįstai pasinaudojo savo teise atsisakyti priimti dokumentus motyvuodamas tuo, kad dokumentai nebuvo parengti jam suprantama kalba arba oficialia valstybės, kurioje turi būti įteikti dokumentai kalba. Toks atsisakymas yra aiškiai ribotas, nes įteikiamo dokumento adresatas gali juo tinkamai pasinaudoti tik tuomet, kai įteikiamas dokumentas nėra parengtas kalba, kurią jis supranta, arba valstybės, į kurią kreipiamasi, oficialia kalba, arba, jeigu toje valstybėje narėje yra kelios oficialios kalbos, vietos, kurioje dokumentas turi būti įteiktas, oficialiąja kalba (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-701/2017 ir joje cituojami Teisingumo Teismo sprendimai).
Teisingumo Teismas yra išaiškinęs, kad nacionalinis teismas priima sprendimą dėl dokumentų atsisakymo pagrįstumo tik tuomet, kai įteikiamo dokumento adresatas iš tiesų atsisakė jį priimti motyvuodamas tuo, kad dokumentas nebuvo parengtas jam suprantama kalba arba kalba, kurią jis turėtų suprasti. Taigi nacionalinis teismas pareiškėjo prašymu turi patikrinti, ar toks atsisakymas buvo pagrįstas. Šiuo tikslu teismas turi tinkamai atsižvelgti į visus bylos dokumentus, kad, viena vertus, nustatytų dokumento adresato kalbines žinias ir, kita vertus, nuspręstų, ar, atsižvelgiant į nagrinėjamo dokumento pobūdį, reikalingas jo vertimas (2015 m. rugsėjo 16 d. sprendimo byloje Alpha Bank Cyprus Ltd prieš Dau Si Senh ir kt. 42 punktas ir jame nurodyta Teisingumo Teismo praktika). Jei prieš dokumentų įteikimo procedūrą bylą nagrinėjantis teismas atliko pirminį adresato kalbinių žinių vertinimą, kad kartu su ieškovu nustatytų, ar būtina pateikti dokumento vertimą, sprendimas nereikalauti parengti tokio vertimo neturi jokios įtakos nei adresato teisės atsisakyti priimti šį dokumentą buvimui, nei jos įgyvendinimui. Kitaip tariant, net jei šis teismas šiuo etapu jau įsitikino, kad adresatas supranta kalbą, kuria parengtas dokumentas, todėl jo vertimas nereikalingas, jis iš to negali daryti išvados, kad suinteresuotasis asmuo negalės teisėtai ginčyti įteikimo procedūros, ir taip neleisti jam pasinaudoti Reglamento 8 straipsnio 1 dalyje numatyta jo teise atsisakyti priimti šį dokumentą, nes kitaip būtų pažeista jo teisė į gynybą. Tik adresatui pasinaudojus šia teise bylą nagrinėjantis teismas gali teisėtai spręsti klausimą dėl atsisakymo pagrįstumo. Nusprendus, kad adresatas dokumentus atsisakė priimti nepagrįstai, nėra kliūčių nacionaliniam teismui taikyti nacionalinėje proceso teisėje numatytų padarinių dėl adresato nepagrįsto atsisakymo priimti dokumentą, jei bus užtikrintas visiškas Reglamento veiksmingumas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 20 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-701/2017 ir joje cituojami Teisingumo Teismo sprendimai).
Reglamentu nėra suteikiama teisė adresatui pasirinkti, kuria kalba jis pageidautų gauti dokumentus – jam suprantama ar valstybės, kurioje turi būti įteikti dokumentai, oficialia kalba. Atsakovas gali tinkamai pasinaudoti savo teise atsisakyti teikiamų dokumentų tik tuo atveju, kai dokumentai nėra įteikiami nė viena iš šių kalbų. Nacionalinis teismas, prieš įteikdamas dokumentus, gali kartu su ieškovu įvertinti, ar atsakovas supranta kalbą, kuria dokumentai įteikiami (žr.pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 20 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-701/2017 ir joje cituojami Teisingumo Teismo sprendimai).
Nagrinėjamu atveju Širvintų rajono aplinkės teismas vadovaudamasis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1393/2007 dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo valstybėse narėse, išsiuntė procesinius dokumentus išverstus į rusų kalbą (ieškovo UAB „UHB Agro“ ieškinį atsakovui OU „Mirseka“ dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo ir netesybų priteisimo, kartu su ieškinio priedais) atsakovui Estijoje reziduojančiai įmonei OU „Mirseka“. Procesiniai dokumentai siųsti per Estijos priimančią instituciją. Širvintų rajono apylinkės teisme 2017 m. rugsėjo 26 d. gautas Dokumentų įteikimo arba neįteikimo pažymėjimas, kuriame nurodyta, kad adresatas OU „Mirseka“ atsisakė priimti dokumentą dėl kalbos, kuria jis parengtas.
Sprendžiant dėl dokumentų įteikimo tinkamumo svarbu įvertinti ir tai, kokia kalba buvo pasirinkta bendradarbiaujant sutartiniuose santykiuose (žr. Teisingumo Tesimo 2008 m. gegužės 8 d. sprendimas byloje Ingenieurburo Michael Weiss und Partner GBR prieš Industrie – und Handelskammer Berlin, bylos Nr. C-14/07).
Ieškinys su priedais siųsti atsakovui buvo išversti į rusų kalbą. Prie ieškinio pridėti priedai liudija, kad sutartis tarp šalių sudaryta anglų kalba, tačiau tarp šalių susirašinėjimas, pretenzijų reiškimas vyko rusų kalba.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teisinį reglamentavimą bei nurodytą teismų praktiką, darytina išvada, kad šiuo atveju teismas pirma turėjo įvertinti ieškovo nurodytus argumentus ir nuspręsti ar atsakovas pagrįstai atsisakė priimti siunčiamus procesinius dokumentus, ir tik padaręs dėl to objektyvias išvadas spręsti dėl ieškinio trūkumų instituto taikymo ar procesinių pasekmių, nustatytų nacionalinėje teisėje, taikymo, nepagrįstai atsisakius priimti procesinius dokumentus (CPK 124 straipsnio 2 dalis).
Pažymėtina ir tai, kad Teisingumo Teismas, aiškindamas 2007 m. lapkričio 13 d. Europos Parlemento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1393/2007 dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo valstybėse narėse („dokumentų įteikimas“) ir panaikinantis Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1348/2000 turi būti aiškinamas taip: gaunančioji agentūra visais atvejais turi informuoti dokumento adresatą apie jo teisę atsisakyti priimti dokumentą, visada šiuo tikslu naudodama šio reglamento II priede pateiktą tipinę formą, ir šiuo klausimu ji neturi jokios diskrecijos, tai, kad ši agentūra, įteikdama dokumentą adresatui, prie jo neprideda Reglamento Nr. 1393/2007 II priede pateiktos tipinės formos, nėra pagrindas panaikinti procedūrą, tačiau yra trūkumas, kuris turi būti ištaisytas pagal reglamente nurodytas nuostatas (žr. pvz.: Teisingumo Teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. sprendimo byloje Alpha Bank Cyprus Ltd prieš Dau Si Senh ir kt. sprendimo Nr. C-519/13).
Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas nevertino atsakovo atsisakymo priimti procesinius dokumentus pagrįstumo, Širvintų rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 6 d. nutartis dėl trūkumų šalinimo naikintina ir klausimas dėl ieškinio trūkumų šalinimo grąžintinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
skundą tenkinti iš dalies.
Širvintų rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 6 d. nutartį dėl trūkumų šalinimo panaikinti ir perduoti šį klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.