Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2014-02-05 · Civilinė byla Nr. 2S-364-123/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2014-02-05Klaipėdos apygardos teismas
  2. KasacijaNutartis · 2014-11-13Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-02-05
Bylos Nr.
2S-364-123/2014
Teisminio proceso Nr.
2-43-3-00976-2013-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginija Nijolė Griškevičienė
Pareiškėjas
A. J.
Suinteresuotas asmuo
Šilutės rajono 1-ojo notaro biuro
Kategorijos
  • 128.12pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėja V. N. Griškevičienė Civilinė byla Nr. 2S-364-123/2014

Teisėja D. Zimantienė (Proceso Nr. 2-43-3-00976-2013-0)
Procesinio sprendimo kategorija: 128.12; 122.4 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2014 m. vasario 5 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Nijolė Griškevičienė, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo A. J. atskirąjį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. J. skundą suinteresuotiems asmenims Šilutės rajono 1-ojo notaro biuro notarei A. R. ir Ž. J. dėl notarės atsisakymo atlikti notarinį veiksmą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas skundu prašo pripažinti notarės A. R. veiksmus dėl atsisakymo priimti pareiškimą ir paveldėjimo teisės liudijimo neišdavimo įstatymo nustatytu terminu neteisėtais bei įpareigoti notarę išduoti pareiškėjui paveldėjimo teisės liudijimą į jam priklausančią mirusiojo J. B. palikimo dalį. Skunde nurodė, kad jis 2013-05-04 iš teismo gavęs suinteresuoto asmens Ž. J. 2013-04-30 pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, sužinojo, kad (duomenys neskelbtini) mirus pareiškėjo dėdei J. B., pirmos eilės įstatyminis įpėdinis – mirusiojo sūnus A. B. 2013-01-22 pareiškimu atsisakė nuo jam priklausančios palikimo dalies, o ketvirtos eilės įpėdinė – mirusiojo sesuo P. J. nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo. Nedelsdamas 2013-05-07 pareiškimu dėl palikimo priėmimo kreipėsi į notarę A. R., kuri atsisakė jį priimti, todėl pareiškimą notarei išsiuntė registruotu laišku. Notarė 2013-05-17 pranešimu Nr. S-162 informavo, kad jo pareiškimas nesukelia teisinių pasekmių. Notarė nepagrįstai nepriėmė jo pareiškimo apie palikimo priėmimą ir neišdavė paveldėjimo teisės liudijimo. Pareiškėjui, penktos eilės įpėdiniui, teisė priimti palikimą atsirado, kai aukštesnės pirmos ir ketvirtos eilės įpėdiniai palikimo nepriėmė per tris mėnesius nuo jo atsiradimo dienos. Mirusiojo sūnui ir seseriai (pirmos ir ketvirtos eilės įpėdiniams) per įstatymo nustatytą terminą palikimo nepriėmus (atsisakius), pasibaigus trijų mėnesių terminui, pareiškėjui kaip penktos eilės įpėdiniui, atsirado teisės, nustatytos CK 5.50 straipsnio 4 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

Šilutės rajono apylinkės teismas 2013-11-15 nutartimi pareiškėjo A. J. skundą atmetė. Nurodė, kad Notarų rūmų prezidiumo 2012-01-26 nutarimu Nr. 11.1 su pakeitimais patvirtintų Testamentų tvirtinimo ir paveldėjimo bylų vedimo rekomendacijų 29 p. įtvirtina, kad visi įpėdiniai, pretenduojantys į palikimą, nepriklausomai nuo paveldėjimo būdo (pagal įstatymą ar pagal testamentą), įpėdinių eilės ir kitų aplinkybių, pareiškimą apie palikimo priėmimą/sutikimą priimti palikimą palikimo atsiradimo vietos notarui turi pateikti per tris mėnesius nuo palikėjo mirties dienos. Net ir esant pirmos bei ketvirtos eilės įpėdiniams, penktos eilės įpėdiniui pareiškėjui A. J. teisė priimti palikimą atsirado palikėjo mirties momentu, o ne po trijų mėnesių. Konstatavo, kad pareiškėjas nepagrįstai teigia, jog jam, kaip penktosios eilės įpėdiniui, teisė priimti palikimą atsirado tik po to, kaip per tris mėnesius pirmos ir ketvirtos eilės įpėdiniai nepriėmė palikimo, t. y. nuo (duomenys neskelbtini). Be to, pareiškėjui pateiktas notarės 2013-05-17 pranešimas Nr. S-162 neatitinka Notariato įstatymo 40 straipsnio 2 dalyje nustatyto atsisakymo atlikti notarinį veiksmą turinio ir formos reikalavimų, todėl laikė, jog nėra veiksmo, kurį reikėtų pripažinti neteisėtu.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas A. J. prašo Šilutės rajono apylinkės teismo 2013-11-15 nutartį panaikinti ir priimti naują nutartį – pareiškėjo skundą tenkinti. Mano, kad teismo nutartis prieštarauja kasacinei praktikai dėl aktualių palikimo priėmimo teisės normų taikymo. Nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009-10-16 nutartyje Nr. 3K-3-441/2009 išaiškino, kad žemesnės eilės įpėdiniui, vadovaujantis CK 5.50 straipsnio 4 dalimi, teisė priimti palikimą atsiranda, kai aukštesnės eilės įpėdiniai palikimo nepriėmė per tris mėnesius nuo jo atsiradimo dienos, t. y. šiuo atveju, kai aukštesnės pirmos ir ketvirtos eilės įpėdiniai palikimo nepriėmė per tris mėnesius nuo jo atsiradimo dienos. Mano, kad notarės tinkamos formos ir turinio sprendimo nepriėmimas negali būti kliūtis skųsti neteisėtus notarės veiksmus.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į pareiškėjo A. J. atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Ž. J. prašo pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti ir palikti Šilutės rajono apylinkės teismo 2013-11-15 nutartį nepakeistą, priteisti iš pareiškėjo suinteresuotam asmeniui 350 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Paaiškino, kad apelianto nurodyta teismų praktika yra pasikeitusi ir šiuo metu vadovaujamasi Notarų rūmų prezidiumo nutarime įtvirtinta tvarka. Mano, kad teismas pagrįstai nurodė, jog pareiškėjui A. J. teisė priimti palikimą atsirado palikėjo mirties momentu, o ne po trijų mėnesių.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria teismas atmetė pareiškėjo skundą dėl notaro veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo (CK 5.50 str. 4 d., CPK 511 str.).

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad po J. B. mirties, (duomenys neskelbtini), pirmos eilės įstatyminis įpėdinis – mirusiojo sūnus A. B. 2013-01-22 pareiškimu atsisakė nuo jam priklausančios palikimo dalies, o ketvirtos eilės įpėdinė – mirusiojo sesuo P. J. nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo. Taigi nei mirusiojo sūnus, nei sesuo įstatymo nustatytu trijų mėnesių terminu, t. y. iki (duomenys neskelbtini), nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarą su pareiškimu apie palikimo priėmimą, palikimo atsiradimo vietos notarų biure paveldėjimo byla užvesta nebuvo. Pareiškėjas A. J. teigia, kad apie tai jis sužinojo 2013-05-04 iš teismo gavęs suinteresuoto asmens Ž. J. 2013-04-30 pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, todėl nedelsdamas 2013-05-07 atvyko pas notarę A. R., kuriai žodžiu pareiškė valią priimti mirusio dėdės J. B. palikimą ir paprašė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą. Notarė atsisakė tokį jo prašymą priimti, todėl pareiškėjas 2013-05-07 registruotu laišku išsiuntė jai pareiškimą, kuriame nurodė, kad jis priima savo dėdės J. B., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą ir prašo išduoti paveldėjimo liudijimą (b. l. 20). Notarė A. R. 2013-05-17 pranešimu Nr. S-162 informavo pareiškėją, kad visi įpėdiniai, pretenduojantys į palikimą, nepriklausomai nuo paveldėjimo būdo (pagal įstatymą ar pagal testamentą), įpėdinių eilės ir kitų aplinkybių, pareiškimą apie palikimo priėmimą, palikimo atsiradimo vietos notarui turi pateikti per tris mėnesius nuo palikėjo mirties dienos. Įpėdiniams, praleidusiems palikimo priėmimo terminą dėl svarbių priežasčių, gali būti teismo pratęstas terminas palikimui priimti (b. l. 3).

CK 5.50 straipsnio 3 dalis nustato, kad veiksmai priimant palikimą turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.50 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata, kad asmenys, kuriems paveldėjimo teisė atsiranda tik tuo atveju, kai kiti įpėdiniai palikimo nepriima, gali pareikšti sutikimą priimti palikimą per tris mėnesius nuo teisės priimti palikimą atsiradimo dienos. Apeliantas nurodo, kad vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-10-16 nutartimi byloje Nr. 3K-3-441/2009, žemesnės eilės įpėdiniui teisė priimti palikimą atsiranda, kai aukštesnės eilės įpėdiniai palikimo nepriėmė per tris mėnesius nuo jo atsiradimo dienos, t. y. pasibaigus trijų mėnesių terminui, apeliantui, kaip penktos eilės įpėdiniui, atsirado teisės, numatytos CK 5.50 straipsnio 4 dalyje. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiais pareiškėjo atskirojo skundo argumentais. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad Notarų rūmų prezidiumas, siekdamas suvienodinti notarinę praktiką, nutarė nukreipti ją būtent ta linkme, kad terminas priimti palikimą yra trys mėnesiai ir visi įpėdiniai, pretenduojantys į palikimą, nepriklausomai nuo paveldėjimo būdo (pagal įstatymą ar pagal testamentą), įpėdinių eilės ir kitų aplinkybių, savo valią turi pareikšti per šį terminą, siekiant nepažeisti įpėdinių, paveldimo turto bendraturčių, kreditorių, valstybės bei kitų trečiųjų asmenų interesų (Notarų rūmų prezidiumo 2012-01-26 nutarimu Nr. 11.1 patvirtintų ir 2012-05-03 nutarimu Nr. 7.1 bei 2013-05-23 nutarimu Nr. 5.3 pakeistų ir papildytų Testamentų tvirtinimo ir paveldėjimo bylų vedimo rekomendacijų 29 p., parengtas remiantis Notarų rūmų prezidiumo 2011-07-14 nutarimu Nr. 6.1 patvirtinta konsultacija), tokia praktika šiuo metu taikoma ir Lietuvos teismuose (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-05-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-242/2013). Taigi laikytina, kad penktos eilės įpėdiniui A. J. teisė priimti palikimą atsirado per tris mėnesius nuo palikėjo J. B. mirties dienos, o palikimo priėmimo termino pratęsimas kiekvienai vėlesnei įpėdinių eilei sudarytų sąlygas vilkinti paveldėjimo procedūras ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimą. Dėl nurodytų aplinkybių teismas darė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas nepagrįstai teigia, jog jam, kaip penktosios eilės įpėdiniui, teisė priimti palikimą atsirado tik po to, kai per tris mėnesius pirmos ir ketvirtos eilės įpėdiniai nepriėmė palikimo, t. y. nuo (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad CK 5.57 straipsnio 1 dalis nustato, kad CK 5.50 straipsnyje nustatytą palikimui priimti terminą teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, taigi pareiškėjas turi teisę kreiptis į teismą dėl šio termino atnaujinimo.

Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

CPK 443 straipsnio 6 dalis nustato, kad ypatingosios teisenos bylose dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Atmetus pareiškėjo atskirąjį skundą suinteresuotam asmeniui Ž. J., kurio ir pareiškėjo ir interesai byloje skirtingi, priteistina 350 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, patirtų apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę paslaugą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo 2, 8.15 p., CPK 98 str. 1–3 d.).

Esant šioms aplinkybėms atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 336–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Šilutės rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti suinteresuotam asmeniui Ž. J. iš pareiškėjo A. J. 350 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.

Teisėja Virginija Nijolė Griškevičienė