Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartis

nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmusios institucijos – Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. T. skundą dėl Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2021 m. sausio 31 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-2107-2022 (ROIK: 21148848894).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjo atstovas teismo posėdžio metu palaikė skundą, jame viską išsamiai nurodė, papildomai paaiškino, kad kalba eina apie restoraną „(duomenys neskelbtini), P. T. yra šio restorano savininkas ir darbuotojas, „(duomenys neskelbtini)“ iš valstybės nuomojasi žemės sklypą. P. T. atvyko į restoraną, nunešė daiktus, būtinus restorano veiklai, praeivis nufotografavo. Institucija nurodė namo numerį (duomenys neskelbtini), bet turi būti (duomenys neskelbtini). Ten kampinis namas, tad keista situacija su namų numeracija, tad skundžiamame nutarime netinkamas adreso nurodymas esmės nekeičia. Paaiškino, kad yra miesto gatvė, šaligatvis, dviračių takas, toliau – įmonės teritorija, o kad ten sudėtos trinkelės, tos vietos tai nepadaro šaligatviu. Nuotraukoje matosi, kad automobilis yra įvažiavęs į tą teritoriją, bet ten nėra šaligatvis. Pripažįsta, kad tai vieša vieta ir žmonės ten gali eiti. Kelių eismo taisyklės skirtos tam, kad pėstiesiems nebūtų trukdoma judėti, šiuo atveju – netrukdoma. Trinkelės nekeičia šaligatvio statuso į vienokį ar kitokį. Mano, kad jo atstovaujamasis nubaustas neteisingai. Dėl Institucijos atsiliepimo – sukoncentruota į vieną dalyką. Nėra ko ginčytis, kad negalima stovėti ant šaligatvio, o nesutarimas, kad šiuo atveju ginčo zona ne šaligatvis ir jis nekliudo pėstiesiems judėti (duomenys neskelbtini) gatve. Buvo analogiškas atvejis, buvo surašytas protokolas, tačiau pati policija pasinaikino nutarimą. Dabar staiga – kitoks sprendimas, tad nori aiškumo. Prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną P. T. atžvilgiu nutraukti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Pažymėtina, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsnis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 564, 566, 567, 569 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės.

2021 m. lapkričio 30 d. P. T. surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis 2021 m. spalio mėn. 14 d. 18 val. 40 min. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį, užvažiavo ant borto, kuris skiria važiuojamąją dalį nuo šaligatvio ir paliko jį stovėti ant šaligatvio, kai nėra tokį stovėjimo būdą nurodančių kelio ženklų. Šiais veiksmais P. T. pažeidė Kelių eismo taisyklių 150.5 punktą. Šiuo protokolu su administraciniu nurodymu, vadovaujantis ANK 610 straipsniu, už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje, iki 2021 m. gruodžio 30 d. P. T. buvo siūloma sumokėti 30,00 eurų baudą. Taip pat išaiškinta, jog iki administraciniame nurodyme nurodytos datos nesumokėjus baudos, administracinis nurodymas bus laikomas negaliojančiu, o 2022 m. sausio 31 d. 13.00 val. Kauno apskrities vyriausiajame komisariate, nepateikus reikalavimo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, administracinio nusižengimo byla bus nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (b. l. 6–9).

2021 m. gruodžio 12 d. Institucijoje buvo gauti administracinėn atsakomybėn traukiamo P. T. atstovo advokato Lino Meškio 2021 m. gruodžio 9 d. paaiškinimai dėl 2021 m. lapkričio 30 d. P. T. atžvilgiu surašyto administracinio nusižengimo protokolo. Paaiškinimuose pirmiausia pažymima, kad P. T. transporto priemonę paliko stovėti ne (duomenys neskelbtini), kaip nurodyta protokole, o (duomenys neskelbtini), prie restorano „(duomenys neskelbtini)“, ir nurodyta, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri šį žemės sklypą nuomojasi iš valstybės, P. T. yra vienintelis UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas, žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), veikiantis restoranas „(duomenys neskelbtini)“ yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausančiose patalpose, o P. T. yra vienintelis UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas, jis įvykio dieną į savo valdomų įmonių (tai yra restorano „(duomenys neskelbtini)“) teritoriją, esančią (duomenys neskelbtini), atvyko UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės priklausančia transporto priemone, kuri yra išnuomota UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tai pat nurodyta, jog pirmiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad P. T., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelis akcininkas ir darbuotojas, vykdydamas savo darbines funkcijas paliko savo transporto priemonę privačioje teritorijoje – UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuomos teise valdomame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), prie restorano patalpų, kurios priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir yra nuomojamos UAB „(duomenys neskelbtini)“. Protokole nėra nurodyta, kad P. T. užvažiavo ant miesto teritorijoje esančio pėsčiųjų tako, ar vis dėlto tas pėsčiųjų takas patenka jau į UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdomo žemės sklypo ribas, tas pats pasakytina ir apie šaligatvį, ant kurio, kaip teigiama protokole, P. T. paliko savo transporto priemonę. Cituojama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.532 straipsnio 3 dalis ir nurodoma, jog tai reiškia, kad UAB „(duomenys neskelbtini)” (atitinkamai jos vienintelis akcininkas ir darbuotojas P. T.), nuomos teise valdanti restoraną „(duomenys neskelbtini)” ir žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini), neabejotinai turi teisę naudotis ta žemės sklypo dalimi, kuri būtina pastatams, statiniams ar įrenginiams (ginčo atveju t. y. restoranas „(duomenys neskelbtini)”) naudoti pagal paskirtį. Apibendrinat nurodo, kad administracinėn atsakomybė traukiamo asmens P. T. veikoje nėra ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo elementų ir prašo P. T. atžvilgiu administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Paaiškinimuose nurodytoms aplinkybėms pagrįsti pridedami rašytiniai įrodymai (administracinio nusižengimo medžiaga, b. l. 21–54).

P. T. per nustatytą terminą administracinio nurodymo neįvykdė, todėl administracinis nurodymas buvo pripažintas negaliojančiu ir administracinio nusižengimo protokolo pagrindu priimtas 2021 m. sausio 31 d. nutarimas, kuriuo P. T. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje, savo veiksmais pažeidžiant Kelių eismo taisyklių 150.5 punktą, jam paskirta administracinė nuobauda – 70,00 eurų bauda. Kadangi P. T. į bylos nagrinėjimą neatvyko, reikalavimo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka iki nusižengimo bylos nagrinėjimo pradžios nepateikė, administracinio nusižengimo byla išnagrinėta viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniu. Nutarime nurodyta, kad P. T. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o jo atsakomybę sunkinančia pripažinta aplinkybė, kad tame pačiame ANK straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, kol dar nepasibaigęs ANK 40 straipsnyje nustatytas terminas. Taip pat nurodyta, kad 2021 m. gruodžio 9 d. administracinėn atsakomybėn traukiamo P. T. atstovo advokato Lino Meškio 2021 m. gruodžio 9 d. paaiškinimuose pateiktas prašymas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną netenkinamas dėl nurodytų motyvų, kurie yra iš esmės analogiški pirmiau minėtiems Institucijos atsiliepime į skundą nurodytiems motyvams (administracinio nusižengimo medžiaga, b. l. 1–5).

Pareiškėjas P. T. skundu prašo panaikinti Institucijos 2021 m. sausio 31 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti. Teismui pateiktame skunde pareiškėjas nurodė, kad transporto priemonę jis paliko stovėti ne (duomenys neskelbtini), kaip nurodyta protokole ir nutarime, o (duomenys neskelbtini), prie restorano „(duomenys neskelbtini)”. Žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuomos teise priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)”, kuri šį žemės sklypą nuomojasi iš valstybės. Minėtas restoranas „(duomenys neskelbtini)” veikia UAB „(duomenys neskelbtini)” nuosavybės teise priklausančiose patalpose (patalpų adresas: (duomenys neskelbtini)). P. T. yra UAB „(duomenys neskelbtini)” ir UAB „(duomenys neskelbtini)” vienintelis akcininkas ir darbuotojas. Jis į savo valdomų įmonių (t. y. restorano „(duomenys neskelbtini)”) teritoriją, esančią (duomenys neskelbtini), atvyko UAB „(duomenys neskelbtini)” nuosavybės teise priklausančia transporto priemone, kuri yra išnuomota UAB „(duomenys neskelbtini)”, ir būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)” ir UAB „(duomenys neskelbtini)” vienintelis akcininkas ir darbuotojas, vykdydamas savo darbines funkcijas, paliko savo transporto priemonę privačioje teritorijoje – UAB „(duomenys neskelbtini)” nuomos teise valdomame žemės sklype (duomenys neskelbtini), prie restorano UAB “ (duomenys neskelbtini)” patalpų. Nei jo atžvilgiu Institucijos 2021 m. lapkričio 30 d. surašytame protokole, nei Institucijos 2022 m. sausio 31 d. nutarime nėra nurodyta, ar P. T. užvažiavo ant miesto teritorijoje esančio pėsčiųjų tako, ar vis dėlto tas pėsčiųjų takas patenka jau į UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdomo žemės sklypo ribas, tas pats pasakytina apie šaligatvį. Skunde taip pat nurodė, kad Institucija P. T. dėl analogiško nusižengimo padarymo buvo surašiusi nutarimą administracinio nusižengimo byloje, tačiau P. T. (jo atstovui) pateikus skundą, Institucija jį tenkino ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukė nenustačius administracinio nusižengimo požymių, pareiškėjo vertinimu, nagrinėjamu atveju Institucija priimdama analogišką nutarimą privalėjo į tai atsižvelgti. Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas skundą palaikė jame nurodytais motyvais ir prašė tenkinti, papildomai nurodė, kad neteisingas įvykio vietos adreso nurodymas esmė nesudaro, pripažino, kad toje vietoje esančių pastatų numeracija gali būti klaidinanti. Atstovas laikėsi pozicijos, kad jo atstovaujamasis yra nubaustas nepagrįstai, kad P. T., automobiliu įvažiavęs į trinkelėmis išklotą įmonės teritoriją, nunešė daiktus, būtinus restorano veiklai, ta teritorija, kurioje buvo paliktas automobilis nėra šaligatvis. Pripažino, kad ši teritorija yra vieša vieta ir ten gali eiti žmonės.

Skunde nurodytiems argumentams pagrįsti pareiškėjas teismui pateikė: ištrauką iš „Regia'’ žemėlapio (b. l. 20); VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išrašą, iš kurio matyti, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, kurį patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, ir minėtas žemės sklypas 2013 m. birželio 18 d. Valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu nuo 2013 m. birželio 18 d. iki 2023 m. balandžio 16 d. yra išnuomotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 21–22); 2013 m. birželio 18 d. Valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties Nr. 93 kopiją (b. l. 23–26); Juridinių asmenų registro išrašo kopiją apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 27–30); SODROS sąrašo kopiją apie 2021 m. spalio 20 dienai apdraustus UAB „(duomenys neskelbtini)” darbuotojus (b. l. 31–32); Nekilnojamojo turto registro išrašo kopiją apie adresu (duomenys neskelbtini), esančias negyvenamąsias (restorano) patalpas (b. l. 33–34); Juridinių asmenų registro išrašo kopiją apie UAB „(duomenys neskelbtini)” (b. l. 35–36); 2013 m. liepos 1 d. Patalpų subnuomos sutarties kopiją (b. l. 37–41); transporto priemonės „BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimo kopiją (b. l. 42); 2021 m. sausio 4 d. automobilio nuomos sutarties kopiją (b. l. 43–44); 2021 m. spalio 29 d. Kauno apskrities VPK nutarimo kopiją (b. l. 45).

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už sustojimą ir stovėjimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimą ir stovėjimą nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimą. Šio administracinio nusižengimo sudėtis formali, todėl pažeidimui padaryti subjektui užtenka atlikti aptariamoje straipsnio dalies dispozicijoje nurodytus veiksmus, kuriuos įstatymų leidėjas apibrėžia kaip savaime pavojingus. Ši teisės norma yra blanketinė, todėl sprendžiant klausimą dėl asmens patraukimo atsakomybėn pagal minėtą kodekso nuostatą būtina nustatyti, kokius konkrečius Kelių eismo taisyklių reikalavimus asmuo pažeidė.

Kelių eismo taisyklių 150.5 punkte nustatyta, kad sustoti ir stovėti draudžiama ant vejos, šaligatvio (išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai arba transporto priemonė nurodyta leidime, išduotame prekiauti viešoje vietoje renginių metu), taip pat sporto, vaikų žaidimo aikštelėse ir kitose transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtose teritorijose.

Teismas, patikrinęs bylos medžiagą, teismo posėdyje išklausęs pareiškėjo atstovo paaiškinimus, neturi pagrindo abejoti tuo, jog pareiškėjo P. T. kaltė padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje, yra įrodyta patikimais, leistinais ir Institucijos ištirtais duomenimis.

Byloje iš esmės nėra ginčo dėl tos aplinkybės, kad skundžiame nutarime klaidingai nurodytas įvykio vietos adresas: (duomenys neskelbtini), Kaunas, kai teisingas adresas yra (duomenys neskelbtini). Institucija atsiliepime į skundą nurodė, kad nusižengimo vieta buvo parinkta atsižvelgiant į artimiausią stacionarų objektą, tai (duomenys neskelbtini) g. pastatą Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo atstovas teismo posėdyje nurodė, kad neteisingas įvykio vietos adreso nurodymas esmės nesudaro bei pripažino, kad toje vietoje esančių pastatų numeracija gali būti klaidinanti.

Kaip matyti, nesutikimą su priimtu nutarimu pareiškėjas P. T. iš esmės grindžia tuo, kad automobilis nurodytoje vietoje stovėjo dėl pareiškėjo vykdomų darbinių funkcijų, be to, privačioje teritorijoje – vienos iš jo įmonių nuomos teise valdomame žemės sklype. Skunde taip pat nurodoma, kad nutarime nėra nurodyta, ar P. T. užvažiavo ant miesto teritorijoje esančio pėsčiųjų tako, ar vis dėlto tas pėsčiųjų takas patenka jau į UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdomo žemės sklypo ribas, tas pats pasakytina apie ir šaligatvį. Tokius skundo argumentus teismas vertina kritiškai ir laiko pareiškėjo gynybine pozicija.

Vadovaujantis Kelių eismo taisyklių 3.7 punkto nuostatomis, kelias – tai eismui skirta ir naudojama žemės arba statinio paviršiaus juosta per visą jos plotį, įskaitant važiuojamąją kelio dalį (toliau – važiuojamoji dalis), sankryžas, šaligatvius, kelkraščius, pėsčiųjų ir dviračių takus, skiriamąsias kelio juostas. Kelių eismo taisyklių 3.16 punkte nustatyta, kad transporto priemonių stovėjimo aikštelė – tai teritorija, skirta ar pritaikyta transporto priemonėms stovėti. Pagal KET, kelio ženklas Nr. 528 „Stovėjimo vieta“ nurodo transporto priemonių stovėjimo vietą. Vadovaujantis Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 67 dalies nuostatomis, šaligatvis – tai kelio dalis pėstiesiems prie važiuojamosios kelio dalies, atskirta arba neatskirta nuo jos.

Iš į bylą pateiktų foto nuotraukų bei administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovo paaiškinimų teisme matyti, kad visa ginčijama teritorija yra išklota trinkelėmis, nuo kitos kelio zonos ji atskirta bortu. Ginčo teritorijoje nėra subraižyta vietų automobiliams statyti, nėra kokį tai automobilių stovėjimo būdą nurodančių kelio ženklų, taigi, ginčijama teritorija nėra transporto priemonių stovėjimo aikštelė. Akivaizdu, kad ginčo zona, kuri yra vieša ir ten vaikšto žmonės, yra pėstiesiems skirtas šaligatvis. Iš fotonuotraukų taip pat matyti, kad norėdamas patekti į ginčo zoną, pareiškėjas automobiliu neabejotinai turėjo kirsti tarp važiuojamosios kelio dalies ir ginčo teritorijos esančius kitą pėsčiųjų ėjimo trajektoriją ir dviračių taką, taip aiškiai sukeldamas jiems pavojų. Nagrinėjamu atveju pagal pareiškėjo automobilio pastatymo vietą, tai, kaip jis į ją įvažiuoja ir išvažiuoja, tik patvirtina, kad tokiu būdu kiekvieną kartą jis pirmiausia kerta lygiagrečiai su važiuojamąją kelio dalimi einantį šaligatvį ir dviratininkų taką, po to užvažiuoja ant borto, ir įvažiavęs palieka savo automobilį stovėti ant taip pat pėstiesiems skirtos ginčo zonos – šaligatvio, kai prie šios teritorijos nėra kelio ženklo, leidžiančio automobilį pastatyti tokiu būdu. Pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad automobilį nurodytoje vietoje pastatė dėl pareiškėjo vykdomų darbinių funkcijų, atmestina kaip nepagrįsta, kadangi Kelių eismo taisyklių 150.5 punktas tokių išimčių nenumato.

Dėl pareiškėjo skunde nurodomos aplinkybės, kad automobilį jis pasistatė privačioje teritorijoje, pažymėtina, jog teisės aktai, kurie nustato eismo tvarką, eismo dalyvių teises ir pareigas, naudojimąsi automobilių keliais ir eismo saugumo automobilių keliais reikalavimus (taigi – ir KET) galioja visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje esančiuose keliuose, nepriklausomai nuo jų nuosavybės formos. Pozicijos, jog KET galioja tiek keliuose, tiek viešose ir privačiose teritorijose, todėl vairuotojai eismo metu būdami privačiose ar uždarose teritorijose privalo šių taisyklių reikalavimų laikytis, laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-329/2012). Pažymėtina, kad Institucija, priimdama skundžiamą nutarimą, pagrįstai vadovavosi minėta kasacine nutartimi. Kaip nagrinėjamu atveju nustatė teismas, akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju ginčo zona yra pėstiesiems skirtas šaligatvis. Esant tokioms aplinkybėms, kartu vadovaujantis ir protingumo kriterijumi, manytina, jog Kelių eismo taisyklių galiojimas šioje konkrečioje, kad ir privačioje teritorijoje, tiesiog net nekvestionuotinas. Dėl pareiškėjo ir jo atstovo argumentų, susijusių su privačia nuosavybe, teismas pažymi ir tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra ne kartą konstatavęs, jog nuosavybės teisė nėra absoliuti, kad nuosavybė atlieka ir socialinę funkciją, o Konstitucijoje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumas ir subjektinių nuosavybės teisių apsauga negali būti interpretuojami kaip pagrindas savininko teises ir interesus priešpriešinti viešajam interesui, kitų asmenų teisėms, laisvėms ir teisėtiems interesams. Šiuo atveju nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta, kad pareiškėjas vairavo automobilį, užvažiavo ant borto, kuris skiria važiuojamąją dalį nuo šaligatvio ir paliko jį stovėti ant šaligatvio, kai nėra tokį stovėjimo būdą nurodančių kelio ženklų. Tokiais savo veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 150.5 punkto reikalavimus, atitinkamai jo veiksmuose nustatyta ir ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis.

Įvertinęs nustatytas bylos faktines aplinkybes ir galiojantį teisinį reguliavimą, teismas konstatuoja, kad P. T. padarytas administracinis nusižengimas, numatytas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 2 dalyje, kvalifikuotas teisingai, administracinė nuobauda paskirta laikantis įstatyme numatytų reikalavimų, atsižvelgus į padaryto nusižengimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę sunkinančią aplinkybę (pakartotinumas) bei atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, todėl Institucijos sunkinančias aplinkybes, todėl Institucijos 2021 m. sausio 31 d. nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu, naikinti jį skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, o P. T. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 644 straipsniu, 646 straipsniu, teismas

nutaria:

P. T. skundą atmesti.

Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2021 m. sausio 31 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-2107-2022 (ROIK: 21148848894) palikti nepakeistą.

Administracinio nusižengimo bylos medžiagą nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriui.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos išsiuntimo ar išdavimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.