- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-11-29
- Bylos Nr.
- 2A-1234/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alė Bukavinienė, Artūras Driukas, Egidijus Žironas
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Legrana“
- Kategorijos
- 36.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Artūro Driuko ir Egidijaus Žirono,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Legrana“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. balandžio 12 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas iš dalies, civilinėje byloje Nr. 2-1736-230/2011 pagal ieškovo restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Būstuva“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Legrana“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas RUAB „Būstuva“ kreipėsi su ieškiniu į teismą dokumentinio proceso tvarka, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Legrana“ 254 802,75 Lt skolos už atliktus darbus pagal 2008 m. rugpjūčio 8 d. statybos rangos sutartį Nr. S-08-45/1 ir 58 410 Lt delspinigių, iš viso – 313 212,75 Lt, taip pat prašė priteisti 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2010 m. lapkričio 22 d. preliminariu sprendimu ieškinį patenkino: priteisė iš atsakovo UAB „Legrana“ ieškovui RUAB „Būstuva“ 254 802,75 Lt skolos, 58 410 Lt delspinigių, iš viso – 313 212,75 Lt ir 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2010 m. lapkričio 11 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, taip pat priteisė iš atsakovo valstybei bylinėjimosi išlaidas – 3566 Lt žyminio mokesčio ir 7,51 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.
Atsakovas UAB „Legrana“ pateikė prieštaravimus, prašydamas panaikinti Kauno apygardos teismo 2010 m. lapkričio 22 d. preliminarų sprendimą ir atmesti ieškinį dėl 254 802,75 Lt skolos, 58 410 Lt delspinigių ir 6 procentų metinių palūkanų priteisimo, priteisti iš ieškovo atsakovui visas bylinėjimosi išlaidas bei skirti UAB „Būstuva“ 20 000 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Nurodė, kad ieškovas rangos sutartimi įsipareigojo sutartyje nurodytomis sąlygomis pastatyti hidroelektrinės pastatą Janušonių k, Kauno r., o atsakovas įsipareigojo darbus priimti ir už juos sumokėti, ieškovas darbus įsipareigojo baigti iki 2009 m. liepos 1 d. Neatlikus darbų nustatytu terminu, ieškovas įsipareigojo mokėti atsakovui 2 000 Lt už kiekvieną uždelstą dieną, bet ne daugiau 50 procentų nuo sutarties kainos. 2009 m. liepos 31 d. šalių sudaryta komisija apžiūrėjo hidroelektrinės pastatą ir nustatė, kad vėluojami atlikti tam tikri statybos darbai ir konstatavo, kad darbus vėluojama atlikti 30 dienų. 2009 m. rugpjūčio 24 d. komisija nustatė, kad ieškovui už darbų neatlikimą paskaičiavo 108 000 Lt netesybų, kurias ieškovas įsipareigojo apmokėti pagal pateiktą sąskaitą, kuri ieškovui buvo įteikta 2009 m. rugsėjo 1 d. Ieškovas ir atsakovas 2009 m. spalio 22 d. sudarė tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą, kuriuo įskaitė priešpriešinius reikalavimus, po ko atsakovo mokėtina suma buvo 261 142,75 Lt. Ieškovas pareiškęs ieškinį šių aplinkybių nenurodė, todėl elgiasi nesąžiningai. Po to, 2009 m. gruodžio 31 d. atsakovas ieškovui sumokėjo 36 100 Lt ir liko skolingas mokėti 225 042,75 Lt, ką patvirtina 2010 m. sausio 12 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas. Vėliau atsakovas 2010 m. vasario 18 d. ieškovui sumokėjo 23 000 Lt ir 2010 m. lapkričio 15 d. pervedė 82 042,75 Lt. Todėl mokėtina suma preliminaraus sprendimo priėmimo dieną buvo 60 000 Lt. Taip pat nurodė, kad sutartyje numatytas 0,5 procentų delspinigių dydis už kiekvieną pradelstą dieną nuo laiku nesumokėtos sumos yra aiškiai per didelis ir neproporcingas, todėl turėtų būti mažinamas. Netesybos mažintinos iki 0,02 procentų dydžio. Ieškinys pareikštas nesąžiningai, todėl ieškovui turėtų būti paskirta bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, kadangi ieškovas nuslėpė jam nenaudingas aplinkybes apie atliktą priešpriešinių reikalavimų įskaitymą ir atsakovo atliktus mokėjimus. Nesąžiningas naudojimasis teisėmis yra piktnaudžiavimas savo teisėmis.
Atsiliepimas
Ieškovas UAB „Būstuva“ atsiliepimu į prieštaravimus prašė pakeisti Kauno apygardos teismo 2010 m. lapkričio 22 d. preliminarų sprendimą ir priteisti iš UAB „Legrana“ ieškovui UAB „Būstuva“ 60 000 Lt skolos, 58 410 Lt delspinigių ir 6 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad sutinka, jog 2009 m. spalio 22 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktu buvo įskaitytos netesybos (bauda), nes ieškinio rengimo metu tokių duomenų neturėjo, taip pat sutiko, kad atsakovas iki ieškinio padavimo sumokėjo 36 100 Lt ir 23 000 Lt, po raginimo atsiskaityti - 60 000 Lt, o bylos nagrinėjimo metu dar 82 042,75 Lt. Tokiu būdu pripažino, kad skola liko 60 000 Lt. Nesutiko su prieštaravimuose išreikšta pozicija, kad netesybos mažintinos. Ieškovas delspinigius skaičiavo ne po 0,5 procento už kiekvieną uždelstą dieną, bet ne daugiau kaip 15 procentų nuo bendros sutarties kainos, kas buvo numatyta sutarties 16 p. Statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas buvo pasirašytas 2010 m. gegužės 31 d., todėl mokėjimo terminas pasibaigė 2010 m. birželio 30 d., tuo metu atsakovas turėjo pareigą mokėti 202 042,75 Lt, todėl vien už laikotarpį iki po to sekusio dalinio 60 000 Lt sumokėjimo ieškovas būtų turėjęs sumokėti 107 82,66 Lt delspinigių, o paskaičiuota tik 58 410 Lt. Be to, atsakovas, žinodamas sutarties sąlygas ir toliau delsė mokėti, ir šiuo metu tebėra skolingas 60 000 Lt, kuriais ieškovas dėl atsakovo nesąžiningų veiksmų negali naudotis. Tokie atsakovo veiksmai pažeidžia ne tik ieškovo, bet ir jo kreditorių teises, dėl to patiriami dideli nuostoliai. Mažinant netesybas iki 0,02 procentų dydžio būtų paneigtas sutarčių laisvės principas. Be to, ieškovas atsakovui pagal sutarties sąlygas yra sumokėjęs apie 0,51 procento dydžio netesybų už kiekvieną uždelstą dieną.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apygardos teismas 2011 m. balandžio 12 d. sprendimu to paties teismo 2010 m. lapkričio 22 d. preliminarų sprendimą pakeitė ir jį išdėstė taip: ieškinį patenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo UAB „Legrana“ ieškovui RUAB „Būstuva“ 60 000 Lt skolos, 58 410 Lt delspinigių, iš viso – 118 410 ir 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2010 m. lapkričio 11 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, taip pat 1330 Lt atstovavimo išlaidų, priteisė iš ieškovo UAB „Būstuva“ atsakovui UAB „Legrana“ 2625,70 Lt atstovavimo išlaidų, priteisė iš atsakovo UAB „Legrana“ 1684,10 Lt žyminio mokesčio valstybei. Teismas nurodė, kad atsakovas pripažįsta 60 000 Lt skolą ieškovui, o ieškovas pripažįsta, kad pareikšdamas ieškinį neįvertino atsakovo prieštaravimuose dėl preliminaraus teismo sprendimo nurodytų aplinkybių: dėl šalių priešpriešinių reikalavimų įskaitymo ir atsakovo atliktų mokėjimų skolai padengti, kadangi, kaip teigė ieškovo atstovė, rengiant ieškinį tokių duomenų neturėjo. Ieškovas atsiliepime į prieštaravimus prašė preliminarų sprendimą pakeisti ir priteisti iš atsakovo ieškovui ne 254 802,75 Lt, bet 60 000 Lt skolos, o atsakovas šią ieškinio dalį pripažino. Atsižvelgdamas į tai, kad dėl šios ieškinio dalies ginčų tarp šalių nekyla, teismas konstatavo, kad ieškinys dėl skolos priteisimo tenkintinas šiai sumai, nurodant tik sutrumpintus motyvus (CPK 268 str. 5 d.), kadangi preliminariu teismo sprendimu buvo priteista didesnė skolos suma, preliminaraus sprendimo dalis keistina, priteisiant sumažintą skolos sumą – 60 000 Lt. Teismas nurodė, kad esminis ginčas tarp šalių kyla dėl netesybų (delspinigių) dydžio ir jų sumažinimo, ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 58 410 Lt delspinigių už nesavalaikį atsiskaitymą už atliktus darbus. Remdamasis bylos duomenimis, teismas nustatė, kad šalių sudarytos rangos sutarties 6 punkte buvo numatyta, jog užsakovas (atsakovas), nesumokėjęs už atliktus darbus per sutartyje nustatytus terminus, moka rangovui (ieškovui) 0,5 procento dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną, bet ne daugiau kaip 15 procentų nuo sutarties kainos. Sutarties 1 priedo 1 punkte buvo numatyta, kad bendra sutarties kaina yra 389 400 Lt įskaitant PVM, ir visą sumą užsakovas rangovui sumoka per 30 kalendorinių dienų nuo galutinio darbų baigimo akto ir statinio, pripažinto tinkamu naudoti, akto pasirašymo dienos. 2010 m. gegužės 31 d. buvo pasirašytas Kauno rajono Janušonių hidroelektrinės pripažinimo tinkama naudoti aktas, tai reiškia, kad atsakovas, remiantis sutarties nuostatomis, iki 2010 m. birželio 30 d. privalėjo sumokėti visą sutartimi numatytą sumą. Remdamasis atsakovo prieštaravimuose dėl preliminaraus sprendimo ir ieškovo atsiliepime į prieštaravimus nurodytomis aplinkybėmis, teismas padarė išvadą, kad tarp šalių nebekyla ginčo, jog atsakovo prievolės sumokėti visą rangos sutartimi numatytą sumą įvykdymo metu, t.y. 2010 m. birželio 30 d. atsakovo skola sudarė 202 042,75 Lt. Teismo teigimu, iš šalių 2010 m. sausio 12 d. pasirašyto tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akto matyti, kad tuo metu atsakovo UAB „Legrana“ skola ieškovui UAB „Būstuva“ sudarė 225 042,75 Lt, 2010 vasario 18 d. buvo sumokėta dar 23 000 Lt, daugiau kitų mokėjimų iki mokėjimo termino (2010 m. birželio 30 d.) nebuvo atlikta, kadangi kitas mokėjimas 60 000 Lt atliktas tik 2010 m. spalio 14 d. (b.l. 93). Tai teismo teigimu, reiškia, kad prievolės sumokėti visą sumą pagal rangos sutartį įvykdymo dieną atsakovas dar buvo skolingas ieškovui 202 042,75 Lt (225 042,75 Lt - 23 000 Lt), ir ieškovas nuo šio momento įgijo teisę skaičiuoti ir reikalauti sumokėti sutartimi (16 sutarties punkte) numatytus delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Vien už laikotarpį iki kito atsakovo atlikto dalinio mokėjimo (2010 m. spalio 14 d.) yra uždelsta 104 dienos, todėl tai sudarytų 107 082,66 Lt delspinigių (202 042,75 Lt x 0,5 procento x 104 d). Tačiau šalys buvo susitarę dėl delspinigių dydžio ribojimo 15 procentų nuo sutarties kainos, kuri šalių buvo nustatyta 389 400 Lt, ir tai sudaro 58 410 Lt. Atsakovo nuomone, tokio dydžio delspinigiai yra neprotingai dideli, todėl turėtų būti sumažinti iki teismų praktikoje nustatyto pagrįsto delspinigių dydžio 0,02 procento. Teismas nurodė, kad sandorio šalys – juridiniai asmenys, verslo subjektai sutartimi patys gera valia nustatė nurodytą delspinigių dydį, kurių atsakovas sutarties vykdymo eigoje neginčijo, todėl toks susitarimas šalims yra privalomas (CK 6.156, 6.189 str.). Esant šioms aplinkybėms, laikytina, jog šalys nurodytu susitarimu dėl delspinigių dydžio iš esmės yra susitarę dėl galimo ieškovo, atsakovui nevykdant įsipareigojimų apmokėti už atliktus darbus, nuostolių dydžio. Teismas atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, konstatavo, jog nėra pagrindo ginčo netesybas pripažinti neprotingai (aiškiai) per didelėmis. Ieškovas sutartyje nurodytų 0,5 procento dydžio netesybų nereikalavo, o prašė priteisti sutartyje numatyto ribinio dydžio netesybas, kurios pagal nurodytą paskaičiavimą už laikotarpį iki atsakovo atlikto dalinio mokėjimo 2010 m. spalio 14 d. sudaro tik apie 50 procentų paskaičiuotos sumos. Be to, atsakovui 2010 m. spalio 14 d. sumokėjus dalinę įmoką - 60 000 Lt ir toliau buvo likusi 142 042,75 Lt skola (202 042,75 Lt – 60 000 Lt), kurios apmokėjimui atsakovas yra atlikęs dalinį mokėjimą tik bylos nagrinėjimo metu, t.y. 2010 m. lapkričio 15 d. 82 042,75 Lt sumai, o 60 000 Lt skolos suma, kurios atsakovas neginčija, nesumokėta iki šiol, kas neabejotinai ir toliau daro nuostolius ieškovui. Taip pat teismas nurodė, kad ieškovas yra restruktūrizuojama įmonė, todėl nuostolius patiria ne tik pats ieškovas, bet ir pažeidžiami šios įmonės kreditorių interesai, apsunkinamas restruktūrizuojamos įmonės tikslas atkurti įmonės ūkinę finansinę padėtį, toks atsakovo elgesys vertintinas kaip nesąžiningas, prieštaraujantis sąžiningai dalykinei praktikai (CK 6.158 str.) ir pažeidžiantis sutarties vykdymo principus, numatančius sutartį vykdyti tinkamai ir sąžiningai, bendradarbiauti ir kooperuotis, vykdyti ekonomiškiausiu būdu (CK 6.200 str.). Teismo teigimu, sprendžiant klausimą, ar šalių sutartimi numatytų delspinigių dydis nėra neprotingai (aiškiai) per didelis, remiantis šalių lygiateisiškumo ir jų interesų pusiausvyros principu, vertintina ir tai, kad rangos sutartimi taip pat buvo numatyta ir rangovo (ieškovo) sutartinė atsakomybė už darbų neatlikimą sutartyje numatytais terminais. Sutarties 17 punkte buvo numatyta, kad rangovas, neatlikęs darbų per sutartyje numatytus terminus, moka užsakovui 2 000 Lt baudos už kiekvieną uždelstą dieną, bet ne daugiau kaip 50 procentų nuo sutarties kainos, ir tai yra kur kas didesnės netesybos, nei reikalaujama priteisti iš atsakovo. Teismas nurodė, kad atsakovo byloje pateikti įrodymai apie tai, kad ieškovo sumokėta bauda atiteko su ieškovu susijusiam asmeniui UAB „Upinė“ nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, ir nustatyti su šiuo juridiniu asmeniu susijusias aplinkybes nėra galimybės, kadangi šis asmuo nebuvo įtrauktas į bylą. Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, teismas padarė išvadą, kad nenustatyti jokie pagrįsti kriterijai, dėl kurių delspinigių dydis galėtų būti pripažintas neprotingai dideliu ir galėtų būti sumažintas, todėl delspinigių dydžio nemažino, ir preliminaraus sprendimo šios dalies nekeitė. Pakeitęs priteistinos sumos dydį, teismas pakeitė preliminaraus sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, jas priteisiant proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas UAB ,,Legrana“ apeliaciniu skundu prašo Kauno apygardos teismo 2011 m. balandžio 12 d. sprendimą pakeisti: ieškovui iš atsakovo priteistus delspinigius sumažinti iki 5 687 Lt; ieškovui iš atsakovo priteistas atstovavimo išlaidas sumažinti iki 735 Lt; atsakovui iš ieškovo priteistas atstovavimo išlaidas padidinti iki 3 345,65 Lt; valstybei iš atsakovo priteistą žyminio mokesčio sumą sumažinti iki 930,68 Lt; kitą sprendimo dalį palinkti nepakeistą. Skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad nėra pagrindo pripažinti ginčo netesybas neprotingai (aiškiai) per didelėmis. Teismas, vertindamas šalių sudarytą netesybų dydį, nepagrįstai vadovavosi tuo, kad šalys gera valia sudarė sutartį, o atsakovas netesybų dydžio sutarties vykdymo eigoje neginčijo, todėl toks susitarimas yra privalomas. Aplinkybė, kad abi šalys pasirinko aiškiai per dideles ir neprotingas netesybas, nesudaro pagrindo teismui atsisakyti įvertinti sutartyje nustatytų netesybų dydį, jeigu šalis dėl to pateikia prašymą. Nepagrįstu argumentu nesumažinti sutartyje nustatytų didelių netesybų dydžio taip pat laikoma aplinkybė, kad prievolės šalys įsipareigoja vienodai. Priteisdamas skolos sumai artimas netesybas, teismas tinkamai neįvertino jų santykio su pažeistos prievolės verte. Nepaisant to, kad netesybų dydis, lyginant netesybų sumą su neįvykdyta prievole, šioje byloje buvo aiškiai per didelis ir beveik siekė neįvykdytos prievolės sumą, be to, buvo didelis ir absoliučia išraiška, ieškovas jokių argumentų dėl patiriamų nuostolių sumos nepateikė. Teismas, ieškovo ir jo kreditorių interesų pažeidimą vertindamas kaip reikšmingą aplinkybę, dėl kurios netenkintinas prašymas mažinti netesybas, neįvertino ieškovo naudai skaičiuojamų ir priteistų iš atsakovo 6 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų, kuriomis kompensuojami jo patiriami nuostoliai.
2. Teismas, vertindamas netesybas šalių lygiateisiškumo ir interesų pusiausvyros aspektu, neatsižvelgė į atsakovui palankias ir reikšmingas faktines aplinkybes ir jų nevertino. Teismas nurodė, kad pagal tą pačią sutartį atsakovas ieškovui 2009-09-01 sąskaitoje buvo paskaičiavęs 108 000 Lt netesybų ir šią aplinkybę įvertino kaip turinčią esminę reikšmę. Tačiau procesinis šalių lygiateisiškumas buvo pažeistas atsisakius įvertinti atsakovo argumentus, kad 108 000 Lt netesybų ieškovui paskaičiuota teisingai ir pagrįstai, nes toks paskaičiavimas užtikrino realių, faktiškai patirtų ir byloje įrodytų atsakovo nuostolių atlyginimą – dėl ieškovo vėluojamų atlikti darbų su ieškovu susijusi įmonė UAB ,,Upinė“ 2009 m. rugpjūčio 31 d. sąskaitoje paskaičiavo 108 000 Lt netesybų atsakovui. Taip pat teismas neatsižvelgė į tai, kad pagal Lietuvos banko viešai skelbiamus duomenis vieno mėnesio VILIBOR 2010-06-30 sudarė 1,05 proc., tai antrajam 2010 metų pusmečiui taikytina metinė palūkanų norma pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą sudarytų 8,05 proc. (arba 0,02 proc. dienai), t. y. 8 kartus mažiau negu būtų paskaičiuota pagal ieškovo nurodomą netesybų ir prievolės dydį ir terminą.
Atsiliepimas
Ieškovas RUAB ,,Būstuva“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Kauno apygardos teismo 2011 m. balandžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo, kad teismo sprendimas priteisti ieškovo prašomas netesybas, pagrįstas, teisingas ir atitinkantis faktines bei teisines bylos aplinkybes. Atsakovo argumentai dėl netesybų dydžio ir ieškovo pareigos pagrįsti prašomų priteisti netesybų dydį yra nepagrįsti ir neatitinka teismo praktikos.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo argumentai
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Pirmosios instancijos teismas surinko ir ištyrė visus įrodymus, teisingai juos įvertino ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, taip pat visais atvejais patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.).
Nagrinėjamoje byloje keliami netesybas reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo klausimai, sprendžiant dėl šalių sudarytoje sutartyje nustatytų netesybų (delspinigių) sumažinimo.
Šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus. Sutartyje šalių nustatytos netesybos už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą gali būti sumažinamos tik CK 6.73 straipsnio 2 dalyje, 6.258 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka ir pagrindais. Taigi, jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. CK 6.73 straipsnio 2 dalyje, 6.258 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka teismui suteikta teisė kontroliuoti netesybų dydį, t. y. teismas, nustatęs, kad konkrečiu atveju netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, turi teisę sumažinti sutartyje nustatytas netesybas.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką teismas, nustatydamas, ar yra pagal CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas pagrindas pripažinti netesybas neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio jas mažinti, kiekvienu atveju turi vertinti konkrečios bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.), vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais ir siekti nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Miaras“ v. A. D. IĮ (duomenys neskelbtini), bylos Nr. 3K-7-409/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 5 d. nutartis UAB „Šilna“ bankroto byloje, bylos Nr. 3K-3-386/2010; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Kaduva“ v. UAB „Okadeta“, bylos Nr. 3K-3-401/2008; kt.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs, kad, sprendžiant dėl priteistinų sutartinių netesybų dydžio, svarbu atsižvelgti į tai, jog netesybos nustatytos šalių valia jų sudarytoje sutartyje, įvertinti konkrečių sutartinių santykių pobūdį (pvz., abi sutarties šalys – privatūs verslo subjektai, turintys patirties verslo bei derybų srityje, galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirenkantys sutarties sąlygas). Teismas neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Baltarusijos Respublikos Prezidento reikalų valdybos valstybinės gamybos ir prekybos unitarinė įmonė „Belaja Rus“ v. Britų Virginijos salų bendrovė Westintorg Corp., bylos Nr. 3K-3-443/2008; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Kaduva“ v. UAB „Okadeta“, bylos Nr. 3K-3-401/2008; kt.).
Nagrinėjamos bylos duomenimis nustatyta, kad šalių 2008 m. rugpjūčio 8 d. sudaryta statybos rangos sutartimi Nr. S-08-45/1A rangovas (UAB ,,Būstuva“) įsipareigojo sutartyje nustatytomis sąlygomis pastatyti hidroelektrinės pastatą žemės sklype, esančiame Janušonių k., Kauno raj., o užsakovas (UAB ,,Legrana“) įsipareigojo priimti atliktus darbus ir sumokėti už juos. Minėtos sutarties 16 punkte šalys nustatė, kad atsakovas, nesumokėjęs už atliktus darbus per sutartyje nustatytus terminus, moka ieškovui 0,5 procento dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną, bet ne daugiau kaip 15 procentų nuo sutarties kainos (b. l. 8-10). Sutarties 1 priedo 1 punkte buvo numatyta, kad bendra sutarties kaina yra 389 400 Lt įskaitant PVM, o už atliktus darbus visą sumą atsakovas ieškovui sumoka per 30 kalendorinių dienų nuo galutinio darbų baigimo akto ir statinio, pripažinto tinkamu naudoti, akto pasirašymo dienos (b. l. 11). Bylos duomenys patvirtina, kad 2010 m. gegužės 31 d. buvo pasirašytas Kauno rajono Janušonių hidroelektrinės pripažinimo tinkama naudoti aktas (b. l. 40-42). Taigi pagal šalių sudarytą sutartį atsakovas iki 2010 m. birželio 30 d. turėjo visiškai atsiskaityti su ieškovu, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad tuo metu atsakovo skola ieškovui sudarė 202 042,75 Lt (b. l. 89, 91). Atsakovas pažeidė savo sutartinę prievolę laiku sumokėti ieškovui už atliktus darbus, todėl ieškovas prašė priteisti iš atsakovo šalių sudarytos statybos rangos sutarties 16 punkte numatytus 58 410 Lt (389 400 Lt x 15 proc.) ribinio dydžio delspinigius.
Apeliantas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo priteista iš atsakovo ieškovo prašoma 58 410 Lt dydžio delspinigių suma, nurodo, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog nėra pagrindo pripažinti ginčo netesybas neprotingai didelėmis. Teisėjų kolegija pažymi, kad šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę. Taigi šalių sutartyje sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma. Atsižvelgdamas į teismų praktikoje taikomą konkrečių sutartinių santykių pobūdžio vertinimo kriterijų, teismas iš esmės neturi paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinius įsipareigojimus nevykdymo, tačiau dėl priteistinų šalių sutartyje nustatytų netesybų (sutarties sąlygų pagrįstumo) sprendžia, atsižvelgdamas į konkrečios nagrinėjamos bylos aplinkybes, vertindamas byloje surinktus įrodymus, vadovaudamasis savo vidiniu suvokimu. Bylos duomenys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas iš atsakovo ieškovui priteisė sutartyje šalių nustatyto dydžio delspinigius. Nagrinėjamu atveju bylos šalys yra privatūs verslo subjektai, turintys patirties verslo ir derybų srityje, todėl gali numatyti įsipareigojimų neįvykdymo padarinius ir laisva valia pasirinkti sutarties sąlygas, inter alia ir dėl netesybų dydžio. Iš bylos duomenų matyti, kad šalių sudarytos sutarties 17 punkte taip pat buvo nustatyta, kad ieškovas, neatlikęs darbų per sutartyje nustatytus terminus, moka atsakovui 2 000 Lt baudos už kiekvieną uždelstą dieną bet ne daugiau kaip 50 proc. nuo sutarties kainos. Nustatyta, kad atsakovas ieškovui buvo išrašęs sąskaitą dėl 108 000 Lt baudos pagal statybos rangos sutartį, ir ieškovas šią baudą yra sumokėjęs (b. l. 85-87). Taigi ieškovas yra sumokėjęs žymiai didesnes netesybas, nei prašo priteisti iš atsakovo. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, apelianto nurodyta aplinkybė, kad bauda atiteko ne atsakovui, o su ieškovu susijusiai įmonei UAB ,,Upinė“, kuri paskaičiavo 108 000 Lt netesybų atsakovui, nėra šios bylos nagrinėjimo dalyku.
Neteisingas apelianto argumentas, kad teismas, priteisdamas skolos sumai artimas netesybas, tinkamai neįvertino jų santykio su pažeistos prievolės verte. Kaip minėta, pagal šalių sudarytą sutartį atsakovas turėjo visiškai atsiskaityti su ieškovu iki 2010 m. birželio 30 d., tačiau tuo metu atsakovo skola ieškovui sudarė 202 042,75 Lt. Kitas mokėjimas pagal sutartį ieškovui atsakovo buvo atliktas 2010 m. spalio 14 d. sumokant 60 000 Lt skolos (b. l. 93). Kitą dalį – 82 042,75 Lt skolos atsakovas ieškovui sumokėjo tik tuomet, kai ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl skolos ir delspinigių iš atsakovo priteisimo, t. y. 2010 m. lapkričio 15 d. (b. l. 92). Nors likusios dalies – 60 000 Lt dydžio skolos atsakovas neginčijo ir šią sumą teismas priteisė iš atsakovo, tačiau byloje nėra duomenų, kad šią skolą atsakovas yra sumokėjęs ieškovui. Taigi atsakovas nevykdė prievolės mokėti ieškovui skolą pagal sutarties sąlygas gana ilgą laiką, buvo įsiskolinęs didelę sumą, todėl nėra pagrindo išvadai, kad delspinigių suma, lyginant su pagrindine prievole, yra didelė. Taip pat teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad atsakovui nesumokant skolos ieškovui, nuostolius patiria ne tik ieškovas, kuris yra restruktūrizuojama įmonė, bet pažeidžiami ir šios įmonės kreditorių interesai.
Nepagrįstas apelianto argumentas, kad teismas, spęsdamas klausimą dėl netesybų mažinimo, neatsižvelgė į tai, kad prievolės sumokėti įsiskolinimą ieškovui atsiradimo metu pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą metinė palūkanų norma sudarė 8,05 proc., t. y. 8 kartus mažiau negu būtų paskaičiuota pagal ieškovo nurodomą netesybų ir prievolės dydį ir terminą. Teisėjų kolegija pažymi, kad sutartinių netesybų atveju nėra ir negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, jog netesybos yra aiškiai per didelės, todėl turėtų būti mažinamos, taip pat nėra ir negali būti konkretaus dydžio, kuris reikštų protingas netesybas visiems galimiems atvejams. Nagrinėjamu atveju atsakovo mokėtinų sutartimi nustatytų netesybų 58 410 Lt dydį, atsakovo prašymu sumažinus iki 5 687 Lt iš esmės būtų paneigta šalių valia dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, pakeistos sutarčių nuostatos, tuo pažeidžiant sąžiningos verslo praktikos reikalavimus (CK 6.228 str. 2 d.), todėl nėra pagrindo tenkinti atsakovo reikalavimą sumažinti priteistinų delspinigių dydį. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šios konkrečios prievolės pobūdį, skolos dydį, sutarties laisvės principą bei tai, kad abi šalys yra juridiniai asmenys, turintys patirtį verslo bei derybų srityje, sprendžia, kad nėra pagrindo mažinti priteistinas netesybas, šalių sutartimi nustatytos ir pirmosios instancijos teismo priteistos netesybos šiuo atveju laikytinos atitinkančiu teisingumo, protingumo, sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 str.) bei šalių interesų pusiausvyrą.
Remdamasi nurodytomis aplinkybėmis ir argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo apeliacinio skundo argumentais naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas, nes yra nepagrįstas.
Netenkinant apeliacinio skundo, atitinkamai paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str.). Iš atsakovo ieškovui priteistina 1 400 Lt patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti (b. l. 204a-205) (CPK 88 str., 93 str., 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2011 m. balandžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo UAB „Legrana“ (į. k. 135294897) ieškovui restruktūrizuojamai UAB „Būstuva“ (į. k. 135127453) 1 400 Lt (tūkstantį keturis šimtus litų) advokato atstovavimo išlaidų.