Alytaus apylinkės teismo sprendimas, e2-35-547/2017

Teismas: Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2017-02-14
Bylos Nr.: e2-35-547/2017
Teisminio proceso Nr.: 2-51-3-01039-2016-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Silvana Girdenienė
Atsakovas: I. P.
Ieškovas: D. A.

Kategorijos

2.3.4.3Asmeninės tėvų teisės ir pareigos
2.3.4.4.2Ginčai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
3.2.8.5Bylos nutraukimas, jeigu šalys sudarė taikos sutartį ir teismas ją patvirtino
3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
3.2.6.8pavadinimo nepavyko patikrinti
3.2.6.10Teismo sprendimo atidėjimas ir išdėstymas, sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimas

Civilinė byla Nr. e2-35-547/2017Teisminio proceso Nr. 2-51-3-01039-2016-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.3; 2.3.4.4.2; 3.2.8.5; 3.2.6.1; 3.2.6.8; 3.2.6.10 (S)

VARĖNOS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. vasario 14 d.Varėna

Varėnos rajono apylinkės teismo teisėja Silvana Girdenienė, sekretoriaujant Astai Mikšėnaitei, dalyvaujant ieškovės atstovei adv. Nijolei Raulušaitienei, atsakovui I. P., jo atstovei adv. Stasei Jovaišienei, išvadą teikiančios institucijos atstovei Audronei Karlonienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo pagal ieškovės D. A. ieškinį atsakovui I. P., išvadą teikiančiai institucijai Varėnos rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė pateiktu ieškiniu prašo nustatyti jų nepilnamečių vaikų L. P., gim. (duomenys neskelbtini) ir A. P., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su vaikų motina, ieškove, D. A.; priteisti iš atsakovo išlaikymą kiekvienam vaikui po 150 Eur kas mėnesį, išlaikymą skaičiuojant nuo 2016-10-01 iki vaikų pilnametystės ir priteisti išlaikymo įsiskolinimą vaikams 7200 Eur, išlaikymo įsiskolinimą skaičiuojant po 100 Eur kiekvienam vaikui už paskutinius trejus metus nuo ieškinio padavimo dienos, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad su atsakovu kurį laiką gyveno faktinėje šeimoje. Kartu gyventi pradėjo 1998 metais, pas ieškovės motiną. Tačiau dėl skirtingų charakterių 2005 metais jie nutraukė santykius ir pradėjo gyventi atskirai. Ieškovė nurodė, kad po kurio laiko ji su vaikais išvyko į Angliją, kur gyvena ir dabar. Per tą laiką atsakovas nors ir bendravo su vaikais, tačiau prie vaikų išlaikymo beveik neprisidėjo. Nurodė, kad tik po Naujųjų metų atsakovas vaikų išlaikymui skyrė 300 Eur. Būtent dėl to, kad atsakovas praktiškai neprisidėjo prie vaikų išlaikymo, ieškovė nurodė teikianti reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo kiekvienam vaikui po 100 Eur už praėjusius trejus metus iki ieškinio padavimo dienos.

Ieškovė nurodė, kad ji dirba viešbutyje, jos darbo užmokestis siekia apie 800 Eur ir jai šių pajamų vos pakanka išlaikyti vaikus ir pragyventi pačiai. Ji nurodė, kad kiekvieno nepilnamečio vaiko minimalių poreikių tenkinimui turi būti skiriama apie 300 Eur per mėnesį. Nurodė, kad vaikams prie mėnesį vidutiniškai reikia apie 120 Eur maitinimui, higienos ir buities prekėms – 50 Eur, aprangai ir avalynei – 60 Eur, sveikatai – 30 Eur, lavinimui, ugdymui, kultūriniam ugdymui – 40 Eur, būstui – 30 Eur, iš viso apie 320-360 Eur ir tai tik minimalios išlaidos, skirtinos jų poreikiams. Tad jai pačiai lieka tik apie 150 Eur per mėnesį saviems poreikiams patenkinti.

Ieškovė nurodė, kad atsakovas yra jaunas, darbingas, dirbantis asmuo, tad jis turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Jis nuolat žadėdavo prisidėti prie vaikų išlaikymo, tačiau skirdavo tik 100 ar 200 Eur kaip dovanas ar paskatinimus vaikams, tačiau toks išlaikymas vaikams nepakankamas.

Ieškovė prašė nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su ja, nes vaikai visą laiką gyvena su ja, ji jais rūpinasi, išlaiko ir tai labiausiai atitinka vaikų interesus. Nurodė, kad ji su vaikais gyvena Didžiojoje Britanijoje, čia yra tinkamos sąlygos vaikų gyvenimui, čia vaikai lanko ugdymo įstaigas, turi draugų. Atsakovas su vaikais bendrauja minimaliai, dažniausiai tik per atostogas vaikams grįžus į Lietuvą ar per socialinius tinklus.

Ieškovės atstovė adv. N. Raulušaitienė ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti visiškai, atsižvelgiant į tai, kad šalys susitarė dėl vaikų gyvenamosios vietos. Nurodė, kad šalys susitarė, jog vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina, todėl šioje dalyje turėtų būti tvirtinama šalių taikos sutartis. Atstovė paaiškino, kad dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ji visiškai palaiko ieškovės reikalavimus, nes atsakovas neprisideda prie vaikų išlaikymo tiek, kiek turėtų prisidėti.

Atsiliepimas

Atsakovas I. P. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies: sutinka, jog vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, sutinka, kad būtų priteistas išlaikymas vaikams po 80 Eur ir nesutinka su reikalavimu dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Atsakovas atsiliepime nurodė, kad įstatymas, reglamentuojantis nepilnamečių vaikų išlaikymą, numato, jog turi būti atsižvelgta tiek į vaiko poreikius, tiek ir į jo tėvų materialines galimybes. Įstatyme nurodoma, kad priteisiant išlaikymą, kai yra du ar daugiau vaikų, teismas turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas bent minimaliems vaikų poreikiams tenkinti.

Atsakovas nurodė, kad jo materialinė padėtis taip pat nėra gera. Jokio nekilnojamojo turto ar vertingo kilnojamojo turto neturi. Turi vieną labai seną automobilį VW Golf, 1993 m. Pragyvenimą užsitikrina iš gaunamo atlyginimo. Bendros mėnesio pajamos sudaro apie 1000 Eur, tačiau iš jų apie 200 Eur išlaikoma vyriausios jo dukters išlaikymo įsiskolinimui. Šiuo metu jis gyvena su moterimi, su kuria augina dvynius, tad jo šeimai lieka 800 Eur. Atsakovas nurodė, kad jis iš viso turi 5 vaikus, kurių viena jau yra pilnametė ir jai likę išmokėti išlaikymo įsiskolinimo dalis, o kiti keturi vaikai: 2 gyvenantys su ieškove ir du - dabartinėje faktinėje atsakovo šeimoje yra nepilnamečiai. Jis nurodė, kad išlaikymas visiems vaikams turėtų būti vienodas. Jis negali būti po 150 Eur kaip reikalauja ieškovė, nes tokiu būdu jis 600 Eur skirtų vaikams ir jam pačiam liktų tik 200 Eur, ko jam nepakaktų, jis negalėtų iš tokių pinigų pragyventi komandiruotėse, atsirastų grėsmė netekti darbo. Jis patvirtino, kad sutinka mokėti išlaikymą ir pripažįsta, kad tokią pareigą turi, tačiau pagal dabartines jo pajamas gali mokėti apie 80 Eur išlaikymą kiekvienam savo nepilnamečiui vaikui.

Atsakovas nurodė, kad jis nesutinka su ieškovės reikalavimu priteisti išlaikymo įsiskolinimą 7200 Eur už trejus metus iki ieškinio pateikimo teismui dienos. Nesutinka su motyvu, jog nuo to laiko, kai su ieškove pradėjo gyventi atskirai, prie vaikų išlaikymo prisidėjo tik minimaliai ir kad vaikų išlaikymu ir priežiūra rūpinosi tik ieškovė. Atsakovas nurodė, kad pradėjus gyventi atskirai, jis dirbo Ispanijoje ir duodavo pinigų vaikų išlaikymui nemažas sumas, bendru sutarimu buvo sutarta po 150 Lt. 2009 pradėjo dirbti tolimųjų reisų vairuotoju, tad duodavo sutartas sumas už kelis mėnesius. Buvo nupirkęs vaikams kompiuterį ir savo vardu sudaręs bevielio interneto sutartį, kelis mėnesius mokėjo, tačiau reikėdavo mokėti, net po 500 Lt, tad vėliau tą sutartį nutraukė. Grįžęs iš reiso savaitgaliais paimdavo vaikus, kartais vaikai pas jį būdavo ir per atostogas. 2012 m., kai ieškovė išvyko į Angliją, po kurio laiko ji išsivežė ir sūnų, tačiau dukra L. dar visus metus gyveno Lietuvoje ir tuo metu jis rūpinosi dukra ir ją išlaikė. Dukra L. į Angliją išvyko tik 2013 metų rugsėjo mėnesį. Atsakovas nurodė, kad jis laikėsi susitarimo, jog kiekvienų vasaros atostogų metu vaikai bus pas jį, atsakovas vaikus išlaikys ir skirs papildomai finansų jų poreikiams, atsižvelgiant į galimybes. Šio susitarimo buvo laikomasi vasarą abu vaikai mažiausiai mėnesį, o dukra dažnai ir ilgesnį laiką būdavo Lietuvoje, pas atsakovą ir jo išlaikomi. Atsakovas nurodė, kad vaikų kelionės išlaidas jis su ieškove apmokėdavo per pusę, be to nupirkdavo ir įduodavo vaikams į Angliją išsivežti ir maisto produktų, jeigu jie norėdavo, pirkdavo drabužius. Vaikų išlaikymui duodavo pinigų, maždaug 400 Eur per pusmetį, pinigus perduodavo ieškovės brolis. Dukrai pirko 2 telefonus, paskutinis buvo brangus, kainavo beveik 600 Eur. Atsakovas nurodė, kad dėl nurodytų aplinkybių, ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo neturėtų būti tenkinamas.

Atsakovas tiek atsiliepime, tiek posėdžio metu patvirtino, kad jis sutinka su ieškovės reikalavimu dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir patvirtino, kad šioje dalyje jie pasirašė taikų susitarimą, kurį ir prašo patvirtinti.

Atsakovas ir jo atstovė prašė ieškinį tenkinti iš dalies.

Išvadą teikiančios institucijos atstovė ieškinį palaikė ir nurodė, kad palaiko ieškovės ieškinyje išdėstytus reikalavimus ir laiko, kad vaikų interesus geriausiai atitiktų vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su mama – D. A. bei priteisti jiems išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą iš atsakovo, nes įstatymas numato pareigą abiem tėvams išlaikyti savo vaikus.

Liudytoja N. R., atsakovo sugyventinė, paaiškino, kad nuo 2008 metų pabaigos ji gyvena su I. P.. Liudytoja nurodė, kad atsakovas visada rūpinosi savo vaikais. Po to, kai vaikų motina išvyko į Angliją, tai L. – dukra vienerius metus gyveno jų šeimoje ir buvo visiškai jų išlaikoma. Per atostogas L. taip pat dažnai gyvendavo pas juos, aplankydavo ir močiutę. Liudytoja nurodė, kad jai yra žinoma, jog 2014-2016 metais 2 kartus I. P. perdavė pinigus vaikams per jų dėdę, perdavė 500 ir 300 ar 400 Eur. Liudytoja nurodė, kad jų šeimos finansinė padėtis yra sunki. Ji parodė, kad 2010-01-31 jie susilaukė dvynukų: L. ir G.. Liudytoja nurodė, kad ji pradėjo dirbti ir gauna apie 400 Eur, kurių pusę atskaito už įsiskolinimą už šildymą. Ji paaiškino, kad butas, kuriame gyvena jų šeima yra įgytas už kreditą, tad dabar kiekvieną mėnesį moka 100 Eur, kredito dengimui ir iš jos atlyginimo lieka tik 100 Eur. Liudytoja paaiškino, kad ji labai mažai ką perka, nes jai padeda jos giminaičiai, kurie išvykę į užsienį: jie siunčia ir vaikams drabužius, ir buitines prekes. Vaikai jau kitais metais pradės lankyti mokyklą, tad jų poreikiai natūraliai didės. Nežiūrint, kad jų situacija yra sudėtinga, tačiau jų šeimai kompensacija nepriklauso.

Liudytojas J. A., ieškovės brolis, paaiškino, kad jis perdavė seseriai I. P. perduotus pinigus iš viso 800 Eur. Juos davė 2015 metais pirmą kartą, antrą kartą 2016 metais.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis skelbia, jog tėvų teisė ir pareiga - auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Taigi tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo, laisvalaikio reikmėms ir kt. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str.).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra konstatuota, kad išlaikymas turi užtikrinti būtinas sąlygas vaikui augti, vystytis, realizuoti ir tobulinti įgimtus ir įgytus gebėjimus. Išlaikymas skirtas vaiko kasdieniams poreikiams patenkinti ir reikalingas nuolat, kiekvieną dieną, o ne kada nors ateityje, kai tėvai turės galimybę ar norą vaikų poreikius patenkinti, taigi labai svarbus vaiko išlaikymo stabilumo išsaugojimas.

L. A., gim. (duomenys neskelbtini), gimimo akto įraše motina įrašyta – D. A., tėvas – I. P., A. A., gim. (duomenys neskelbtini), gimimo akte motina nurodyta D. A. ir tėvas I. P..

L. P. ir G. P., gimusių (duomenys neskelbtini), gimimo liudijimais patvirtinama, kad jų mama įrašyta N. R., o tėvas – I. P..

Byloje yra dokumentas , antstolės Janė Jakimavičienės 2016-12-01 patvarkymas dėl skolos išieškojimo, kur nuodoma, kad iš I. P. yra išieškoma D. L. (buv. P.) išlaikymo skolos išieškojimas 800,75 Eur.

Dėl gyvenamosios vietos nustatymo

Byloje neginčijamai yra nustatyta, kad šalių vaikai L. ir A. gyvena su mama. Atsakovas neginčijo ieškovės reikalavimo nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su ieškove. Šalys dėl šio reikalavimo susitarė ir parašė sutartį, kuria prašo vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su vaikų motina.

Vaiko teisių apsaugos skyrius savo išvadoje nurodė, kad vaikų interesus geriausiai atitiks jų gyvenamosios vietos nustatymas su motina.

Dėl paminėtų reikalavimų laikytina, jog byla yra susijusi su tėvų pareigomis, o teismingumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis Reglamento „Briuselis II bis“ nuostatomis. Reglamento „Briuselis IIa“ I skyriaus 1 straipsnyje numatyta, kad šis reglamentas taikomas bet kokio pobūdžio teismo civilinėms byloms, susijusioms su santuokos nutraukimu, tėvų pareigų skyrimu, naudojimosi jomis. Reikalavimams dėl tėvų pareigų pagrindinė jurisdikcijos taisyklė (reglamento „Briuselis II bis“ II skyriaus 2 skirsnio 8 straipsnis) nustato, kad byloms dėl tėvų pareigų vaikui taikoma tos valstybės teismų jurisdikcija, kurioje yra nuolatinė vaiko gyvenamoji vieta tuo metu, kai byla patenka į teismą.

Kadangi byloje nėra surinkta jokių duomenų, jog vaikams su motina gyventi būtų nesaugu, be to šalims susitarus dėl šio reikalavimo, teismas laiko, kad jų susitarimas gali būti teismo patvirtintas ir šiame teisme ir byla šioje dalyje nutrauktina.

Dėl išlaikymo priteisimo

CK 3.192 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Abiejų tėvų teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis), todėl ir pareigą išlaikyti savo vaiką privalo vykdyti abu tėvai, nesvarbu su kuriuo iš jų vaikas gyvena. Tėvo ar motinos atsisakymas nuo teisių ir pareigų savo nepilnamečiams vaikams negalioja (CK 3.159 straipsnio 1 dalis), tai reiškia, kad nei vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti vykdyti savo pareigą dėl vaiko išlaikymo. Taigi esant faktui, kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta yra nustatoma su motina, teismas nepilnamečiams šalių vaikams iš skyrium gyvenančio tėvo privalo priteisti išlaikymą (CK 3.192, 3.156 straipsniai). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo nepilnamečių vaikų poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Išlaikymą teikiančio ar privalančio teikti tėvo (motinos) turtinė padėtis nėra viską nulemianti, kadangi vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, bet kuriuo atveju išlaikymas privalo užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis (CK 1.5, 3.3 straipsniai). Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas nėra nustatęs, kokio konkretaus dydžio išlaikymas yra būtinas vaikui, tačiau orientaciniu priteistino išlaikymo dydžio nustatymo kriterijumi laikytina CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-259/2004, 3K-3-189/2009 ir kt.), kuri šiuo metu yra 380,00 Eur.

CK 3.192 straipsnio 2 dalyje išlaikymo dydis nesiejamas su konkrečiu tėvų pajamų dydžiu, tačiau įstatyme nustatyti, taip pat teismų praktikoje suformuluoti tam tikri orientaciniai kriterijai – šiais, taip pat įstatyme (CK 1.5, 3.3 straipsniai) įtvirtintais šeimos santykių teisinį reglamentavimą grindžiančiais principais vadovaujamasi sprendžiant dėl išlaikymo dydžio konkrečiu atveju. Vienas tokių kriterijų – protingi vaiko poreikiai, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai, taip pat amžius (vaikui augant jo poreikiai didėja ir pan.). Nustatant nepilnamečio išlaikymo dydį turi būti atsižvelgiama į tai, kad nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko raidos sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-620/2005). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje A. K. v. G. C., bylos Nr. 3K-3-419/2010; 2011 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Z. v. E. Z., bylos Nr. 3K-3-154/2011; kt.).

Byloje yra ieškovės pateikta darbo užmokesčio pažyma, iš kurios matyti, kad jai yra mokama apie 847,20 – 898,08 Didžiosios Britanijos svarų per mėnesį. Atsakovo darbo užmokesčio pažyma patvirtinama, jog jam mokamas apie 804 - 1050 Eur atlyginimas.

VĮ ,,Regitra“ suteikė duomenis, jog D. A. vardu nėra registruotų transporto priemonių, o I. P. vardu yra registruotas automobilis VW Golf 1993 metų.

VĮ Registrų centro Alytaus filialas nurodė, jog I. P. ir D. A. vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra.

Bankų pažymos patvirtina, kad šalys neturi jokių santaupų bankuose.

Byloje yra dokumentai, patvirtinantys, jog ieškovei buvo permokėta būsto pašalpa, todėl dabar ji bus mažinama permokėta dalimi.

Įstatymas numato, kad išlaikymas gali būti priteisiamas trim būdais: periodinėmis išmokomis, konkrečia pinigų suma arba priteisiant vaikui tam tikrą turtą (CK 3.196 str. 1 d.). Teismas laiko, kad konkrečioje situacijoje vaikų poreikių tenkinimą labiausiai atitiktų išlaikymo mokėjimas periodinėmis išmokomis.

Nagrinėjant panašias bylas, pagal susiformavusią praktiką (LR CK 6.461 str.) numatyta vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą. Šiuo metu ieškovas dirba ir jo pajamas sudaro darbo užmokestis nuo 800 iki 1000 Eur. Taip pat turi būti atsižvelgiama į aplinkybę, jog ieškovas be bendrų su ieškove dviejų nepilnamečių vaikų, turi išlaikyti dar du nepilnamečius vaikus, kuriuos sugyveno su dabartine sugyventine N. R. ir dar turi įsipareigojimus jau pilnamečiam vaikui (likęs išmokėti apie 1000 Eur įsiskolinimas). Pagal nusistovėjusią teismų praktiką išlaikymas visiems vaikams turi būti priteisiamas maždaug vienodo dydžio, nebent būtų kažkokios išskirtinės, ypatingos aplinkybės, nulemenčios didesnį išlaikymą konkrečiam vaikui. Išanalizavus bylos dokumentus akivaizdu, kad vaikai jokių ypatingų poreikių neturi, tad visų vaikų išlaikymas iš I. P. turėtų būti vienodas.

Ieškovė prašo priteisti kiekvienam vaikui po 150 Eur ir ši suma yra dar kiek mažesnė nei pusė MMA. Kadangi atsakovas turi keturis vaikus, tai jis turėtų visiems mokėti ar skirti po 150 Eur, tai iš viso 600 Eur. Iš jo dar yra išskaičiuojamas įsiskolinimas po 200 Eur, tad iš esmės jam pačiam jo poreikių tenkinimui liktų tik apie 200 Eur.

Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010). Tėvų turtinė padėtis vertintina atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Didesnes pajamas gaunantis tėvas turi prisiimti ir didesnę dalį vaikui išlaikyti reikalingų išlaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011).

Kaip nustatyta iš byloje esančių įrodymų, šalių nepilnamečiam sūnui A. P. yra (duomenys neskelbtini) metų, L. P. - rudenį sueis (duomenys neskelbtini) metų, jų išlaikymui ieškovė prašo priteisti 150,00 Eur. Iš pažymos apie ieškovės gaunamas pajamas matyti, jog ieškovės pajamas sudaro apie 700-800 svarų, ieškovės vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra. Ieškovė taip pat gauna apie 620 svarų kompensaciją už būstą, 196 svarus už tris vaikus (65,33 svarai už vieną), valstybinę paramą kaip mažai uždirbančiai – 480-580 svarai, priklausomai nuo atlyginimo dydžio. Tad iš viso ieškovės visos išmokos per mėnesį gali siekti iki 2196 svarų. Atsakovas gi per mėnesį uždirba iki 1000 Eur, t. y. daugiau nei dvigubai mažiau, nei ieškovė. Jo šeima negauna iš valstybės jokių papildomų išmokų. Toje šeimoje taip pat auga du nepilnamečiai vaikai. Abi šalys nei ieškovė, nei atsakovas neturi jokio nekilnojamojo ar kilnojamojo turto, išskyrus atsakovo seną VW Golf. Atsakovo sugyventinė nurodė, kad iš jos 400 Eur atlyginimo kas mėnesį atskaičiuoja po 200 Eur už įsiskolinimą UAB ,,Varėnos šiluma” ir 100 Eur moka už būsto kreditą.

Įvertinus nurodytas aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, darytina išvada, jog nei ieškovės, nei atsakovo turtinė padėtis nėra itin gera. Tačiau teismas daro išvadą, jog ieškovės galimybė išlaikyti savo vaikus šiuo metu yra geresnė, nei atsakovo ir ji turi pareigą prisiimti didesnę dalį vaikų išlaikymo išlaidų.

Teismas pripažįsta, kad prašoma išlaikymo suma po 150 Eur yra reali, ji nėra per didelė, tačiau atsižvelgiant į atsakovo galimybes, teismas išlaikymą vaikams dalina tokiomis proporcijomis: mamai – 170 Eur, tėvui – 130 Eur.

Išlaikymo reglamento 3 straipsnyje nustatyta, kad jurisdikciją nagrinėti su išlaikymo prievolėmis susijusias bylas valstybėse narėse turi: a) tos vietos, kurioje yra atsakovo įprastinė gyvenamoji vieta, teismas; arba b) tos vietos, kurioje yra kreditoriaus įprastinė gyvenamoji vieta, teismas; arba c) teismas, kuris pagal teismo valstybės teisę turi jurisdikcija nagrinėti su asmenų statusu susijusias bylas, jei kartu keliamas reikalavimas dėl išlaikymo, išskyrus atvejus, kai ši jurisdikcija grindžiama vien tik vienos iš šalių pilietybe; arba d) teismas, kuris pagal teismo valstybės teisę turi jurisdikciją nagrinėti su tėvų pareigomis susijusias bylas, jei kartu keliamas reikalavimas dėl išlaikymo, išskyrus atvejus, kai ši jurisdikcija grindžiama vien tik vienos iš šalių pilietybe.

Vadovaujantis Tarybos Reglamento (EB) Nr.4/2009 3 straipsnio a) punktu, kuriame nurodoma, kad jurisdikciją nagrinėti su išlaikymo prievolėmis susijusias bylas valstybėse narėse turi tos vietos, kurioje yra atsakovo įprastinė gyvenamoji vieta, teismas, tad klausimas dėl vaikų išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo gali būti nagrinėjamas varėnos rajono apylinkes teisme.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo

Ieškovė prašo priteisti bendrą 7200 Eur (3600 Eur kiekvienam) išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus, skaičiuojant iki ieškinio padavimo dienos. Nurodo, kad atsakovas neišlaikė savo vaikų, o tokią pareigą jis turi.

Atsakovas nesutiko su ieškovės teiginiu, jog jis neprisidėjo prie vaikų išlaikymo per tuos trejus metus. Tačiau pripažįsta, kad neteikė pilno išlaikymo. Jis nurdė, kad per šiuos metus vaikai vasarą atostogaudavo Lietuvoje, tad tą mėnesį jis vaikus visiškai išlaikydavo, nupirkdavo ko jiems tuo metu reikėjo. Dukrai per šį laiką pirko du telefonus: pirmas buvo pigesnis, o antras kainavo 600 Eur. Per dvejus metus jis grynaisiais perdavė 800 Eur. 2016 metų gruodžio mėnesį atsakovas pervedė 200 Eur vaikų išlaikymui.

Iš ieškovės pateiktų dokumentų matyti, kad Didžiojoje Britanijoje jai buvo mokama didelė parama vaikų išlaikymui. Pateiktose pažymose nurodoma, kad ieškovė per laikotarpį nuo 2015-04-06 iki 2016-04-05 gavo 7 233,34 svarus vaiko mokesčių kredito ir 864,56 svarų darbo mokesčių kredito, o nuo 2016-04-06 iki 2017-04-05 – 4456,56 svarus vaiko mokesčių kredito ir 2976,15 svarų darbo mokesčių kredito. Jau šios pažymos patvirtina, kad ieškovei per 2 metus buvo išmokėta 11689,90 svarų vaiko mokesčių kreditų. Šie dokumentai įrodo, kad Didžiosios Britanijos valstybė labai reikšmingai prisidėjo prie šalių vaikų išlaikymo.

Nors ieškovės ir atsakovo pajamos už darbą yra panašios, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad ieškovei dar išmokama ir darbo mokesčių kreditas, kuris per dvejus metus buvo 3840,66 svarų. Kaip nurodė atsakovas Lietuvoje jo šeima negauna jokių socialinių išmokų, nors jo dabartinės faktinės šeimos (bendros) pajamos yra nedidelės ir siekia tik apie 1400 Eur keturiems šeimos nariams. Todėl teismas daro išvadą, kad šalių turtinė padėtis nėra lygi, ieškovės turtinė padėtis, gyvenant jai Didžiojoje Britanijoje, yra ryškiai geresnė, nei atsakovo, gyvenančio Lietuvoje.

Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, tą pripažino ir ieškovės atstovė, kad į išlaikymo įsiskolinimą galima įskaičiuoti 800 Eur, kurie buvo perduoti, 600 Eur suma už telefoną, 300 Eur už vaikų išlaikymą per atostogas ir kitas smulkesnes sumas iki 2000 Eur. Tad darytina išvada, kad atsakovas šiuo laikotarpiu teikė išlaikymą savo vaikams, tačiau ne pilna apimtimi ir tą darė dėl susiklosčiusių sudėtingų aplinkybių, dėl turtinės padėties. Įvertintina ir tai, kad šiuo laikotarpiu didelę paramą ieškovė gavo iš Didžiosios Britanijos valstybinių institucijų. Tačiau įstatymas numato tėvams pareigą išlaikyti savo vaikus. Teismas laiko, kad ieškovės prašoma įsiskolinimo suma mažintina ir priteistinas iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimas po 50 Eur kiekvienam vaikui, į išlaikymo įsiskolinimą įskaičiuojant jau sumokėtus 2000 Eur.

Įvertinus tai, kad ieškovė gavo vaikams išlaikyti didelę paramą, teismas laiko, kad iš atsakovo išlaikymas už šį laikotarpį gali būti ryškia imažintinas, atsižvelgiant į atsakovo turtinę padėtį ir tą aplinkybę, kad be šių dviejų vaikų, jis išlaiko dar du nepilnamečius vaikus ir moka dar išlaikymo įsiskolinimą dabar jau pilnametei dukrai I.. Teismo skaičiavimu už trejų metų laikotarpį išlaikymas iš atsakovo kiekvienam vaikui skaičiuotinas po 50 Eur, t. y. 50x36=1800x2(vaikų)=3600 Eur. Į šią sumą įskaitytina jau sumokėta išlaikymo suma 2000 Eur, kurią pripažino posėdžio metu ir ieškovės atstovė. Tad likęs išlaikymo įsiskolinimas yra 1600 Eur arba po 800 Eur kiekvienam vaikui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal bylos dokumentus matyti, kad ieškovė ir atsakovas savo atstovėms sumokėjo labai panašias pinigų sumas, tad teismas nepriteisia nei vienai iš šalių kitai atstovavimo išlaidų, kiekviena šalis lieka prie savo patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovė, pateikdama iškinį teismui, žyminio mokesčio sumokėjo 30 Eur ir prašė atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Šis klausimas priimant ieškinį nebuvo išspręstas, tad išnagrinėjus bylą žyminio mokesčio sumokėjimo klausimai išspręstini iš esmės.

Ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo bylose dėl išlaikymo priteisimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo patenkintas 86 procentais, kadangi byla elektroninė, tai žyminis mokestis yra 75 proc. mokėtinos sumos, taigi 130x100:150 =86 proc.;108 (mokėtinas žyminis mokestis)x86 proc.:100=92.88 Eur, 75 procentai nuo šios sumos yra 69,66 Eur šią sumą turi mokėti atsakovas valstybei.

Ieškovės reikalavimas dėl įsiskolinimo priteisimo patenkintas 50 procentų, tad atsakovas turi mokėti valstybei 40,50 Eur (3600x3proc.=108:2=54x75:100=40.50 Eur).

Reikalavimas dėl gyvenamosios vietos nustatymo, kurį ieškovė buvo apmokėjusi 30 Eur baigtas taikiu susitarimu. CPK 87 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad jei šalys sudaro taikos sutartį, šalims grąžinama 75 proc. mokėtino žyminio mokesčio 30,75x75:100=23 Eur.

Ieškovei priteistina iš atsakovo 30 Eur, kurie buvo sumokėti kaip žyminis mokestis. Kadangi valstybė turi grąžinti 23 Eur žyminio mokesčio atsakovui, tai padarytinas užskaitymas ir šia suma sumažintinas mokestis už išlaikymo įsiskolinimą 40,50 Eur – 23 Eur=17,50 Eur - tai atsakovo mokėtina suma valsybei.

Iš atsakovo priteistina 69.66 Eur, 17,50 Eur (iš viso 87,16 eur) žyminio mokesčio ir 3,14 euro pašto išlaidų valstybei.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 3.174, 3.192, 3.196, 3.198, 3.200 straipsniais, str., CPK 259, 260, 282 straipsniais teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš I. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametei dukrai L. P., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą periodinėmis išmokomis po 130 Eur (vieną šimtą trisdešimt euro) kas mėnesį nuo 2016-10-01 iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš I. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui sūnui A. P., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą periodinėmis išmokomis po 130 Eur (vieną šimtą trisdešimt euro) kas mėnesį nuo 2016-10-01 iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Nepilnamečio vaiko šiuo teismo sprendimu priteistų lėšų tvarkytoju iki vaikams sueis 18 metų paskirti jų motiną D. A. asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš I. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametei dukrai L. P., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir nepilnamečiui sūnui A. P., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimą kiekvienam po 800 Eur už 36 mėnesius (nuo 2013-10-26 iki 2016-10-01). Įsiskolinimo sumos sumokėjimą išdėstyti dvejų metų laikotarpiui, skaičiuojant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Patvirtinti šalių taikos sutartį, pagal kurią šalys susitarė nustatyti nepilnamečių vaikų: L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su jų motina D. A. jos gyvenamojoje vietoje ir civilinę bylą šioje dalyje nutraukti.

Priteisti iš I. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 87,16 Eur (aštuoniasdešimt septynis euro 16 ct) žyminio mokesčio ir 3,14 Eur (tris euro 14 ct) pašto išlaidų, iš viso 90,30 Eur valstybei. Šios išlaidos (90,30 Eur) sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią ,,Swedbank“, AB banko kodas 73000, įmokos kodas 5660. Mokėjimą patvirtinantį dokumentą per 30 dienų nuo sprendimo paskelbimo būtina pristatyti į Varėnos rajono apylinkės teismo raštinę (111 kab.).

Priteisti iš I. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) D. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 30 Eur (trisdešimt euro) sumokėto žyminio mokesčio.

Sprendimas gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per 30 dienų nuo jo paskelbimo, skundą paduodant Varėnos rajono apylinkės teisme.

Teisėja Silvana Girdenienė